Civilinė byla Nr. 2-2194-566/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11087-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 44.1; 44.2.4; 73.2.6.1; 116.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,
sekretoriaujant Linai Matukaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui,
atsakovo atstovui G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, veikainčiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydama, kad 2012-02-19 Šeškinės g. Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Nissan Primera, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama L. Š. apgadino ieškovei priklausančią transporto priemonę BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), kurią vairavo G. M.. Eismo įvykio kaltininko – transporto priemonės Nissan Primera, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą. Dėl įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė kreipėsi į atsakovą, kaip kaltininko draudiką, dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nurodo, kad atsakovas eismo įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 385,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovė, nesutikdama su tokia draudimo išmokos suma, kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus – UAB „Marleksa“, kurie paskaičiavo eismo įvykio metu padarytos žalos mąstą ir sumas, reikalingas ieškovės transporto priemonei atstatyti. UAB „Marleksa“ atlikusi vertinimą nurodė, jog atstatymui reikalinga suma, atėmus nuvertėjimą ir PVM, yra 4807,26 Lt. Ieškovei pateikus minėtą ataskaitą atsakovui, atsakovas perskaičiavo draudimo išmoką ir papildomai išmokėjo ieškovei 619,69 Lt, t.y. iš viso atsakovas išmokėjo ieškovei 1004,69 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovas, nesutikdamas su UAB „Marleksa“ pažymoje nurodyta suma, nurodė, jog pilnos draudimo išmokos nėra pagrindo išmokėti, kadangi dalis ieškovės transporto priemonės sugadinimų buvo padaryti iki 2012-02-09 eismo įvykio. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti visą draudimo išmoką, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo likusią transporto priemonės atstatymui reikalingą sumą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3802,57 Lt draudimo išmoką, 182,52 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b.l. 1-4).
Ieškovė veda byla per advokatą, kurio atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu šalies dalyvavimu posėdyje (CPK 51 str. 2 d.).
Ieškovės atstovas ieškinį palaikį jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, jog sužalota transporto priemone naudojosi ne pati ieškovė, o jos sūnus G. M., kuris eismo įvykio tiesiogiai nematė, tačiau atėjęs jis rado apgadintą transporto priemonę – priekines groteles, variklio gaubtą ir žibintą. Nurodė, jog anot G. M. ir ieškovės, transporto priemonės sugadinimai galėjo atsirasti tik ginčo eismo įvykio metu, nes 2012-02-17 įvyko kitas eismo įvykis, kur ADB „Ergo Lietuva“ apžiūrėjo transporto priemonę ir padarė jos nuotraukas, iš kurių matyti, kad transporto priemonės priekis nėra apgadintas. Po minėto eismo įvykio, anot G. M. ir ieškovės, transporto priemonė buvo pastatyta aikštelėje ir ja nebuvo naudojamasi, kas suponuoja išvadą, jog minėti sugadinimai atsirado 2012-02-19 įvykusio eismo įvykio metu. Atstovo teigimu, nors teismo paskirtų ekspertizių išvadose nurodoma, jog minėto eismo įvykio metu negalėjo būti sugadinti transporto priemonės priekiniai žibintai ir variklio gaubtas, tačiau teismas tokiomis ekspertizės išvadomis neprivalo vadovautis. Teismas ginčą sprendžia vadovaudamasis visais byloje esančiais įrodymais. Atstovo nuomone, teismas negali visiškai pasikliauti ekspertizės pateiktais įrodymais, kadangi nė vienas ekspertas nebuvo nuvykęs į eismo įvykio vietą. Taip pat nurodė, kad pakartotinės ekspertizės metu į antrą teismo užduotą klausimą buvo atsakyta, kad aikštelė yra asfaltuota, nėra jokių duobių ir nėra objektyvių priežasčių dėl kurių transporto priemonės Nissan Primera priekinė dalis galėtų būti aukščiau už transporto priemonės BMW 530 priekinę dalį, tačiau, atstovo nuomone, nemačius aikštelės, negalima daryti tokios išvados. Prašė ieškinį tenkinti visiškai ir nesivadovauti ekspertizės išvadomis (2 tomas, b.l. 75-77).
Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2012-02-20 atsakovas gavo pranešimą iš nukentėjusio asmens, jog 2012-02-19 Šeškinės g. Vilniuje transporto priemonė Nissan Primera, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama L. Š., važiuodama atbuline eiga atsitrenkė stovinčios transporto priemonės BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), priekinę dalį ir ją apgadino. Eismo įvykio deklaracijoje nukentėjusios transporto priemonės valdytojas G. M. nurodė, kad yra matomi tokie sugadinimai: „bamperis, grotelės, lempos, kapotas“. Atsakovas tirdamas minėto eismo įvykio aplinkybes nustatė, kad ne visi eismo įvykio deklaracijoje bei UAB „Marleksa“ parengtame akte išvardinti transporto priemonės BMW 530 sugadinimai yra priežastiniame ryšyje su 2012-02-19 įvykusiu eismo įvykiu. Nurodo, jog minėtas aplinkybes, atsakovo teigimu, patvirtino ir transporto priemonės BMW 530 valdytojas G. M., kuris paaiškinime nurodė, kad iki minėto eismo įvykio minėtai transporto priemonei buvo šiek tiek sugadintas bamperis, atšokę dažai dešinėje pusėje, dešinys šonas nubrauktas kito eismo įvykio metu. Taip pat ieškovės pateiktoje UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaitoje apie minėtos transporto priemonės būklę prieš apgadinimą nurodoma, kad transporto priemonė yra netvarkinga, blogai išlaikyta. UAB „Marleksa“ ataskaitos prieš eismo įvykį buvusių apgadinimų skiltyje nurodomi prieš 2012-02-19 eismo įvykį buvę apgadinimai: „netinkamai suremontuotas priekinis bamperis, variklio gaubtas, priekinės ir galinės d. p. durelės. Sulaužytos bamperio grotelės, priekiniai k. p. ir d. p. posparniai <...>“. Atsakovas atlikdamas žalos bylos administravimo procedūras apžiūrėjo ir nufotografavo abi transporto priemones, kurios dalyvavo 2012-02-19 eismo įvykyje, iš kitų draudimo bendrovių gavo abiejų transporto priemonių apgadinimų fotonuotraukas kurios buvo atliktos prieš 2012-02-19 eismo įvykį. Atsakovas gavęs iš draudimo bendrovės ADB „Ergo“ po 2012-02-17 įvykusio eismo įvykio transporto priemonės BMW 530 fotonuotraukas, kuriose matosi transporto priemonės būklė iki 2012-02-19 įvykusio eismo įvykio, sulyginęs šias fotonuotraukas su fotonuotraukomis padarytomis po 2012-02-19 įvykusio eismo įvykio, nustatė, kad 2012-02-19 eismo įvykio metu transporto priemonė Nissan Primera naujų sugadinimų transporto priemonės BMW 530 bamperiui, lyginant su 2012-02-17 eismo įvykiu, nepadarė. Taip pat, atsakovas nustatė, kad transporto priemonės BMW 530 priekinių žibintų sugadinimai nėra priežastiniame ryšyje su 2012-02-19 įvykusiu eismo įvykiu. Tuo pačiu atsakovas atkreipia dėmesį, jog nepriklausomas vertintojas UAB „Marleksa“ pateiktoje ataskaitoje apskaičiavo transporto priemonės BMW 530 remonto atstatymo kaštus, tačiau nenustatinėjo, kurie transporto priemonės apgadinimai yra priežastiniame ryšyje su 2012-02-19 eismo įvykiu. Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, UAB „Marleksa“ pateikta ataskaita negalima vadovautis grindžiant ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Remiantis išdėstytu, atsakovas 2012-04-10 pranešimu nurodė ieškovei, kad dalis transporto priemonės BMW 530 sugadinimų nėra priežastiniame ryšyje su 2012-02-19 eismo įvykiu, todėl vadovaudamasis draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, atsisakė atlyginti ieškovės nuostolius, kuriuos ji patyrė ne 2012-02-19 eismo įvykio metu. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b.l. 26-30).
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo nuomone ieškinys yra visiškai nepagrįstas, ką patvirtina ir byloje pateiktos ekspertų išvados. Paaiškino, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą atsakingas draudikas moka išmoką, jei transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė. Pagal Civilinio kodekso normas tam, kad kiltų asmens civilinė atsakomybė, turi būti įrodyta: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei kaltė. Pasak atstovo, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir transporto priemonės Nissan Primera valdytojo veiksmų. Pakartotinės ekspertizės metu buvo pasisakyta, kad transporto priemonės BMW 530 priekiniai žibintai, grotelės, variklio gaubtas, negalėjo būti apgadinti transporto priemonei Nissan Primera atsitrenkus galiniu bamperiu. Atsakovas remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2009-11-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-939-516/2009, nurodė, jog teismai formuoja praktiką, kad tokio pobūdžio bylose ekspertų išvados yra laikomos itin svarbiu įrodymu, nes jas rengia ekspertai, kurie turi specialių techninių žinių, specialų techninio pobūdžio išsilavinimą ir naudoja specialius metodus, kurie padeda modeliuoti transporto priemonės susidūrimo pobūdį ir jo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo pateiktos dvi ekspertizės ir abejose ekspertai pasisakė, kad tie sugadinimai, kuriuos patyrė transporto priemonė BMW 530, nėra suderinami su deklaruojamomis eismo įvykio aplinkybėmis ir transporto priemonės Nissan Primera technine sandara, atsakovas mano, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp transporto priemonei BMW 530 padarytos žalos ir transporto priemonės Nissan Primera valdytojo neteisėtų veiksmų, taigi, anot atsakovo atstovo, negalimas ir civilinės atsakomybės kilimas. Prašė ieškinį atmesti, kadangi neįrodytos transporto priemonės Nissan Primera valdytojo civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kurių atsakovui kiltų pareiga atlyginti 2012-02-19 eismo įvykio metu transporto priemonei BMW 530 padarytą žalą (2 tomas, b.l. 75-77).
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-02-19 apie 19.00 val. Šeškinės g. Vilniuje esančioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Nissan Primera, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama L. Š., važiuodama atbula eiga atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančią ieškovei R. Ž., ir ją apgadino. Šį faktą patvirtina transporto priemonės Nissan Primera valdytojo L. Š. ir transporto priemonės BMW valdytojo G. M. surašyta Eismo įvykio deklaracija (1 tomas, b.l. 60). Kaltę dėl minėto eismo įvykio kilimo pripažino transporto priemonės Nissan Primera valdytojas. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog eismo įvykio pasekmėje buvo apgadinta transporto priemonės BMW priekinis bamperis, variklio dangtis, variklio dangčio d. p. ir k. p. grotelės bei abu priekiniai žibintai, o transporto priemonės Nissan Primera – galinis bamperis (1 tomas, b.l. 60). Nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonės Nissan Primera, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo draudimo bendrovėje. 2012-02-20 L. Š. pateikė savo draudikui – atsakovui pranešimą apie 2012-02-19 įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW (b.l. 58). 2012-02-21 ir 2012-03-01 pranešimais apie eismo įvykį, transporto priemonės BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojas G. M. pranešė atsakovui, kaip transporto priemonės Nissan Primera valdytojų civilinės atsakomybės draudikui, apie minėtą eismo įvykį bei nurodė, jog tiesiogiai jis eismo įvykio aplinkybių nematė, o vėliau aptikęs transporto priemonę BMW pastebėjo, jog abu priekiniai žibintai yra apgadinti, taip pat apgadinti bamperis ir variklio dangtis bei sulaužytos variklio dangčio grotelės, draudimo išmoką prašydamas išmokėti ieškovei, kaip minėtos transporto priemonės savininkei (1 tomas, b.l. 61-64). Atsakovas tuo pagrindu pradėjo žalos bylą Nr. 12/300-0435. Atlikęs žalos bylos administravimo procedūras, atsakovas 2012-03-20 raštu ieškovei paaiškino, jog palyginęs su ankstesnio eismo įvykio, įvykusio 2012-02-17, metu užfiksuotais transporto priemonės BMW pažeidimais, jis nusprendė, kad dauguma minėtos transporto priemonės apgadinimų buvo padaryti dar iki 2012-02-19 įvykusio eismo įvykio, t.y. buvo apibraižytas ir suskilęs priekinis bamperis, apibraižytas ir deformuotas variklio gaubtas tie grotelėmis, metalinių paviršių pažeidimai paveikti korozijos, taip pat paaiškino, jog atsakovo nuomone, įbrėžimai padaryti ant minėtos transporto priemonės priekinių žibintų negalėjo atsirasti minėto įvykio pasekmėje (1 tomas, b.l. 12). Atsižvelgiant į tai, atsakovas pripažino, jog minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas tik transporto priemonės BMW variklio dangtis, kurio remonto darbus atsakovas įvertino 385,00 Lt, apskaičiuodamas tokio dydžio draudimo išmoką (1 tomas, b.l. 83-84), ir 2012-03-15 išmokėdamas ją ieškovei (1 tomas, b.l. 125).
Ieškovė, nesutikdama su atsakovo žalos apskaičiavimu bei išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, 2012-03-28 kreipėsi į atsakovą su prašymu perskaičiuoti draudimo išmoką, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą nepriklausomų vertintojų UAB „Marleksa“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 12-403-05, kurią ieškovė pateikė atsakovui kartu su prašymu (1 tomas, b.l. 57). Nepriklausomų vertintojų biuro UAB „Marleka“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 12-403-05 nustatyti tokie transporto priemonės BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinio buferio apvalkalas, variklio gaubtas, priekinės k. p. ir d. p. dekoratyvinės grotelės bei priekiniai k. p. ir d. p. žibintai, iš viso minėtoje ataskaitoje transporto priemonės BMW detalės ir remonto darbai, atėmus nusidėvėjimą ir PVM, įvertinti 4807,26 Lt suma (1 tomas, b.l. 66-76, 86-95). Atsižvelgdamas į prie ieškovės prašymo pridėtą UAB „Marleksa“ ataskaitoje nurodytus skaičiavimus, atsakovas iš dalies perskaičiavo draudimo išmokos dydį, padidindamas detalių bei darbų vertę, nustatydamas galutinį draudimo išmokos dydį – 1004,69 Lt (1 tomas, b.l. 80, 85) ir 2012-04-12 išmokėdamas ieškovei papildomą 619,69 Lt draudimo išmoką (1 tomas, b.l. 124). Likusioje dalyje atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko (1 tomas, b.l. 14-15).
Pažymėtina, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką grindžiama ne civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo pagrindais, todėl draudiko prievolė atlyginti žalą yra ribojama draudimo sutarties ir įstatymo. Savo ruožtu, nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką atlyginant sutartinio draudėjo padarytą žalą tretiesiems asmenims kyla iš sutarties, tačiau tokia prievolė draudikui atsiranda tik nustačius sutartinio draudėjo civilinės atsakomybės sąlygų visetą, t.y. neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.), žalą (CK 6.249 str.) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Pažymėtina, kad kaltė tokiais atvejais yra preziumuojama (CK 6.270 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį visiškai pagrįstai nustatinėjo transporto priemonės BMW sugadinimų (žalos) priežastinį ryšį su 2012-02-19 eismo įvykiu (neteisėtais draudėjo veiksmais). Minėta, jog atsakovas atlikęs žalos bylos administravimo procedūras, įvertinęs žalos byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad ne visi Eismo įvykio deklaracijoje bei transporto priemonės BMW valdytojo ir ieškovės nurodyti minėtos transporto priemonės pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su 2012-02-19 įvykusiu eismo įvykiu, t.y. ne visi minėtos transporto priemonės pažeidimai atsirado kaip transporto priemonės Nissan Primera valdytojo civilinės atsakomybės pasekmė. Ieškovė su tokia atsakovo pozicija nesutinka bei prašo jai atlyginti žalą visiškai vadovaujantis UAB „Marleksa“ ataskaita. Taigi byloje kilo ginčas dėl 2012-02-19 eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovės transporto priemonei masto bei draudimo išmokos dydžio žalai atlyginti paskaičiavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje teismas nustatęs, jog esminių bylos aplinkybių nustatymui, t.y. ar galėjo visi ieškovės nurodyti transporto priemonės BMW sugadinimai atsirasti 2012-02-19 įvykusio eismo įvykio pasekmėje, reikalingos specialios žinios, esant tiek atsakovo, tiek ieškovės prašymams, 2012-12-03 ir 2013-03-06 nutartimis buvo paskyręs dviejų nepriklausomų eismo įvykio ekspertizių atlikimą (1 tomas, b.l. 152-153, 2 tomas, b.l. 28-29). Taigi byloje pateikti dviejų skirtingų nepriklausomų teismo ekspertizės įstaigų Ekspertizės aktai (1 tomas, b.l. 169-184, 2 tomas, b.l. 40-45).
Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, jog ekspertizės aktas, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios, t.y. eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Ekspertizės aktas visada yra vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Kita vertus, net jei byloje esantis ekspertizės aktas būtų pripažintas neatitinkančiu įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negalėtų būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 str. prasme, toks dokumentas vis tiek galėtų atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą. Kita vertus ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra laikomi patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; ir kt.). Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju teismo paskirtų ir ekspertų atliktų ekspertizių išvados nėra kategoriškos, tačiau teismo vertinimu ekspertizės išvados yra išsamios ir aiškios, todėl teismas jomis vadovaujasi kaip oficialiais rašytiniais įrodymais ir jas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Savo ruožtu nesivadovauti minėtomis ekspertizėmis teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
Pažymėtina, jog tiek pirminės, tiek papildomos ekspertizės, kurios buvo atliktos vadovaujantis tiek po 2012-02-17 įvykusio eismo įvykio, tiek po 2012-02-19 įvykusio eismo įvykio transporto priemones užfiksuotomis fotonuotraukomis, aktuose padarytos iš esmės analogiškos išvados, jog nėra vienareikšmiškų požymių, kad buvo įvykęs transporto priemonių BMW ir Nissan betarpiškas kontaktas, 2012-02-19 deklaruoto eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Tiek pirminės, tiek pakartotinės ekspertizės išvadose nurodoma, kad 2012-02-19 įvykusio eismo įvykio pasekmėje apskritai negalėjo susidaryti užfiksuoti transporto priemonės BMW priekinių žibintų, variklio gaubto, radiatoriaus grotelių sugadinimai. Savo ruožtu, 2013-04-17 Ekspertizės akto Nr. 11-893 išvados 1 p. nurodoma, kad 2012-02-19 deklaruoto eismo įvykio metu, nurodytomis aplinkybėmis, transporto priemonei Nissan galinio bamperio vertikaliu paviršiumi įsirėmus į transporto priemonės BMW priekinio bamperio dešinį kraštą, galėjo sutrūkinėti jo (bamperio) plastikinė apdaila, ant transporto priemonės Nissan bamperio paviršiaus neišlikus nuotraukose vizualiai matomų kontakto požymių, t.y. ekspertas nurodė, kad esant tokiam kontaktui galėjo būti pažeistas tik transporto priemonės BMW priekinis bamperis. Pažymėtina, jog pirminę ekspertizę atlikęs ekspertas V. Mitunevičius teisme patvirtino savo išvadas bei papildomai paaiškino, jog remiantis abiejų transporto priemonių nuotraukomis ekspertas nustatė, kad dalis sugadinimų, užfiksuotų po 2012-02-19 eismo įvykio, yra visiškai tapatūs sugadinimams, užfiksuotiems po 2012-02-17 eismo įvykio. Nurodė, jog transporto priemonės BMW priekinės dalies pažeidimai, kaip antai variklio gaubto įlenkimas, dešinio radiatoriaus dekoratyvinio apvado nulaužimas, priekinių žibintų subraižymas, galėjo susidaryti kontakto su išgaubtu elementu, kuris buvo 55-65 cm aukštyje, pasekmėje. Paaiškino, jog darant prielaidą, kad minėti sugadinimai susidarė transporto priemonei Nissan atsitrenkus į transporto priemonę BMW galine dalimi, sulyginus transporto priemonių mastelinius vaizdus, darytina išvada, jog transporto priemonės BMW variklio gaubtas galėjo būti kliudytas tik transporto priemonės Nissan bagažinės dangčio apatine dalimi, tačiau suglaudus transporto priemonių bamperiais gaunasi, kad tarp jų yra maždaug 15 cm atstumas, taigi tam kad įvyktų betarpiškas šių detalių kontaktas, abiejų transporto priemonių bamperiai turėjo deformuotis (susispausti) ne mažiau nei 15 cm, o tokiu atveju turėtų likti bamperių deformacijos pėdsakai, kurių nėra. Taip pat ekspertas nurodė, jog darydamas išvadą ekspertas įvertino aplinkybę, kad eismo įvykio metu buvo prisnigta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ekspertui nebuvo pateikti duomenys kiek eismo įvykio metu sniego buvo, t.y. koks buvo susidaręs sniego sluoksnis, darant prielaidą, kad transporto priemonė Nissan taip pat stovėjo ant sniego, eksperto nuomone, ženklus aukščio skirtumas tarp transporto priemonių neturėjo susidaryti. Taigi, įvertinus minėtų ekspertizių turinį, galima daryti išvadą, jog transporto priemonės BMW variklio gaubto įlenkimai, radiatoriaus dekoratyvinių grotelių pažeidimai bei priekinių žibintų įbrėžimai 2012-02-19 eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis negalėjo atsirasti 2012-02-19 eismo įvykio pasekmėje. Savo ruožtu, galima daryti prielaidą, jog 2012-02-19 eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis šio eismo įvykio pasekmėje galėjo tik būti apgadintas transporto priemonės BMW priekinis bamperis. Pažymėtina, jog esantys byloje įrodymai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizėse padarytomis išvadomis.
Byloje nustatyta, kad transporto priemonė BMW prieš 2012-02-19 eismo įvykį, 2012-02-17 buvo patekusi į kitą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas transporto priemonės BMW dešinės pusės priekinė šono dalis, t.y. d. p. pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, d. p. šoninis veidrodis bei d. p. priekinės durys (1 tomas, b.l. 109-120). Pažymėtina, kad nors iš transporto priemonės BMW fotonuotraukų užfiksuotų po 2012-02-17 eismo įvykio ant transporto priemonės BMW variklio gaubto ryškių įlenkimų bei priekinių žibintų įbrėžimų nesimato (1 tomas, b.l. 34-36), tačiau įvertinus tai, jog, kaip nurodė ieškovės atstovas, remdamasis ieškovės ir transporto priemonės BMW valdytojo žodžiais (2 tomas, b.l. 76), kad po 2012-02-17 eismo įvykio transporto priemonė BMW nebuvo eksploatuojama ir stovėjo stovėjimo aikštelėje, kurioje ir įvykio ginčo eismo įvykis, negalima paneigti aplinkybės, jog transporto priemonės BMW variklio gaubto, dekoratyvinių grotelių bei priekinių žibintų sugadinimai galėjo atsirasti ir kitokiomis aplinkybėmis arba kito eismo įvykio metu, kuris nebuvo užfiksuotas, laikotarpiu iki 2012-02-19 užfiksuoto eismo įvykio. Savo ruožtu, tai, jog galimai minėti sugadinimai atsirado po 2012-02-17 eismo įvykio, savaime neįrodo aplinkybės, kad minėti sugadinimai galėjo atsirasti tik 2012-02-189 eismo įvykio pasekmėje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog iš transporto priemonės BMW fotonuotraukų užfiksuotų po 2012-02-17 eismo įvykio aiškiai matyti, jog ant variklio gaubto trūksta dešinės pusės radiatoriaus dekoratyvinių grotelių, taigi negalima daryti išvados, jog šios grotelės nebuvo sulaužytos 2012-02-17 eismo įvykio metu arba dar anksčiau, taip pat matyti, jog yra pažeista priekinio bamperio dešinė pusė, t.y. matosi bamperio įtrūkimai iš esmės identiški bamperio įtrūkimams užfiksuotiems po 2012-02-19 eismo įvykio (1 tomas, b.l. 34-36). Pažymėtina, jog jokių kitokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, t.y. jog visi minėti transporto priemonės sugadinimai atsirado būtent susidūrimo su transporto priemone Nissan 2012-02-19 pasekmėje, ieškovė nepateikia (CPK 178 str.). Taip pat ieškovė nepateikia jokių įrodymų, jog 2012-02-19 eismo įvykio metu tarp transporto priemonių BMW ir Nissan galėjo susidaryti toks didelis aukščių skirtumas, ko pasekmėje ir galėjo atsirasti minėti transporto priemonės BMW sugadinimai, t.y. variklio gaubto įlenkimas ir dekoratyvinių grotelių pažeidimas, taip pat priekinių žibintų įbrėžimai. Kita vertus iš ekspertizių turinio galima daryti išvadą, kad net ir susidarius tokiam transporto priemonių aukščių skirtumui, transporto priemonės BMW priekinių žibintų įbrėžimai negalėjo atsirasti kontakto su transporto priemonės Nissan galiniu bamperiu, net ir apledėjusio, pasekmėje.
Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Taigi, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, jų tarpusavio sąsajumą ir įrodomąją galią, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad 2012-02-19 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonei Nissan važiuojant atbuline eiga ir atsitrenkus galine dalimi į transporto priemonės BMW priekinę dalį, negalėjo atsirasti transporto priemonės BMW variklio gaubto, radiatoriaus dekoratyvinių grotelių ir priekinių žibintų sugadinimai (CPK 185 str.). Teismo vertinimu, 2012-02-19 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės BMW ir Nissan galėjo kontaktuoti tik bamperių paviršiais, todėl laikytina, kad minėtų transporto priemonių kontakto metu galėjo būti apgadintas tik transporto priemonės BMW priekinis bamperis, kuris kaip nustatyta byloje jau buvo apgadintas ir prieš tai 2012-02-17 įvykusio eismo įvykio metu. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įvertinus išdėstytas aplinkybe, atsakovui, kaip transporto priemonės Nissan valdytojų draudikui, galėjo atsirasti prievolė atlyginti tik transporto priemonės BMW priekinio bamperio remonto darbus.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 str. 3 d. nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas <...> vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 15 p. nustatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai <...> nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas <...> neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
Pažymėtina, jog iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas nustatydamas, jo manymu, su eismo įvykiu susijusią žalą bei apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį, vadovavosi ieškovės pateiktoje nepriklausomų vertintojų UAB „Marleksa“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 12-403-05 nurodytais skaičiavimais (1 tomas, b.l. 80), t.y. atsakovas draudimo išmoką apskaičiavo teisės aktų nustatyta tvarka. Savo ruožtu ieškovės argumentas, jog atsakovas turėjo išmokėti ieškovei visą UAB „Marleksa“ pateiktoje ataskaitoje nurodytą žalos sumą, įvertinus aplinkybę, kad UAB „Marleksa“ nenustatinėjo transporto priemonės BMW konkrečių sugadinimų sąsajumo su 2012-02-19 įvykusiu eismo įvykiu, bei atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes atmestinas kaip nepagrįstas ir paneigtas byloje surinktais įrodymais (CPK 185 str.). Minėta, jog atsakovas apskaičiuodamas draudimo išmoką į ją įskaičiavo transporto priemonės variklio gaubto bei d. p. ir k. p. radiatoriaus dekoratyvinių grotelių remonto darbus. Įvertinus tai, jog minėtos detalės, kaip nustatė teismas, negalėjo būti sugadintos 2012-02-19 eismo įvykio pasekmėje, o minėto eismo įvykio pasekmėje galėjo būti sugadintas tik transporto priemonės BMW priekinis bamperis, atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų UAB „Marleksa“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 12-403-05 pateiktus skaičiavimus, atėmus detalių nusidėvėjimą bei PVM (Taisyklių 15 p.), konstatuotina, kad atsakovo išmokėta draudimo išmoka visiškai atlygino UAB „Marleksa“ ataskaitoje įvertintą tokių remonto darbų kainą, net gi šiek tiek viršydama minėtų darbų kainą (1 tomas, b.l. 92-95). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog žala ieškovei visiškai atlyginta, ieškovės ieškinys dėl papildomos draudimo išmokos išmokėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš viso patyrė 1955,36 Lt išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą (b.l. 162, 166-167, 191). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 1 p. bei 93 str. 1 d., atsakovui iš ieškovės priteistina 1955,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas Valentinas Mitunevičius į teismo posėdį buvo kviestas ieškovės prašymu (1 tomas, b.l. 194), iš ieškovės UAB „Impulsana“ naudai priteistina 181,50 Lt (2 tomas, b.l. 14) išlaidų susijusių su eksperto dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 90 str.).
Taip pat vadovaujantis CPK 91 str., iš ieškovės Lietuvos teismo ekspertizės centro naudai priteistina 202,40 Lt už papildomos ekspertizės atlikimą likusi nesumokėta suma (2 tomas, b.l. 36, 46).
Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 2 d., valstybės naudai iš ieškovės priteistina 84,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui Seesam Insurance AS, veikainčiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į.k. 111631975, iš ieškovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 1955,36 (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt penkis litus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti UAB „Impulsana“, į.k. 226004520, iš ieškovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 181,50 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 50 ct) išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.
Priteisti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, į.k. 111952632, iš ieškovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 202,40 Lt (du šimtus du litus 40 ct) už papildomos ekspertizės atlikimą.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 84,12 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Butrimienė