Civilinė byla Nr. 2A50-289/07
Procesinio
sprendimo kategorija 30.3, 46

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos
teisėjų Danutės Kutrienės ir Egidijaus Žirono,
sekretoriaujant
Jolantai Mušinskaitei,
dalyvaujant
atsakovui A. D. , jo atstovui adv. I.Romaškevičiui,
atsakovo A. S. atstovui adv. I.Manzurovui,
vertėjai
Galinai Lavrinovič,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d.
sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį
atsakovams A. D. , B. B. dėl
nuosavybės teisės į akcijas pripažinimo, turto arešto panaikinimo, tretieji
asmenys byloje antstolė Palma Kisielienė, A. S. ,
uždaroji akcinė bendrovė „Savas krantas“.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas R. J. kreipėsi į
teismą su ieškiniu (b.l. 3-4, 86-88, 148-152), prašydamas pripažinti, kad jam
nuosavybės teise priklauso UAB „Savas krantas“ 58 vnt. nematerialiųjų paprastųjų
vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, įpareigoti turto arešto
registro tvarkytoją Centrinę hipotekos įstaigą panaikinti įrašą apie Turto
areštų registre A. D. 2004-03-19 prašymu ir UAB „Virtus
Trading Group Ltd“ 2004-07-28 prašymu uždėtą UAB „Savas krantas“ 19 vnt. akcijų
areštą, panaikinti antstolės P. Kisielienės 2005-08-19 patvarkymą vykdomojoje
byloje Nr. 0093/05/01/01305 dėl UAB „Savas krantas“ akcijų arešto. Nurodė, kad
ieškovas 2005-03-14 mainų sutartimi iš A. S. įgijo
nuosavybės teisę į UAB „Savas krantas“ 58 vnt. paprastųjų vardinių akcijų,
kurių vienos nominali vertė 100 Lt (b.l.12). 2005-11-28 buvo informuotas apie
tai, kad UAB „Savas krantas“ akcijos yra areštuotos ir dėl jų gali būti
paskelbtos varžytynės. Ieškovas nurodė, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti,
kad minėta sutartimi įgytos akcijos yra areštuotos Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2004-01-09 nutartimi (b.l.45-48, vykdomoji byla Nr. 1305/05,
b.l.27), jis yra sąžiningas įgijėjas nepriklausomai nuo to, ar A.
S. teisėtai ar neteisėtai įgijo nurodytas akcijas iš B. B.
, šios akcijos teisėtai priklauso jam ir į jas negali būti nukreiptas
išieškojimas pagal B. B. skolas.
Atsakovas A. D. su ieškiniu
nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad areštuotą turtą įgyjantis asmuo nėra
sąžiningas įgijėjas, nes iš neteisės teisė kilti negali. Tik turimas teises
galima perleisti, tačiau neįmanoma perleisti teisės, kai ji yra apribota.
Ieškovo sudarytas sandoris yra niekinis, todėl nuosavybės teisė negali
atsirasti.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ieškinį
atmetė. Teismas sprendė, kad iš niekinio sandorio ieškovui negali atsirasti
nuosavybės teisė.
Teismas konstatavo, jog atsakovas B.
B. 2004-01-15 sudarė mainų sandorį areštuotomis akcijomis, esant teismo
draudimui, todėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra
niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad atsakovo B. B. turimoms UAB “Savas krantas” akcijoms (b.l.41-44)
areštas buvo įregistruotas 2004-03-18, 2004-07-27, o 2005-03-14 ieškovas ir
tretysis asmuo A. S. sudarė mainų akcijomis sandorį.
Teismas padarė išvadą, kad B. B. realizuodamas akcijas
siekė išvengti laikinųjų apsaugos priemonių tikslo – padaryti teismo sprendimo
įvykdymą neįmanomu, taigi ir minėto sandorio sudarymo tikslas buvo atitinkamas.
Teismas nurodė, kad atsakovo B. B. akcijų areštas buvo
įregistruotas registre, todėl pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str.,
tretiesiems asmenims turto areštas sukėlė pasekmes. Teismas sprendė, kad
ieškovo ieškinys yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise, ieškovas negali būti
laikomas sąžiningu akcijų įgijėju, todėl atsisakė ginti ieškovo teises (CK
1.137 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad 2004-01-15 ir 2005-03-14 mainų sutarčių
(b.l.10-12) turiniai identiški. Sutarties 2.3. punktas abejose sutartyse
neatitinka tikrovės – akcijos niekam neįkeistos, neperleistos ir ginčo teisme
dėl jų nėra, tokia nuostata atspindi sutarties šalių ketinimus - padaryti
teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą. Teismas atmetė kaip neatitinkantį tikrovės
ieškovo paaiškinimą, kad apie akcijų areštą nežinojo, nes ieškovo pateiktas
operacijomis akcijomis registravimo žurnalas (b.l.13-17), kuriame daromi įrašai
apie akcijų savininkų kaitą nuo 2000-05-30, suklastotas, kadangi pirmas
norminis aktas, reglamentuojantis akcijų apskaitą uždarosiose akcinės
bendrovėse atsirado 2001-08-07 Vyriausybės nutarimu Nr.973, o vėliau jis
pakeistas 2004-08-23 nutarimu Nr. 1041, kur nustatyta akcijų registravimo
tvarka ir patvirtinta operacijomis akcijomis registravimo žurnalo forma. Iš
niekinių sandorių, suklastotų įrodymų, negali atsirasti kokių nors asmens
teisių į šį daiktą (ex iniuria ius non oritur – iš neteisėtumo teisė
neatsiranda). Teismas taip pat nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys
nepateikė įrodymų, kad vykdomojoje byloje esantys turto arešto duomenys,
patvirtinantys, jog A. D. ieškinių reikalavimų
užtikrinimui buvo areštuotos B. B. nuosavybės teise
priklausančios UAB “Savas krantas” akcijos (19 vnt.), įrašyti į Turto arešto
aktų registrą, yra neteisingi ir paminėti duomenys nėra nuginčyti įstatymo
nustatyta tvarka.
Ieškovas R. J. apeliaciniu
skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-06 sprendimą
panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog
teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2005-03-14
mainų sutartis yra niekinė, nes sandoris, atitinkantis CK 6.307 str. (šiuo
atveju toks sandoris yra mainų sutartis), yra ne niekinis, bet nuginčijamas.
Teismo išvada, kad mainų sutarties tikslas – padėti atsakovui B.
B. išvengti civilinės atsakomybės – nepagrįsta, nes sutarties tikslas buvo
įgyti akcijų nuosavybėn, nėra apsimestinio ar tariamojo sandorio požymių. Į
bylą pateiktas akcijų apskaitos žurnalas dėl 2003 m. vagystės buvo pradėtas 2004-03-29,
tačiau į jį buvo įrašyti sandoriai nuo pat įmonės steigimo, tačiau teismas
nesiaiškino šios aplinkybės. Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad mainų
sutarčiai taikomos CK 1.80 str. 1 d. nuostatos.
Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, įrodančias,
kad ieškovas nežinojo i r negalėjo žinoti iš viešojo registro faktą, kad UAB
„Savas krantas“ akcijos yra areštuotos, nes turto areštų registre turto areštai
rūšiuojami pagal asmenų, kurių turtas areštuotas, duomenis, ieškovui
perleidusio UAB „Savas krantas“ A. S. turtui areštas nėra
įregistruotas, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas, prieš
sudarydamas ginčo mainų sutartį, užklausė UAB „Savas krantas“, ar A. S. yra šios įmonės akcininkas ir buvo patvirtinta, jog jis
yra perleidžiamų akcijų savininkas.
Teismas, spręsdamas sąžiningumo klausimą,
turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (civilinės bylos
Nr. 3K-3-106/2003 ir Nr. 3K-3-113/2004).
Teismas iš
dalies sprendimą grindė ne CK aiškinimu, bet klasikinės romėnų teisės principu
– ex iniuria ius non oritur ( iš neteisės teisė neatsiranda), tačiau teismas
neatsižvelgė į tai, kad sąžiningo įgijėjo institutas numato sąlygas, kai iš
neteisėtų sandorių civilinė subjektinė teisė gali atsirasti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies,
pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti
iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismas,
išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus,
byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas
priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė
neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, todėl yra
absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p.,
ištaisyti pirmos instancijos klaidą apeliacinės instancijos teisme dėl
neatskleistos bylos esmės negalima. Dėl to pirmosios instancijos teismo
sprendimas panaikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam
pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str.1 d. 1 p.).
Ieškovas R. J. šioje
byloje pareiškė ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo į UAB „Savas krantas“ 58
vnt. vardinių akcijų ir panaikinti arešto turtui akcijoms, iš kurių išieškoma
pagal kreditoriaus A. D. pateiktą vykdomąjį raštą (CPK 603
str.). Byloje nustatyta, jog yra vykdomas teismo sprendimas, kuriuo iš
skolininko B. B. turto vykdomas išieškojimas kreditoriaus A. D. naudai. Išieškojimas yra nukreiptas į 19 parastųjų
vardinių UAB „Savas krantas“ akcijų, kurios yra areštuotos kaip skolininko B. B. turtas. Ieškovas R. J. byloje
pateikė įrodymus, kad šių akcijų savininkas yra jis, o ne B.
B. , t. y. akcijų mainų sutartį, pagal kurią 2004-01-15 iš B. B. 19 vnt. akcijų įgijo A. S. , kuris
mainais už šias akcijas B. B. perleido dalį OOO „Podvorje“
akcijų (b. l. 10-11). 2005-03-14 A. S. perleido įgytas UAB
„Savas krantas“ akcijas ieškovui R. J. mainais už UAB
„Toleita“ paprastąsias vardines akcijas (b. l. 12). Iš UAB „Savas krantas“
operacijų akcijomis registravimo žurnalo (b. l. 13-15) matyti, jog abi minėtos
akcijų mainų sutartys buvo įregistruotos. Taigi minėti UAB „Savas krantas“
akcijų mainų sandoriai buvo sudaryti, sandoriai nėra neatlygintiniai, jie
sukėlė teisines pasekmes juos sudariusiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, kuris buvo motyvuojamas
aukščiau nurodytais sandoriais, nurodė, jog minėtos mainų sutartys yra niekinės,
nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.80
straipsnio 1 dalis), t.y. sandoriai yra niekiniai tiek pagal sandorių objektą –
mainomos areštuotos akcijos, tiek pagal sandorių tikslą – nuslėpti turtą, kad
teismo sprendimo įvykdymą padaryti neįmanomu. Nors teismas pagrįstai ir
teisėtai nustatė, kad sandorio objektas – 19 vnt. akcijų – tiek vieno sandorio,
tiek kito sandorio sudarymo metu buvo areštuotos, tačiau šis faktas
neleidžia teigti, kad sandoris dėl to, jog sandorio objektu yra areštuotas
turtas, yra niekinis.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad teismas ex
officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo,
pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines
pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą
niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai
niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl
aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo
susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį
negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2002 rugsėjo 30 d.
nutartis, priimta BUAB DK “Hermis-draudimas” v. AB “Šlifavimo staklės” byloje;
bylos Nr. 3K-3-1107/2002m.). Ieškovas šioje byloje neginčija mainų
sutarčių, taip pat priešpriešinio ieškinio su tokiais reikalavimais nėra
pareiškę ir atsakovai. Todėl teismas ex officio (savo iniciatyva)
pripažinti mainų sutartis niekiniais sandoriais galėjo tik nustatęs, kad šie
sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai. Sprendžiant klausimą, ar sandoris yra
akivaizdžiai niekinis, teismas turėjo atsižvelgti į sudaryto sandorio turinį,
šalių elgesį po sandorio sudarymo. Aiškinantis, ar sandoris yra akivaizdžiai
niekinis, reikia nustatyti sandorio turinį, pagal kurį ir spręstina, ar yra
įstatyme nustatytas pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Kai kyla
neaiškumų dėl sandorio turinio, teismas turi aiškintis tikrąjį jo turinį,
atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra
numatytos 2000 m. Civilinio kodekso šeštosios knygos II dalies XIV skyriuje, o
taip pat suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Kaip jau minėta,
teismas akcijų mainų sutartis pripažino niekinėmis dėl mainų objekto ir
sandorių tikslo. Taigi, kilo ginčas dėl sutarties objekto ir tikslo, todėl
teismas jį turėjo aiškintis atsižvelgiant į nurodytas sutarčių aiškinimo
taisykles bei ieškovo reikalavimą. Kaip nustatyta byloje, akcijos kaip
sutarties objektas yra realiai egzistuojančios bei apskaitomos pagal akcijų
apskaitymui įmonėse nustatytus reikalavimus. Po mainų sandorių sudarymo
operacijos buvo užregistruotos įmonės registracijos žurnale (b.l. 13-15). Tokiu
būdu sandoriai buvo sudaryti, jie yra realūs, sukėlė teisines pasekmes juos
sudariusiems asmenims ir tretiesiems asmenims. Teismas pripažinęs sandorius
niekiniais neišsprendė restitucijos klausimo. Kolegija nesutinka su teismo
sprendimo argumentu, kad su areštuotu turtu negalimi jokie sandoriai, kadangi
prie tam tikrų aplinkybių tokie sandoriai galimi, ir tik nustačius, jog nebuvo
aplinkybių, leidžiančių sandorius su areštuotu turtu, galima spręsti, kad tokie
sandoriai negaliojantys. Taip pat kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad
įstatymai numato sąžiningo įgijėjo institutą, todėl teismas spręsdamas, kad
nuginčytinas sandoris yra niekinis, šį institutą ignoravo. Sąžininga ar ne
sandorio šalis ar šalys galima nustatyti tik iš šalių pateiktų įrodymų apie
vienos ar kitos šalies nesąžiningumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas
pripažino niekinėmis abi sutartis visoje apimtyje, tačiau pagal bylos duomenis,
tik dalis pagal sutartis mainytų akcijų – 19 vnt. akcijų – buvo areštuotos.
Visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas laikė sandorius niekiniais dėl kitų
akcijų, iš bylos medžiagos matyti, kad tokių aplinkybių teismas nesiaiškino.
Teismas nagrinėdamas
bylą iš naujo turi pasiūlyti ieškovui sutikslinti reikalavimus dėl akcijų
kiekio, o jeigu jis prašys pripažinti nuosavybės teisę į visas pagal
mainų sutartis gautas 58 vnt. akcijų, tokiu būdu į bylą reikalinga traukti
trečiaisiais asmenimis ir kitus pagal mainų sutartis asmenis mainiusius jiems
priklausančias akcijas – L. Z. ir O. Z. - taip pat pasiūlyti ieškovui nurodyti
aplinkybes, kada ir kas yra areštavęs likusias akcijas, nes visiškai neaišku,
kodėl ieškovas prašo panaikinti areštą likusioms akcijoms (išskyrus 19
vnt. akcijų), tokių aplinkybių teismas visiškai nesiaiškino.
Dėl kitų
apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako, kadangi byla bus nagrinėjama
pirmos instancijos teisme iš naujo, todėl teismas galės įvertinti šalių
argumentus priimdamas sprendimą.
Panaikinus sprendimą
dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų apeliantui grąžintinas jo sumokėtas 274
Lt žyminis mokestis (b.l. 111) už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso
87 straipsnio 1 dalies 7 p.). duomenis
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir
bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti iš
valstybės biudžeto žyminį mokestį 274 Lt sumoje, sumokėtą už apeliacinį skundą,
R. J. .
Kolegijos
pirmininkė
Romualda Janovičienė
Kolegijos
teisėjai
Egidijus Žironas
Danutė Kutrienė