Civilinė byla Nr. 3K-3-493/2006              Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 75.7 (S)

 

                     

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

 

viešame žodiniame teismo posėdyje, sekretoriaujant Beatai Bieliauskienei, dalyvaujant ieškovo AB DnB NORD banko (ankstesnis pavadinimas AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“) atstovui advokatui A. Mališauskui ir atsakovui A. G.,

kasacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams S. L. G. ir A. G. dėl povedybinės sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas AB DnB NORD bankas 2005 m. rugpjūčio 10 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. birželio 10 d. povedybinės sutarties, sudarytos atsakovų A. G. ir S. L. G., 2.4 punktą. Šiuo punktu atsakovai susitarė, kad jų pajamos, gautos iš darbinės ir intelektualinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovas nurodė, kad šios sutarties sudarymo metu jis turėjo reikalavimo teisę į A. G. pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, kurio pagrindu iš A. G. buvo priteista 152 144,83 Lt skola ir 7 607,24 Lt žyminio mokesčio. Ieškovo teigimu, sudarydami povedybinę sutartį atsakovai siekia išvengti išieškojimo nukreipimo į gautas pajamas, tai pažeidžia ieškovo kreditorines teises ir teisėtus interesus bei rodo atsakovų nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pripažino 2004 m. birželio 10 d. povedybinės sutarties, sudarytos A. G. ir S. L. G., 2.4 punktą negaliojančiu. Teismas nurodė, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta po to, kai antstolis 2004 m. gegužės 6 d. priėmė patvarkymą, kurį nukreipė į sutuoktinės gaunamas pajamas. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu sutuoktinių jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš darbinės ar intelektualinės veiklos. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo A. G. argumentą, kad ieškovas neturėjo pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinio. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad turtas, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, būtų padalytas. Teismas taip pat nurodė, kad pagrindinė Pauliano ieškinio instituto paskirtis - ginti kreditorių reikalavimus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, o kartu mažinama ir kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, todėl ieškovas turėjo teisę ginčyti skolininko sudarytą sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad sudarydami povedybinę sutartį ir į ją įrašydami 2.4 punktą, atsakovai įvertino savo turtinę padėtį. Atsakovas A. G. žinojo, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų bankui. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos sutarties 2.4 punktu atsakovai nesąžiningai siekė, kad ieškovas negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš sutuoktinės gaunamų pajamų. Ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti nurodytą sutarties sąlygą, nes apie tokią egzistuojančią sutartį sužinojo 2004 m. rugpjūčio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovų A. G. ir S. L. G. apeliacinio skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad actio Pauliana ieškinio esmę sudaro kreditoriaus teisių pažeidimas; jei sandoris formaliąja prasme yra atitinkantis įstatymo reikalavimus, tačiau juo pažeidžiamos kreditoriaus teisės, ir yra visos kitos būtinos CK 6.66 straipsnio sąlygos, ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Sutarties atsakovai neprivalėjo sudaryti, jos sudarymo metu atsakovams buvo žinoma apie išieškomą skolą pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą. Be to, atsakovai neinformavo ieškovo apie sutartį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Atsakovas A. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje (byloje 3K-3-642/2004 L. K. v. P. B. ir kt.) konstatavo, kad CK 6.66 straipsnyje vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama ne tik su subjektyviu kriterijumi (kreditoriaus sužinojimu), bet ir su objektyviu kriterijumi (kreditoriaus turėjimu sužinoti) apie kreditoriaus subjektinės teisės pažeidimą. Tuo tarpu teismai nenustatė ieškinio senaties pradžios pagal objektyvųjį kriterijų. Ieškovas praleido ieškinio senatį, nes sutartis įregistruota viešajame registre 2004 m. birželio 16 d. Be to, aptariama sutartis buvo prijungta 2004 m. liepos 4 d. anksčiau išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo ir ieškovas, bylos Nr. 2-6982-26-2004.

2. Atsakovo teigimu, povedybinės sutarties sudarymui egzistavo būtinumas, nes sutuoktiniai siekė išsaugoti šeimą, taip pat susitarti dėl nepilnametės dukters auklėjimo ir išlaikymo. Todėl ši sutartis netenkina Pauliana ieškinio būtinos sąlygos, būtent, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti tokio sandorio. Kasatoriaus teigimu, sutartis reguliuoja sutuoktinių privačius santykius ir ji nėra nukreipta prieš trečiuosius asmenis.

3. Bylą nagrinėję teismai nemotyvavo, kuo ginčijama sandorio sąlyga pažeidžia kreditoriaus teises. Kasatoriaus teigimu, nepaisant sudarytos povedybinės sutarties, kreditorius turi visas galimybes išieškoti skolą iš paties kasatoriaus, šio išieškojimo sąlygos nepablogėjo po nurodytos sutarties sudarymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepateikė argumentų, kuriais būtų atmestas atsakovo paskaičiavimas (b. l. 61) apie tai, kad ginčijama sutarties nuostata nepažeidžia ieškovo teisių. Kadangi sandoris nepažeidžia ieškovo teisių, nėra pagrindo išvadai apie atsakovų nesąžiningumą. Dėl tokių priežasčių, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto normas.

 

Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė S. L. G. sutinka su kasacinio skundo argumentais ir palaiko kasatoriaus prašymą.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus byloje priimtus teismų sprendimą ir nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad teismai nustatė visas reikalingas sąlygas actio Pauliana ieškiniui tenkinti. Šios sutarties sudarymas parodė sutuoktinių nesąžiningumą banko atžvilgiu, nes atsakovai siekė išvengti skolos išieškojimo į atsakovės pajamas. Dėl ieškinio senaties termino teismai tinkamai nustatė aplinkybes ir jas įvertino.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Teismai nustatė, kad 2004 m. birželio 10 d. povedybinės sutarties, sudarytos atsakovų A. G. ir S. L. G., 2.4 punktu atsakovai susitarė, kad jų pajamos, gautos iš darbinės ir intelektualinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kadangi ši sutarties sąlyga buvo sudaryta vykstant skolos išieškojimui įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo pagrindu iš sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto ir pajamų, teismai sprendė, kad ginčijama sutarties sąlyga neleidžia vykdyti tolesnio skolos išieškojimo iš atsakovės S. L. G. pajamų, o tai pažeidžia ieškovo teises į skolos išieškojimą.

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CK 3.113 straipsnį jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Ši įstatyme suformuluota taisyklės, reglamentuojanti sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra svarbi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta ir ieškovo ginčijama 2004 m. birželio 10 d. povedybinės sutarties 2.4 punkto sąlyga gali pažeisti kreditoriaus AB DnB NORD banko teises.

Byloje nustatyta, kad ieškovui AB DnB NORD bankas įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo pagrindu priteista 152 144,83 Lt iš atsakovo A. G., ši suma nėra visiškai išieškota iš A. G. turto. Sutuoktiniai A. ir S. L. G. 2004 m. birželio 10 d. povedybinės sutarties 2.4 punktu susitarė, kad jų pajamos, gautos iš darbinės ir intelektualinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas byloje ginčija povedybinės sutarties dalį dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo nustatymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje pats savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Jeigu kitas sutuoktinis davė sutikimą ir prisiėmė prievolę, kurios pagrindu kreditorius vykdo išieškojimą, tai, nepakakus bendrosios jungtinės nuosavybės turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į kiekvieno iš sutuoktinių asmeninį turtą. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles. Taigi kreditorius byloje, reikšdamas Pauliano ieškinį, turėjo įrodyti, kaip sudarytos povedybinės sutarties ginčijama sąlyga pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises į skolos išieškojimą.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Byloje nustatyta, kad sudarydami povedybinę sutartį sutuoktiniai nenuslėpė bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, taip pat nenumatė pirmenybės teisės kitiems kreditoriams į skolų išieškojimą. Ginčijamos povedybinės sutarties dalimi sutuoktiniai nesprendė dėl konkretaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, perleidimo ar jo apsunkinimo prievolėmis trečiųjų asmenų naudai, taigi nenustatyta ir tokių kreditoriaus teises pažeidžiančių veiksmų. Povedybinėje sutartyje nustatomas sutuoktinių turto režimas nedaro įtakos jų mokumui, o byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai tapo nemokūs ar jų mokumas sumažėjo. Ši sutartis kitaip pažeistų kreditoriaus teises, jei pagal šią sutartį liktų vienas skolininkas, atsakingas už prievolę ieškovui. Tačiau dėl tokių sąlygų sutarties šalys nesusitarė. Ginčijama sutarties sąlyga nėra panaikinama ar apribojama atsakovų civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (ieškovą). Išdėstytų įrodinėtinų reiškiant Pauliano ieškinį aplinkybių ieškovas byloje neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai žinojo apie sudarytą povedybinę sutartį (ieškinio senaties termino pradžios subjektyvus kriterijus), bet ir su kreditoriaus turėjimo sužinoti apie tokią sutartį laiku (objektyvus kriterijus). Šiuo atveju kreditorius turėjo sužinoti apie atsakovų sudarytą sutartį anksčiau, nei teigiama ieškinyje, nes sutartis buvo sudaryta 2004 m. birželio 10 d., o įregistruota Vedybų sutarčių registre 2004 m. birželio 16 d. (b. l. 4-7). Pagal 2004 m. liepos 15 d. Valstybės registrų įstatymo (Nr. IX-2371) 15 straipsnio 1 dalį registrų duomenys yra vieši ir gali būti teikiami registro duomenų gavėjams. Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu (Nr. 1284) patvirtintų Vedybų sutarčių registro nuostatų 7 punkte yra reglamentuojama, kad Vedybų sutarčių registras yra viešas, kiekvienas asmuo gali susipažinti su registro duomenimis įstatymų ir šių nuostatų nustatyta tvarka. Nuostatų 42 punkte nurodyta, kad registro duomenys teikiami paštu ar asmeniškai, ar elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu teikiama dokumentų santrauka ir trumpa informacija. Šie duomenys teikiami pagal duomenų teikimo sutartis, kuriose turi būti nurodytas duomenų naudojimo tikslas, sąlygos ir tvarka (Nuostatų 44 punktas). Taigi ieškovas pagal teikiamą informaciją iš Vedybų sutarčių registro objektyviai galėjo sužinoti apie ginčijamą povedybinę sutartį po šios sutarties įregistravimo šiame registre 2004 m. birželio 16 d. Kadangi byloje ieškinys buvo pareikštas tik 2005 m. rugpjūčio 10 d., tai CK 6.66 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas Pauliano ieškiniui pareikšti yra praleistas. Byloje atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, dėl to esant tokiam prašymui šio termino pasibaigimas lemia pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėję ir ieškinį tenkinę teismai nesivadovavo visomis CK 6.66 straipsnyje nurodytomis būtinomis actio Pauliana sąlygomis, kurios turėjo būti nustatytos pagal nagrinėjamos bylos įrodymus, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias ieškinio senaties termino pradžią ir šio termino pasibaigimo pasekmes (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, atitinkančių būtinas Pauliano ieškinio sąlygas, taip pat praleistas ieškinio senaties terminas, byloje pareikštas ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Konstatuotina, kad dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini. Juos panaikinus, byloje priimamas naujas sprendimas – netenkinti ieškovo AB DnB NORD banko ieškinio (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalį kasaciniam teismui priėmus naują sprendimą, yra iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas iš bylą pralaimėjusios šalies. Atsakovui A. G. iš ieškovo AB DnB NORD banko yra priteistinas iš viso 200 Lt žyminio mokesčio, atsakovo sumokėto už paduotus apeliacinį ir kasacinį skundus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK CPK 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartį.

Priimti naują sprendimą: ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo AB DnB NORD banko atsakovui A. G. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                 Teodora Staugaitienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Janina Januškienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Algis Norkūnas