Civilinė byla Nr. e2S-756-587/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04309-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3

                   (S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo F. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9195-713/2020 pagal ieškovo F. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euroturtas“, tretiesiems asmenims Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Aušros namai“ ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), per buto, esančio adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpą, kadastrinėje byloje pažymėtą indeksais 16-2, einantį vamzdį (dūmtraukį), 2) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą buto, esančio Kaunas, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre apie šios bylos iškėlimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo19 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Teismas sprendė, kad: 

2.1.                      ieškovas nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi nepateikė duomenų, jog siekdamas pašalinti iš buto, esančio Kaunas, (duomenys neskelbtini), per buto, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), patalpą kadastrinėje byloje pažymėtą indeksais 16-2, einantį vamzdį (dūmtraukį), kreipėsi į atsakovę. Ieškovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri ieškovui 2019 m. gruodžio 11 d. rašte nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkui surašytas savavališkos statybos aktas, nes paprastojo remonto darbai (pritvirtintas dūmtraukis prie namo stogo, kuris virš parapeto iškyla daugiau nei 1 m) atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento. Teismas konstatavo, kad byloje nepateiktas savavališkos statybos padarinių šalinimo aktas dėl ginčo vamzdžio (dūmtraukio), todėl nėra duomenų, ar terminas atsakovei pašalinti savavališkos statybos padarinius baigėsi. Be to, atsakovė (statytoja) tokį aktą turi teisę ginčyti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3.       Atskiruoju skundu ieškovas F. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:

3.1.                      teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu buvo nesilaikyta įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovui nežinomas įstatymas, kurio pagrindu ieškovas turėtų pareigą pirmiausia pareikalauti pažeidimą pašalinti iš kaltosios šalies. Tokio įstatymo nenurodo ir teismas. Ieškovas ieškinyje aiškiai įvardijo, jog kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti dūmtraukio įrengimo dokumentaciją, tačiau atsakovė dokumentų nepateikė, nurodė, jog atsakovės vadovas nesutiko bendradarbiauti. Aplinkybės, ar yra pasibaigęs terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, neturi jokios įtakos nagrinėjamu atveju.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5.       Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdamas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi šiuo pagrindu atsisakyti priimti nagrinėti teisme ieškinį galima, jeigu nesilaikyta įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas tokio įstatymo nenurodė, ieškovui toks įstatymas nėra žinomas.   

6.       Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, jog skundžiamoje nutartyje nenurodytas teisės aktas, kuris tiesiogiai įvardintų ieškovo pareigą pasinaudoti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tačiau nesutinka su apelianto argumentu, jog jis iš viso neturi pareigos kreiptis į kitą civilinio teisinio santykio dalyvį su prašymu pašalinti jo teisių pažeidimą.

7.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato pareigą civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šiais principais civilinių teisinių santykių subjektai privalo vadovautis ir tuo atveju, jeigu šalių susitarimu nustato tarpusavio teises ir pareigas (CK 1.5 straipsnio 2 dalis). Civilinėje teisėje galiojančios dispozityvios teisės normos leidžia šalims jų pačių sutarimu sukurti, pakeisti ar panaikinti teisines pasekmes.

8.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo klaidos, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog nėra duomenų apie tai, ar ieškovas ginčą bandė spręsti taikiai, ne teisminiu keliu. Nagrinėjamu atveju, reikšmingas yra pats ginčo objektas bei tarp šalių kilusio ginčo pobūdis, aplinkybė, jog šalys gali pačios taikiai tarpusavyje išspręsti susidariusią situaciją ir taip sutaupyti laiko ir galimas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nėra įmanoma (o ir nėra būtinybės) absoliučiai visus civilinius teisinius santykius reglamentuoti teisės aktais. Civilinio teisinio santykio subjektai vadovaudamiesi geros moralės principais ir gerbdami bendro gyvenimo taisykles, net ir nesant įstatyme imperatyviai tiesiogiai nustatytos tokios pareigos, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu, 1.137 straipsniu, turi pareigą nepiktnaudžiauti jiems įstatymo suteiktomis subjektinėmis teisėmis, savo interesus ginti kuo ekonomiškesniu būdu, bendradarbiauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galiojantis teisinis reglamentavimas tais atvejais, kai tiesiogiai teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga civilinių teisinių santykių subjektams ginčą spręsti geranoriškai ne teisminiu keliu, savaime nepaneigia šių asmenų pareigos gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, bendradarbiauti (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti dūmtraukio įrengimo dokumentaciją, tačiau atsakovė jokių dokumentų nepateikė, o jos vadovas iš vis atsisakė bendrauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra tapati kreipimuisi į atsakovę su prašymu geranoriškai pašalinti galimą ieškovo teisių pažeidimą, ieškoti alternatyvių būdu galimam teisės pažeidimui pašalinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas ginčą bandė spręsti neteisminiu keliu.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad teisinės pasekmės, numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte gali kilti tik tokiu atveju, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tačiau kartu pažymi, jog ši aplinkybė savaime nepaneigia ieškovo pareigos gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti jiems įstatymo suteiktomis subjektinėmis teisėmis, savo interesus ginti kuo ekonomiškesniu būdu, bendradarbiauti.   

11.       Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494-943/2019).

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. sprendė, kad ieškovas nesinaudojo šiai bylų kategorijai įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tačiau šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nenustatęs ieškovui termino galimiems ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iškilus abejonei, ar tikrai egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės (aptariamu atveju – ar asmuo, kuris teismui pateikė ieškinį, pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka), tikslinga yra nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei pasiūlyti nurodyti trūkstamas faktines aplinkybes ir pateikti trūkstamus rašytinius įrodymus, ir tik tada vertinti, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, aptariamu atveju – vertinti, ar buvo tinkamai pasinaudota išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nenustatė termino galimiems ieškinio trūkumams šalinti ir nesudarė galimybės apeliantui nurodyti faktinių aplinkybių bei pateikti rašytinių įrodymų, susijusių su ginčo sprendimu ne teismo tvarka.

13.       Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi ir tuo pagrindu, jog aplinkybės, ar yra pasibaigęs terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, neturi jokios įtakos nagrinėjamu atveju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, ar pasibaigė atsakovei nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tiesiogiai neįtakoja ieškovo reikalavimo teisės, tačiau yra reikšminga ginčo sprendimo kontekste. Todėl, nagrinėjamu atveju, šiai aplinkybei išsiaiškinti taip pat taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.    

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovui termino galimiems ieškinio trūkumams pašalinti, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas taikė pakankamai formaliai, todėl be pagrindo atsisakė priimti ieškovo ieškinį nagrinėti teisme. Darytina išvada, jog yra pagrindas skundžiamą 2020 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo F. M. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euroturtas“, tretiesiems asmenims Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Aušros namai“ ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                     Lina Žemaitienė