Civilinė byla Nr. e2A-1026-775/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01279-2021-1

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5; 2.6.16.12; 3.3.1.18.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Edvardo palioko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2050-840/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lithuanian glass recycling“ dėl nuomininko iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verenta“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Lithuanian glass recycling“ (toliau – atsakovė), kuriame prašė iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais (atliekomis) iš ieškovei priklausančių 3 107,12 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir teritorijos aplink patalpas (toliau – ginčo patalpos) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji 2014 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš A. J. ir D. J. įsigijo ginčo patalpas, sutartimi ieškovei buvo perleistos ir valstybei priklausančių žemės sklypų, kuriuose yra ginčo patalpos, nuomos teisės (valstybės žemės nuomos sutartis buvo perrašyta – ieškovė tapo valstybės žemės nuomininke). Ieškovė 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi perdavė atsakovei nuomos teise naudotis ginčo patalpas ir žemės sklypus, kuriuose yra ginčo patalpos. Nuomos sutartyje yra padarytas rašymo apsirikimas, t. y. vietoje pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas neteisingas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai nekeičia nuomos sutarties esmės ir niekada dėl to nebuvo ginčo. Nuomos sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir buvo sudaryta 3 metų terminui, sutarus, kad nuomos sutartis gali būti pratęsta dar 1 metų laikotarpiui, jeigu ieškovė ir atsakovė neišreikš valios jos nutraukti ir apie tai neinformuos viena kitos per 30 dienų terminą iki numatyto nuomos sutarties galiojimo termino pasibaigimo (sutarties 1.2 punktas). Ieškovė ir atsakovė 2014 m. gruodžio 14 d. pasirašė susitarimą dėl nuomos sutarties kainų,  o 2018 m. lapkričio 14 d. pasirašė susitarimą dėl nuomos sutarties termino ir sutarė, kad nuomos terminas pratęsiamas 2 metams, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 14 d., o šalims neinformavus viena kitos, kad nori nutraukti nuomos sutartį, ši sutartis automatiškai prasitęsia dar metams – iki 2021 m. lapkričio 14 d. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. pasirašė dar vien1 susitarimą dėl nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio ir daugiau jokių susitarimų tarp šalių nebuvo. Kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiose ginčo patalpose ir teritorijoje aplink jas, kurią ieškovė nuomoja iš valstybės, yra laikomos įvairios atsakovei priklausančios atliekos, kurios buvo sukauptos dar iki 2013 m. spalio 21 d., t. y. bankroto bylos atsakovei iškėlimo, patvirtina antstolio M. P. 2021 m. rugsėjo 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-21-118 ir prie jo pridėtos 32 fotonuotraukos, kuriose aiškiai matosi, kad atsakovė ginčo patalpas ir teritoriją yra užėmusi ir jose laiko atliekas. Ieškovė ne kartą su raginimais (2015 m. lapkričio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 4 d.) kreipėsi į atsakovę dėl ginčo patalpų ir teritorijos atsilaisvinimo bei įsiskolinimo pagal nuomos sutartį padengimo, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, į raginimus atsakydama, jog atsakovė neturi piniginių lėšų nei atliekų sutvarkymui ir patalpų atlaisvinimui, nei nuomos mokesčio sumokėjimui. Dėl tokių priežasčių iš esmės priverstiniai nuomos santykiai tęsėsi iki 2021 m. lapkričio 14 d. Ieškovė 2021 m. spalio 19 d. informavo atsakovės atstovą, kad 2021 m. lapkričio 14 d. baigiasi nuomos sutarties terminas ir nuomos sutartis daugiau nebebus tęsiama, kadangi priverstiniai nuomos santykiai trunka jau daugiau nei 7 metus, nuomos mokestis nėra ir niekada nebuvo mokamas. Dar daugiau, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už nuomą bei delspinigių priteisimo, atsakovė priešieškiniu ėmė ginčyti dar 2014 m. lapkričio 14 d. pasirašytos nuomos sutarties sąlygas. Ieškovė iki šiol negali savo nuožiūra tvarkytis ginčo patalpose, negauna jokių pajamų iš turimo turto nuomos vien todėl, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, kuri bylinėjosi su dėl įmonės tyčinio bankroto kaltais asmenimis dėl žalos atlyginimo. Ieškovė 2021 m. spalio 19 d. raštu pranešė atsakovės bankroto administratoriui, kad nuo 2021 m. lapkričio 14 d. nuomos sutartis nebus tęsiama. Tuo pačiu raštu ieškovė nurodė atsakovei, kad ši iki 2021 m. lapkričio 19 d. atlaisvintų ginčo patalpas ir teritoriją bei perdavimo–priėmimo aktu jas grąžintų ieškovei, priešingu atveju bus taikomos 2014 m. lapkričio 14 d. nuomos sutarties 5.9 punkte numatytos sankcijos, taip pat kreipiamasi į teismą dėl iškeldinimo. 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovės atstovas informavo ieškovę, kad, nesant įmonėje piniginių lėšų, nėra objektyvios galimybės įvykdyti ieškovės prašymo ir iki 2021 m. lapkričio 19 d. atlaisvinti užimtas patalpas. 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė raštu pakartotinai informavo atsakovę, kad nuomos sutarties terminas baigėsi, ieškovė naujos nuomos sutarties nesudarys, nori laisva valia disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl paprašė nurodyti tikslų laiką ir datą, kada galima atvykti pasirašyti ginčo patalpų perdavimo–priėmimo aktą ir priimti atlaisvintas ginčo patalpas. Atsakovė 2021 m. lapkričio 23 d. raštu eilinį kartą nurodė ieškovei, kad nėra objektyvios galimybės atlaisvinti ginčo patalpas, nes nėra piniginių lėšų. Tuo pačiu raštu atsakovė nurodė, kad ginčo patalpas atlaisvins per 1 mėnesį po to, kai bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – areštas – atsakovės piniginėms lėšoms, taip pat įsakmiai nurodė ieškovei pateikti turto perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo ginčo patalpos buvo perduotos atsakovei. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, nepagrįstas vengimas tinkamai vykdyti savo pareigas atlaisvinti ginčo patalpas, teikiant ieškovei nepagrįstus reikalavimus pateikti dokumentus, kurių nėra. Atsakovei puikiai yra žinomos nuomos sutarties nuostatos (2.1 p.), pagal kurias sutartimi buvo perduotos ginčo patalpos bei žemės sklypai ir šalys sutarė, kad atskiras patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebepasirašomas. Iki šiol ieškovei priklausančios ginčo patalpos nėra atlaisvintos, nors 2014 m. lapkričio 14 d. nuomos sutarties terminas pasibaigęs, nauja ginčo patalpų nuomos sutartis su atsakove nesudaryta, naujų susitarimų tarp šalių dėl tolimesnio atsakovės naudojimosi ginčo patalpomis nėra, atsakovė ir toliau be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovės patalpomis ir teritorija aplink juos, dėl ko varžomos ieškovės nuosavybės teisės, kadangi ieškovė negali savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ir iš jo gauti pajamų.        

3.       Atsakovė su ieškovės ieškiniu iš dalies sutiko, prašė teismo atmesti ieškinio dalį dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir leisti atsakovei iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išsikelti iki 2022 m. liepos 30 d.

4.       Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5485-560/2013 atsakovei iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo efektas“, kurios 50 procentų akcijų 2013 m. rugpjūčio 13 d. priklausė ieškovei, kuriai atstovavo ir tebeatstovauja direktorius D. U.. Nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. ieškovei 100 procentų akcijų priklausė UAB „Astola“. Atsakovė 2013 m. gruodžio 16 d. sudarė su UAB „Astola“, atstovaujama direktorės G. U. (D. U. sutuoktinės), buhalterinių paslaugų sutartį dėl įmonės buhalterinės apskaitos. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-711-560/2021 atstatydino UAB „Verslo efektas“ iš atsakovės nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratoriumi paskyrė R. B.. Ieškovė, atstovaujama direktoriaus D. U., 2014 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 10 000 Lt įsigijo ginčo patalpas. Šias patalpas ieškovė 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomojo atsakovei. Aplinkybę, kad ieškovė ginčo patalpas įsigijo ir 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė su atsakovės nemokumo administratoriumi UAB „Verslo efektas“ šių patalpų nuomos sutartį, siekdama gauti kuo didesnes nuomos pajamas iš bankrutavusios atsakovės, patvirtina tai, kad, jau įsigydama nurodytas patalpas, ieškovė gerai žinojo, kad joje yra atsakovės atliekos (stiklo žaliava) (sutarties 7.4 punktas), taip pat žinojo, kad atsakovė neturi piniginių lėšų dengti nuomos mokesčio ir sutartyje net numatė patalpų atlaisvinimą savo jėgomis. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 konstatavo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2B-5485-560/2016 iš dalies patenkino atsakovės nemokumo administratoriaus UAB „Verslo efektas“ atstovo G. M. prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo – iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime patvirtino 13 000 Lt plius PVM dydžio bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, skirtas buhalterinėms ir audito paslaugoms arba teisinėms, ryšio, kanceliarinėms prekėms, banko paslaugoms ir kitoms paslaugoms. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, prašydamas patvirtinti išlaidas aplinkai tvarkyti ir saugoti pagal faktą, nenurodė, kokia preliminariai suma gali būti skirta šiam tikslui, neatliko bent preliminarių paskaičiavimų dėl minėtų išlaidų ir nepagrindė prašymo. Duomenų, kad teismui vėliau būtų pateikta kitų administravimo išlaidų sąmata, patvirtinta kreditorių susirinkime, susijusi su atliekų saugojimu, nei šioje byloje, nei bankroto byloje nepateikta. Taigi, bankroto administratorius UAB „Verslo efektas“ žinojo teismo argumentus dėl atsisakymo tvirtinti administravimo išlaidas, tačiau kreditorių susirinkimui neteikė 2014 m. lapkričio 14 d. šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, todėl tikėtina, jog nuomos sutartis buvo pasirašyta kartu su 2018 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra, turint tikslą padidinti ieškinio sumą ir pareikšti reikalavimus dėl nuomos mokesčio priteisimo. Pagal nuomos sutartį, kuri 2018 m. lapkričio 14 d. šalių susitarimu buvo pratęsta iki 2021 m. lapkričio 14 d., ieškovė išnuomojo atsakovei 3 107,12 kv. m bendro ploto patalpas, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (nėra tokio statinio, labai tikėtina, kad tai statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Realiai atliekos buvo ir yra laikomos tik dvejuose statiniuose: 360,00 kv. m bendro ploto automobilių remonto dirbtuvėse (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1 054,57 kv. m bendro ploto garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. iš viso ieškovė atsakovei išnuomojo 1 414,57 kv. m bendro ploto patalpas. Atsakovei nebuvo reikalingos kitos 1 692,55 kv. m bendro ploto patalpos, nes jose nebuvo laikomos atliekos ir, sudarant sutartis po bankroto bylos iškėlimo atsakovei, šalims buvo žinoma, kad atsakovė veiklos nebevykdys, kad atliekų kiekis nebedidės ir daugiau patalpų atsakovei nereikės. Todėl ieškovei nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl atsakovės iškeldinimo iš 1 692,55 kv. m bendro ploto patalpų, kurių perdavimas šiuo metu nėra reikalingas, kuriose nėra atsakovės atliekų ir kuriomis ieškovė gali naudotis. Teritorija ir patalpos nėra saugomos, statinių durys atviros, langai išdaužyti, kai kur nėra sienų, yra tik kolonos. Atsakovė 2022 m. sausio 10 d. pranešimu informavo ieškovę, kad naujam nemokumo administratoriui nebuvo perduoti pastatai, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta ir kad teisme sprendžiamas klausimas dėl dalies nuomos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovė paprašė ieškovę perimti 1 692,55 kv. m bendro ploto patalpas, todėl ieškovės teisės dėl nurodytos dalies patalpų nėra varžomos. Pasirašius nuomos sutartį, patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, naujajam nemokumo administratoriui patalpos perdavimo aktu nebuvo perduotos. Be to, nurodytas patalpas ieškovė 2019 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomojo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“. Ieškovė galėjo perduoti patalpas, kurios buvo nuomotos atsakovei, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ tik perėmus jas iš atsakovės. Sandoris, kuriuo padidinamas negyvenamųjų patalpų nuomos kainos dydis, atskleidžia, kad ieškovė, išnuomodama trigubai didesnes patalpas atsakovei už 0,466 Eur/m2 (1448,10 Eur : 3107,12 m2 (plius 21 proc. PVM) elgėsi nesąžiningai, kai tas pačias patalpas 1 000 kv. m išnuomojo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ už žymiai mažesnę kainą, t. y. už 0,10 Eur/m2 (plius 21 proc. PVM). Šalių 2014 m. lapkričio 14 d. nuomos sutartis su padidinta nuomos kaina, sudaryta siekiant padidinti atsakovės kreditorių reikalavimų sumą – kad kreditoriai neturėtų daugumos priimant sprendimus atsakovės kreditorių susirinkime. Kai ieškovė pateikė atsakovei prašymą įtraukti ją į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą dėl skolos už nurodytų patalpų nuomą, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1539-560/2021 nurodė, kad, kadangi ieškovė išlaidas patyrė jau po bankroto bylos iškėlimo, tai tokios išlaidos negali būti priskiriamos įmonės kreditoriniams reikalavimams ir turėtų būti laikytinos bankroto administratoriaus išlaidomis bei dengiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų, jeigu šios išlaidos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Po to, 2021 m. birželio 8 d. „K. R. S. A.“ sumokėjus 679 558,61 Eur į atsakovės banko sąskaitą, ieškovė 2021 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 181 890,81 Eur skolos priteisimo, tačiau ieškovė, pateikdama ieškinį, nežinojo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės pinigines lėšas 679 558,61 Eur sumai iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovų „K. R. S. A.“, A. K. ir P. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ ieškinį atsakovams V. Č., O. B., A. K., P. K. ir „K. R. S. A.“ dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija). Kaltinamajame akte nurodyta, jog atsakovės nemokumo administratorius UAB „Verslo efektas“ 2014 m. gegužės 5 d. ieškovės vadovui D. U. buvo išdavęs įgaliojimą atstovauti atsakovę bankroto procese ir atlikti visus bankroto administratoriui priklausančius veiksmus. Taigi, galima daryti išvadą, kad ieškovės vadovas D. U. veikė kaip atsakovės atstovas. Atsakovės nemokumo administratoriaus pagrindinis tikslas yra kuo operatyviau išvežti ir priduoti utilizavimui stiklo atliekas bei atlaisvinti ieškovės patalpas, tačiau iki pat minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties nebuvo galima naudoti atsakovės banko sąskaitoje esančios 497 723,56 Eur sumos, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi areštavo atsakovės pinigines lėšas 679 558,61 Eur sumai iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas, t. y. iki bus priimtas sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022. Tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. kovo 9 d. nutartimi atmestus kasacinį skundą, atsakovės nemokumo administratorius įgijo teisę naudoti įmonės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, t. y. neliko kliūčių išvežti iš patalpų atliekas bei perduoti ieškovei atliekomis užimtas patalpas. Bendras teritorijoje ir patalpose laikomų atliekų kiekis gali siekti 4104,00–4512,00 t., todėl visas atliekų išvežimas ir utilizavimas gali užtrukti iki 5 mėnesių. Šiuo metu renkami pasiūlymai dėl visų atsakovės atliekų išvežimo ir utilizavimo, nes ieškoma naudingiausio bankrutuojančiai įmonei pasiūlymo. Po ko, 2022 m. balandžio pradžioje numatoma sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame numatoma siūlyti tvirtinti atliekų išvežimo ir utilizavimo administravimo išlaidų sąmatą. Patvirtinus atsakovės kreditorių susirinkimui atliekų sutvarkymo sąmatą, numatoma pasirašyti sutartį su atliekų tvarkytoju / tvarkytojais dėl atliekų išvežimo ir utilizavimo per 2–3 mėnesius. Siekiant atsakovės ir ieškovės teisių ir pareigų pusiausvyros, atsakovės 2022 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkime nutarta tvirtinti 16 535 Eur atsakovės ūkio išlaidoms be atliekų sutvarkymo išlaidoms už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 28 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, leidžiant administratoriui naudoti lėšas pagal poreikį. Nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitoje atsakovės administravimo ūkio išlaidoms nuo 2021 m. birželio 29 d. iki įmonės išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, siūloma tvirtinti 16 535 Eur suma, kurioje yra numatyta suma už sandėlio, kuriame yra atliekos, nuomą – 3 760 Eur (376 Eur per mėnesį su PVM x 10 mėn.).

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino; nusprendė iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais (atliekomis) iš ieškovei priklausančių 3107,12 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir teritorijos aplink patalpas; priteisė iš atsakovės ieškovei 85 Eur žyminio mokesčio ir 1 597,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė, neišsikeldama iš ieškovei priklausančių negyvenamųjų patalpų ir ieškovės nuomojamos teritorijos aplink juos pasibaigus nuomos sutarčiai, pažeidžia ieškovės teises, nes ieškovė negali savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti patalpomis bei valdyti ir naudoti teritorijos aplink jas – negali išnuomoti negyvenamųjų patalpų komplekso kitiems asmenims ir taip gauti pajamų. Todėl sprendė, kad ieškovės ieškinys yra visiškai pagrįstas ir įrodytas.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė teigė, jog realiai atliekos buvo ir yra laikomos tik dvejuose ieškovei priklausančiuose pastatuose: 360 kv. m bendro ploto automobilių remonto dirbtuvėse (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1 054,57 kv. m bendro ploto garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. iš viso ieškovė atsakovei išnuomojo 1 414,57 kv. m bendro ploto patalpas, o kitos 1 692,55 kv. m bendro ploto patalpos: 407,58 kv. m bendro ploto administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 010,46 kv. m bendro ploto mechaninės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 274,51 kv. m bendro ploto dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovei nebuvo reikalingos, nes jose nebuvo laikomos atliekos ir, sudarant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį po bankroto bylos iškėlimo atsakovei, ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė veiklos nebevykdys, kad atliekų kiekis nebedidės ir daugiau patalpų atsakovei nereikės, nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatė, jog: bankroto byla atsakovei iškelta 2016 m., o negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta 2014 m.; 2014 m. nuomos sutartimi atsakovei išnuomoti ne du, o visi penki pastatai, t. y. ne 1 414,57 kv. m bendro ploto, o 3 107,12 kv. m bendro ploto; ir iki 2014 m. nuomos sutarties atsakovė naudojosi visomis nurodytomis negyvenamosiomis patalpomis ir teritorija aplink jas – A. J. ir atsakovė 2009 m. kovo 2 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria A. J. išnuomojo jam nuosavybės teise priklausančius pastatus: administracinį pastatą (407,58 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mechanines dirbtuves (1 010,46 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dirbtuves (274,51 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilių remonto dirbtuves (360,00 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažą (1 054,57 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ką sudaro 3 107,12 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini) teismas taip pat nustatė, kad atsakovė iki šiol neišsikėlė iš visų ieškovės jai išnuomotų patalpų ir neperdavė jų ieškovei perdavimo–priėmimo aktu, kaip tai buvo numatyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje (sutarties 3.7 punktas), taip pat neatlaisvino aplink patalpas esančios teritorijos. Taip pat nustatė, kad nurodytose negyvenamosiose patalpose ir teritorijoje aplink jas tebėra atsakovei priklausantys daiktai – atliekos. Todėl teismas nurodė, kad nagrinėjau atveju visiškai nesvarbu, ar kuriame nors pastate nėra atsakovės daiktų (atliekų). Teismas pažymėjo, kad pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir teisės aktų reikalavimus visos atliekos turėjo būti laikomos (sandėliuojamos) patalpose ir negalėjo būti laikomos (sandėliuojamos) patalpų teritorijoje. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, jog atsakovės teiginys, kad ieškovės ieškinio dalis dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta, nes atsakovė niekada šiomis patalpomis nesinaudojo ir jos jai nebuvo reikalingos, yra visiškai nepagrįstas.

8.       Teismas nurodė, kad nors atsakovė teigė, jog ieškovė 2019 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomojo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 1 000 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kas įrodo, kad ieškovė galėjo perduoti nurodytas patalpas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, tik perėmus jas iš atsakovės, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovė iki šiol neišsikėlė iš visų ieškovės jai išnuomotų patalpų ir neperdavė jų ieškovei perdavimo–priėmimo aktu, kaip tai buvo numatyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje (sutarties 3.7 punktas), taip pat neatlaisvino aplink patalpas esančios teritorijos. Nors ieškovė 2019 m. sausio 2 d. sudarė su UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nurodytų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu įrodyta, kad sutartis nebuvo vykdoma ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ją nutraukė, nes ieškovė neužtikrino išnuomotų patalpų atlaisvinimo nuo atsakovės šiukšlių.

9.       Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo dėl palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo teismas nurodė, kad ieškovė su šiuo atsakovės prašymu nesutinka, kadangi atsakovė ieško įvairiausių pasiteisinimų ir akivaizdžiai vilkina išsikėlimo terminą, kas akivaizdžiai prieštarauja pakankamai kantrios ieškovės interesams. Atsižvelgęs į tai, kad: šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis baigėsi 2021 m. lapkričio 14 d.; atsakovė jau 5 mėnesius neatlaisvina patalpų ir teritorijos aplink jas, dėl ko ieškovė negali savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiomis patalpomis bei valdyti ir naudotis išsinuomota teritorija – gauti pajamų; pagrindinė atsakovės nuolat nurodoma neišsikėlimo priežastis – įmonės piniginių lėšų areštas – išnyko 2022 m. kovo 9 d.; atsakovė nėra nuosekli ir nurodo vis ilgesnį išsikėlimo terminą (atsakydama į ieškovės pretenzijas, teigė, kad išsikels per 1 mėnesį, kai tik atsakovės piniginėms lėšoms bus panaikintas areštas; atsiliepime į ieškinį nurodė, kad išsikels per 40 dienų po atsakovės piniginių lėšų arešto panaikinimo, o teismui panaikinus atsakovės piniginių lėšų areštą, prašo leisti jai išsikelti iki 2022 m. liepos 30 d.); atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodyto atliekų kiekiui išvežti reikalingo laiko, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės prašymo ir atidėti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Priešingu atveju būtų pažeisti ieškovės lūkesčiai bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį – iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais (atliekomis) iš ieškovei priklausančių 1 692,55 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį – iškeldinti nuo 2022 m. liepos 30 d. atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais (atliekomis) iš ieškovei priklausančių 1 414,57 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). ir teritorijos aplink patalpas; prijungti prie civilinės bylos naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas padarė klaidingą išvadą dėl atsakovės bankroto bylos pradžios, todėl klaidingai vertino faktą, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta 2014 m., t. y. iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, o negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta 2014 metais, t. y. po bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

1.2.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė iki šiol neišsikėlė iš visų ieškovės jai išnuomotų patalpų. Atsakovė neišsikėlusi tik iš dviejų patalpų (1414,57 kv. m. bendro ploto), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (360 kv. m. bendro ploto pastatas – automobilių remonto dirbtuvės, 1H1b) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1054,57 kv. m. bendro ploto pastatas – garažas, 1G1b) ir kuriose yra stiklo atliekos. Šią išvadą paneigia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktas su priedais (nuotraukomis iš palydovo) ir žemės sklypo planas, kurie įrodo, kad 1692,55 kv. m bendro ploto patalpose nebuvo atsakovės atliekų bei prie pastatų 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo laisvas privažiavimas.

1.3.                      Teismas klaidingai konstatavo, kad nors ieškovė 2019 m. sausio 2 d. sudarė su UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu įrodyta, kad sutartis nebuvo vykdoma ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ją nutraukė, nes ieškovė neužtikrino išnuomotų patalpų atlaisvinimo nuo atsakovės šiukšlių. Šią išvadą paneigia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktas su priedais (nuotraukomis iš palydovo) ir žemės sklypo planas. Ieškovė tai žinojo, todėl 2019 m. sausio 2 d. sudarė su UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ieškovės direktorius D. U. tuo metu dirbo ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“.

1.4.                      Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-911-560/2022, kurioje dar yra sprendžiamas 2014 m. lapkričio 14 d. šalių sudarytos nuomos sutarties teisėtumas actio Pauliana pagrindu.

1.5.                      Teismas pažeidė šalių rungimosi principą, kadangi nesudarė atsakovei galimybės susipažinti su ieškovės pateiktu nauju įrodymu, t. y. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu, kuriame nurodyta, kad nuomos sutartis nebuvo vykdoma, nes nebuvo atlaisvintos patalpos nuo atsakovės atliekų, ir pateikti motyvuotus prieštaravimus.

11.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo teismo prie bylos medžiagos neprijungti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamų rašytinių įrodymų, kadangi jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; jie nepatvirtina, o atsakovė nenurodo, jokių svarbių šiai bylai teisingai išnagrinėti aplinkybių; jie yra pertekliniai; gauti neteisėtais būdais bei nesilaikant asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai ir išsamiai įvertinus visas bylos faktines aplinkybes ir visą bylos medžiagą.

2.2.                      Teismo sprendime padaryta rašymo apsirikimo klaida, netinkamai nurodant nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, datą, neturi reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

2.3.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, jog atsakovė dalies patalpų neva nėra užėmusi, jomis nesinaudojo, todėl ir negali būti iš jų iškeldinta. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad atsakovė neįrodė savo argumentų, jog ji neva nebuvo užėmusi dalies patalpų. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė iš viso neturėjo teisės laikyti atliekų teritorijoje, tačiau jos iki šiol yra nesutvarkytos ir teritorija neatlaisvinta, ką patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai.

2.4.                      Atsakovė apeliaciniame skunde tiesiog nurodo aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-911-560/2022, kurioje ji yra pateikusi priešieškinį actio Pauliana pagrindu, tačiau nenurodo jokių argumentų, kaip ši byla ir jos priešieškinis yra susiję su skundžiamu sprendimu ir jo nepagrįstumu. Teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi jau yra atsisakęs tenkinti atsakovės prašymą stabdyti šią civilinę bylą iki kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-911-560/2022. Teismas nutartyje teisingai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo byloje bus nustatinėjamos aplinkybės tiek pagal ieškovės ieškinį, tiek pagal atsakovės priešieškinį dėl negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio, faktinių nuomojamų patalpų apimties bei delspinigių dydžio, o šioje byloje ieškiniu buvo ginamos patalpų savininko nuosavybės teisės ir visiškai pagrįstai ir teisingai (pasibaigus nuomos sutarties terminui ir patalpų savininkui nepratęsus sutarties) sprendimu buvo konstatuota, jog atsakovė naudojasi ieškovei priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis savavališkai, neturėdama jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl turi būti iškeldinta.

2.5.                      Atsakovės prašymas pakeisti sprendimą ir nauju sprendimu nustatyti iškeldinimo terminą nuo 2022 m. liepos 30 d. yra nesuprantamas ir nepagrįstas, kadangi pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovės atstovas ieško naudingiausio pasiūlymo dėl atliekų sutvarkymo, tačiau kadangi išlaidų sąmatą turi tvirtinti kreditorių susirinkimas, objektyviai neįmanoma išvežti atliekų iki 2022 m. liepos 30 d. Be to, atsakovės pozicija dėl galimybės atlaisvinti patalpas nagrinėjant šią bylą nuolat keitėsi. Todėl manytina, kad atsakovės turimų lėšų ir jų panaudojimo klausimas neturi ir negali turėti jokios įtakos šios bylos teisingam išsprendimui. Ieškovė nuo 2021 m. lapkričio 14 d. negali naudotis savo patalpomis ir nuomojama valstybine žeme, todėl sprendimas visiškai pagrįstas ir teisingas.

2.6.                      Apeliacinio skundo, kuriame nėra nurodyta nė vieno pagrįsto argumento dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, pateikimas yra visiškai formalus atsakovės procesinis veiksmas, kuriuo tiesiog vilkinamas patalpų ir teritorijos atlaisvinimo procesas, tokiu būdu ribojant ieškovės teisę disponuoti savo nuosavybe bei teisėtai valdoma valstybine žeme, didinant ieškovės nuostolius ir pan. Apeliacinis skundas yra kratinys visiškai su bylos teisingu išnagrinėjimu nesusijusių aplinkybių. Iki šios dienos nė viena tona atliekų nėra išvežta iš ieškovės patalpų ir teritorijos, nors nuomos sutartis yra pasibaigusi dar 2021 m. lapkričio 14 d., o atsakovės atstovas lėšomis atliekų sutvarkymui disponuoja nuo 2022 m. kovo 9 d.

2.7.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistas rungimosi principas. Savo procesinį elgesį byloje pasirinko pati atsakovė, kuri 2022 m. kovo 22 d. teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą parengiamajame posėdyje jai nedalyvaujant, taip pat prašė pradėti bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio jai nedalyvaujant. Atsakovė prašyme be kita ko nurodė, kad teismui yra pateikusi raštu atsikirtimus, patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kurį teismas pripažino paaiškinimu, bei kitus procesinius dokumentus ir naujų aplinkybių, susijusių su byla, nežino. 2022 m. kovo 24 d. ieškovė pateikė ne naują įrodymą, pagrindžiantį jos ieškinio reikalavimą, tačiau būtent atsikirto į atsakovės 2022 m. kovo 10 d. patikslintame atsiliepime, kurį teismas pripažino paaiškinimu, nurodytą aplinkybę apie tai, kad ieškovė neva neužimtas patalpas yra išnuomojusi UAB „Atliekų rūšiavimo centras“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13.       Apeliantė su apeliaciniu skundu teikia teismui naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. balandžio 25 d. raštą, pateiktą į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-911-560/2022, su priedu – 2021 m. vasario 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija, iš kurio matyti ieškovės direktoriaus D. U. valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai. Taip pat pateikia 2021 m. vasario 3 d. NTR duomenų bazės išrašą su istorija apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 3 d. atsakovė pateikė teismui pranešimą, jog 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo sujungtos dvi šalių civilinės bylos, kurių numeriai e2-511-925/2022 ir Nr. e2-1229-1159/2022. 2022 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė pateikė dar vieną pranešimą su priedais (BUAB „Lithuanian glass recycling“ 2022 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2-3, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d., 2022 m. liepos 4 d. nutarčių, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 25 d., 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarčių kopijomis), kuriame prašo šiuos įrodymus prijungti ir leisti atsakovei BUAB „Lithuanian glass recycling“ su visomis jai priklausančiomis atliekomis išsikelti iš ieškovei UAB „Verenta“ priklausančių 1414,57 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). ir teritorijos aplink patalpas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

14.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, nes jie nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, jais siekiamos pagrįsti aplinkybės nėra ginčo dalykas byloje. Prašymas leisti atsakovei išsikelti iš atsakovei priklausančių patalpų ir teritorijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. laikytinas apeliacinio skundo pakeitimu, todėl vadovaujantis CPK 323 straipsniu, taip pat atsisakytinas priimti.

16.       2022 m. rugsėjo 2 d. apeliantė pateikė pranešimą ir papildomus įrodymus, jog ji išsikėlė iš negyvenamųjų patalpų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Šiuos įrodymus taip pat atsisakytina priimti, kadangi jie teismui pateikti jau baigus nagrinėti bylą ir išėjus priimti procesinį sprendimą.

17.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys ir atsakovė iškeldinta iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18.       Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 14 d. ieškovė su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir buvo sudaryta 3 metų terminui, sutarus, kad nuomos sutartis gali būti pratęsta dar 1 metų laikotarpiui, jeigu ieškovė ir atsakovė neišreikš valios jos nutraukti ir apie tai neinformuos viena kitos per 30 dienų terminą iki numatyto nuomos sutarties galiojimo termino pasibaigimo (sutarties 1.2 punktas). 

19.       2018 m. lapkričio 14 d. šalys pasirašė susitarimą dėl nuomos sutarties termino ir sutarė, kad nuomos terminas pratęsiamas 2 metams, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 14 d., o šalims neinformavus viena kitos, kad nori nutraukti nuomos sutartį, ši sutartis automatiškai prasitęsia dar metams – iki 2021 m. lapkričio 14 d. 

20.       Ieškovė ne kartą su raginimais (2015 m. lapkričio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 4 d.) kreipėsi į atsakovę dėl ginčo patalpų ir teritorijos atsilaisvinimo bei įsiskolinimo pagal nuomos sutartį padengimo, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė ir nuomos santykiai tęsėsi. 

21.       Ieškovė 2021 m. spalio 19 d. raštu pranešė atsakovės bankroto administratoriui, kad nuo 2021 m. lapkričio 14 d. nuomos sutartis nebus tęsiama. Tuo pačiu raštu ieškovė nurodė atsakovei, kad ši iki 2021 m. lapkričio 19 d. atlaisvintų ginčo patalpas ir teritoriją bei perdavimo–priėmimo aktu jas grąžintų ieškovei, priešingu atveju bus taikomos 2014 m. lapkričio 14 d. nuomos sutarties 5.9 punkte numatytos sankcijos, taip pat kreipiamasi į teismą dėl iškeldinimo. 

22.       2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė raštu pakartotinai informavo atsakovę, kad nuomos sutarties terminas baigėsi ir ieškovė naujos nuomos sutarties nesudarys.

23.       Atsakovei neatlaisvinant ginčo patalpų ir nevykdant pareigos perduoti jas nuomotojai, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus iš patalpų su visu jiems priklausančiu turtu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tai, kad dar prieš sutarties termino pabaigą (2021 m. spalio 19 d.) ieškovė buvo pareiškusi atsakovei apie vienašalį sutarties nutraukimą bei išdėsčiusi reikalavimus išsikelti iš ginčo patalpų, konstatavo, jog ieškovės ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis yra pasibaigusi ir teisinis pagrindas atsakovei naudotis ginčo patalpomis yra išnykęs, todėl CK 6.499 straipsnio ir sutarties 5.9 punkto pagrindu atsakovei kyla pareiga nuomotas patalpas atlaisvinti ir perduoti jas ieškovei.

25.       Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog atsakovė iki šiol neišsikėlė iš visų jai išnuomotų patalpų. Apeliantė nurodo, jog realiai atliekos buvo ir yra laikomos tik dviejuose ieškovei UAB „Verenta“ priklausančiuose pastatuose: automobilių remonto dirbtuvėse (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitos patalpos – administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mechaninės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovei nebuvo reikalingos, nes jose nebuvo laikomos atliekos ir, sudarant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį po bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Lithuanian glass recycling“, ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė veiklos nebevykdys, kad atliekų kiekis nebedidės ir daugiau patalpų atsakovei nereikės.

26.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str.). Šalių sudarytoje nuomos sutartyje aiškiai nurodytos penkios nuomojamos patalpos, kurių plotas sudarė 3 107,12 kv. m. Šalių sudarytos nuomos sutarties 3.7 punktas numato, kad pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, nuomininkas įsipareigoja patalpas grąžinti tokios būklės, kokios nuomotojo buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, tai fiksuojant patalpų perdavimo–priėmimo akte. Jei atsakovė, sudarydama nuomos sutartį, žinojo, kad ji veiklos nebevykdys ir tokio ploto nuomojamų patalpų jai nereikės, turėjo galimybę sutarties sudarymo metu tikslinti nuomojamų patalpų skaičių ir nurodyti tik dvi patalpas. Jei aplinkybė, kad dalis nuomojamų patalpų yra nereikalingos, atsakovei paaiškėjo vėliau, atsakovės bankroto administratorius (tiek ankstesnis, tiek ir šiuo metu esantis) turėjo visas galimybes šias patalpas nuomos sutarties 3.7 punkte nustatyta tvarka grąžinti nuomotojui. LR AM Kauno RAAD Kaišiadorių r. agentūros 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktas, kuriuo remiasi apeliantas, esminės reikšmės šiuo atveju neturi, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė ieškovei sutartyje nustatyta tvarka būtų grąžinusi kurias nors patalpas nuomos sutartyje nustatyta tvarka (sudarant patalpų priėmimo–perdavimo aktą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė turi išsikelti iš visų nuomos sutartyje nurodytų patalpų.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog atsakovei bankroto byla buvo iškelta 2016 metais, t. y. jau po nuomos sutarties sudarymo, tačiau ši klaida reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Priešingai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovė, kuriai nuomos sutarties sudarymo metu jau buvo iškelta bankroto byla, sandorį turėjo sudarinėti ypač atidžiai ir atsakingai, ir būtent pati atsakovė, o ne ieškovė, turėjo įvertinti kiek ir kokių patalpų jai reikia nuomotis.

28.       Apeliantė nurodo, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama atsakovės užvesta civilinė byla Nr. e2-911-560/2022 ieškovei dėl 2014 m. lapkričio 14 d. nuomos sutarties 1.1 punkto pripažinimo negaliojančiu ir jo išdėstymo kita redakcija, tačiau nenurodo jokių argumentų, kaip ši civilinė byla ir joje pareikštas priešieškinis yra susiję su skundžiamu teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nenurodo jokių argumentų dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, neteisėtumo ar nepagrįstumo. 2014 m. lapkričio 14 d. nuomos sutartis ar atskiri jos punktai nėra pakeisti ar pripažinti negaliojančiais, todėl ji yra galiojanti ir vykdytina.

29.       Apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimą ir nustatyti iškeldinimo terminą –  nuo 2022 m. liepos 30 d. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams, kuriais remiantis atsakovės  prašymas dėl sprendimo vykdymo iki 2022 m. liepos 30 d. atidėjimo buvo atmestas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka vyksta jau po 2022 m. liepos 30 d. ir atsakovei faktiškai buvo suteikta galimybė išsikelti jos apeliaciniame skunde prašomu terminu, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Be to, pažymėtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują prašymą – leisti atsakovei išsikelti iki 2022 m. gruodžio 31 d. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šį prašymą atsisakė priimti ir jo nenagrinėja.

30.       Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad byloje buvo pažeistas rungimosi procesas, kadangi atsakovė negalėjo atsikirsti į prieš pat posėdį pateiktą teismui naują ieškovės įrodymą. Visų pirma, atsakovės pateiktas įrodymas nebuvo tokios svarbios įrodomosios reikšmės, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma. Antra, apeliantė turėjo galimybę savo atsikirtimus dėl šio įrodymo pateikti apeliaciniame skunde, tačiau jokių esminę reikšmę turinčių argumentų atsakovė nenurodė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista atsakovės procesinė teisė.

31.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). 

  Dėl procesinės bylos baigties

32.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias procesinės ir materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl tenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Pažymėtina, jog jei atsakovė iš dalies įvykdė teismo sprendimą ir išsikėlė iš dalies patalpų, ieškovė dėl tos dalies teismo sprendimo neturėtų pagrindo pradėti vykdymo procesą.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35.       Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 363 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), jas atlyginant iš bankroto administravimo išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ (juridinio asmens kodas 301851672) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Verenta“ (juridinio asmens kodas 123633749) 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, jas  atlyginant iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimo išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Izolda Nėnienė

Edvardas Paliokas 

Edita