Civilinė byla Nr. 2A-594/2014

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00685-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.4.1; 43.2.;

113.6.1.3.; 119.4.; 121.21.;

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. E., A. P. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-542-368/2013 pagal ieškovių A. E., A. P. ir V. K. ieškinį atsakovei M. J. (teisių perėmėjai – G. J. ir L. H.) dėl nepagrįsto praturtėjimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, J. N. M., G. N., G. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovės A. E., A. P. ir V. K. pareikštu ieškiniu  prašė priteisti iš atsakovės M. J., kaip nepagrįstai praturtėjusio asmens, 1 474 491 Lt piniginę kompensaciją už 20/100 dalį padovanoto 1.1700 ha žemės sklypo, kurio nuosavybės teisės buvo atkurtos Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 7-5459, ir 1,6070 ha žemės sklypo, kurio nuosavybės teisės buvo atkurtos Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 7-5498, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog iki nacionalizacijos jų senelė U. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė 4.2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). U. K. turėjo penkias dukras: T., E., St., Z. ir M.. 1992 m. kovo 10 d. U. K. dukros S. B., Z. R. ir anūkė J. N. M. (Elenos dukra) Šiaulių miesto valdybos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į U. K. turėtą žemės sklypą, esantį Tilžės g.272, Šiauliai, tačiau per įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatytą terminą nepateikė dokumentų, patvirtinančių  nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. S. B. dukros M. J. pareiškimo pagrindu, siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 4 d. sprendimu nustatytas  juridinę reikšmę turintis faktas, jog U. K. nuosavybės teise valdė 4.25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (ankstesnis vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 7-5459 S. B. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 1.1700 ha žemės, 2010 m. birželio 28 d. sprendimu – nuosavybės teisės į 1.6070 ha žemės, dalį nekilnojamojo turto grąžinant natūra, nusprendžiant nuosavybės teises į 1.4730 ha žemės valdos dalį atkurti vėliau. Minėti sprendimai buvo priimti neatsižvelgiant į kitų pretendentų interesus, todėl už nesugrąžintos žemės dalį, kurią būtų gavusios kaip Z. R. įpėdinės atkūrus nuosavybės teises, turi teisę gauti iš atsakovės M. J. (S. B. įpėdinės) piniginę kompensaciją.

Atsakovė M. J. su ieškiniu nesutiko, prašė palikti nenagrinėtą arba atmesti, skirti ieškovėms už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudą. Nurodė, jog teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėjo, jog nuosavybės įgijimo pagrindas (administraciniai aktai) yra teisėtas, ieškovės nėra pretendentės atkurti nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išklikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovės raštu atsisakė pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, nesikreipė į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Trečiasis asmuo G. J. prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti, skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovių A. E., A. P., V. K. ieškinį atmetė ir priteisė iš jų atsakovės M. J. naudai po 333,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei po 12,06 Lt pašto išlaidų.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažino, jog nėra pagrindo pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nagrinėjamas ieškinys nėra tapatus Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-230-267/2012 pagal ieškovių A. E., A. P., V. K. ir G. N. ieškinį atsakovams M. J., G. J., notarei O. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių atkūrimo. Minėtoje civilinėje byloje siekiant atkurti galimai pažeistas teises ieškiniu buvo prašoma: panaikinti Šiaulių apskrities viršininko sprendimus; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos svartyti ieškovių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini); panaikinti atsakovei M. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr.8902; pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 2 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinko kitą teisminės gynybos būdą – nepagrįsto praturtėjimo institutą. Akivaizdu, jog ieškinių dalykai nesutampa.

Teismas pažymėjo, jog atsakovei M. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, nuosavybės teisės įgijimo pagrindai – Šiaulių  apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 7 d. sprendimas Nr.7-5459 ir 2010 m. birželio 28 d. sprendimas Nr.7-5498 yra galiojantys, nenuginčyti, todėl susiklostę teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas (CK 6.237 str.).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės S. B., Z. R. ir J. N. M. pagal Piliečių nuosavybės teisų  į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą subjektinių teisių atkurti nuosavybės teises į U. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą neįgyvendino, į nuosavybės teisių atkūrimą vykdančią instituciją nesikreipė, į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą  prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti nesikreipė, aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kurio 10 straipsnio 9 dalis numatė teisę į piniginę kompensaciją už nesugrąžintos žemės ar miško plotą teismine tvarka, neteko galios įsigaliojus 1997 m. liepos 1d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui Nr. VIII-359, teismas nusprendė, jog ieškovių reikalavimas dėl piniginės kompensacijos nepagrįstas.

Teismas konstatavo, jog ieškovės pateikė ieškinį siekdamos apginti savo teises, o ne sukelti nepatogumus, trukdžius ar rūpesčius, todėl prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovės A. E., A. P. ir V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog teismo sprendimas buvo priimtas neteisingai pritaikius civilinio proceso normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjant civilinę bylą nebuvo atsižvelgta į prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 dalį iki Lietuvos Apeliaciniame teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovių apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-230-267/2012 pagal ieškovių A. E., A. P., V. K. ir G. N. ieškinį atsakovams M. J., G. J., notarei O. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių atkūrimo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, vykstant teisminiam ginčui dėl administracinių aktų, kurias buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą turtą atsakovei M. J., teisėtumo, nepagrįstai nusprendė nestabdyti nagrinėjamos civilinės bylos, neatsižvelgė į civilinės bylos sustabdymo instituto paskirti – pašalinti visas objektyvias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nuo dalyvaujančių asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos, ir tuo užkirto ieškovėms kelią išspręsti bylą vadovaujantis CPK įtvirtintais protingumo, proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais.

Trečiasis asmuo G. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo pagal CPK 163 straipsnio 3 dalies nuostatas iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl pažeistų teisių atkūrimo atmestas, kadangi tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, visus teisiškai reikšmingus faktus pagal savo kompetenciją galėjo ir privalėjo teismas nusistatyti nagrinėjamojoje byloje. Bylos sustabdymas tik sudarytų sąlygas vilkinti nagrinėjimą. Ieškovės, žinodamos, jog dar neišnagrinėta jų inicijuota civilinė byla dėl pažeistų teisių, kreipėsi į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo;

2. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl  pagal CPK 327 straipsnio 1 dalį formaliais pagrindais negali būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti;

3. Teismas, tinkamai nustatęs ir įvertinęs faktines aplinkybes, teisingai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovių A. E., A. P. ir V. K. ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo nepagrįstas. Atsakovės M. J. nuosavybės teisės įgijimo pagrindas teisėtas, todėl nėra pagrindo pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas ginčo santykius kvalifikuoti kaip nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą. Be to, ieškovės A. E., A. P. ir V. K. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepareiškė valios ar jos neatsisakė, dėl ko pagrįstai nuosavybės teisės į visą turtą buvo atkurtos laiku pasikreipusiam pretendentui. Ieškovės nelaikytinos pretendentėmis atkurti nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kadangi neišreiškus valios neatsirado subjektinės teisės susigražinti žemę natūrą ar gauti už ją kompensaciją.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs rašytinius įrodymus ir ištyręs faktines aplinkybes, teisingai juo įvertino ir taikė ginčo santykiams teisės aktus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nepagrįsto praturtėjimo ir privalo bylos sustabdymo klausimais. Tuo tarpu ieškovių apeliacinio skundo argumentai ir motyvai dėl privalomo bylos sustabdymo yra nepagrįsti, ginčo byla neturi jokio ryšio su civiline byla Nr. 2-230-267/2012 pagal ieškovių A. E., A. P., V. K. ir G. N. ieškinį atsakovams M. J., G. J., Nacionalinei žemės tarnybai, Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarei O. J., dėl pažeistų teisių atkūrimo, kurioje buvo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 7 d. sprendimą ir 2010 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 7-5498; įpareigoti svarstyti ieškovių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo; panaikinti 2010 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr.8902, išduotą M. J.; pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 2d. dovanojimo sutartį Nr. 9022. Akivaizdu, jog ieškovių reikalavimų tenkinimo atveju, priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, paveldėjimo ir dovanojimo sandoriai būtų panaikinti ir pritaikius restituciją, žemės sklypai grįžtų valstybės nuosavybėn, dėl ko nebeliktų jokio pagrindo reikšti ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 15 d. atsakovė M. J. pakeista jos teisių perėmėjais atsakovais G. J. ir L. H..

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus šių ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovių apeliacinio skundo ribų.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog civilinė byla buvo išnagrinėta be pagrindo nestabdant civilinės bylos nagrinėjimo iki kol bus išnagrinėta kita byla (CPK 163 str. 3 d.), buvo pažeistos procesinės teisės normos ir galėjo buvo užkirstas ieškovėms kelias išspręsti bylą vadovaujantis CPK įtvirtintais protingumo, proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, todėl būtina pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir bylą nagrinėti iš naujo.

Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui naikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atveju, kaip procesinių teisės normų pažeidimas įvardijamas CPK 163 straipsnio 3 dalyje nurodytas privalomos civilinės bylos sustabdymas, kai negalima išnagrinėti bylos, kol bus išspręsta kita civilinė byla. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog CPK 163 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr.3K-3-309/2009, 3K-3-185/2011 ir kt.), teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-261/2007), kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr.3K-3-99/2004, 3K-3-238/2006 ir kt.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliaciniame skunde nurodytoje apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2A-64/2014 dėl Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-230-264/2012, kuriuo atmestas ieškovių A. E., A. P., V. K. ir G. N. ieškinys atsakovams M. J., G. J., notarei O. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių atkūrimo, t. y. panaikinimo 2009 m. spalio 7 d. bei 2010 m. birželio 28 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimų Nr. 7-5459 ir Nr. 7-5498; įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos svarstyti ieškovių prašymus bei priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. K. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, buvusį Tilžės g. 272 A, Šiauliuose; panaikinimo 2010 m. rugpjūčio 31 d. M. J. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8902 ir pripažinimo 2010 m. rugsėjo 2 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį negaliojančia – Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė ieškovių A. E., A. P., V. K. ir G. N. apeliacinį skundą (CPK 179 str. 3 d.). Duomenų apie tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas priėmė nagrinėti kasacinį skundą, nėra. Taigi paminėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytas teisminis ginčas, kuriuo grindžiami argumentai, susiję su teismo padarytu CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatų pažeidimu, dėl kurio skundžiamu teismo sprendimu galėjo būti neteisingai išspręsta civilinė byla, yra baigtas nagrinėti (CPK 18 str., 331 str. 6 d.), t. y. bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas išnyko, o paminėtoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje priimtas procesinis sprendimas (nutartis, kuria atmestas apeliacinis skundas) nepaneigia šioje byloje pirmosios instancijos teismo išvadų bei priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.) ir paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl šios bylos galimo neteisingo išnagrinėjimo nurodytu pagrindu (CPK 329 str. 1 d.).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, išsprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 98 str. 1 d., 302 str.).

Apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovių išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str., 302 str.).

Trečiasis asmuo G. J. prašo priteisti 300 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 8.11, 11 punktuose įtvirtintus maksimalius dydžius, įvertinusi sprendžiamų klausimų sudėtingumą ir naujumą (Rekomendacijų 2.2., 2.7 punktai), aplinkybę, jog apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, sprendžia, kad prašoma priteisti 300 Lt (28,96 EUR) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme yra pagrįsta, todėl trečiojo asmens naudai iš ieškovių priteistina 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš A. E., A. P., V. K. G. J. naudai po 100 Lt (vieną šimtą litų) (28,96 EUR) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                 Kazys Kailiūnas

Danutė Milašienė

Dalia Višinskienė