Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-448-478/2016
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00548-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimo Ž. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 1241 str. 8 d., 127 str. 3 d. Ž. P. surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 7 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,95 prom. (t. y. vidutinis girtumo laipsnis), važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, ko pasėkoje atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę, dėl ko buvo apgadintos transporto priemonės. Tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Tokiais savo veiksmais Ž. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 7, 9, 14, 16, 114 punktų reikalavimus.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimu Ž. P. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimu, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 1241 str. 8 d. ir nubaustas:
pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;
pagal ATPK 126 str. 4 d. – 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;
pagal ATPK 124-1 str. 8 d. – 5,00 Eur (penkių eurų) bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., Ž. P. paskirtos nuobaudos subendrintos, ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta – 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Apeliaciniu skundu Ž. P. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d., nutraukti, arba pritaikyti ATPK 301 str. ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d.
Skunde Ž. P. nurodo, jog nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimo dalimi, kurioje jo veika buvo įvertinta kaip ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas, nes, jo nuomone, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo surinktus įrodymus, netinkamai įvertino aplinkybes bei pripažino jo padarytą veiką kaip pavojingą visuomenei, todėl pritaikė materialias bei procesines teisės normas.
Pareiškėjas sutinka, kad formaliai jo padaryta veika atitinka ATPK 126 str. 4 d., t. y. vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje draudžiamų veikų – jis vartojo alkoholį po įvykdyto eismo įvykio iki šio aplinkybių nustatymo. Tačiau, jo teigimu, įstatymo leidėjas šią veiką (alkoholio vartojimas po įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo) įtraukė į teisės normą, kuri numato atsakomybę už tikrai labai pavojingas visuomenei veikas tik todėl, kad neblaivus vairuotojas, įvykdęs eismo įvykį, negalėtų išvengti atsakomybės prieš patikrinamas dėl blaivumo, demonstratyviai, liudininkų akivaizdoje išgerti alkoholio, po ko pareikšti, jog alkoholį pavartojo jau po įvykio. Konkrečiu atveju jis buvo įsitikinęs, jog susitarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju, t. y. apgadintojo automobilio valdytoju.
Eismo įvykis, dėl kurio jis nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., įvyko prie ežero, privačioje teritorijoje, iki kurios privažiavimas yra tik išvažinėtu keliuku be dangos, šiuo keliuku važiuoja tik į privačią poilsiavietę važiuojantys asmenys, šis keliukas daugiau niekur neveda. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus, dėl ko teismas jo veiką perkvalifikavo iš ATPK 127 str. 3 d. į 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d. Alkoholį jis vartojo tik tada, kai buvo tvirtai nusprendęs niekur nebevažiuoti ir nebevairuoti transporto priemonės.
Pareiškėjo teigimu, jis ėmėsi visų priemonių, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams, t. y. paskambino ir laukė draugų, kurie atvežtų pinigus nukentėjusiajam, jo ir automobilio dokumentus bei parvairuotų jo transporto priemonę. Kadangi visus organizacinius klausimus jis išsprendė būdamas visiškai blaivus, todėl, įvertinus tai, jog įvykis įvyko ankstyvą rytą bei savaitės dieną šeštadienį, jis suprato, jog greitai sulaukti draugų nepavyks, todėl jam visai priimtinas variantas, belaukiant draugų, buvo pavartoti alkoholio.
Jo veiksmai jokio pavojaus aplinkiniams nekėlė, o atvykę policijos pareigūnai, vietoj to, kad normaliai padėtų nuošalioje vietoje esantiems poilsiautojams, jo atžvilgiu sukūrė dvi administracines bylas.
Pareiškėjas pažymi ir tai, jog byloje nėra nustatyta, kad jis vartojo alkoholį po įvykio demonstratyviai, siekdamas suklaidinti ar įtikinti aplinkinius, jog vartojo alkoholį tik po įvykio. Absoliučiai visi liudininkai patvirtino, kad iki įvykio jis buvo blaivus.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog kaltė dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo (alkoholio vartojimo po įvykio, iki aplinkybių nustatymo) gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia - sąmoningu veikimu, t. y. jeigu alkoholis vartojamas sąmoningai, siekiant nuslėpti realiai padarytą kitą pažeidimą. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis, sukėlęs eismo įvykį, žino, kad jau yra pranešta policijai, ir reikia jos sulaukti. Nors policijos pareigūnai dažniausiai savo tarnybiniuose automobiliuose vežiojasi nustatytos formos eismo įvykio deklaracijas, tačiau jis nesitikėjo, kad nukentėjusysis Ž. G., pats būdamas neblaivus, kviesis policijos pareigūnus, kad šie atvežtų eismo įvykio deklaraciją ir padėtų ją užpildyti.
Sukėlęs eismo įvykį, jis nevengė atsakomybės, savo pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, neslėpė savo asmenybės, kadangi su nukentėjusiuoju turėjo bendrų pažįstamų, todėl, paprasčiausiai sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, nuėjo vartoti alkoholį su savo draugais, nesulaukęs, kol bus atvežti pinigai ir eismo įvykio deklaracija. Jis, būdamas blaivus, tarėsi su neblaiviu Ž. G., ir jie pasiekė žodinį susitarimą. Pasiekus susitarimą, t. y. išsprendus pagrindinį klausimą - žalos atlyginimą, jis nuėjo ir pavartojo alkoholį. Neblaivus Ž. G. persigalvojo ir, jo neinformavęs, pranešė apie įvykį policijai.
Skunde nurodoma ir tai, jog Ž. G. turėjo lygiai tokią pačią pareigą nubraižyti įvykio schemą ant švaraus popieriaus lapo ir užfiksuoti įvykio aplinkybes, tačiau administracinėn atsakomybėn yra patrauktas tik jis vienas.
Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko atokiai nuo kelių ir gyvenamųjų vietų, jis savo asmens duomenų neslėpė, siekė nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, nekėlė visuomenei pavojaus, susiklostė nepalankios aplinkybės (neblaivus nukentėjusysis užmiršo, kad jie susitarė), jis administracinėn atsakomybėn yra patrauktas neproporcingai jo padarytai veikai.
Atsiliepime į Ž. P. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas R. G. nurodo, jog skundžiamas pažeidimas įrodytas, remiantis surinkta administracine medžiaga, nutarimas priimtas vadovaujantis teisingumo ir nešališkumo principais, todėl skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą naikinti yra netikslinga.
Ž. P. skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde Ž. P. nesutinka dėl jo kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti arba pritaikyti ATPK 301 str. ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl Ž. P. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Nors apeliantas savo kaltės dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta ir teigia, kad jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tačiau aukštesnysis teismas su Ž. P. skundo argumentais nesutinka.
Ž. P. kaltę dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo pagrindžia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti bei skundžiamame nutarime išanalizuoti įrodymai, kurių patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, tai: 2015 m. rugpjūčio 22 d. Eismo įvykio vietos schema (t. 1, b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (t. 1, b. l. 11-12), fotonuotraukos (t. 1, b. l. 28). Paties Ž. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog po įvykio, susitarus su nukentėjusiuoju ir paspaudus rankas, jis nuėjo prie Mantvydo, Laimono ir kitų draugų, su jais išgėrė (t. 2, b. l. 14). Nukentėjusiojo Ž. G. teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, kad Ž. P. alkoholį vartojo po įvykio (t. 1, b. l. 170-171), liudytojo L. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, jog Ž. P. po įvykio pasiūlė išgerti „ant nervų“ ir jie gėrė degtinę (t. 1, b. l. 171-172), liudytojo M. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog po įvykio Ž. P. susinervino ir todėl jie nuėjo gerti (t. 2, b. l. 172), iš dalies liudytojo K. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog Ž. P. su G. po įvykio, prieš atvykstant policijai, vartojo alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 173), liudytojo E. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog po įvykio Ž. P. nuėjo prie savo kompanijos ir gėrė degtinę (t. 2, b. l. 12), kita bylos medžiaga.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas Ž. P. kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė patį pažeidėją, nukentėjusįjį, liudytojus, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, neabejotinai patvirtinta, jog įvykus eismo įvykiui iki jo aplinkybių nustatymo, Ž. P. vartojo alkoholį, todėl, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, Ž. P. veiksmai pagal ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuoti teisingai.
Nors, Ž. P. nuomone, jo padaryta veika nėra tokia pavojinga, kad būtų kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 4 d., tačiau teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, taikytina tik tuo atveju, kai asmuo privalo apie eismo įvykį pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N63-2101/2010, Nr. N62-6066/2010, Nr. ATP-196-350/2014). KET 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Nagrinėjamu atveju, byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog įvykus eismo įvykiui, Ž. P. su nukentėjusiuoju bandė susitarti žodžiu, Ž. P. nukentėjusiajam pažadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau eismo įvykio deklaracijos jie neužpildė, su eismo įvykiu susijusios informacijos neužfiksavo, ir Ž. P. nuėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Be to, tai, kad tarp eismo įvykio dalyvių nebuvo pasiektas susitarimas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog Ž. G. netrukus po pokalbio su Ž. P. iškvietė policiją. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog Ž. P. turėjo pareigą po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio, todėl jo veiksmų negalima laikyti tinkamais ir pripažinti juos kaip transporto priemonių vairuotojų sutarimą dėl įvykusio eismo įvykio aplinkybių, ir todėl Ž. P. veiksmai atitinka ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Pažymėtina ir tai, jog vien tik apelianto subjektyvus faktinių aplinkybių suvokimas ir įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimtas sprendimas yra neteisingas.
Visiškai nepagrįstai skunde nurodoma, kad atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. galima tik tada, kai alkoholis po įvykio vartojamas demonstratyviai, siekiant suklaidinti ar įtikinti aplinkinius, jog asmuo vartojo alkoholį tik po įvykio. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tada, kai eismo įvykio dalyvis, neįvykdęs KET 220 punkto reikalavimų, vartoja alkoholinius gėrimus, todėl teismams nereikia nustatinėti fakto, kad alkoholis buvo vartojamas demonstratyviai.
Apeliaciniame skunde taip pat alternatyviai yra keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, Ž. P. prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d.
Šiuo atveju pažymėtina, jog, pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio.
Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams, konkrečiu atveju, kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos K. T. 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą Ž. P., įvertino tai, jog Ž. P. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d., yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jis anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 30-34, 1 t.), neteistas (b. l. 36, 1 t.), dirba (b. l. 35, 1 t.), pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Ž. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir, vadovaudamasis ATPK 20 str., 30 str., 302 str., paskyrė Ž. P. minimalią ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – 579 Eur baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams.
Nagrinėjamu atveju, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nenustatė, tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir pažeidėjas. Nors Ž. P. ir nurodo, kad eismo įvykis įvyko atokiai nuo kelių ir gyvenamųjų vietų, jis savo asmens duomenų neslėpė, siekė nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, be to, pavojaus visuomenei nekėlė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo Ž. P. padarytą pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį arba mažai pavojingą ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą arba jos neskirti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl, žinodamas apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkęs daryti pažeidimus, pažeidėjas prisiima ir galimas pasekmes.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog Ž. P. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Ž. P. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą Ž. P. atžvilgiu dalyje dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti ar neskirti jam administracinės nuobaudos už šį pažeidimą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o Ž. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Jūratė Jakubonienė