LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m.  birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį nuteistas 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. S., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo A. A. ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato Ryčio Paukštės apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. A. A. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „K“ direktorius, 2015 m. gruodžio 22 d., apie 14.40 val., UAB „T“ parduotuvėje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netiesiogiai – per savo dukrą A. A., kuri dėl šios veikos nekalta, iš R. S., dirbančio UAB „I“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu, savo ir dukros naudai priėmė kyšį – 699 Eur vertės kavos virimo aparatą „Philips Saeco HD8924/09“ už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, kaip įmonės vadovas, užtikrintų, kad UAB „K“ pakvies UAB „I“ į 2016 metų IV ketvirtį suplanuotą organizuoti 20 000 Eur vertės Vandentiekio medžiagų, vamzdynų ir jungiamųjų detalių viešojo pirkimo tiekėjų apklausą.

II.              Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo nutartį – nuteistojo veiką perkvalifikuoti iš BK 225 straipsnio į BK 226 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, paskiriant žymiai mažesnę baudą. Kasatorius skunde nurodo:
1. Kasatorius nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 225 straipsnį, nurodo, kad jis, veikdamas kaip direktorius, negali priimti sprendimo, ar asmuo bus pakviestas dalyvauti prekių ar paslaugų pirkimo konkurse. Sprendimą, ką kviesti į konkursą, priima Viešųjų pirkimų komisija. Ta aplinkybė, kad komisija įprastai pasiklausia nuteistojo nuomonės apie tuos asmenis, kuriuos pasirinko dalyvauti konkurse ar ketina pakviesti į konkursą, nereiškia, kad jo nuomonės išreiškimas yra kokia nors nusikalstama veika ar kad jo nuomonė komisijai yra privaloma. Kasatorius, kaip direktorius, nebuvo Viešųjų pirkimų komisijos narys ir negalėjo pats spręsti, ką kviesti iš tiekėjų dalyvauti apklausoje. Formaliai jis tik teoriškai galėjo daryti įtaką komisijos nariams, nors to nedarė ir baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Kasatorius pasinaudojo tuo, kad UAB „I“ bus pakviesta į tiekėjų apklausą, nes tai buvo visiškai aišku, todėl paėmė neteisėtą atlygį ir dėl to gailisi.
2. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. A. žadėjo, jog R. S. atstovaujama įmonė bus pakviesta į UAB „K“ planuojamą 2016 m. vykdyti viešąjį pirkimą. Tačiau kvietimą dalyvauti viešajame pirkime galėjo pateikti tik Viešųjų pirkimų komisija. Taigi, nuteistasis, veikdamas pagal įgaliojimų ribas, galėjo tik patarti komisijai, kokius asmenis kviesti, ir taip paveikti Viešųjų pirkimų komisiją, o ne pats priimti sprendimus. Kavos aparato, kaip atlygio, davimas buvo susijęs su tuo, kad nuteistasis, pasinaudodamas savo padėtimi, siektų, kad Viešųjų pirkimų komisija pakviestų R. S. atstovaujamą įmonę dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, o patį sprendimą – kviesti įmonę dalyvauti konkurse  – galėjo priimti tik pati Viešųjų pirkimų komisija, todėl nuteistojo veikla yra traktuotina kaip siekimas už atlygį padaryti poveikį Viešųjų pirkimų komisijai.
3. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad nuteistasis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kad UAB „I“ būtų pakviesta į 2016 metų IV ketvirtį suplanuotą organizuoti 20 000 Eur vertės Vandentiekio medžiagų, vamzdynų ir jungiamųjų detalių viešojo pirkimo tiekėjų apklausą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nė vienas iš UAB „K“ darbuotojų, iš jų ir Viešųjų pirkimų komisijos narių, nenurodė, kad nuteistasis, kaip administracijos vadovas, būtų kaip nors tiesiogiai ar netiesiogiai siūlęs pakviesti į tiekėjų apklausą UAB „I“. Priešingai – liudytojai nurodė, kad šią įmonę būtų kvietę į tiekėjų apklausą, ir dėl to niekam jokių kitų minčių nebuvo, nes ši bendrovė buvo patikima tiekėja, tik ji turėjo specifinių prekių, reikalingų UAB „K“, jos anksčiau pasiūlytos kainos ir kokybės santykis buvo tinkamas perkančiajai organizacijai. Iš baudžiamosios bylos įrodymų viseto galima padaryti kategorišką išvadą, kad UAB „I“ būtų buvusi pakviesta į tiekėjų apklausą nepriklausomai nuo nuteistojo noro. Nuteistasis pasinaudojo tuo, kad žinojo, jog ši bendrovė bus pakviesta į tiekėjų apklausą, todėl pažadėjo, kad tai įvyks, ir neteisėtai paėmė atlygį, piktnaudžiavo tarnyba. Todėl kasatoriaus veika labiau atitinka BK 226 straipsnyje numatytą veiką. Tačiau ji neturėtų būti vertinama kaip padariusi didelę žalą – svarstytina, ar tokie nuteistojo veiksmai užtraukia baudžiamąją, administracinę ar drausminę atsakomybę.
4. Skirdamas bausmę teismas netinkamai taikė BK 54, 55, 59, 62 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą, nevertino nuteistojo asmenybės, padarytos nusikalstamos veikos motyvo ir tikslo, atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, neįvertino to, kad nusikaltimas buvo padarytas pakankamai seniai.
5. Nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, todėl skiriant bausmę turėjo būti taikoma BK 62 straipsnio 1 dalies nuostata, leidžianti skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymu. Jeigu kasatorius nebūtų davęs nuoseklių parodymų, bylos aplinkybės kažin ar būtų atskleistos. Nuteistasis suprato savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir siekė padėti nustatyti visas svarbias aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu. Nuteistasis apibūdinamas teigimai, apie 20 metų dirba bendrovės vadovu, niekada anksčiau nebuvo naudojęsis savo padėtimi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, turi šeimą, neturi žalingų įpročių. Tą aplinkybę, kad paėmė kyšį, kasatorius vertina labai neigiamai, tačiau žala nepadaryta ir jam galėjo būti paskirta žymiai mažesnė piniginė bauda.
6. Taip pat byloje yra visos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, pripažino kaltę ir gailisi; žala nebuvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo sutuoktinė R. A. būtų netinkama laiduotoja, kad laidavimu nebūtų pasiekti tie tikslai, kurie iškelti laidavimo institutui.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
1. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad teismai visiškai įrodė kyšininkavimo fakto buvimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatavo, kad apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos. Teismas, išsamiai atsakydamas į tapačius kasaciniam skundui A. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 226 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad A. A. būtų žadėjęs ką nors paveikti, kam nors perduoti kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą, t. y. jis neveikė kaip tarpininkas, o tiesiog pats pažadėjo R. S., kad jo atstovaujama įmonė bus pakviesta į UAB „K“ 2016 m. planuojamą vykdyti viešąjį pirkimą. Taigi, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai nurodė, kad A. A. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, kaip įmonės vadovas, užtikrintų, kad jo vadovaujama įmonė UAB „K“ pakvies UAB „I“ į 2016 metų IV ketvirtį suplanuotą organizuoti 20 000 eurų vertės Vandentiekio medžiagų, vamzdynų ir jungiamųjų detalių viešojo pirkimo tiekėjų apklausą, netiesiogiai – per savo dukrą A. A., iš R. S., dirbančio UAB „I“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu, savo ir dukros naudai priėmė kyšį – 699 eurų vertės kavos virimo aparatą „Philips Saeco HD8924/09“.
2. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. A. gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie atkartoti ir kasaciniame skunde, ir atmesdamas nuteistojo A. A. gynėjo apeliacinį skundą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Šio teismo nutartyje nurodytos motyvuotos ir pagrįstos išvados tiek dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, tiek dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo.
3. Kasatoriaus argumentai dėl teismų padarytų BK 54, 55, 59 ir 62 straipsnių nuostatų pažeidimų nepagrįsti. Nuteistajam parinkta švelniausia BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis – bauda. Pagal BK 47 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, nuostatas šios piniginės bausmės dydis už apysunkį nusikaltimą buvo iki 1000 MGL dydžio (t. y. iki 37 660 Eur). A. A. paskirta 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda, t. y. jos dydis nustatytas žymiai mažesnis nei galima maksimali ar net bausmės vidurkio riba, numatyta įstatymo sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą. Skiriant bausmę (parenkant jos rūšį ir nustatant dydį), laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, buvo įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos šiam klausimui išspręsti, taip pat ir tos, kurias kasaciniame skunde nurodo nuteistasis (nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, kaltininko asmenybę ir kitas). Taigi, kasatoriaus argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo prieštarauja bylos medžiagai ir žemesnių instancijų teismų sprendimų turiniui.
4. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai motyvuotai pasisakė, kodėl kasatoriui netaikė BK 40 straipsnio ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Nepaisant to, kad formaliai egzistavo BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y. kasatorius pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, teismai motyvuotai pažymėjo, kad, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, – jam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai apsvarstė kasatoriaus sutuoktinės R. A. prašymą perduoti jai A. A. pagal laidavimą ir jį atmesdami nurodė, kad, nepaisant to, jog ji apibūdinama teigiamai (yra darbšti, atsakinga ir sąžininga darbuotoja, dirba mokytoja apie 12 metų, šiuo metu (duomenys neskelbtini) progimnazijoje dėsto anglų kalbą, taip pat nėra teista ar bausta administracine tvarka), net papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme, ji apskritai negalėjo nieko konkretaus pasakyti apie vyro padarytą nusikalstamą veiką ir plačiau paaiškinti, kaip vertina vyro veiksmus. Negalėjo plačiau paaiškinti ir kaip pasireiškia ir ateityje pasireikštų jos teigiama įtaka vyrui bei kokių veiksmų ji gali imtis, kad padėtų vyrui suprasti savo klaidas, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Akivaizdu, kad ji iki tol nesugebėjo užkardyti sutuoktinio nusikalstamo elgesio, dėl to pagrįstai suabejota jos galimybe ateityje A. A. daryti teigiamą įtaką. Taigi, spręsdami dėl BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus, teismai pažeidimų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

III.              Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindų šioje byloje

5.              Kasatorius neginčija nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nes mano, kad padaryta veika atitinka BK 226 straipsnyje numatytos veikos požymius.

6.              Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurio iš šių veikų padarymo momento. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-416/2012). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšo gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus, pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013). Tačiau bet kuriuo atveju būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. tai, ko siekė kyšio davėjas.

7.              Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo naudai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus (BK redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.). Prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų.

8.              Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimu, A. A. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį kaip kyšininkavimas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, nes A. A. buvo UAB „K“ direktorius, pagal tuo metu galiojusius bendrovės įstatus atsakingas už bendrovės veiklą, organizavo jos kasdienę veiklą, turėjo teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus, nustatyti jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką. Vadovaudamasis nustatytais įgaliojimais, būtent A. A. įsakymu sudarė Viešųjų pirkimų komisiją iš jam pačiam pavaldžių UAB „K“ darbuotojų. Minėti Viešųjų pirkimų komisijos nariai, apklausti teisminio nagrinėjimo metu (V. R., V. Z.), nurodė, kad per darbinius pasitarimus su direktoriumi A. A. buvo aptariami galimi tiekėjai, ką vertėtų kviesti į pirkimus, nes įmonė maža, gamybiniai reikalai sprendžiami bendrai, A. A. nuomonė buvo svarbi, į ją buvo atsižvelgiama, didelių ginčų nebūdavo, rasdavo bendrą sutarimą. Veikos padarymo metu (nuo 2014 m. iki 2016 m.) buvęs UAB „K“ Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas S. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nors konkrečiai direktorius A. A. nenurodė, kad būtina kviesti į konkursą UAB „I“, bet Viešųjų pirkimų komisijos nariai, pasitarę tarpusavyje, teikdavo pasiūlymus – ką konkrečiai kviesti į pirkimus, ir jei direktorius nesutiktų, į tai reikėtų atsižvelgti. Komisijos nariai buvo įmonės darbuotojai, jie buvo A. A. tiesiogiai pavaldūs. A. A. pats pripažino, jog per įmonės susirinkimus buvo kalbama ir apie tai, kas jiems pastaruoju metu teikia medžiagas, kad reikia bandyti juos išlaikyti, nes medžiagos atitiko kokybę. 2016 metais A. A. kalbėjo su darbuotojais ir siūlė, jeigu jiems tinka, kviesti tas pačias įmones, taip pat ir UAB „I“. Jo nuomone, kavos aparatas jam už tai ir buvo nupirktas.

9.              Atsižvelgdami į pirmiau minėtas aplinkybes, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad iš esmės A. A., kaip UAB „K“ direktorius, turėjo realią galimybę nuspręsti, kokios įmonės į konkursą bus pakviestos, o kokios – ne, nepaisant to, kad formaliai tokį sprendimą priimdavo įmonės Viešųjų pirkimų komisija, t. y., pasinaudodamas savo, kaip įmonės direktoriaus, tarnybine padėtimi, žadėjo patenkinti kyšio davėjo atstovaujamos įmonės interesus.

10.              Vertinant pagal BK 226 straipsnio požymius minėtus A. A. veiksmus ir jo kaip subjekto įtaką Viešųjų pirkimų komisijos sprendimams, veikų atribojimui aktualu tai, kad A. A. veikė ne kaip tarpininkas tarp UAB „I“ interesų ir Viešųjų pirkimų komisijos, o dėl savo pareigų kaip subjektas, galintis daryti tiesioginę įtaką Viešųjų pirkimų komisijos sprendimams. Teismai proceso baigiamųjų aktų motyvuose teisingai nurodė, jog byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad A. A. būtų žadėjęs ką nors paveikti, kam nors perduoti kyšį už teisėtą ar netesėtą veikimą, t. y. neveikė kaip tarpininkas, o tiesiog pats pažadėjo R. S., kad jo atstovaujama įmonė bus pakviesta į UAB „K“ planuojamą 2016 m. vykdyti viešąjį pirkimą. Šiuo atveju kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal BK 225 straipsnio 1 dalį įtakos neturi tai, kad kyšio paėmimo metu konkursas dar nebuvo paskelbtas ir jo vykdymo metu A. A. nebebuvo įmonės direktoriumi, nes tuo metu, kai A. A. buvo nupirktas ir perduotas kavos virimo aparatas, jis buvo šio nusikaltimo subjektas – UAB „K“ direktorius ir planavo 2016 m. pabaigos viešuosius pirkimus. Remdamiesi išdėstytomis veikos padarymo aplinkybėmis ir argumentuotomis išvadomis, teismai teisingai A. A. veiką kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

                            Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir švelnesnės bausmės skyrimo

11.              Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12.              Teismų praktika įtvirtina, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

13.              Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatytos kompetencijos skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrinti teisės taikymo aspektu, todėl faktų dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo sąlygų buvimo ar nebuvimo iš naujo netiria ir nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014).

14.              Teisėjų kolegija, patikrinusi teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis ir abiejų instancijų teismų sprendimų turinį, konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai nuodugniai ir atsakingai apsvarstė galimybę atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles visapusiškai, išsamiai ir nešališkai įvertino sprendžiant šį klausimą reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dar kartą teisiamajame posėdyje apklausė nuteistojo žmoną R. A. ir išdėstė motyvus, kurie patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą dėl nebuvimo galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Teismų sprendimai surašyti laikantis BPK 301, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, juose pateiktos išvados dėl BK 40 straipsnio taikymo sąlygų nebuvimo yra motyvuotos, aiškios, atitinkančios suformuotą teismų praktiką.

15.              Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymą perduoti A. A. pagal laidavimą pateikė jo žmona R. A. Remdamasis R. A. apklausa, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ji apskritai negalėjo nieko konkretaus pasakyti apie vyro padarytą nusikalstamą veiką, plačiau paaiškinti, kaip vertina vyro veiksmus. Negalėjo plačiau paaiškinti ir kaip pasireiškia bei, teismui taikant A. A. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir ją paskyrus laiduotoja, ateityje pasireikštų jos teigiama įtaka vyrui, kokių veiksmų ji gali imtis, kad padėtų vyrui suprasti savo klaidas, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

16.              Formuojamoje teismų praktikoje nusikaltimų valstybės tarnybai ir kitose bylose pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017).

17.              Šioje byloje nagrinėjamu atveju A. A. yra brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, profesinėje srityje ėjęs gana aukštas vadovaujamas pareigas ir galėjęs daryti įtaką kitų žmonių elgesiui, todėl žmonos įtaka jo elgesiui darbinės veiklos srityje galėtų būti labai minimali. Į tai atsižvelgė apeliacinės instancijos teismas, laiduotoju siūlomą asmenį pakartotinai apklaususi  apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, nes  negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą atsižvelgdamas į visumą BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų ir galimybę pasiekti įstatyme numatytus tikslus.

18.              Kasatoriaus argumentai dėl teismų padarytų BK 54, 55, 59 ir 62 straipsnių nuostatų pažeidimų nepagrįsti. Nuteistajam parinkta švelniausia BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis – bauda. Pagal BK 47 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, nuostatas šios piniginės bausmės dydis už apysunkį nusikaltimą buvo iki 1000 MGL dydžio (t. y. iki 37 660 Eur). A. A. paskirta 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda, t. y. jos dydis nustatytas žymiai mažesnis, nei galima maksimali ar net bausmės vidurkio riba, numatyta įstatymo sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą. Skiriant bausmę (parenkant jos rūšį ir nustatant dydį), laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, buvo įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos šiam klausimui išspręsti, taip pat ir tos, kurias kasaciniame skunde nurodo nuteistasis (nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, kaltininko asmenybę ir kitas). Taigi, kasatoriaus argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo prieštarauja bylos medžiagai ir žemesnių instancijų teismų sprendimų turiniui. Įstatymo taikymo aspektu bausmė paskirta teisingai.

              Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Artūras Pažarskis

                                                                                                                                            Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                                            Alvydas Pikelis