Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-27][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-768-520-2020].docx
Bylos nr.: eAS-768-520/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos kariuomenė 188732677 atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 188602751 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Skundo atsiėmimas, tikslinimas ir pakeitimas
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas



Administracinė byla Nr. eAS-768-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02922-2020-2

 Procesinio sprendimo kategorija 43.4

 (S)

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

  Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. ATRS-945 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 12-01-1184 „Dėl 2020 m. liepos 22 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl tarnybos grąžinti pakartotinai nagrinėti Lietuvos kariuomenei.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. padavė patikslintą skundą, kuriam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas, šalindamas patikslinto skundo trūkumus, 2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. spalio 19 d. padavė patikslintus skundus.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. K. 2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. spalio 19 d. patikslintus skundus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. spalio 19 d. skundais prašo: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą Nr. 1 ir Ministerijos Sprendimą Nr. 2 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl tarnybos grąžinti pakartotinai nagrinėti Lietuvos kariuomenei; 2) panaikinti Ministerijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 12-01-1384 ,,Dėl 2020-09-09 skundo“ ir įpareigoti Ministeriją priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. ATRS-1117 ,,Dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 4) dalį, kurioje nepasisakyta dėl galimybės atlikti alternatyvią civilinę tarnybą.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas, kuris turi atitikti teismo priimamų sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas patikslintais skundais taip pat reiškia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti su pirminiu skundu (t. y. dėl Ministerijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 12-01-1384 ,,Dėl 2020-09-09 skundo“ ir Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. ATRS-1117 ,,Dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo“ dalies panaikinimo).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Teismas pažymėjo, kad analizuojant ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas lingvistiniu požiūriu, darytina išvada, jog pareiškėjui įstatymų leidėjas nesuteikia teisės tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindo ir dalyko vienu metu. Skundo pagrindas ar dalykas tikslinamas, pakeičiamas turi būti taip, kad nebūtų išplečiamos pirminiame skunde keliamo ginčo ribos. To reikalauja sąžiningo proceso principas.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo patikslintų skundų argumentais, padarė išvadą, kad pareiškėjas nekeičia ir netikslina priimto skundo pagrindo ar dalyko, o siekia dar papildomai pareikšti naujus reikalavimus, siekdamas išplėsti nagrinėjamo ginčo ribas, kas yra nesuderinama su proceso operatyvumu, jo sąžiningumu, tuo pažeidžiami teisinio tikrumo ir aiškumo principai. Tokių skundų priėmimas nagrinėjamoje byloje nėra būtinas bylai teisingai išspręsti. Dėl šių priežasčių teismas atsisakė pareiškėjo patikslintus skundus bei vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu pareiškėjui išaiškino, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjui teisės kreiptis į teismą su savarankišku skundu.

 

III.

 

Pareiškėjas D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį;         priimti patikslintą skundą (dalį, kuria neskundžiami Lietuvos kariuomenės sprendimai dėl alternatyviosios tarnybos (ne)paskyrimo); išskirti naujus reikalavimus į atskirą bylą nustatant skundo trūkumus, t. y. įpareigojant susimokėti žyminį mokestį ir pašalinti nereikalingas dalis iš skundo.

Pareiškėjas nurodo, jog patikslintą skundą elektroninių paslaugų portale pateikė 2020 m. spalio 8 d., tačiau skundas neatsidarė, todėl teismas nustatė skundo formos trūkumus ir įpareigojo juos ištaisyti iki 2020 m. spalio 16 d. bei pakartotinai įkelti techniškai tvarkingą patikslintą skundą. Patikslintas skundas teismo nustatytais terminais buvo pakartotinai įkeltas, t. y. buvo ištaisyti teismo nurodyti formos trūkumai.

Pareiškėjas pažymi, kad patikslintu skundu skundžia ir kitus Lietuvos kariuomenės priimtus aktus dėl alternatyviosios tarnybos (ne)skyrimo, mano, jog teismas, nustatęs, kad patikslintu skundu reiškiami keli reikalavimai (įskaitant naujus reikalavimus), turėjo arba nustatyti patikslinto skundo turinio trūkumus ir įpareigoti pateikti patikslintą skundą be papildomų (naujų) reikalavimų, arba, vadovaujantis ABTĮ 68 straipsnio 2 dalimi, išskirti pareikštus naujus reikalavimus į atskirą bylą ir įpareigoti sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą skundą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas atsisakė priimti patikslintą skundą visa apimtimi, t. y. ir dėl naujai reiškiamų, ir dėl jau anksčiau pareikštų reikalavimų, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsisakoma priimti patikslintą skundo dalį, kurioje nereiškiami nauji reikalavimai. Teismas, nepriėmęs patikslinto skundo dalies, kurioje nėra reiškiami nauji reikalavimai, turėjo priimti skundo dalį, kurioje nauji reikalavimai nėra reiškiami, arba taikyti trūkumų šalinimo institutą.

Pareiškėjas pažymi, kad nors teismas nurodė, jog skundžiama nutartis neužkerta pareiškėjui teisės kreiptis į teismą su savarankišku skundu, bet, pareiškėjo nuomone, teismui neišskyrus naujų reikalavimų į atskirą bylą, pareiškėjas su savarankišku skundu į teismą nebegalės kreiptis, nes bus praėjęs sutrumpintas 10 dienų skundo padavimo terminas. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacijos dalykas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo paduotus du identiškus patikslintus skundus (toliau – ir patikslintas skundas) ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas naujai pareikštais reikalavimais siekia išplėsti nagrinėjamo ginčo ribas, o tai nėra suderinama su proceso operatyvumu, jo sąžiningumu, taip pažeidžiami teisinio tikrumo ir aiškumo principai, tokių skundų priėmimas nagrinėjamoje byloje nėra būtinas bylai teisingai išspręsti. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacijos, aiškinant ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatą, galima daryti išvadą, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, pakeitė skundo pagrindą ir dalyką vienu metu.

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str.), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė, kad pareiškėjo patikslintas skundas paduotas pavėluotai, t. y. po keturiolikos kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad nutartyje nėra nurodyta, kada pareiškėjui buvo išsiųstas 2020 m. rugsėjo 24 d. teisme gauto atsakovo atsiliepimo į skundą nuorašas (skaitmeninė kopija) (ABTĮ 71 str.), nuo kada yra skaičiuojamas keturiolikos kalendorinių dienų terminas. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nutarta priimti atsiliepimą į skundą ir jį išsiųsti proceso dalyviams.

Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio matyti, kad patikslintas skundas paduotas reaguojant į atsakovo pateiktą atsiliepimą į skundą, o ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje būtent ir yra įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Pymėtina, kad pareiškėjas pareiškė papildomus skundo reikalavimus panaikinti Ministerijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 12-01-1384 ,,Dėl 2020-09-09 skundo“ ir įpareigoti Ministeriją priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. ATRS-1117 ,,Dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo“ dalį, kurioje nepasisakyta dėl galimybės atlikti alternatyvią civilinę tarnybą, nes Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą nurodė apie pareiškėjo pateiktą prašymą dėl alternatyviosios tarnybos skyrimo, apie priimtą Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. ATRS-1117 ir tuo grindė atsikirtimus į pradinio skundo reikalavimus.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas patikslintu skundu pakeitė pradinio skundo pagrindą ir dalyką, kadangi patikslintame skunde buvo suformuluoti ir pradinio skundo reikalavimai, nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės (patikslintos). Akcentuotina, kad skundo reikalavimų padidinimas ar sumažinimas arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas nėra pagrindo ir dalyko keitimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo paduotas patikslintas skundas turėjo būti įvertintas tik tuo aspektu, ar jis atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Kaip jau minėta, patikslinto skundo priėmimo klausimas sprendžiamas taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių nuostatų netaikė. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad patikslinto skundo priėmimas nagrinėjamoje byloje nėra būtinas bylai teisingai išspręsti, tačiau ši aplinkybė yra svarbi tuo atveju, kai pareiškėjas pavėluotai teikia patikslintą skundą, o nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjas pavėluotai teikė patikslintą skundą. Pareiškėjo veiksmai teikiant patikslintą skundą ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, negali būti pripažinti piktnaudžiavimu procesu, kitos ginčo šalies interesų pažeidimu, siekiu vilkinti procesą ar pan.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą, nesivadovavo ABTĮ 33 straipsniu, t. y. netinkamai taikė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, užkirto pareiškėjui galimybę patikslinti pradinį skundą toje proceso stadijoje, kurioje pareiškėjui tokia teisė yra suteikta, pirmosios instancijos teismo nutartis nepripažintina pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, o ne išsprendžiamas iš esmės, nes viso ar dalies patikslinto skundo priėmimo klausimą pagal ABTĮ 33 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. K. 2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. spalio 19 d. patikslintų skundų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

 

 

Ramūnas Gadliauskas

 

 

Dalia Višinskienė