Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-2590-988/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01947-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.25

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S., 

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 198 straipsnio 1, 3 dalis.

Teismas 

n u s t a t ė :

M. S. 2016 m. gruodžio 15 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikianti įmonė, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 3 punkte) l. e. p. direktore, kuri, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.:

1) Nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. kovo 13 d. nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; registracijos žurnalų tvarkymu; Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais, tuo pažeidė:

a) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 29 straipsnio 1 dalį;

b) 2015 m. vasario 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus įsakymo Nr. V-55 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų (toliau – ir Nurodymai Nr. V-55), kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, 68 punkto ir 69 punkto reikalavimus, ir FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V – 185 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims, skirtų nurodymų (toliau – ir Nurodymai Nr. V-185), kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, 38 punkto reikalavimus.

2) Nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. kovo 13 d. nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, tuo pažeidė:

a) PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalį ir (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 22 straipsnio 1 dalį;

b) Nurodymų Nr. V-55 (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 70 punktą ir Nurodymų Nr. V-185 36 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.);

Tokiais savo veiksmais M. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje;

3) Nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2019 m. kovo 13 d. neatliko tinkamo kliento – juridinio asmens – atstovo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daromos klientų: 2017 m. rugpjūčio 1 d. NB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), 2018 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) atstovų: pirmininko (H. M.), direktorės (A. Č.), direktorės (V. K.) tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir/arba nenuskenuotas šis dokumentas, nors pagal PPTFPĮ 19 straipsnio 10 dalį jo kopija privalo saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, tuo pažeidė:

a) PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 10 straipsnio 3 dalį;

b) 2008 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimų (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 5.5 punktą;

c) Nurodymų Nr. V-55 13 punktą (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir Nurodymų Nr. V-185 6 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 15 d.)

4) Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: NB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), 2018 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) – pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas; pavardė; asmens kodas; pilietybė, kurie būtų patvirtinti kliento parašu, tuo pažeidė:

a) PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 1, 2, 4 dalis;

b) Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimus (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 13 punktą;

c) Nurodymų Nr. V-185 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 6 punktą;

Tokiais savo veiksmais M. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. apklausta teismo posėdyje parodė, kad su protokole nurodytais nusižengimais sutinka. Pažeidimų padarymo metu įmonėje ėjo direktorės pareigas, tačiau ji nebuvo susipažinusi su protokole išvardintų teisės aktų nuostatomis ir nežinojo, jog jos įmonė turi įgyvendinti atitinkamas procedūras, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reikalavimų įgyvendinimu. Sutinka, kad turėjo žinoti. Šiuo metu visi FNTT nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, buvo nustatytos tvarkos, paskirti atsakingi asmenys. Dėl nusižengimų padarymo gailisi. Prašo skirti minimalią baudą.

M. S. kaltę, be jos pačios prisipažinimo ir paaiškinimų padarius administracinius nusižengimus, įrodo byloje esanti rašytinė medžiaga: FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. K. 2019 m. kovo 12 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 1), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2019 m. kovo 13 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. 04/6-2-7-2808 (b. l. 2), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos vyriausiojo tyrėjo D. K. ir vyriausiojo tyrėjo P. S. 2019 m. kovo 13 d. patikrinimo aktas Nr. 04/6-0-2808-A (b. l. 3-4), 2019 m. kovo 13 d. Dokumentų paėmimo aktas Nr. 04/6-1-4-2808-D (b. l. 5-6), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. K. 2019 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo Nr. 04/6-1-4-3411 (b. l. 28-30), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. K. 2019 m. balandžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. FNTT-3185.110.1249-ANR_P-1-2019. (b. l. 1-31-33)

FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos vyriausiojo tyrėjo D. K. ir vyriausiojo tyrėjo P. S. 2019 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. 04/6-0-2808-A pažymėta, jog M. S. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia tik buhalterinės apskaitos paslaugas, o bendrovių steigimo paslaugų neteikia. Direktorė nurodė, kad su klientais nesudaro buhalterinių paslaugų teikimo sutarčių, jeigu jie fiziškai nedalyvauja. 2017-2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi devynias sutartis su naujais klientais dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. S. buvo paprašyta pateikti 2017-2018 m. sudarytų klientų bylas, kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko buhalterinę apskaitą. Buvo pateiktos ir patikrintos buhalterinių paslaugų teikimo sutartys iš kurių paskutinė sudaryta 2018 m. sausio 16 d. Prie sutarčių nėra kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, jos nebuvo daromos ir atskirai pateiktos. Atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinktos trys sutartys ir jų kopijos paimtos bei išvardintos 2019 m. kovo 13 d. dokumentų paėmimo akte. (b. l. 3-4)

2019 m. kovo 13 d. dokumentų paėmimo akte Nr. 04/6-1-4-2808-D yra išvardyti visi patikrinimo metu iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ paimti dokumentai: 1) 2016 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas dėl direktorės pavadavimo (4 lapai) (b. l. 16-19); 2) 2015 m. vasario 6 d. darbo sutartis bei priedai prie darbo sutarties (8 lapai) (b. l. 20-27); 3) 2017 m. rugpjūčio 1 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartis NB „(duomenys neskelbtini)“ (3 lapai) (b. l. 7-9); 4) 2017 m. lapkričio 23 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)) (b. l. 10-12); 5) 2018 m. sausio 16 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 lapai) (b. l. 13-15). (b. l. 5-6)

Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. S. padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Jos padarytus nusižengimus įrodo jos pačios paaiškinimai duoti patikrinimo metu ir teisme, administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, patikrinimo aktas, dokumentų paėmimo aktas ir paimti dokumentai. Šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, nustatytų protokole išvardintuose teisės aktuose, ir tokiais veiksmais pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas. Byloje ginčo dėl nusižengimų padarymo nėra, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus, bei pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už kitus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimus.

Dėl nuobaudų skyrimo

Skirdamas administracines nuobaudas M. S., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidimų padarymo aplinkybes: ji būdama įmonės direktore, privalėdama organizuoti kasdienę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą bei kitų pareigų vykdymą, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusižengimus ir gailisi dėl jų padarymo, tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, M. S. administracine tvarka anksčiau nebausta. Nustatyti pažeidimai tęstinio pobūdžio ir tęsėsi nuo 2016 m. Pažymėtina, kad nors byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog anksčiau aptarti pažeidėjos veiksmai būtų sukėlę realių padarinių, t. y. jog dėl įmonėje netinkamai vykdytų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tretieji asmenys būtų plovę pinigus ar finansavę teroristines organizacijas, tačiau ANK nustatyta pavojinga veika suponuoja, jog tokie pažeidimai gali sukelti didelį pavojų valstybės finansų sistemos saugumui, dėl ko ir numatyta atsakomybė už tokių pažeidimų padarymą. Taip pat akcentuotina, jog ANK 198 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytų nusižengimų sudėtys yra formalios, t. y. pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamo straipsnio dalių dispozicijose nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats įstatyme numatytos tvarkos nesilaikymas.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Pažymėtina, kad teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, M. S. administracine tvarka nebausta) bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskiriant M. S. mažesnes negu straipsnio dalių sankcijose numatytos minimalios baudos. Paskirtos nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

n u t a r i a :

M. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi paskirti jai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

M. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi paskirti jai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, M. S. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo identifikacinis kodas ROIK: 19099713166. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas        Darius Pranka