Administracinė byla Nr. I-3718-142/2016

Proceso Nr. 3-61-3-03713-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.9.10; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjai I. K., pareiškėjos atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

n u s t a t ė:

pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą. Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi buvo priimti tokie skundo reikalavimai: panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 16 d. protokolinį sprendimą Nr. PP-(7-114/2015) ir įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjos I. K. 2015 m. gegužės 18 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 68-239 priimti ir išnagrinėti iš esmės.

             Skunde paaiškina, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 68-239, kuriuo buvo patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-551. Pareiškėja paaiškina, kad VMI sprendimas jai nebuvo įteiktas, todėl pareiškėja kreipėsi 2015 m. balandžio 23 d. į VMI, o 2015 m. balandžio 24 d. nuvykusi į VMI atsiėmė sprendimą. Aiškina, kad paštu sprendimas jai niekada nebuvo įteiktas. Nepraleisdama 20 dienų termino pareiškėja pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės (toliau – MGK, Komisija), kuri 2015 m. birželio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP-(7-114/2015) nusprendė nepriimti pareiškėjos skundo dėl to, kad jis buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą. MGK terminą skaičiavo pagal Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 164 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles.

Pareiškėja su MGK sprendimu nesutinka. Pareiškėja vadovaujasi MAĮ 152 straipsnio 2 dalimi ir aiškina, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo faktinio sprendimo įteikimo pareiškėjai dienos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) pateikiamu MAĮ 164 straipsnio  3 dalies aiškinimu ( 2011 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-422/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367; 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-891/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2255/2011; 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1445/2012; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012).

Paaiškina, kad viso mokestinio ginčo metu buvo aktyvi, rinko ir teikė įrodymus, domėjosi ginčo eiga, vyko susipažinti su mokesčių administratoriaus surinkta medžiaga. 2014 m. gruodžio pradžioje VMI gavo papildomos medžiagos, pareiškėja teikė papildomus paaiškinimus, todėl ji tikėjosi, kad jos skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas. Todėl, negaudama žinių iš VMI, ji tik 2015 m. balandžio mėnesį kreipėsi į VMI. Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius privalėjo pasinaudoti visais MAĮ 164 straipsnyje nurodytais sprendimo įteikimo būdais, o mokesčių administratorius pasinaudojo tik vienu būdu – dokumentų įteikimas registruotu laišku. Todėl teigia, kad mokesčių administratorius neatliko savo pareigos įteikti sprendimą pareiškėjai, pareiškėja faktiškai sprendimą atsiėmė tik 2015 m. balandžio 24 d., terminas skundui paduoti Komisijai nebuvo praleistas ir skundas turėjo būti priimtas.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai pareiškėja paaiškino, kad prasidėjus mokestiniam patikrinimui, ilgą laiką jos tėvas A. K. nuo jos šį faktą slėpė, bendravo su mokesčių administratoriumi turėdamas jos įgaliojimą, samdė jos vardu advokatus, todėl ji palyginus vėlai sužinojo apie mokestinį ginčą ir jo eigą, nežinojo atitinkamų procedūrų terminų, pati sudarė sutartį su advokatu.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) atsiliepime į skundą (b.l. 166-169) paaiškina, kad su skundu nesutinka. Nesutikimas dėl termino atnaujinimo grindžiamas tuo, kad mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi ir, kad šioje situacijoje mokesčių administratorius neprivalėjo naudotis kitais sprendimo įteikimo būdais, nes sprendimas buvo dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo (MAĮ 165 straipsnio 5 dalis). Nurodo, kad korespondencija buvo siunčiama pareiškėjos nurodytu adresu, pareiškėja apie adreso pasikeitimą nepranešė. Pareiškėja nurodė adresą: (duomenys neskelbtini), kur buvo siunčiama registruota pašto siunta, ji grįžo kaip neatsiimta pašto įstaigoje 2015 m. vasario 25 d. Paaiškina, kad pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi – piktybiškai neatsiimdavo jai siunčiamos korespondencijos, neatvykdavo į Inspekciją, neteikė paaiškinimų ir susijusių dokumentų, mokesčių administratoriui teko kreiptis į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.   Nurodė, kad korespondencija pareiškėjai buvo siunčiama keletu Inspekcijai žinomų adresų, neįteikiant įvairios korespondencijos, pareiškėjai buvo pasiūlyta bendradarbiauti per advokatų kontorą, bet pareiškėja atsisakė. Nurodo, kad pareiškėja į VMI kreipėsi tik praėjus 4 mėnesiams nuo korespondencijos jai išsiuntimo. Dėl nurodytų priežasčių daro išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesidomėjo jos skundo nagrinėjimo eiga, todėl pareiškėjai taikytina taisyklė, numatyta MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo tenkinti skundą.

Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti.

Skundas tenkinamas.

Ginčas yra dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolinio sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Pareiškėja nesutinka su MGK sprendime paaiškinta termino skaičiavimo tvarka, mano, kad termino skundui MGK paduoti nepraleido. 

Nustatyta, kad pareiškėja I. K. 2015 m. gegužės 18 d. per Valstybinę mokesčių inspekciją padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai (skundas išsiųstas 2015 m. gegužės 14 d., MGK byla, indeksas 6.11-05(7-114/2015, t. 1, l. 94, vokas), kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir pavesti VMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (byla gauta iš MGK, indeksas 6.11-05(7-114/2015, t. 1, l. 1-13). Kartu su skundu pateikė naujus dokumentus iš bankų ir kitus dokumentus. Pareiškėja, teikdama skundą MGK, ginčijo VMI 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 68-239 (ten pat, l. 96-101), kuriuo patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. (04.7.2)-FR0682-551 (ten pat, l. 168-203).

Nustatyta, kad VMI sprendimas pareiškėjai išsiųstas 2014 m. gruodžio 23 d. lydraščiu Nr.(24.4-31-5)-R-9798, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, registruota pašto siunta. VMI taip pat liko ant šio lydraščio kopijos pareiškėjos 2015 m. balandžio 24 d. darytas įrašas, kad tą dieną pareiškėja gavo VMI sprendimą (ten pat, l. 102). Iš VMI pateiktos voko kopijos (ten pat, l. 103-104) matyti, kad vokas su nubrauktu adresu ir Lietuvos pašto žyma, 2015 m. vasario 22 d. grąžinamas, nes jo neatsiėmė pašte. 

Dėl pareiškėjos adreso. Nustatyta, kad pareiškėja susirašinėjo su Kauno AVMI tame tarpe ir 2014 m. pavasarį-vasarą, kai ji pati Kauno AVMI 2014 m. kovo 4 d. paaiškinime yra nurodžiusi adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas (MGK byla, t. 2, l. 123), (toliau – ir adresas Kaune). Tačiau pareiškėja neneigia, kad 2014 m. jos adresas buvo (duomenys neskelbtini),Vilnius, kur jai dar 2009 m. sausio 23 d. VMI siuntė raštą (MGK byla, l. 173), šiuo adresu ir Kauno m. adresu pareiškėjai buvo siunčiama korespondencija. Iš MGK bylos daroma išvada, kad kartais ta korespondencija pareiškėjai buvo įteikiama, o kartais buvo grąžinama kaip neatsiimta. Tačiau po Patikrinimo akto surašymo pareiškėja teikė 2014 m. rugpjūčio 7 d. preliminarias pastabas, kur nurodė adresą Vilniuje, jis nurodytas pastabose ir ant voko (MGK byla, t. 2, l. 1, 7), tą pačią dieną pareiškėja raštu Kauno AVMI prašė suteikti informaciją (MGK byla, t. 2, l. 13-14), kur taip pat nurodytas adresas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir adresas Vilniuje), pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 6 d. skundą dėl Kauno AVMI veiksmų įteikė VMI, kur taip pat nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius (MGK byla t. 2, l. 16-18). 2014 m. rugpjūčio 11 d. Kauno AVMI pareiškėja pateikė prašymą pratęsti terminą pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti (MGK byla, t. 2, l. 22-23), kur nurodė adresą Vilniuje. Pareiškėja dar 2014 m. liepos 14 d. teikė prašymą Kauno AVMI dėl informacijos suteikimo, nurodė adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius (MGK byla, t. 2, l. 20). Nustatyta, kad patikrinimo aktas pareiškėjai buvo išsiųstas adresais ir Vilniuje ir Kaune (MGK byla, t. 2, l. 89, 90). Taip pat iš MGK bylos matyti, kad įvairios pašto siuntos pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, grįždavo į Kauno AVMI neįteiktos (MGK byla, t. 2, l.96-97) ir kt., taip pat jos grįždavo neįteiktos Kauno adresu (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. 2, l. 100-101, 105-106, 109-110), tuo pačiu adresu mokesčių administratorius siuntė korespondenciją ir tam tikrais laikotarpiais pareiškėjos įgaliotam asmeniui A. K., MGK bylos duomenimis pareiškėjos tėvui (žr. pvz.  Kauno AVMI sprendimą, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas). Kauno AVMI 2010 m. lapkričio 12 d. pavedime tikrinti Nr. AU2-31 mokesčių inspekcija nurodė pareiškėjos adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas (MGK byla, t. 2, l. 112) ir pareiškėja šio adreso neginčijo, nes teikė 2014 m. kovo 4 d. paaiškinimą ir pati nurodė minėtą adresą Kaune (MGK byla, t. 2, l. 123). Tačiau pradėdama mokestinį ginčą ir teikdama skundą, prašymą ir paaiškinimus VMI dėl Kauno AVMI sprendimo, pareiškėja nurodydavo tik adresą Vilniuje (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. 1, l. 105, 110, 136). Teisme pareiškėja aiškino, kad pradiniame mokestinio tyrimo etape (2009-2010 m.) ji jokios korespondencijos negaudavo, nes už ją pagal įgaliojimą veikė jos tėvas A. K., kuris, pasak pareiškėjos, nenorėjo, kad ji sužinotų apie vykstantį tyrimą. Atsižvelgiant į nurodytą faktinę medžiagą, daroma išvada, kad VMI sprendimą registruotu laišku siuntė tinkamu adresu Vilniuje. Kita vertus, byloje yra visiškai aiški informacija, kad ši pašto siunta pareiškėjai nebuvo įteikta, nes ji grįžo į VMI (MGK byla, t. 1, l. 102, 103-104) ir kad faktiškai pareiškėja VMI sprendimą atsiėmė 2015 m. balandžio 24 d.

Pareiškėja ginčija Mokestinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 16 d. protokolinį sprendimą (MGK byla, 12, l. 137-138), kuriuo pareiškėjos 2015 m. gegužės 14 d. skundas dėl 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 68-239 laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai. Skundžiamas sprendimas grindžiamas MAĮ 152 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad skundas MGK turi būti paduotas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos arba per 20 dienų nuo terminio sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos; taip pat MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčio mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti, dokumentų, siunčiamų  registruotu laišku, įteikimo diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Skundžiamame protokoliniame sprendime dėstomos faktinės aplinkybės: VMI 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 68-239 pareiškėjai išsiųstas jos 2014 m. spalio 14 d. skunde ir vėlesniuose prašymuose centriniam mokesčių administratoriui nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini) Vilnius), išsiųstas 2014 m. gruodžio 23 d. raštu, registruotu laišku, kuris perduotas paštui 2015 m. sausio 2 d., todėl įteikimo pareiškėjai diena laikoma  2015 m. sausio 9 d. Nuo 2014 m. gruodžio 10 d. datos MGK ir skaičiuoja 20 dienų terminą skundui paduoti, terminas pasibaigia 2014 m. sausio 29 d. imtinai. Konstatuojama, kad pareiškėja skundą Komisijai pateikė 2015 m. gegužės 14 d., taigi ji praleido MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir neprašo jo atnaujinti. Pareiškėjai išaiškinama, kad MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas institucijos sprendimu gali būti atnaujinamas. Vertinant skundžiamą sprendimą reikšmės turi ta aplinkybė, kad pareiškėja, paduodama 2015 m. gegužės 14 d. skundą MGK, neprašė terminą atnaujinti, o skundo pradžioje nurodė, kad skundžiamas VMI sprendimas pareiškėjai faktiškai įteiktas tik 2015 m. balandžio 24 d., kai ji nuvyko į VMI patalpas ir atsiėmė sprendimą. Pareiškėja skunde MGK tiesiog konstatuoja, kad skaičiuojant nuo įteikimo dienos, ji termino skundui MGK paduoti nepraleido.

Pareiškėjos skundas teismui (ta dalis, kuri teismo priimta) grindžiamas  tuo, kad pareiškėjos teigimu ji termino nepraleido, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo VMI sprendimo jai faktinio įteikimo dienos.

Atsižvelgiant į nagrinėjamo skundo ribas, teismo turi būti įvertintos dvi aplinkybių grupės: 1) ar MGK sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėja praleido terminą skundui MGK paduoti; 2) ar MGK, prieš priimant sprendimą laikyti skundą nepaduotu, turėjo pareiškėją informuoti, kad jos skundas turi trūkumų, nes jo padavimo terminas yra praleistas, todėl kartu su skundu ji turi pateikti prašymą atnaujinti terminą.   

MGK priimdama protokolinį sprendimą turėjo informaciją apie tai, kad VMI pareiškėjai išsiųstas registruotas laiškas su VMI 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu grįžo jai neįteiktas ir, kad faktiškai pareiškėja šį VMI sprendimą atsiėmė VMI patalpose 2015 m. balandžio 24 d. T.y. tiek VMI, tiek pareiškėja pateikė įrodymus apie VMI 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo įteikimo pareiškėjai būdus ir faktinę įteikimo datą. Taip pat MGK turėjo visą mokestinio ginčo medžiagą, iš kurios seka, kad pareiškėja negalėjo žinoti, ar tenkintas jos prašymas, paduotas VMI 2014 m. lapkričio 11 d. dėl mokestinio ginčo sustabdymo (MGK byla, t. 1, l. 136-137), todėl abejones turėjo sukelti ir galimybė taikyti MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje numatytą alternatyvą – skundas MGK gali būti paduodamas  ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Nors nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad sprendimas jai turėjo būti įteikiamas ne tik MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu, bet ir 164 straipsnio 1 dalyje nurodytais visais būdais, tačiau LVAT suformuotoje teismų praktikoje dėl skundų padavimo  terminų skaičiavimo nagrinėjant mokestinius ginčus ikiteismine tvarka ne kartą pažymėta, jog pirmenybė paprastai teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui (žr. pvz. LVAT 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012 ir kt.). Tačiau tokiu atveju būtina nustatyti, kad pašto siunta, kuria siųstas sprendimas, nebuvo įteikta (šiuo atveju tai nustatyta), be to, būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinti ir mokesčių mokėtojo elgesį, tai, ar jis nepiktnaudžiauja savo teisėmis, o kylančias abejones vertinti mokesčio mokėtojo naudai. Atsakovas aiškina, kad pareiškėja savo teisėmis piktnaudžiavo, nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, neatvykdavo kviečiama, neteikė paaiškinimų. Pareiškėja aiškina, kad ji buvo išdavusi įgaliojimą savo tėvui, kuris veikė jos vardu ir dalis, ypatingai mokestinio tyrimo pradžioje, informacijos jos nepasiekdavo. Šias aplinkybes patvirtina MGK byloje esanti medžiaga. Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. JJZ-14-09-08/01 su advokatu pareiškėja pasirašė tik 2014 m. lapkričio 3 d. (MGK byla, t. 1, l. 148). Paaiškinimus asmeniškai pareiškėja teikė 2008 m. balandžio 24 d. (MGK byla, t. 4, l. 158),  2009 m. vasario 9 d. (MGK byla, t. 4, l. 138) ir kitais atvejais, todėl nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad ji nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. 2008 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja išdavė įgaliojimą  A. K. atstovauti ją Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (1 metams), (MGK byla, t. 4, l. 140), kitas įgaliojimas atstovauti pareiškėją Valstybinėje mokesčių inspekcijoje išduotas A. K. 2010 m. birželio 15 d., jo galiojimų laikas nustatytas iki 2015 m. birželio 15 d. (MGK byla, t. 3, l. 30). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendime, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, nurodyta, kad mokestinis patikrinimas buvo atliekamas ir už 2005 m., kai pareiškėja yra gimusi 1988 m. lapkričio 11 d. ir buvo nepilnametė, kas vertinant su kitais MGK byloje esančiais duomenimis patvirtina, kad pareiškėjos santykius su VMI iš dalies tvarkė ir jos tėvas A. K. dėl ko pareiškėja galėjo nežinoti apie kvietimus atvykti į VMI. Atsižvelgiant į visą MGK bylos medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo teisėmis, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, ypatingai po to kai kreipėsi su skundu į VMI, pareiškėja pradėjo veikti aktyviai. Kadangi pareiškėja prašė sustabdyti jos mokestinio skundo nagrinėjimą, ji galėjo tikėtis, gal dėl šios priežasties negauna VMI sprendimo. Todėl pareiškėjos nuvykimas į VMI tik 2015 m. balandžio 24 d. ir sprendimo jai įteikimas tą dieną nelaikytina nepateisinamu delsimu. Šios datos įrašas patvirtina faktinę VMI sprendimo įteikimo dieną ir VMI atsiliepime šios datos neneigia, neteikia įrodymų, kad sprendimas galėjo būti įteiktas anksčiau.

Dėl Mokestinių ginčų komisijos veiksmų priimant pareiškėjos skundą. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai patvirtinti 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 (galioja 2006 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 114 redakcija), (toliau – Nuostatai). Nuostatų 13.8 punktas suteikia teisę Komisijos pirmininkui tvirtinti Komisijos reglamentą. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas 2004 m. lapkričio 25 įsakymu Nr. 1-14 patvirtinto Mokestinių ginčų komisijos darbo reglamentą (toliau – Reglamentas). Reglamento 14 punkte nustatyta skundo priėmimo tvarka. Šiame punkte nurodyta, kad Komisijos narys, kuriam pavesta spręsti skundo priėmimo klausimą,  per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo Komisijoje dienos įvertina ar skundą galima priimti. Šiame punkte nurodyta, kad šioje stadijoje įvertinamas ir skundo padavimo terminas, nes tuo klausimu Komisijai suteikiama teisė kreiptis į kompetentingas institucijas dėl informacijos gavimo. Reglamento 15 punkte nurodyta, kad nustačius, kad skundas neatitinka MAĮ nurodytų reikalavimų, tačiau trūkumus galima pašalinti, Komisijos narys nustato 15 dienų terminą trūkumams pašalinti ir raštu informuoja apie tai mokesčių mokėtoją nurodydamas, kokių MAĮ reikalavimų skundas neatitinka. Nustatyta, kad tik per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju priimant skundą buvo galimybė gauti iš VMI informaciją dėl skundo padavimo termino, o gavus tokią informaciją ir laikant, kad taikytina tik MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, pareiškėjai turėjo būti pasiūlyta kartu su skundu paduoti prašymą dėl termino atnaujinimo ir tik gavus tokį prašymą spręsti skundo priėmimo klausimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą MGK padavė 2015 m. gegužės 18 d. (išsiuntė 2015 m. gegužės 14 d.), o MGK protokolinis sprendimas laikyti skundą nepaduotu priimtas tik 2015 m. birželio 16 d. ir šiame sprendime neįvertinta, kodėl atmestas pareiškėjos teiginys apie VMI sprendimo įteikimo jai datą 2014 m. balandžio 24 d. Skaičiuojant nuo šios datos, paskutinė termino diena skundui MGK paduoti buvo 2015 m. gegužės 14 d. 2015 m. gegužės 14 d. pareiškėja išsiuntė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vokas, MGK byla, t. 1, l. 94).  

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju VMI 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo faktinio  įteikimo pareiškėjai diena laikoma 2015 m. balandžio 24 d., todėl daroma išvada, kad MGK skundas paduotas nepraleidus termino. Skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 16 d. protokolinis  sprendimas Nr. PP-173 (7-114/2015), (toks numeris nurodytas MGK byloje esančiame protokole, MGK byla, t. 12, l. 137),  kuriuo pareiškėjos 2015 m. gegužės 14 d. skundas dėl Inspekcijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 68-239 laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai teismo panaikinamas kaip neteisėtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat tenkinamas ir antrasis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjos I. K. 2015 m. gegužės 14 d. skundą (kaip gautą tokia data skundą įvardina ir pati MGK, todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo skundo datą 2015 m. gegužės 18 d.) dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 68-239 priimti ir išnagrinėti iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos I. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 16 d. protokolinį sprendimą Nr. PP-173 (7-114/2015) ir įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjos I. K. 2015 m. gegužės 14 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 68-239 priimti ir išnagrinėti iš esmės.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                Halina Zaikauskaitė