Civilinė byla Nr. e2A-196-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00579-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.16.12; 3.3.19.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gojaus dovanos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sigma ventus“ ieškinį atsakovei

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 107 016,17 Eur skolą, 12,75 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė nurodė, kad šalys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sigma ventus“ ir UAB „Gojaus dovanos“ 2023 m. liepos 17 d. sudarė pirmą preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo nupirkti ateityje ieškovės ketinamus įsigyti žemės sklypo dalį, automobilių stovėjimo aikštelę ir 5 butus (duomenys neskelbtini), poilsio patalpas (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė taip pat ir nurodyto turto savininkės UAB „Dolika“ vadovas R. R.. Atsakovė, užtikrindama sutarties vykdymą, įsipareigojo iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. įkeisti ieškovės naudai keturis žemės sklypus. Už šio įsipareigojimo nevykdymą nustatyta bauda. Atsakovė šio įsipareigojimo nevykdė, baudos nemokėjo, todėl preliminarioji sutartis pasibaigė. Turto pardavimo skolininko UAB „Dolika“ pasiūlytam pirkėjui aktu turtas 2023 m. rugsėjo 19 d. perleistas ieškovės nuosavybėn.

3.                      Šalys 2023 m. spalio 12 d. sudarė antrą preliminariąją to pačio turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo įkeisti ieškovės naudai turtą, kuris užtikrintų įsipareigojimų vykdymą, sumokėti 90 000 Eur baudą už šio įsipareigojimo nevykdymą. Ši preliminarioji sutartis pasibaigė, nes atsakovė neįkeitė turto ir nesumokėjo baudos.

4.                      Ieškovė ir atsakovė 2023 m. lapkričio 13 d sudarė trečią preliminariąją pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. hipotekos sandoriu įkeisti turtą, sumokėti 95 000 Eur baudą už šio įsipareigojimo neįvykdymą. Tą pačią dieną šalys sudarė turto nuomos sutartis, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei turtą, kurį atsakovė įsipareigojo nupirkti. R. R. dalyvavo visose derybose dėl sutarčių sudarymo, perduodant turtą. Atsakovės ir UAB „Dolika“ buveinės registruotos tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės direktorė S. Č. – R. R. sugyventinė (draugė). Abi bendrovės susijusios, atsakovės faktinis vadovas – R. R..

5.                      Nuomos sutartis 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigė. Nuomos mokesčio skola buvo mokama iš sumokėto užstato. Atsakovė neįvykdė 2023 m. lapkričio 13 d. preliminarioje sutartyje nustatyto įsipareigojimo hipoteka iki 2023 m. gruodžio 31 d. įkeisti ieškovei turtą, todėl ieškovė informavo atsakovę apie trečios preliminarios sutarties pabaigą ir pareigą sumokėti ieškovei 95 000 Eur baudą. R. R. žadėjo išpirkti turtą ir įvykdyti visus reikalavimus, bet ieškovė nesutiko sudaryti dar vienos preliminariosios turto pirkimo–pradavimo sutarties.

6.                      Šalys 2024 m. sausio 9 d. sudarė naują turto nuomos sutartį. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną penkias darbo dienas, o jei uždels ilgiau negu penkias darbo dienas – 0,2 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieškovė 2024 m. vasario 21 d. pranešimu ją nutraukė ir priminė apie 95 000 Eur baudos pagal preliminarią sutartį mokėjimo. Nutraukus sutartį, atsakovė 2024 m. kovo 5 d. turto perdavimo–priėmimo aktais grąžino tik dalį turto. Negrąžinus turto, atsakovė turi sumokėti dvigubą nuomos mokestį ir kitus mokesčius. Turtas (duomenys neskelbtini), grąžintas 2024 m. gegužės 22 d. Grąžinant turtą, paaiškėjo, kad dingo didelės vertės ieškovės turtas ir turtui padaryta didelė žala, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovė negrąžino buto ir parkavimo aikštelės (duomenys neskelbtini). Dėl iškeldinimo iš nurodyto buto vyksta atskiras teisminis ginčas. Ieškovė iš žiniasklaidos sužinojo, kad R. R., jo vadovaujamos UAB „Dolika“, UAB „Panauja“, J. N., kuris gyveno ieškovei priklausančiame ir atsakovei išnuomotame name (duomenys neskelbtini), jų bendros bendrovės dalyvavo nusikalstamose schemose, susijusiose su nekilnojamojo turto operacijomis, pinigų išviliojimu ir negrąžinimu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.                      Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 95 000 Eur baudą, 9 701,57 Eur skolą, 2 314,60 Eur delspinigius, 12,75 proc. kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 30 d.) už teismo priteistus 107 016,17 Eur iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir 4 858,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

8.                      Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys laisva valia preliminariojoje sutartyje susitarė dėl netesybų ir jų dydžio. Preliminariojoje sutartyje aptartų prievolių apimtis bei dydis, taip pat baudos dydis, nėra pagrindas pripažinti, kad baudos dydis neprotingai didelis. Susitarimą dėl tokio baudos dydžio pasirašiusi atsakovė – verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas.

9.                      Teismas nustatė, kad atsakovės įsipareigojimas hipotekos sandoriu užtikrinti finansinių įsipareigojimų, numatytų preliminariose sutartyse, vykdymą nustatytas visose trijose preliminariosiose sutartyse. Visos preliminariosios sutartys nutrūko, nes atsakovė neįvykdė įsipareigojimų sudaryti hipotekos sandorį. Susitarimai, dėl kurių sąlygų šalys derėjosi ir sudarė preliminariąją sutartį, neįgyvendinti. Atsakovė nepagrindė kitokio dydžio baudų, nepaneigė savo kaltės ar laisvai prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.

10.                      Teismas nenustatė pagrindo pripažinti sutartimi šalių nustatytas netesybas nepagrįstai didelėmis. Šalims sutartyje įtvirtinus konkretaus dydžio netesybas (baudą), ieškovė neturėjo prievolės įrodyti ir pagrįsti tikslų patirtų nuostolių dydį. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad sutartimi sulygtos netesybos būtų neadekvačios ar akivaizdžiai neproporcingos. Atsakovė pažeidė sutartinę prievolę pagal preliminariąją sutartį, todėl turi sumokėti ieškovei baudą.

11.                      Teismas nustatė, kad atsakovė ne visada laiku mokėjo nuomos mokestį ieškovei, todėl liko skolinga 9 701,57 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių bei 2 314,60 Eur delspinigių, apskaičiuotų iki 2024 gegužės 28 d.

12.                      Atsakovė pažeidė pareigą atsiskaityti, todėl už atitinkamus vėlavimo laikotarpius turi mokėti palūkanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.                      Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Gojaus dovanos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, neįvertino, kad šalių padėtys buvo nelygiavertės, atsakovė preliminariąsias sutartis pasirašė vis jai blogesnėmis sąlygomis. UAB „Dolika“ turėjo finansinių sunkumų, todėl ieškojo asmens, kuris galėtų būti pasiūlytu pirkėju ir nupirktų turtą. Pirkėja turėjo tapti atsakovė, bet dėl finansinės padėties buvo pasiūlyta ieškovė. Ieškovė turėjo sudaryti sąlygas atsakovei išpirkti turtą per vienerius metus. Dėl šios priežasties ieškovė, kaip vykdymo procese pasiūlyta pirkėja, įsigijo turtą mažesne negu rinkos kaina. Atsakovė negalėjo įkeisti turto, nes jis buvo įkeistas hipotekos kreditorei kredito unijai (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“. Atsakovė galėjo sudaryti tik antrinės hipotekos sandorį, gavusi hipotekos kreditorės sutikimą. Atsakovė negalėjo derėtis dėl sandorių sąlygų, nes antstolis ketino skelbti turto varžytynes. Antroje preliminariojoje sutartyje nustatytas tik 8 dienų terminas hipotekos sandoriui sudaryti. Atsakovė jos nepastebėjo, todėl sąlyga jai buvo siurprizinė. Atsakovė siekė įvykdyti sutarties sąlygas, kad išsaugotų sutartį. Atsakovė pasiūlė ieškovei įkeisti kitą turtą – sklypą Elektrėnų r., kurio vertė – 290 000 Eur, bet ieškovė nesutiko. Atsakovė sudarė nuomos sutartį dėl ekonominio spaudimo, nes kitaip būtų pareikalauta baudų pagal ankstesnes preliminariąsias sutartis.

13.2.                      Teismas neįvertino atsakovės argumentų, kurie buvo pagrindas baudai sumažinti, t. y. neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią turėjo įvertinti, ar netesybos nėra pernelyg didelės, šalių sutartinių santykių pobūdį, sutarties tikslus, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kitus kriterijus. Ieškovė nepatyrė nuostolių, teismas neįvertino nuostolių ir netesybų santykio. Ieškovė neįrodė, kad sumokėjo AB „Swedbank“ palūkanas.

13.3.                      Aplinkybė, kad atsakovė neįvykdė prievolės ieškovei neturėjo reikšmės ieškovės teisėms, nes jos padėtis nepablogėjo. Atsakovei neatsirado prievolė sumokėti visą turto kainą, turtas nenupirktas, todėl nekilo pareigos sumokėti baudą. Atsakovė negalėjo užtikrinti 100 proc. pastato baigtumo, nes tą galėjo padaryti tik turto savininkė – ieškovė. Ieškovė nepatyrė žalos, nes prievolė kurią atsakovė turėjo užtikrinti žemės sklypų hipoteka, neatsirado.

13.4.                      Ieškovė gavo turtinės naudos, nes atsakovė neįvykdė prievolės. Ieškovė įsigijo turtą už itin mažą kainą. Ji pardavinėjo įsigytus butus už didesnę, negu pirko, kainą. Ieškovė dėl sandorio su atsakove gavo 296 600 Eur pelną. Preliminarioji sutartis sudaryta kartu su nuomos sutartimis, todėl sutartys vertintinos kaip vienas sandoris. Įmokos, sumokėtos pagal nuomos sutartis, pripažintinos ieškovės gauta nauda.

13.5.                      Atsakovė dėjo maksimalias pastangas prievolei įvykdyti, bet ieškovė nebendradarbiavo, nesiekė išsaugoti sutartinių santykių. Ieškovei neturėjo reikšmės, kada būtų sudarytas hipotekos sandoris. Jis turėjo būti sudarytas iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. Trumpų terminų hipotekos sandoriui sudaryti nustatymas laikytinas nepakankamu ieškovės bendradarbiavimu.

13.6.                      Preliminariosios sutarties sąlygos buvo palankios ieškovei. Sutartyse atsakovei nustatyti pertekliniai įsipareigojimai (atsakovės pareiga kompensuoti visus su turtu susijusius mokesčius, pasiekti 100 proc. turto baigtumą, įkeisti ieškovei 4 žemės sklypus ir kitos), už kurių neįvykdymą nustatytos baudos.

13.7.                      Ieškovė neteisingai apskaičiavo skolą pagal nuomos sutartį, neteisingai įskaitė atsakovės mokėjimus, priskaičiavo per dideles sankcijas ir baudas. Ieškovė apskaičiavo 7 400 Eur baudą už vėlavimą įvykdyti prievolę, ji taikė sankciją du kartus: kaip vienkartinę baudą ir kaip delspinigius – po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodyta bauda mažintina iki 400 Eur. Atsakovė, atlikdama mokėjimą, nurodydavo, kurią sąskaitą apmoka. Neaišku, kaip ieškovė skaičiavo netesybas. Jos apskaičiuotos neteisingai. Perskaičiavus netesybas ir sumažinus jas nuo 10 129,68 Eur iki 800 Eur, ieškovė galėjo reikalauti iš atsakovės ne 9 701,57 Eur pagal nuomos sutartį, bet 371,89 Eur. Ieškovė negalėjo skaičiuoti netesybų nuo sumų, kurių mokėjimo terminas nebuvo pradelstas.

13.8.                      Atsakovė negalėjo atlaisvinti patalpų dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7079-1099/2024).

13.9.                      Teismas neteisingai taikė MAKSVPĮ ir priteisė 12,75 proc. procesinių palūkanų už 95 000 Eur baudą, nes ši suma nebuvo už prekes ar paslaugas pagal komercinius sandorius. Netesybos – minimalūs nuostoliai, todėl šis įstatymas netaikomas.

14.                      Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sigma ventus“ prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, šalių įsipareigojimus. Atsakovė neginčijo preliminariųjų sutarčių, kurias, atsakovės nuomone, ji pasirašė dėl ekonominio spaudimo. Preliminariųjų sutarčių nuostatos privalomos ir vykdytinos.

14.2.                      Atsakovė hipoteka neįkeitė nekilnojamojo turto, kuriuo turėjo užtikrinti baudų pagal preliminariąją sutartį už įsipareigojimų nevykdymą sumokėjimą, t. y. 190 000 Eur baudą už tai, kad atsakovė per sutartyje nustatytą terminą nepasirašytų pagrindinės sutarties ir neįvykdytų įsipareigojimo išpirkti turto, bei 20 000 Eur baudą už tai, kad atsakovė per nustatytą terminą neužtikrintų pastato, kuriame yra turtas (butai), 100 proc. baigtumo. Ieškovė, siekdama išpirkti turtą, ėmė kreditą, turi mokėti palūkanas, nors metams atidėtas turto išpirkimas. Jeigu baudų mokėjimas nebūtų užtikrintas hipoteka, atsakovei neįvykdžius preliminariosios sutarties, ieškovė negalėtų išieškoti baudos dėl atsakovės finansinės padėties. Dėl to sąlygos užtikrinti prievolę hipoteka neįvykdymas buvo užtikrintas bauda.

14.3.                      Ieškovė, sudarydama preliminariąsias sutartis, tris kartus suteikė galimybę atsakovei išpirkti turtą. Tai patvirtina ieškovės sąžiningumą ir siekį bendradarbiauti. Atsakovė 2023 m. gruodžio mėn. inicijavo turto išpirkimą. Ieškovė kreipėsi į banką, kad gautų leidimą parduoti įkeistą turtą. Sandoris neįvyko, nes atsakovė neįvykdė savo ketinimų.

14.4.                      Atsakovė neteisingai nurodo, kad negalėjo derėtis dėl sutarčių sąlygų. Ji atsiuntė pirminį turto atpirkimo sutarties projektą, nurodė, kad įsipareigojimų vykdymas bus užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, kuris pirmine hipoteka bus įkeistas KU užtikrinant 250 00 Eur įsipareigojimus, o tada antrine hipoteka atsakovei. Šalys derino sutarties sąlygas, vyko derybos. Atsakovė, žinodama, kad KU nesutiks su antrine hipoteka, negalėjo sudaryti preliminariosios sutarties. Preliminariosios sutartys neįvykdytos dėl atsakovės kaltės.

14.5.                      Atsakovė teigia nepastebėjusi sąlygos įkeisti turtą pirmine hipoteka, bet ją aptarinėjo su ieškove kelis mėnesius. Atsakovė neketino vykdyti preliminariosios sutarties, bet siekė naudotis turtu iki 2023 m. gruodžio 31 d. Įkeičiamas turtas nepriklausė atsakovei, jis neatitiko preliminariojoje sutartyje nustatytų reikalavimų. Dėl to atsakovei buvo reikalinga nuomos sutartis.

14.6.                      Šalims sutarus dėl baudos dydžio (derantis dėl sąlygų nebuvo teikiamos pastabos ir pasiūlymai dėl kitokio baudos dydžio), ieškovė neprivalo įrodinėti patirtų nuostolių, nes 95 000 Eur bauda nėra neprotingai didelė. Preliminarios sutarties kaina – 1 132 680 Eur. Atsakovė elgėsi nesąžiningai. Toks jos elgesys pasikartojantis. Atsakovė suteikė ieškovei melagingus duomenis, todėl ieškovė turi mokėti bankui palūkanas, patirti kitų išlaidų. Atsakovė įtraukė ieškovę į teisminius ginčus. Atsakovė sugalvojo kriterijus, pagal kuriuos turi būti sumažinta bauda. Ieškovė iki 2024 m. spalio 31 d. patyrė 67 270,93 Eur išlaidas, susijusias su kredito gavimu, kad įvykdytų preliminariąją sutartį: sumokėjo 55 796,11 Eur palūkanų, 4 000 Eur administravimo išlaidų, 363 Eur už turto vertinimą, 335 draudimo išlaidų, 740 Eur už hipotekos sandorio patvirtinimą, 87,76 Eur sukauptą įsipareigojimo mokestį, 682 Eur už patalpų draudimą, 20 Eur už pažymą, 2 000 Eur ir 2 300 Eur priešlaikinio grąžinimo mokestį, 358 Eur ir 598 Eur patalpų draudimo mokestį. Dėl atsakovės nusikalstamų veikų ieškovė dalyvauja civilinėse bylose, ji gali netekti 12 000 – 18 000 Eur pajamų ir buto. Atsakovė atsakinga už namo pridavimą. Ieškovė patyrė 4 000 Eur išlaidas, susijusias su namo baigtumu. Atsakovė neteisingai nurodė, kad ieškovė gavo pelno.

14.7.                      Atsakovė žinojo, kad, laiku negrąžinusi turto, turės mokėti dvigubą nuomos mokestį, o laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, turės mokėti delspinigius. . Ieškovė teisingai paskaičiavo skolą pagal nuomos sutartį. Atsakovė vėlavo grąžinti turtą ieškovei. Delspinigiai neįskaičiuotini į nuomos mokestį. Ieškovė netaikė dvigubų netesybų. Atsakovė neginčijo ieškovės atliktų įskaitymų iš užstato, todėl šie teiginiai nesusiję su nagrinėjama byla.

14.8.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė įrašą Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį atsakovėms UAB „Pranašumas“, UAB „Sigma ventus“ ir UAB „Dolika“perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-564-1099/2025). Laikinoji apsaugos priemonė nedraudžia atsakovei, kaip nuomininkei, grąžinti turtą nutraukus nuomos sutartį nuomotojai – ieškovei.

14.9.                      Atsakovė neteisingai aiškina MAKSVPĮ. Priteista bauda (fiksuota netesybų suma, iš anksto suderinta nuostolių suma), bet ne palūkanos (kompensuojamos palūkanos už naudojimąsi pinigais. Bauda ir palūkanos – skirtingi institutai.

15.                      Ieškovė pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir priimti papildomus rašytinius paaiškinimus. Ieškovė teigia, kad jos nuostoliai padidėjo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu panaikino ieškovės nuosavybės teisė į butą (civilinė byla Nr. e2-564-1099/2025).

16.                      Atsakovė pateikė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus: Nekilnojamojo turto registro išrašus, pagrindžiančius, kad ieškovė pardavė butus (duomenys neskelbtini) ir išreikalauti nurodytų butų pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė teigia, kad ieškovė ne tik nepatyrė nuostolių, bet gavo pelno.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.                      Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

18.                      Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl baudos už preliminariosios sutarties nevykdymą ir skolos pagal nuomos sutartį priteisimo, taip pat palūkanų, mokamų pagal MAKVPĮ, aiškinimo klausimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo (išreikalavimo) apeliacinės instancijos teisme

19.                      Ieškovė pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu panaikino jos nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) ir priteisė dalį lėšų iš bankrutuojančios UAB „Dolika“ (civilinė byla Nr. e2-564-1099/2025). Ieškovė mano, kad jos finansinis reikalavimas nebus patenkintas nemokumo byloje, todėl ji patirs daugiau nuostolių.

20.                      Apeliantė prašo priimti į bylą naujus įrodymus: Nekilnojamojo turto registro išrašus, pagrindžiančius, kad ieškovė pardavė tretiesiems asmenims butus (duomenys neskelbtini) ir gavo pelno. Apeliantė gavo duomenis po to, kai buvo priimtas apskųstas sprendimas. Ji prašo išreikalauti nurodytų butų pirkimo–pardavimo sutartis, kad galėtų įvertinti ieškovės gautą pelną. Pateikti duomenys būtų pagrindas netesyboms sumažinti.

21.                      CPK

22.                      Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų teise teikti rašytinius paaiškinimus. Šalys, nepažeisdamos teisės normų, kuriose reglamentuotas procesas apeliacinės instancijos teisme, gali pasinaudoti nurodyta teise. Vis dėlto pasibaigus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį padavimo terminams, juos keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Šalių prašymas išreikalauti naujus įrodymus ir priimti rašytinius paaiškinimus siejamas su naujomis, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtomis aplinkybėmis. Patenkinus prašymus būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti pakanka šalių pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų. Nenustačiusi būtinybės pateikti (išreikalauti) naujus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, teisėjų kolegija netenkina apeliantės ir ieškovės nurodytų prašymų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 

23.                      Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, byla sudėtinga dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, būtina išklausyti šalis, kad būtų nustatytos ginčijamos aplinkybės, susijusios su apeliantės galimybe įkeisti nekilnojamąjį turtą, ekonominiu spaudimu sudaryti preliminariąsias sutartis, šalių derybų eiga, ieškovės sąžiningumu. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų užtikrinti rungimosi ir šalių lygybės principai.

24.                      CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas; 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 83 punktas).

25.                      Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teiginiai, jog byla sudėtinga, teismas neteisingai įvertino ir neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, nepatvirtina būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo šalių atstovai, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti. Šalys pateikė išsamius paaiškinimus raštu procesiniuose dokumentuose, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo argumentus, faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama rašytinio proceso tvarka.

Dėl šalių ginčui išspręsti reikšmingų bylos faktinių aplinkybių

26.                      Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė UAB „Gojaus dovanos“ 2023 m. balandžio 11 d. įgaliojimu įgaliojo R. R. (UAB „Dolika“ vadovą) atstovauti bendrovei kredito įstaigose, institucijose, teikiant informaciją apie bendrovę, priimant mokėjimus ir atsiskaitant bendrovės vardu. Įgaliojimas išduotas iki 2026 m. balandžio 11 d.

27.                      Ieškovė (pardavėja) ir apeliantė (pirkėja) 2023 m. liepos 17 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria apeliantė įsipareigojo nupirkti iš ieškovės nuosavybės teise UAB „Dolika“ priklausančių 20 nekilnojamojo turto objektų (toliau – turtas):

18.1.                      butą (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 142 900 Eur;

18.2.                      butą (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 66 300 Eur;

18.3.                      butą (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 109 900 Eur;

18.4.                      butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 128 900 Eur;

18.5.                      butą (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 138 900 Eur;

18.6.                      5/24 automobilių aikštelės (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 48 000 Eur;

18.7.                      poilsio namą, rinkos vertė – 306 800 Eur; 1/26 dalis liepto, fekalinės kanalizacijos vamzdyno, šalto vandens tiekimo vamzdyno, septynių lietaus kanalizacijos vamzdynų, ryšių kanalizacijos, kurių kiekvienos dalies rinkos vertė – po 100 Eur; 1/26 dalį gatvės (asfalto danga), šaligatvio, rinkos vertė – 1 000 Eur; 460/2208 dalis žemės sklypo, rinkos vertė – 1 000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) (preliminariosios sutarties 1.1.1–1.1.20 papunkčiai).

28.                      Šalys, sudarydamos preliminariąja sutartį, atsižvelgė į tai, kad antstolis Vitalis Milevičius ketino skelbti UAB „Dolika“ turto varžytynes, UAB „Dolika“, pasinaudodama CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise, ketino pasiūlyti pirkėja ieškovę UAB „Sigma ventus“, UAB „Gojaus dovanos“ ketino įsigyti turtą iš UAB „Sigma ventus“. Šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 17 d. sudaryti pagrindinę sutartį (preliminariosios sutarties 3.1 papunktis). Turto pardavimo kaina – 1 132 680 Eur (preliminariosios sutarties 3.1 papunktis). Pirkėja įsipareigojo per 1 darbo dieną nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos kompensuoti pardavėjai visus, taip pat ir komunalinius iki pagrindinės sutarties sudarymo už Turtą sumokėtus mokesčius, kuriais teisės aktų nustatyta tvarka apmokestinamas nekilnojamojo turto savininkas (preliminariosios sutarties 3.1.2, 3.1.3 papunkčiai). Jeigu pirkėja nesumokės turto kainos ir nurodytos kompensacijos, pagrindinė sutartis bus nutraukta, turtas grąžintas pardavėjai, o pirkėja privalės sumokėti pardavėjai 190 000 Eur baudą, kurios sumokėjimas užtikrinamas 4 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)., hipoteka iki pardavėjai sumokant antstoliui visą kainą už perkamą turtą, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. (preliminariosios sutarties 3.1.5, 4.1.3 papunkčiai). Pirkėja preliminariosios sutarties 5.3 papunktyje įsipareigojo sumokėti pardavėjai jos antstoliui sumokėtos kainos (įmokų) dydžio baudą, jeigu neįvykdys 4.1.3 papunktyje nustatytos įsipareigojimo. Preliminariąją sutartį pasirašė taip pat ir UAB „Dolika“. Apeliantė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė nutraukė sutartį. 

29.                      Antstolis Vitalis Milevičius 2023 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu pardavė ieškovei skolininkės UAB „Dolika“ turtą už 943 900 Eur. Visa kaina už turtą sumokėta 2023 m. rugpjūčio 29 d.

30.                      Ieškovė (pardavėja) ir apeliantė (pirkėja) 2023 m. spalio 12 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 17 d. sudaryti pagrindinę turto pirkimo pardavimo sutartį (preliminariosios sutarties 1.1.1–1.1.20, 3.1 papunkčiai). Apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 132 680 Eur turto kainą ir kompensuoti visus, taip pat ir komunalinius iki pagrindinės sutarties sudarymo už Turtą sumokėtus mokesčius, kuriais teisės aktų nustatyta tvarka apmokestinamas nekilnojamojo turto savininkas (preliminariosios sutarties 3.1.1, 3.1.2 papunkčiai). Jeigu pirkėja nesumokės turto kainos ir nurodytos kompensacijos, pagrindinė sutartis bus nutraukta, turtas grąžintas pardavėjai, o pirkėja privalės sumokėti pardavėjai 190 000 Eur baudą, kurios sumokėjimas užtikrinamas 4 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), antrine hipoteka iki 2023 m. spalio 20 d. (preliminariosios sutarties 3.1.5, 4.1.3 papunkčiai). Pirkėja preliminariosios sutarties 5.3 papunktyje įsipareigojo mokėti po 200 Eur per dieną, o praėjus 15 dienų – 90 000 Eur baudą, pridedamą prie turto kainos, jeigu ji neįvykdys 4.1.2 papunktyje nustatyto įsipareigojimo.

31.                      Ieškovė 2023 m. spalio 31 d. pranešimu informavo apeliantę, kad nutraukia 2023 m. spalio 12 d. preliminariąją sutartį, nes apeliantė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų.

32.                      Šalys 2023 m. lapkričio 13 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 17 d. sudaryti pagrindinę turto pirkimo– pardavimo sutartį (preliminariosios sutarties 1.1.1–1.1.20, 3.1 papunkčiai). Apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 132 680 Eur turto kainą ir kompensuoti visus, taip pat ir komunalinius iki pagrindinės sutarties sudarymo už Turtą sumokėtus mokesčius, kuriais teisės aktų nustatyta tvarka apmokestinamas nekilnojamojo turto savininkas (preliminariosios sutarties 3.1.1, 3.1.2 papunkčiai). Apeliantė 4.1.1 papunktyje užtikrino, kad iki 2024 m. sausio 31 d. pastato (duomenys neskelbtini) baigtumas bus 100 proc. Apeliantė preliminariosios sutarties 4.1.2 papunktyje įsipareigojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. pirminės maksimalios hipotekos sandoriu įkeisti pardavėjos naudai pirkėjai nuosavybės teise priklausantį turtą (įskaitant, bet neapsiribojant ir nurodytus žemės sklypus), kurio nepriklausomo turto vertintojo (vertintojo kandidatūrai raštu turi pritarti pardavėja, nustatyta rinkos kaina ne mažesnė kaip 300 000 Eur, užtikrinant ne mažesnę kaip 300 000 Eur dydžio prievolę – pirkėjos įsipareigojimų sumokėti sutarties 3.1.5, 4.1.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytą baudą ir atlyginti patirtus nuostolius (taip pat ir nuostolius, patirtus dėl pagrindinės sutarties nutraukimo), įvykdymą: (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties 5.3 papunktyje šalys susitarė, kad pirkėja privalo sumokėti pardavėjai 95 000 Eur baudą, jeigu pirkėja neįvykdys preliminariosios sutarties 4.1.2 papunktyje nustatyto įsipareigojimo.

33.                      Šalys 2023 m. lapkričio 13 d. sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovė (nuomotoja) išnuomojo apeliantei (nuomininkei) turtą, išvardintą nutarties 27 punkte, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Nuomininkė įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį 5 000 Eur plius PVM nuomos mokestį.

34.                      Ieškovė 2024 m. sausio 2 d. pranešimu „Dėl sutarčių pasibaigimo“ informavo apeliantę, kad ši nevykdė 2023 m. lapkričio 13 d. preliminariojoje ir nuomos sutartyse nustatytų įsipareigojimų, todėl sutartys pasibaigė, apeliantė privalo sumokėti 95 000 Eur baudą ir grąžinti ieškovei jai pagal nuomos sutartį perduotą turtą.

35.                      Šalys 2024 m. sausio 9 d. sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovė (nuomotoja) išnuomojo apeliantei (nuomininkei) turtą, išvardintą nutarties 27 punkte, išskyrus butus (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nuomininkė įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį 3 700 Eur plius PVM nuomos mokestį. Nuomos sutarties 11.2.1 papunktyje įtvirtinta nuomotojos (ieškovės) teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu nuomininkė nesumokėjo nuomos mokesčio ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų, raštu pranešdama nuomininkei prieš 5 kalendorines dienas iki numatomo sutarties nutraukimo dienos. Nuomos sutarties 11.3 papunktyje įtvirtintas 5 kalendorinių dienų terminas, per kurį nuomininkė turėjo teisę pašalinti pažeidimą. Nuomos sutarties 11.4 papunktyje šalys susitarė dėl 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos už nuomos sutarties 11.2.1 papunkčio pažeidimą.

36.                      Ieškovė 2024 m. vasario 15 d. pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo ir skolos sumokėjimo“ informavo apeliantę, kad ieškovė vienašališkai nutrauks nuomos sutartį nuo 2024 m. vasario 21 d., jeigu apeliantė nesumokės 19 141,71 Eur skolos (8 954 Eur nuomos mokesčio, 1 483,23 Eur komunalinių mokesčių, 4,48 Eur delspinigių pagal nuomos sutarties 10.1 papunktį, 1 300 Eur baudos pagal nuomos sutarties 10.1 papunktį, 7 400 Eur baudos pagal nuomos sutarties 11.4 papunktį). Ieškovė taip pat priminė, kad apeliantė nesumokėjo 95 000 Eur baudos pagal 2023 m. lapkričio 13 d. preliminariąją sutartį, ir pareikalavo ją sumokėti iki 2024 m. vasario 20 d.

37.                      Šalys 2024 m. kovo 5 d., 2024 m. gegužės 22 d. sudarė turto perdavimo–priėmimo aktus.

38.                      Ieškovė, priimdama atsakovei išnuomotus poilsio namus (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nuomotame name nėra įvairių daiktų: baldų, buitinės technikos, santechnikos prietaisų, spintų, išardytas ir pavogtas virtuvinis baldų komplektas bei kiti daiktai. UAB ,,Sigma ventus“ padaryta apie 50 000 Eur turtinė žala. Dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas 2024 m. gegužės 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį. 

39.                      Ieškovė apskaičiavo, kad pagal 2024 m. sausio 9 d. nuomos sutartį apeliantė 2024 m. gegužės 28 d. buvo skolinga 12 016,17 Eur (9 701,57 Eur skola ir 2 300 Eur delspinigiai).

40.                      Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose aptariami sutarčių sudarymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat ir užtikrinimo hipoteka klausimai.

Dėl baudos pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sumažinimo

41.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1–3 dalis preliminarioji sutartis – tai rašytinis šalių susitarimas, kuriame šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį aptartomis sąlygomis per susitartą terminą. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

42.                      Kasacinio teismo praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai yra ribojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-781/2024, 24 punktas).

43.                      Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 20 punktas; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2024, 32 punktas)

44.                      Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2024, 33 punktas).

45.                      Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo nustatant faktines aplinkybes, sudarančias civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, jog kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-781/2024, 23 punktas).

46.                      Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad apeliantė, neužtikrindama prievolių vykdymo hipoteka, nepadarė žalos apeliantei. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė tris preliminariąsias sutartis, kuriomis apeliantė įsipareigojo nupirkti turtą, tikėtinus ieškovės nuostolius užtikrinti hipoteka. Ieškovė nutraukė visas tris preliminariąsias sutartis, nes apeliantė neįvykdė įsipareigojimų, ir pareikalavo, kad apeliantė sumokėtų 95 000 Eur baudą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės nesąžiningo elgesio, taip pat, kad turto įkeitimas buvo skirtas baudoms užtikrinti, netesybos per didelės, pažeidžia sąžiningumo ir protingumo principus, šalių interesų pusiausvyrą. Be to, ieškovė, sudarydama sandorį, nepatyrė nuostolių.

47.                      Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

48.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalys netesybas nustato siekdamos keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą šalims dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas).

49.                      Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 20, 21 punktai).

50.                      Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 68 punktas).

51.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė turėjo galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad ji nesutiko su 2023 m. lapkričio 13 d. preliminariosios sutarties 5.3 papunktyje nustatytu baudos dydžiu ar prašė nustatyti mažesnes netesybas. Pirmoji preliminarioji sutartis sudaryta 2023 m. liepos 17 d. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo 943 900 Eur už turtą. Apeliantė sudarydama pirmą preliminariąją sutartį žinojo, kad ji turi užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymą hipoteka, bet to nepadarė.

52.                      Akcentuotina tai, kad 2023 m. lapkričio 13 d. preliminariosios sutarties 5.3 papunktyje šalys susitarė dėl netesybų dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

53.                      Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad netesybos yra neprotingai didelės ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų nesumažino. Abi preliminariosios sutarties šalys – verslininkės. Ieškovė sudarydama pirmą preliminariąją sutartį, neketino įsigyti ir naudoti turto savo veiklai vykdyti, bet ketino jį parduoti apeliantei. Taigi, preliminarioji sutartis sudaryta, nes apeliantė įsipareigojo nupirkti (atpirkti) turtą. Visose trijose preliminariosiose sutartyse turto kaina nekito. Tai, kad ieškovė pareikalavo užtikrinti netesybas hipoteka, nepagrindžia jos nesąžiningumo. Apeliantė, tris kartus sudarydama preliminariąsias sutartis, neprašė ieškovės nustatyti ilgesnį terminą hipotekos sandoriui sudaryti. Apeliantė žinojo savo finansinę padėtį, priežastis, dėl kurių nutrauktos pirmos dvi preliminariosios sutartys, sudarydama trečią sutartį, galėjo realiai įvertinti galimybę įvykdyti sutarties sąlygas.

54.                      Apeliantės argumentai, kad ji negalėjo derėtis dėl pirmosios preliminariosios sutarties sąlygų, nes antstolis turėjo skelbti turto varžytynes, nepagrindžia būtinybės sudaryti preliminariąją sutartį su ieškove. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė reikalauja netesybų, nes apeliantė neįvykdė trečiosios, t. y. 2023 m. lapkričio 13 d. preliminariosios sutarties. Tuo metu ieškovė jau buvo vykdymo procese nupirkusi UAB „Dolita“ turtą. Dėl to aplinkybė, kad žemės sklypai buvo įkeisti KU „Mėmelio taupomoji kasa“, neturi esminės reikšmės.

55.                      Apeliantė neįrodė, kad antroje preliminariojoje sutartyje nustatytas aštuonių dienų terminas hipotekos sandoriui sudaryti jai buvo siurprizinis ir ji jo nepastebėjo. Apeliantė žinojo pirmosios (taip pat ir antrosios) preliminariosios sutarties nutraukimo priežastis. Ji, būdama verslininke, turėjo įvertinti sutarties sąlygas ir galimybę jas įvykdyti. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė negalėjo įkeisti žemės sklypų pirmine hipoteka, nes jie jau buvo įkeisti KU „Mėmėlio taupomoji kasa“, nereiškia, kad apeliantė negalėjo šios aplinkybės patikslinti iki 2023 m. lapkričio 13 d. preliminariosios sutarties sudarymo. Be to, apeliantė turėjo galimybę įkeisti kitą nekilnojamąjį turtą, prieš tai suderinusi turto vertintojo kandidatūrą su ieškove. Nors apeliantė siūlė ieškovei įkeisti kitą nekilnojamąjį turtą, teikė vertinimo ataskaitas, nurodė, kad ketina keisti sklypų paskirtį iš žemės ūkio į namų valdą, ji nederino vertintojų kandidatūrų su ieškove, t. y. nevykdė kitų preliminariosios sutarties sąlygų. 

56.                      Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovė turėjo įrodyti patirtų nuostolių dydį. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė dėl konkretaus baudos dydžio. Apeliantė su tokia sąlyga sutiko, jos neginčijo, neprašė sumažinti nustatyto baudos dydžio. Preliminariojoje sutartyje nustatyta bauda skatino apeliantę įvykdyti prievolę ir apribojo jos atsakomybę už sutarties sąlygų nevykdymą. Kadangi šalys susitarė dėl konkretaus dydžio netesybų, skolininkė negali jo ginčyti. Apeliantė siekia įrodyti, kad ieškovė, sudarydama sutartį, nepatyrė nuostolių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovė, kaip skolininkės pasiūlyta pirkėja, įsigijo turtą vykdymo procese ne už savo lėšas, bet už AB „Swedbank“ suteiktą kreditą. Dėl to ieškovė turėjo sumokėti bankui palūkanas, 4 000 Eur administravimo išlaidas, 87,76 Eur įsipareigojimo mokestį, 363 Eur už turto įvertinimą, 1 964 Eur už turto draudimą, 740 Eur už hipotekos sandorio sudarymą, 20 Eur už pažymą, 4 300 Eur priešlaikinio kredito grąžinimo mokestį. Taigi, ieškovė 2024 m. spalio 31 d. patyrė 67 270,93 Eur išlaidas, susijusias su turto įsigijimu. Be to, ieškovė patiria išlaidas, susijusias su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamomis bylomis dėl nuosavybės teisių į butą ir iškeldinimo iš buto (civilinės bylos Nr. e2-564-1099/2025 ir Nr. e2-818-8082025). Nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad ieškovė jokių nuostolių nepatyrė.

57.                      Preliminariosios sutarties 3.1.5 papunktyje nustatyta prievolė sumokėti turto kainą neatsirado, nes preliminarioji sutartis nutraukta dėl to, kad apeliantė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Apeliantė teigia, kad ji negalėjo įvykdyti preliminariosios sutarties 4.1.1 papunktyje nustatytos sąlygos užtikrinti pastato, kuriame yra turtas, 100 proc. baigtumą, bet šio klausimo ji nekėlė nei preliminariosios sutarties sudarymo nei jos galiojimo metu. Turtas buvo išnuomotas apeliantei. Ji nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad ji patyrė 4 000 Eur išlaidas, susijusias su namo baigtumu.

58.                      Pirmiau nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad apeliantės prievolės neįvykdymas nesukėlė ieškovei nuostolių. Tai, kad apeliantė įsigijo turtą mažesne negu rinkos kaina ir turėjo galimybę parduoti turtą brangiau, neatleidžia apeliantės nuo prievolės sumokėti ieškovei baudą už preliminariosios sutarties neįvykdymą. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad apeliantė nesiekė įsigyti nuosavybės teise turto, ketino jį parduoti apeliantei. Pirmiau nustatyta, kad preliminariosios sutartys nutrauktos dėl apeliantės kaltės. Ieškovė – verslo subjektas, jos veikla susijusi su siekiu gauti pelną. Dėl to ieškovės sudaryti turto pardavimo sandoriai, už turtą gauta kaina šiuo atveju nėra pagrindas netesyboms mažinti. Aplinkybė, kad UAB „Centro kubas“ vertinimo ataskaitose turtas įvertintas didesne kaina negu sumokėjo apeliantė, nepaneigia, kad apeliantė turėjo gauti kreditą turtui įsigyti, apmokėti su gavimu susijusias išlaidas, palūkanas, patirti kitų išlaidų.

59.                      Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su apeliante, nes preliminariosiose sutartyse nustatyti trumpi terminai žemės sklypų hipotekos sandoriams sudaryti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmą preliminariąją sutartį šalys sudarė 2023 m. liepos 17 d., ieškovė nutraukė trečią preliminariąją sutartį 2024 m. sausio 2 d. Taigi, apeliantė turėjo daugiau negu keturis mėnesius hipotekos sandoriui sudaryti, derėtis su ieškove dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, kad būtų patenkinti abiejų šalių interesai.

60.                      Apeliantė parengė pirmosios preliminariosios sutarties projektą. Ji nurodė, kad įsipareigojimų vykdymas bus užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, kuris pirmine hipoteka bus įkeistas kredito unijai užtikrinant 250 000 Eur dydžio įsipareigojimus, o tada antrine hipoteka ieškovei. Šalys suderino sutarties nuostatas, taip pat ir 4.1.2, 4.1.3 papunkčius, pagal kuriuos ieškovė sutiko su antrine hipoteka, jeigu pirminės hipotekos kreditorius turės ne didesnius kaip 250 000 Eur reikalavimus. Apeliantė, žinodama, kad kredito unija nesutiks su antrine hipoteka, ar manydama, kad preliminariosios sutarties sąlygos neįgyvendinamos, negalėjo sudaryti tokios sutarties su ieškove ir turėjo aiškiai nurodyti, kad negalės būti sudarytas hipotekos sandoris. Apeliantei, kaip verslininkei, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tai, kad ieškovė pareikalavo didesnės savo interesų apsaugos, savaime nepagrindžia šalių nelygiateisiškumo ar tai, kad preliminarioji sutartis sudaryta, esant ekonominiam spaudimui. Apeliantė galėjo derėtis dėl sąlygų, vykdymo procese UAB „Dolika“ galėjo siūlyti kitą pirkėją skolininkės turtui įsigyti arba manydama, kad turto kaina yra gerokai didesnė, sutikti, kad antstolis turtą parduotų iš varžytynių. Aplinkybė, kad UAB „Dolika“ turėjo finansinių sunkumų, nepatvirtina, jog apeliantė preliminariąsias sutartis sudarė, esant ekonominiam spaudimui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė tinkamai neįvykdė nė vienos sutarties (trijų preliminariųjų sutarčių ir dviejų turto nuomos sutarčių). Ji geriausiai žinojo savo finansinę padėtį, todėl, sudarydama sutartis, turėjo atskleisti ją priešingai šaliai.

61.                      Teisėjų kolegija nenustatė, kad netesybų dydis pažeidžia teisingumo, sąžiningumo principus. Nors preliminariojoje sutartyje apeliantei nustatyta 95 000 Eur bauda už tarpinio įsipareigojimo neįvykdymą, baudos dydis siekia pusę pagrindinės 190 000 Eur baudos už preliminariosios sutarties neįvykdymą, ši sąlyga savaime nelaikytina nesąžininga. Apeliantė neįvykdė prievolės, dėl kurios nutraukta preliminarioji sutartis ir dėl to nesudaryta pagrindinė sutartis, kurios kaina didesnė negu 1 132 680 Eur.

62.                      Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys 2023 m. lapkričio 13 d. preliminariojoje sutartyje susitarė dėl pagrįsto dydžio 95 000 Eur baudos. Nurodytas netesybų dydis nelaikytinas aiškiai per dideliu ar neprotingu, atsižvelgiant ne tik į neįvykdytos prievolės pobūdį, bet ir į tai, kad dėl apeliantės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų nutraukta preliminarioji sutartis, nesudaryta pagrindinė sutartis. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo netesyboms mažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Dėl skolos pagal nuomos sutartį

63.                      Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jos sumokėtas įmokas pagal nuomos sutartį. Apeliantė skolinga ieškovei ne 9 701,57 Eur, bet 471,89 Eur (371 Eur skolos ir 100 Eur netesybų). Ieškovė teigia, kad apeliantė nevykdė nuomos sutarčių, todėl ji turi sumokėti ne tik nuomos ir komunalinius mokesčius, bet ir delspinigius.

64.                      Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).

65.                      Byloje nustatyta, kad ieškovė 2024 m. sausio 24 d. pranešimu įspėjo apeliantę, kad ji nutrauks nuomos sutartį, jeigu apeliantė nesumokės skolos iki 2024 m. sausio 31 d. Ieškovė teigia, kad nuomos sutarties nenutraukė, nes patikėjo apeliante, kad ši sumokės skolą. Kadangi apeliantė toliau nevykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2024 m. vasario 15 d. pranešimu informavo apeliantę, kad ji turi sumokėti iki 2024 m. vasario 20 d. 19 141,71 Eur skolą (8 954 Eur nuomos mokestis, 1 483,23 Eur komunaliniai mokesčiai, 4,48 Eur delspinigiai pagal nuomos sutarties 10.1 papunktį (iki 5 darbo dienų 0,02 proc.), 1 300 Eur baudą pagal nuomos sutarties 10.1 papunktį (po 5 darbo dienų 50 Eur už dieną), 7 400 Eur baudą pagal nuomos sutarties 11.4 punktą). Nesumokėjus skolos, ieškovė ją išskaičiuos iš sumokėto užstato, vienašališkai nutrauks nuomos sutartį nuo 2024 m. vasario 21 d. ir apeliantė turės grąžinti patalpas iki 2024 m. vasario 26 d. Negrąžinus patalpų per nustatytą terminą, apeliantė turės mokėti dvigubą nuomos mokestį, taip pat kitus mokesčius (nuomos sutarties 12.2 papunktis).

66.                      Šalys neginčijo, kad apeliantė laiku grąžino ieškovei du objektus, turtą (duomenys neskelbtini) – 2024 m. gegužės 22 d. Butas (duomenys neskelbtini) ir parkavimo aikštelė iki šiol negrąžinti ieškovei.

67.                      Apeliantė laiku nesumokėjo ieškovei nuomos mokesčio, todėl pastaroji pareikalavo sumokėti delspinigius (nuomos sutarties 10.1 papunktis). Ieškovė taip pat pareikalavo, kad apeliantė sumokėtų nuomos mokestį, nes ji toliau naudojosi negrąžintu turtu (nuomos sutarties 12.2 papunktis). Ieškovė prašė priteisti iš apeliantės 9 701,57 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių skolą bei 2 314,60 Eur delspinigius, apskaičiuotus iki 2024 m. gegužės 28 d. 

68.                      Apeliantė teigia, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo netesybas, ji niekada nesutiko mokėti tokio dydžio netesybų, bauda ir delspinigiai apskaičiuoti už tą patį sutarties pažeidimą.

69.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuomos sutartį sudarė du verslo subjektai. Apeliantė, sudarydama su ieškove nuomos sutartį, sutiko su nuomos sutarties sąlygomis, kuriose nustatytos netesybos, jų neginčijo, neprašė pakeisti. Nuomos sutarties 10.1 papunktyje nustatyta, kad, laiku nesumokėjusi sutartyje numatyto nuomos mokesčio ir (ar) paslaugų mokesčio (ar jų dalies), nuomininkė privalo mokėti nuomotojui 0,05 proc. delspinigius už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną iki sueis 5 darbo dienų terminas, o jeigu nuomininkas uždelsia ilgiau – 0,2 proc. delspinigių už laiku neapmokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną. Nuomotoja (ieškovė) turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu nuomininkė nesumokėjo nuomos mokesčio ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų, raštu pranešdama nuomininkei prieš 5 kalendorines dienas iki numatomo sutarties nutraukimo dienos (11.2.1 papunktis). Nuomos sutarties 11.4 papunktyje šalys susitarė dėl 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos už nuomos sutarties 11.2.1 papunkčio pažeidimą. Taigi, nuomos sutartyje nustatytos netesybos už tą patį nuomos sutarties pažeidimą – laiku nesumokėtą nuomos mokestį, bet jų dydis siejamas su skirtingu prievolės neįvykdymo laikotarpiu ir nuomos sutarties nutraukimu. Dėl to apeliantė neteisingai nurodo, kad ieškovė pritaikė dvigubas netesybas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (nutarties 48–50, 52 punktai), nenustatė, kad nuomos sutartyje nustatytos netesybos verslo subjektui būtų neprotingai didelės, prieštarautų teisingumo protingumo ir sąžiningumo principams.

70.                      Apeliantė neteisingai nurodo, kad ieškovė nenurodė, kaip apskaičiavo prašomas priteisti netesybas. Ieškovė su ieškiniu pateikė tris PVM sąskaitas faktūras, Skolos ir delspinigių apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė, kad iki 5 darbo dienų taikomi 0,02 proc. delspinigiai, po 5 darbo dienų – 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. Lentelėje taip pat nurodytas pradelstų dienų skaičius, skolos ir apskaičiuotų delspinigių dydžiai (ieškinio 14-2 priedas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skolos ir netesybų apskaičiavimas atitinka šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas.

Dėl procesinių palūkanų dydžio

71.                      Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos neteisingai pritaikė MAKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies 3 punktą, priteisdamas 12,75 proc. procesines palūkanas už priteistas 95 000 Eur netesybas. Ieškovė nesutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu.

72.                      MAKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis).

73.                      MAKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatytos MAKSVPĮ netaikymo išimtys. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalies 3 punktą šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis.

74.                      Pažymėtina, kad MAKSVPĮ taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas „visiems <...> komerciniams sandoriams“, kurie atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.

75.                      Sandorio patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo.

76.                      Pagal MAKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalį komerciniai sandoriai – tai sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.

77.                      Pirmieji trys kriterijai – subjektinės sudėties, komercinio sandorio bei atlygintinumo – kumuliatyvūs (visais atvejais turi būti tenkinami visi trys). Dėl sandorio dalyko MAKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyti kriterijai yra alternatyvūs – pakanka, kad sandoris būtų arba dėl prekių pardavimo, arba dėl paslaugų teikimo, arba dėl darbų atlikimo.

78.                      Nustačius, kad sandoris atitinka šios nutarties 75 punkte išvardytus reikalavimus, toliau turi būti patikrinama, ar jis nepatenka į Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo srities išimtis, išdėstytas šio teisės akto 1 straipsnio 3 dalyje. Tais atvejais, kai sandoris patenka į bent vienos iš minėtų išimčių taikymo sritį, Įstatymas jam netaikomas.

79.                      Kadangi valstybės narės nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, specialiai priimtus direktyvos reikalavimams įgyvendinti, turi juos aiškinti kiek įmanoma atsižvelgdamas į susijusios direktyvos formuluotę ir į jos tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) 2004 m. spalio 5 d. sprendimo Pfeiffer ir kt. C-397/01 iki C-403/01, ECLI:EU:C:2004:584, 113 punktą), tikslinga paminėti ir 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (toliau – Direktyva) nuostatas.

80.                      Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžta šios direktyvos taikymo sritis, nurodant, kad Direktyva taikoma visiems mokėjimams, padarytiems kaip komercinių sandorių apmokėjimas.

81.                      Direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „komerciniai sandoriai“ – tai sandoriai tarp įmonių arba įmonių ir valstybės valdymo institucijų, kurių pagrindu už atlygį turi būti perduotos prekės ar suteiktos paslaugos. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „pavėluotas mokėjimas“ – tai sutartyje ar įstatymuose nustatyto mokėjimo termino praleidimas.

82.                      Direktyvos konstatuojamosios dalies 8 punkte įtvirtinta, kad ši direktyva turėtų apsiriboti tik mokėjimais, kurie yra kaip atlygis už komercinius sandorius ir nereglamentuoja sandorių su vartotojais, su kitais mokėjimais susijusių delspinigių, pvz., mokėjimų pagal čekių ir vekselių įstatymus, mokėjimų, kompensuojančių padarytą žalą, įskaitant išmokas, gaunamas iš draudimo bendrovių.

83.                      Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Direktyva nesiekiama visiškai suderinti visų su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose susijusių taisyklių, tačiau ja reglamentuojamos tam tikros konkrečios taisyklės šioje srityje (ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje 01051 Telecom GmbH prieš Deutsche Telekom AG, C-306/06, ECLI:EU:C:2008:187, 21 punktas).

84.                      Iš MAKSVPĮ bei Direktyvos nuostatų matyti, kad Įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas aptariamu klausimu atitinka išdėstytąjį Direktyvoje. Nors MAKSVPĮ papildomai nustatyta, kad komercinio sandorio dalykas gali būti darbų atlikimas, bet tai iš esmės atitinka „paslaugos“ sampratą, vartojamą Direktyvoje, todėl darytina išvada, kad šių dokumentų materialioji taikymo sritis nesiskiria.

85.                      Ieškovės reikalavimas priteisti baudą ir delspinigius, taip pat ir procesines palūkanas kyla iš šalių preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ir nuomos sutarties nutraukimo. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad netesybos, tiek baudos, tiek delspinigių forma, yra minimalūs iš anksto aptarti nuostoliai. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštiems materialiesiems reikalavimams dėl baudos ir delspinigių priteisimo netaikytinas MAKSVPĮ, nes nurodyti reikalavimai  patenka į vieną iš MAKSVPĮ taikymo srities išimčių (1 straipsnio 3 dalies 3 punktas) – Įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti.

86.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantės UAB „Gojaus dovanos“ apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais įrodinėjama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis MAKSVPĮ išdėstytais palūkanų skaičiavimo kriterijais, yra pagrįsti. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos aptartu klausimu laikomasi ir teismų jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-248/2018, 37 punktas; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-63-381/2022, 160 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje e2A-349-910/2024, 308 punktas).

87.                      Apeliacinis teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų keistina, ieškovei priteisiant 6 proc. metines palūkanas už priteistą 95 000 Eur baudą ir 2 314,60 Eur delspinigius, iš viso – už 97 314,60 Eur (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Procesinės 12,75 proc. palūkanos paliekamos tik už priteistą 9 701,57 Eur skolą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

88.                      Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, tik neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinių palūkanų institutą dėl dalies ieškinio reikalavimų.

89.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodytoje nuostatoje taip pat įtvirtintas draudimas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

90.                      Teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą patenkina tik dėl dalies procesinių palūkanų, bet iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Dėl to apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėtas žyminis mokestis neatlyginami (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

91.                      Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi atidėjo atsakovei 1 733 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Iš esmės palikus nepakeistą apskųsta sprendimą, valstybei iš atsakovės priteisiama 1 733 Eur žyminio mokesčio.

92.                      Ieškovė pateikė į bylą rašytinių įrodymų (PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą, suteiktų paslaugų lentelę), kad už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą patyrė 1 210 Eur. Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisines paslaugas dydis pagrįstas. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 papunkčiai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sigma Ventus“ (juridinio asmens kodas 302869748) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gojaus dovanos“ (juridinio asmens kodas 305167006) 95 000 Eur (devyniasdešimt penkių tūkstančių eurų) baudą, 9 701,57 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų vieno euro 57 ct) skolą, 2 314,60 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiolikos eurų 60 ct) delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistus 97 314,60 Eur (devyniasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų 60 ct) ir 12,75 proc. metines palūkanas už priteistą  9 701,57 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų vieno euro 57 ct) skolą, visas palūkanas skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 4 858 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sigma ventus“ (juridinio asmens kodas 302869748) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gojaus dovanos“ (juridinio asmens kodas 305167006) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gojaus dovanos“ (juridinio asmens kodas 305167006) 1 733 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.