Pranešėjas Audrius Cininas                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-497/2017

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60143-2016-6

                                 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.1.; 1.1.8.2.; 1.2.26.2.; 2.1.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D IS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Arūno Kisieliaus,

sekretoriaujant Renatai Novickienei,

dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,

gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas pagal LR BK 284 str. 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (dvi paras), ir laikyta, jog A. U. paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteista iš A. U. nukentėjusiajai V. G. 280 Eur, o nukentėjusiajam M. A. R. – 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš nuteistojo A. U. nukentėjusiajai V. G. 121,38 proceso išlaidų.

Priteista iš nuteistojo A. U. nukentėjusiesiems V. G. ir M. A. R. po 100 Eur kiekvienam išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

A. U. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje, įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2016 m. gruodžio 27 d., apie 04.30 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , viešoje vietoje, klube (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,75 prom. girtumas), žodinio konflikto metu, nuo gretimo staliuko paėmęs šampano butelį, trenkė juo nukentėjusiajam A. R. M. per galvą, o nuo smūgio atšokęs šampano butelis pataikė nukentėjusiajai V. G. į dešinę ranką, tokiais savo veiksmais A. U. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam A. R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos kairės momeninės srities muštine žaizda su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, o nukentėjusiajai V. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio dilbio poodine kraujosruva su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu.

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. U. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 d. nuosprendį iš dalies panaikinti ir: 1) išteisinti A. U. pagal BK 284 str. V. G. atžvilgiu nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties; 2) sušvelninti A. U. paskirtą bausmę ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės apribojimu, t.y. baudą arba viešuosius darbus; 3) atmesti V. G. civilinį ieškinį, o pagal A.R. M. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą mažinti iki 200 eurų; 4) atmesti V. G. prašymą dėl proceso ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių. Gynėjo manymu, teismas neišsiaiškino bylos esmės, neteisingai suprato faktines bylos aplinkybes, nepakankamai motyvavo savo išvadas bei neteisingai vertino įrodymų visumą. Anot gynėjo, teismas neanalizavo ir neišsprendė visų prieštaravimų, kuriuos nurodė gynyba bylą nagrinėjant teisme, todėl bet koks prieštaravimas ir neatitikimas turėjo būti vertinamas kaltinamojo naudai, tačiau šio esminio nekaltumo prezumpcijos principo šioje byloje nebuvo paisoma. Nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, netikslūs, tačiau teismas nesiekė pilnai atskleisti visų bylai svarbių aplinkybių ir tiksliai bei teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką ar jos nebuvimą. Gynėjas mano, jog šiuo atveju itin kritiškai vertinami V. G. parodymai, nes specialisto išvadoje nurodyta, jog neatmetama galimybė, kad V. G. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir minėta kūno sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi. Pažymi, kad pats nukentėjusysis A. R. M. nepastebėjo, kad jo sutuoktinė būtų buvusi sužeista, to nepaliudijo ir kiti. Pats nuteistasis teigė, kad V. G. net nebuvo šalia konflikto metu, todėl teismo išvada, kad A. U. tyčia padarė kūno sužalojimus, yra nepagrįsta. Be to, pasak gynėjo, teismas nevertino nukentėjusiojo A. R. M. veiksmų, t.y. jo priešiškumo, konfliktiškumo, įžeidimų, provokacijos nuteistojo atžvilgiu. Tokios faktinės aplinkybės yra labai svarbios tiek kvalifikuojant nusikalstamą veiką, tiek nustatant nukentėjusiuosius, tiek ir bausmės dydį.

Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu skunde teigiama, kad jokių veiksmų V. G. atžvilgiu atlikta nebuvo, jokio tikslo ar siekio sukelti kažkokius padarinius V. G. atžvilgiu taip pat nebuvo. Todėl gynėjo įsitikinimu, A. U. negali būti kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. nes nėra nusikaltimo turint omenyje, kad V. G. galėjo nežymiai susižaloti ir kitaip (pvz. pargriuvus, užkliuvus, stipriau atsirėmus į sieną, kėdę ar kitą kietą daiktą). Be to, nėra jokių liudytojų parodymų, kad ji būtų sužalota klube „S.“ (duomenys neskelbtini) , todėl A. U. negalį kilti baudžiamoji atsakomybė, o V. G. nėra pagrindo priteisti atlyginti moralinę žalą ar bylinėjimosi išlaidas.

Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo M. A. R. atžvilgiu skunde nurodoma, kad nuteistasis pripažino trenkęs buteliu nukentėjusiajam per galvą, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis buvo agresyvus ir konfliktiškas. Gynėjo teigimu, pats nukentėjusysis trikdė tvarką, įžeidinėjo nuteistąjį, provokavo. A. U. gailisi, kad trenkė buteliu, ne kartą atsiprašė, siūlė atlyginti žalą. Gynėjas pažymi, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. , teismas turi atsižvelgti į buvusias faktines aplinkybes, į abiejų šalių girtumą, į nukentėjusiojo elgesį. Anot gynėjo, A. U. siekė tik apraminti nukentėjusįjį, nenorėjo sutrikdyti viešos tvarkos ar sukelti skausmo nukentėjusiajam. Gynėjo manymu, šioje situacijoje yra ir paties nukentėjusiojo kaltės, todėl taikyti baudžiamąją atsakomybę tik vieno iš konfliktuojančios poros atžvilgiu yra neteisinga.

Dėl paskirtos bausmės. Skunde prašoma nuteistajam paskirtą bausmę sušvelninti tuo atveju, jeigu teismas pripažins, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. Gynėjo manymu, teismas pirmą kartą teistam A. U. paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į veiksmų pavojingumą, t.y. nuteistasis nekėlė pavojaus kitiems klube esantiems asmenims, nenoro sutrikdyti tvarkos. Gynėjas teigia, kad tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis konfliktavo, pastarasis elgėsi negražiai ir provokavo konfliktą, todėl visos šios aplinkybės, motyvai, tikslas, veikos pavojingumas turi būti vertinami skiriant bausmę. Skunde nurodoma, kad A. U. yra teigiamai vertinama asmenybė, jis nebuvo anksčiau teistas, yra jauno amžiaus, yra atsakingas pareigūnas, turi šeimą, kūrė verslą Ispanijoje, nėra linkęs smurtauti, nepiktnaudžiauja alkoholiu, todėl teistumas gali sukelti jam neigiamų pasekmių. Anot gynėjo, pirmą kartą teisiamam asmeniui turėtų būti skiriama bauda, nuteistasis nuo pat pradžių teigė, kad nori ir gali sumokėti baudą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pažymi, kad nuteistasis jau ne vienerius metus gyvena Europos Sąjungoje, turėjo Ispanijos Karalystės leidimą gyventi ir gali sumokėti baudą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo. Gynėjo manymu, M.A. R. priteista 550 Eur suma turi būti mažinama dėl to, kad tokia neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka formuojamos praktikos, kadangi tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis būna apie 200 eurų. Be to, nukentėjusysis iš dalies pats kaltas dėl kilusios situacijos, nes elgėsi priekabiai, nemandagiai. Nurodo, kad neturtinė žala turi būti įrodyta, o neva patirtas stresas ar nemiga nėra pagrindas neturtinei žalai priteisti, todėl anot gynėjo, civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. U. gynėjo advokato M. Paukštės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. U. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs LR BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis dėl jos pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame pakankamai išanalizuoti kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog A. U. padarė BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl A. U. nuteisimo V. G. atžvilgiu pagal BK 284 str.

Pagal LR BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., LAT nutartys Nr.2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-7-404/2014). Nors šis LR BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis LR BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal LR BK 284 straipsnį.

Byloje nustatyta, kad 2016-12-27, apie 04.30 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , viešoje vietoje, klube (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,75 prom. girtumas), žodinio konflikto metu, nuo gretimo staliuko paėmęs šampano butelį, trenkė juo nukentėjusiajam A. R. M. per galvą, o nuo smūgio atšokęs šampano butelis pataikė nukentėjusiajai V. G. į dešinę ranką.

Nuteistojo A. U. gynėjas skunde teigia, kad jokių veiksmų V. G. atžvilgiu atlikta nebuvo, jokio tikslo ar siekio sukelti kažkokius padarinius V. G. atžvilgiu taip pat nebuvo, todėl A. U. negali būti nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. V. G. atžvilgiu. Tačiau su tokiais gynėjo skundo argumentais sutikti negalima.

Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti konkrečiai nenumatydamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009 ir kt.).

Nuteistojo A. U. tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką patvirtina nuteistojo viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį A. R. M., kurie patvirtina būtent tokią jo kaltės formą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios V. G. pasekmių atžvilgiu nuteistasis A. U. veikė netiesiogine tyčia, todėl tokias pasekmes kaip V. G. kūno sužalojimas apima BK 284 str. numatyta sudėtis. Nors skunde teigiama, kad nebuvo jokio tikslo ar siekio sukelti kažkokius padarinius V. G. atžvilgiu, tačiau BK 284 str. numatytos veikos padarymo motyvas ir tikslas neturi reikšmės šios veikos kvalifikavimui (LAT nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-397-895/2015),

Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo Mohammed A. R. atžvilgiu

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ne nukentėjusysis M. A. R., o būtent nuteistasis iniciavo bendravimą su nukentėjusiuoju. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, A. U. kelis kartus priėjo prie pastarojo, bandydamas užmegzti pokalbį, klausti apie kažkokį (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu M. A. R. aiškiai pasakė nenorintis su kaltinamuoju bendrauti. Iš nukentėjusiųjų M. A. R. ir V. G. parodymų matyti, jog A. U. kelis kartus priėjo prie jų staliuko, pirmą kartą tuo metu, kai V. G. buvo nuėjusi į tualetą. Apklaustas teisiamajame posėdyje A. U. nenegė, jog jis bandė kalbinti M. A. R., tačiau šis kalbėtis nenorėjo, prie A. U. nepriėjo, todėl jis atėjo pas nukentėjusįjį. Vis bandant kalbinti nukentėjusįjį, kuris su A. U. bendrauti nenorėjo, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, abu pradėjo įžeidinėti vienas kitą. Apklausiamas nukentėjusysis teisme neneigė, jog apsižodžiavo su kaltinamuoju. Taigi, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog pats nuteistasis, nepatenkintas tuo, kad jam nepavyko pabendrauti su nukentėjusiuoju, po ko abu apsikeitė įžeidimais, nusprendė nukentėjusįjį pamokyti ir, paėmęs nuo gretimo staliuko butelį, trenkė M. A. R. per galvą. Be to, šio fakto nuteistasis teisiamajame posėdyje neneigė ir pripažįsta trenkęs nukentėjusiajam tuščiu buteliu į galvą. Tokiu būdu byloje nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju jokios provuokuojančios situacijos nebuvo ir A. U. nebuvo jokio pagrindo naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį M.A. R.. Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 str. 1 d. tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.) požymių. Veiką kvalifikuojant pagal BK 284 str., BK 140 str. 1 d. iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (LAT nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008). Nuteistojo panaudotu smurtu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir pažeista viešoji tvarka, toks atvejis, kaip jau buvo minėta, pagal visumos ir dalies konkurenciją apima nežymų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuotinas pagal BK 284 str. Nuteistasis A. U. savo veika, kuri byloje yra įrodyta, ne tik pasikėsino į nukentėjusiojo sveikatą bei padarė nežymų sveiktos sutrikdymą tiek A.R. M., tiek V. G., bet ir sutrikdė klube buvusių asmenų rimtį, todėl tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir A. U. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str.

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 284 str. sankcijoje numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, nepilnai įvertino bylos aplinkybes ir, paskirdamas jam trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę, pažeidė BK VIII skyriaus nuostatas.

BK 55 str. nustato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Savo sprendimą kaltinamajam paskirti trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę - areštą, apylinkės teismas motyvavo tuo, kad skirti piniginio pobūdžio bausmę netikslinga, kadangi kaltinamojo finansinė padėtis sudėtinga, verslas Ispanijoje sustojęs, pats kaltinamasis jau kurį laiką yra patalpintas Užsieniečių registracijos centre, be to, pastarajam teks atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems, apmokėti proceso išlaidas; viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmių vykdymas faktiškai būtų neįgyvendinamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.

Nuteistasis ankščiau yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šio laiko nepadarė jokių teisės pažeidimų, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, duomenų neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, byloje taip pat nepateikta. Išvardintų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad nesunkus nusikaltimas, kurį padarė A. U. yra atsitiktinis. Aplinkybė, jog A. U. finansinė padėtis sudėtinga, verslas Ispanijoje sustojęs, o pats kaltinamasis jau kurį laiką yra patalpintas Užsieniečių registracijos centre, neduoda pagrindo manyti, kad išskyrus arešto bausmės, kitų bausmių vykdymas taptų neįgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – nuteistajam A. U. pakaktų ir jo pageidaujamos švelnesnės sankcijoje numatytos rūšies bausmės – baudos. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad tokia bausmė užtikrintų maksimalią nuteistojo, nukentėjusiojo ir valstybės interesų pusiausvyrą, o tuo pačiu ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Tokiu būdu, įvertinusi šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmą kartą nusikaltusiam ir padariusiam nesunkų nusikaltimą A. U. yra paskirta savo rūšimi aiškiai per griežta bausmė. Todėl nuosprendis keistinas, A. U. už nusikaltimą, numatytą BK 284 str., skiriant švelnesnę bausmės rūšį – baudą (BPK 328 str. 2 p.).

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. U. anks2iau neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad baudos dydis nustatytinas arčiau BK 47 st. 3 d. 2 p. numatytam baudos minimumui. Be to, atsižvelgiant į baudos dydį, nuteistojo turtinę ir šeiminę padėtį ir pareigą atlyginti priteistus civilinius ieškinius, taip pat proceso išlaidas, nuteistajam nustatytinas ilgesnis už įstatyme numatytą minimalų 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminas.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Nukentėjusieji teismui pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo – nukentėjusioji V. G. prašė 800 Eur, o nukentėjusysis M. A. R. – 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 158-160, 161-162). Nukentėjusiųjų M. A. R. ir V. G. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo M. A. R. naudai iš A. U. priteista 550 Eur, o nukentėjusiosios V. G. naudai 280 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistojo gynėjo prašymas atmesti V. G. civilinį ieškinį, yra nepagrįstas ir atmestinas. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu yra pinai įrodyta. Įvykio metu nukentėjusioji V. G. patyrė kūno sužalojimą, kurį patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3977/2016(01), kurioje nurodyta, jog V. G. nustatyta dešinio dilbio poodinė kraujosruva su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-12-27). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios civilinio ieškinio pagrįstumą, atsižvelgė ir įvertino į bylą pateiktą specialisto išvadas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. patyrė kūno sužalojimą, ir esant priežastiniams ryšiui tarp neteisėtų A. U. veiksmų ir nukentėjusiosios sužalojimo, apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai priteisė jos naudai neturinės žalos atlyginimą, kurio dydis yra pagrįstas ir protingas.

Gynėjas skunde teigia, kad M.A. R. priteista 550 Eur suma turi būti mažinama dėl to, kad tokia neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka formuojamos praktikos, kadangi tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis būna apie 200 eurų. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 284 str. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino A. U. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų M.A. R. ir V. G. interesus, tinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus. Be to, formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 2000 Lt (145–579 Eur) (LAT nutartys Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam M. A. R. priteistos 550 Eur, o V. G. 280 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti atitinka teismų praktiką panašiose bylose, todėl nukentėjusiesiems M. A. R. ir V. G. priteistos žalos dydį dar daugiau mažinti nėra pagrindo.

Dėl proceso ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 str., kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

Pirmosios instancijos teismo nukentėjusieji prašė iš A. U. priteisti 200 Eur advokato A. K. atstovavimo paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji M. A. R. ir V. G. patyrė 200 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apmokėti (t. 1, b. l. 166). Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiųjų turėtos 200 Eur išlaidos sumokant atstovui už paslaugas yra pagrįstos, todėl išieškotinos iš kaltinamojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuosprendyje padaryta išvada ir konstatuoja, jog 200 Eur suma advokato teisinėms paslaugoms už atstovavimą pirmosios instancijos teisme atlyginti yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuteistajam A. U. nepalankų procesinį sprendimą, pagrįstai lėktuvo keliones išlaidas priteisė iš nuteistojo. BPK 103 str. nustato, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro ir liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Byloje nustatyta, kad abu nukentėjusieji gyvena ir dirba užsienio valstybėje (Norvegijos Karalystėje), dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo atvyko į Lietuvos Respubliką ir dalyvavo teisiamajame posėdyje. Nukentėjusieji teismui pateikė lėktuvo kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad už lėktuvo bilietus buvo sumokėta 121,38 Eur (b. l. 163-164). Nukentėjusieji pateikė teismui prašymą atlyginti šias išlaidas, todėl šios kelionės išlaidos pagrįstai apylinkės teismo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo nukentėjusios V. G. naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo A. U. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo A. U. pakeisti ir A. U. už LR BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką skirti bausmę –20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos baudą turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistajam per 6 mėnesius metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Vilniaus miesto teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                   Audrius Cininas

Teisėjai                                                                                                                                         Aušra Bielskė

Arūnas Kisielius