Administracinė byla Nr. I-28-789/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03793-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.1.1; 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui M. V., atsakovės atstovei J. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas 2015-07-21 pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015-06-19 sprendimą Nr. S-111 (7-3/2015) (toliau – ir MGK Sprendimas); 2) panaikinti 2014-12-08 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. 68-226 (toliau – ir VMI Sprendimas); 3) panaikinti 2014-08-28 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimą Nr. FR0682-529 (toliau – ir Kauno AVMI Sprendimas) (b. l. 1–25).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamais Sprendimais jam nurodyta sumokėti į biudžetą 99 347 Lt (28 772 Eur) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 29 176 Lt (8 449 Eur) GPM delspinigių, 29 804 Lt (8 631 Eur) GPM baudą, 3 262 Lt (944 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ), 1 532 Lt (443 Eur) PSDĮ delspinigių ir 979 Lt (283 Eur) PSDĮ baudą.
Paaiškino, kad mokestinis ginčas vyksta dėl to, ar pareiškėjas turėjo pakankamai teisėtais ir apmokestintais pajamų gavimo šaltiniais pagrįstų pajamų savo turėtoms išlaidoms 2008 m. – 2012 m. pagrįsti. Nurodė, kad Kauno AVMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, nustatė, kad 2008 m., 2007 m. ir 2011 m. pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė tikrinamuoju laikotarpiu turėjo kitų pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo GPM bei PSDĮ. Paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo patirtos išlaidos mokestinėje byloje yra grindžiamas 2007-06-26 ir 2009-07-09 gautomis paskolomis. Teigia, kad mokesčių administratorius Sprendimus grindžia ta aplinkybe, jog pareiškėjo šeimos gautų pajamų tikrinamuoju laikotarpiu pakanka padengti tik 19,55 % patirtų išlaidų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2007-06-26 sudarė paskolos sutartį su A. M. M., pagal kurią pareiškėjas pasiskolino 10 800 000 Rub. Minėtą paskolą pareiškėjas įsipareigojo grąžinti iki 2057-06-26. 2009-07-09 pareiškėjas sudarė paskolos sutartį su V. D. K., pagal kurią pareiškėjas pasiskolino 12 825 000 Rub. Minėtą paskolą pareiškėjas įsipareigojo grąžinti iki 2059-07-09. Paaiškino, kad mokesčių administratorius Sprendimuose nurodė, kad paskolos davėjai negalėjo turėti pakankamai lėšų duoti paskolas pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, jog minėta išvada yra nepagrįsta, ir paaiškino, kad paskolos davėjas A. M. M. laikotarpiu nuo 1987 m. iki 1995 m. dirbo Sibire ir 300 000 Eur paskolino iš asmeninių santaupų. Taip pat nurodė, kad paskolos davėjai turėjo finansinių galimybių teikti paskolas, nes laikė santaupas užsienio valiuta. Pareiškėjas teigia, kad 2007-06-26 ir 2009-07-09 paskolos sutartys (toliau kartu – ir Paskolos sutartys) yra įstatymų nustatytos rašytinės formos reikalavimus atitinkantys paskolos gavėjo ir davėjo pasirašyti skolos dokumentai, patvirtinantys pinigų perdavimą. Nurodė, kad gautas paskolas investavo į akcijas, nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą. Paaiškino, kad su paskolų davėjais pareiškėjas yra pažįstamas daugiau nei 10 metų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijami Sprendimai grindžiami tuo, kad nelaiduojamų ir neatlygintinų paskolų sudarymas ilgam laikotarpiui nėra pagrįstas ekonomine logika. Pareiškėjas teigia, kad minėtos mokesčių administratoriaus išvados yra abstrakčios, nepagrįstos faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais. Nurodė, kad paskolų sudarymo metu neturėjo turto, kurį būtų galima naudoti kaip laidavimo priemonę, todėl paskolos sutartis sudarė ne su banku, o su minėtais fiziniais asmenimis. Pažymėjo, kad paskolos sutartyse numatyta galimybė už jas sumokėti anksčiau, nei iki nustatyto termino pabaigos. Teigia, kad pinigus gavo Rusijoje, tačiau jų į Lietuvą iš karto neišsivežė, juos saugojo banko saugykloje, gabeno į Lietuvą dalimis.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad mokesčių administratorius Sprendimuose nepagrįstai konstatavo, kad automobilio Mercedes Benz GL 350 Blue TEC Matic įsigijimo kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos. Paaiškino, kad automobilį įsigijo su defektu. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad 2015-06-02 mokesčių administratoriui pateikė prašymą sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas) pareiškėjo atžvilgiu. Nurodė, kad MGK pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas teigia, kad MGK nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą, iki bus baigtas Ikiteisminis tyrimas.
Atsakovė VMI atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad atliko pareiškėjo 2008 m. – 2012 m. GPM ir 2009 m. PSDĮ apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjo išlaidos ginčui aktualiu laiku viršijo pajamas. Paaiškino, kad pareiškėjas neteikė GPM deklaracijų, nepateikė visų jo pajamas pagrindžiančių dokumentų, todėl VMI, apskaičiuodama mokestinės nepriemokos sumas, vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str. nuostatomis. Teigia, kad pareiškėjos sudarytos Paskolos sutartys nėra pagrįstos mokestinio ginčo metu surinktais duomenimis. Pažymėjo, kad abiejų Paskolos sutarčių tekstas ir formatavimas yra vienodas, parengtas naudojantis tuo pačiu sutarties šablonu. Nurodė, kad duomenų, kad paskolų davėjai būtų susiję asmenys, byloje nėra. Taip pat nurodė, kad D. V. K., suteikdamas paskolą pareiškėjui, nežinojo, jog pareiškėjas jau yra skolingas 300 000 Eur A. M. M., ir tikėjosi pareiškėjo turtu padengti pareiškėjo prievolę D. V. K., kurios dydis yra didesnis nei pareiškėjo disponuojamas turtas. Pažymėjo, kad, vadovaudamasi Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus duomenimis, VMI nustatė, jog A. M. M. ir V. D. K. neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolas. Nurodė, kad paskolų suteikimo metu pareiškėjas turėjo santykinai nedidelės vertės turtą, lyginant su suteiktų paskolų dydžiu. Nurodė, kad akcijas, iš kurių būsimų dividendų pareiškėjas planavo grąžinti paskolas, pareiškėjas įsigijo tik 2012-12-27, tuo tarpu paskolų sutartis sudarė 2007 m. ir 2009 m. Pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo byloje nėra duomenų apie tai, kad 2007 – 2012 m. pareiškėjas būtų deklaravęs gabenamus grynuosius pinigus.
Atsakovė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad Paskolų sutartyse nėra nurodytas paskolos palūkanų mokėjimas ar kitokie mokėjimai, kurie leistų daryti išvadą, kad minėtų sutarčių sudarymas nėra nuostolingas paskolų davėjams. Teigia, kad paskolintos lėšos buvo naudojamos įsigyjant automobilius, motociklus, t. y. greitai vertę prarandančias prekes, taip pat įsigyjant nekilnojamąjį turtą, naudojamą pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė teigia, kad paskolos nebuvos naudojamos investicijoms Lietuvoje. Pažymėjo, kad paskolų grąžinimas numatytas, kai paskolų davėjams bus 87 m. ir 82 m. Teigia, kad VMI, vadovaudamasi MAĮ 10 str., pagrįstai neigia paskolų egzistavimą ir nelaiko šių lėšų pareiškėjo pajamomis, gautomis ginčo paskolų pagrindu. VMI atsiliepime taip pat nurodė, jog mokestinio patikrinimo metu konstatavo, kad automobilio Mercedes Benz GL 350 Blue TEC Matic įsigijimo kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, ir nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė minėtą automobilį įsigijo už 168 445 Lt.
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Prašo bylą nagrinėti, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1A-563-498/2017 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-933-525/2017. Pareiškėjo atstovas teismo prašo panaikinti skundžiamus mokesčių administratoriaus sprendimus ir negrąžinti bylos iš naujo nagrinėti mokesčių administratoriui, kadangi baudžiamojoje byloje įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos pareiškėjo mokesčių apskaičiavimui.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė panaikinti skundžiamus mokesčių administratoriaus sprendimus ir perduoti mokesčių administratoriui mokestinę bylą nagrinėti iš naujo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 ir nustatė, kad pareiškėjo šeimos išlaidos 2010 m., 2011 m., 2012 m. viršijo pajamas. Kauno AVMI 2014-06-26 patikrinimo aktu Nr. FR0680-488 papildomai apskaičiavo 99 347 Lt GPM ir 3 262 Lt PSDĮ (Komisijos byla, I t., b. l. 124–147). Kauno AVMI 2014-06-26 sprendimu Nr. FR0682-529 patvirtino 2014-06-26 patikrinimo aktą Nr. FR0680-488 ir skyrė pareiškėjui 28 804 Lt GPM baudą, 979 PSDĮ baudą bei apskaičiavo 29 176 Lt GPM delspinigių ir 1 532 Lt PSDĮ delspinigių (b. l. 54–72). Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI 2014-06-26 sprendimu Nr. FR0682-529, 2014-09-29 padavė skundą VMI, prašydamas panaikinti Kauno AVMI sprendimą (Komisijos byla, t. 1, b. l. 27–42). VMI 2014-12-08 sprendimu Nr. 68-2226 patvirtino Kauno AVMI sprendimą (b. l. 46–53). Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, 2014-12-30 padavė skundą MGK (MGK byla, t. 1, b. l. 2–21). Pareiškėjas 2015-02-20 pateikė MGK prašymą sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimą, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pareiškėjo atžvilgiu (MGK byla, t. 4, b. l. 75–76). Komisija 2015-06-19 sprendimu Nr. S-111 (7-41/2015) pareiškėjo prašymo sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą netenkino ir patvirtino VMI Sprendimą (b. l. 29–45).
Iš bylos duomenų matyti, kad mokesčių administratorius priėmė sprendimą dėl GPM skaičiavimo pareiškėjui, konstatavęs, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė E. E. gavo pajamas iš mokesčių administratoriui nežinomų ir mokestinio patikrinimo metu nenustatytų šaltinių. Mokesčių administratorius, remdamasis minėta išvada dėl šeimos iš nenustatytų šaltinių gautų pajamų ir vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, preziumuojančiomis, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios, paskaičiavo GPM ir PSDĮ lygiomis dalimis nuo minėtų šeimos gautų pajamų.
Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-07-21 gautas pareiškėjo sutuoktinės E. E. skundas, kuriame pareiškėja nurodė, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimais dėl papildomai paskaičiuoto GPM, baudos ir delspinigių. Minėtame skunde pareiškėja teigia, kad Paskolos sutartys buvo realiai sudarytos ir pinigus pareiškėja gavo. Paaiškino, kad paskolintus pinigus investavo, taip pat dėsto analogiškas aplinkybes dėl automobilio Mercedes Benz GL 350 Blue TEC Matic įsigijimo. Iš pareiškėjos skundo administracinėje byloje Nr. I-3752-281/2016 turinio ir pareiškėjo skundo nagrinėjamoje administracinėje byloje matyti, kad abejuose skunduose dėstomos iš esmės tos pačios aplinkybės. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3752-281/2016 pagal pareiškėjos E. E. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno AVMI dėl sprendimų panaikinimo, 2016-03-29 priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti. Pareiškėja 2016-04-11 pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl teismo 2016-03-29 sprendimo.
Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) 2017-10-30 išnagrinėta administracinė byla Nr. A-991-602/2017 pagal pareiškėjos E. E. apeliacinį skundą. LVAT 2017-10-30 sprendime administracinėje byloje Nr. A-991-602/2017 nurodyta, kad mokesčių administratorius neįvykdė savo pareigos pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas. LVAT konstatavo, kad mokesčių administratorius nenurodė sprendime argumentų, patvirtinančių, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose, kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos, faktiniai dalyviai buvo pareiškėja ir jos sutuoktinis, kad šios pajamos buvo įgytos bendra šių asmenų (sutuoktinių) valia. LVAT taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad vyksta ne tik procesas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, bet ir baudžiamasis persekiojimas, neužtikrino, kad priimant sprendimą dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebus pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas ir proporcingumo principas. LVAT 2017-10-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-991-602/2017 nusprendė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-19 sprendimą Nr. S-110 (7-41/2015) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-12-23 sprendimą Nr. 68-241 bei grąžinti atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą dėl Kauno AVMI 2014-08-28 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-530.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiami mokesčių administratoriaus administravimo aktai priimti vertinant tas pačias aplinkybes kaip ir administracinėje byloje Nr. A-991-602/2017 pagal pareiškėjo sutuoktinės E. E. apeliacinį skundą. Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė panaikinti skundžiamus mokesčių administratoriaus aktus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Pareiškėjas ir atsakovė neneigia aplinkybių, kad administracinėje byloje Nr. A-991-602/2017 nustatytos aplinkybės yra reikšmingos ir šioje byloje. Teismas, remdamasis LVAT 2017-10-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-991-602/2017, kuriame nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinės mokestinio patikrinimo metu atlikti procesiniai trūkumai ir atsakovės pozicija nagrinėjamo ginčo atžvilgiu, vertina, kad yra pagrindas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-19 sprendimą Nr. S-111 (7-3/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2014-12-08 sprendimą Nr. 68-226 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-08-28 sprendimą Nr. FR0682-529.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo atstovas teismo prašė, panaikinus mokesčių administratoriaus aktus, negrąžinti VMI iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą. Pareiškėjo atstovas teigia, kad visos nagrinėjamam ginčui aktualios aplinkybės yra išspręstos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-498/2017, kurioje nuspręsta, kad pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnyje (nusikalstamas praturtėjimas). Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos nepadarymas nebūtinai yra esminė sąlyga sprendžiant pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, apmokestinimo klausimus. Nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų daryti išvadai dėl pareiškėjo netinkamo mokesčių mokėjimo. LVAT 2017-10-30 sprendime administracinėje byloje Nr. A-991-602/2017 taip pat nurodyta, kad pareiškėjo sutuoktinės atžvilgiu svarbu įvertinti, ar ji buvo aktyvi sandorių, kuriais pareiškėjas su sutuoktine įgijo turtą (nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, automobilius ir kt.), dalyvė. Teismas vertina, kad tas pačias aplinkybes mokestiniame ginče mokesčių administratorius turi nustatyti ir pareiškėjo atžvilgiu.
Teismas taip pat pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT. LVAT administracinėje byloje Nr. A-991-602/2017, kurioje faktinės aplinkybės yra neatskiriamai susijusios nuo nagrinėjamos bylos, nusprendė, kad yra pagrindas perduoti ginčą mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo LVAT formuojamos praktikos. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad yra pagrindas įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą dėl Kauno AVMI 2014-06-26 sprendimo Nr. FR0682-529 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-19 sprendimą Nr. S-111 (7-3/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2014-12-08 sprendimą Nr. 68-226 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-08-28 sprendimą Nr. FR0682-529.
Grąžinti atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-06-26 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-529.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Margarita Stambrauskaitė