Civilinė byla Nr. e2A-1071-1060/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09045-2020-2

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       3.4.5.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 1 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anitos Sereikienės, Egidijaus Tamašausko ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams V.  F. J., M. T., K. K., A. K., R. A. dėl pripažinimo teisės pateikti garažų projektus derinimui, nesant gretimo sklypo naudotojų sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas M. L. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) leisti ieškovui M. L. pateikti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimui, nesant gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų bei garažų savininkų V.  F. J., M. T., K. K., A. K. ir R. A. sutikimų; 2) leisti ieškovui M. L. pateikti garažo, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimui nesant sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų bei garažų savininkų V.  F. J., M. T., K. K., A. K. ir R. A. sutikimų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 1, l. 1 – 4).

2.       Ieškovas nurodo, kad siekia įteisinti savavališkai pastatytus garažus, esančius (duomenys neskelbtini) , tačiau negali iki galo pabaigti garažų įteisinimo procedūros, nes tam reikalingi gretimo žemės sklypo naudotojų / nekilnojamojo turto savininkų rašytiniai sutikimai. Dalį sutikimų garažų savininkai yra davę, o dėl dalies garažų savininkų atsisakymo duoti rašytinius sutikimus, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1347-950/2018). Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2019 m. vasario 7 d. priėmė naują sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 ir suteikė galimybę M. L. pateikti garažų projektus derinimui be minėtoje byloje atsakovais įtrauktų asmenų sutikimo. Atsakovai V.  F. J., M. T., K. K., A. K. bei R. A. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, kadangi tuo metu šie asmenys nebuvo sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių ir ieškovas buvo įsitikinęs, kad šių asmenų sutikimų, įteisinant garažus, nereikės, todėl reikalavimo jiems nereiškė. Minėti asmenys buvo dalyvaujantys byloje asmenys, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimas turi tiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms.

3.       Vėliau, 2020 m. ieškovui teikiant projektus Kauno miesto savivaldybei dėl leidimo statybai gavimo, paaiškėjo, kad visgi būtina gauti visų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojų, t. y. garažų patalpų savininkų, sutikimus. Tuo tikslu ieškovas 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė atsakovams prašymą iki 2020 m. gegužės 22 d. pateikti registruotais laiškais rašytinius sutikimus dėl prašyme nurodytų garažų projektų pateikimo Kauno miesto savivaldybei derinimui bei dėl šių garažų statybos pagal 2016 m. ir 2017 m. projektus. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 V.  F. J., M. T., K. K., A. K. ir R. A. buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, todėl byloje esantys 2016 m. ir 2017 m. garažų projektai ir visa kita medžiaga, susijusi su šių garažų statyba bei įteisinimu, jiems yra žinoma. Atsakovams priklausantys garažai nesiriboja su ieškovo pastatytais statiniais, nes atsakovų garažai yra priešingoje pravažiavimo pusėje. Iki 2020 m. gegužės 22 d. rašytiniai atsakovų sutikimai negauti.

4.       Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 2019 m. vasario 7 d. sprendimu yra nustatęs, kad šalinti savavališkos statybos padarinius galima ne tik juos nugriaunant, bet ir atitinkamai parengiant statinio projektą ir pagal jį gaunant statybą leidžiantį dokumentą, bei taip įteisinant statybos darbus. Atsakovai, manydami, kad ieškovo savavališkai pastatyti garažai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, gali atsisakyti duoti sutikimą jų įteisinimui, tačiau toks atsisakymas duoti sutikimą turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Kauno apygardos teismo sprendime konstatuota, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad M. L. savavališkai pastatytų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo statiniai, neleidžiama. Priešingai, 2014 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-57, kuria M. L. išnuomota 0,0263 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalis, 3 punkte nurodyta, jog išnuomojamo žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Tos pačios sutarties 4.1. punkte nurodyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Taigi, sutartyje ieškovui yra leista statyti naujus garažus, be to Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės sutiko su ginčo garažų statyba, jeigu bus gauti bendraturčio ir besiribojančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų raštiški sutikimai bei parengta dokumentacija. 

5.       Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad teritorija, kurioje yra pastatyti ginčo statiniai, anksčiau priklausė elektros tiekimo linijų apsaugos zonai, tačiau elektros tinklai buvo perkelti, todėl minėtoje teritorijoje atsirado galimybė statyti naujus garažus. Ginčo statiniai faktiškai pastatyti 2015 m., o jų matmenys ir kiti techniniai parametrai yra užfiksuoti inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-151030-00051, todėl dar prieš ieškovui kreipiantis dėl sutikimų davimo į atsakovus ir trečiuosius asmenis, jiems jau turėjo būti žinomi ginčo garažų esminiai duomenys. Teismas nenustatė, kad ieškovas atsakovų atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Tas pats pasakytina ir dėl šios bylos atsakovų, kurie ankstesnėje byloje dalyvavo trečiųjų asmenų teisėmis, atžvilgiu. Teismas nustatė, kad M. L. savavališkai pastatyti garažai, adresu (duomenys neskelbtini) , nepažeidžia žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) , įregistruoto kelio servituto, tarnaujančio žemės sklypų, adresais (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini), savininkams. Minėtas kelio servitutas liko nepakitęs. Pastatytas garažas ribojasi tik su V. O. ir V. K. priklausančiais garažais, todėl kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Todėl atsakovai šioje byloje nepagrįstai neduoda prašomų sutikimų dėl garažo (duomenys neskelbtini), projekto derinimo ir įteisinimo. 

6.       Pateiktame dublike (el. b. t. 3, l. 62 – 66) nurodoma, kad atsakovų teiginiai, kad šios bylos atsakovai „dėl aiškių ir svarbių priežasčių nedavė ieškovui sutikimų“, nepagrįsti. Neaišku, kodėl atsakovai atsisako duoti sutikimus ir kokios yra atsisakymo priežastys. Atsakovai teigia, kad ieškovas neįvykdė teismo sprendimo ir neva ieškovui yra skaičiuojamos baudos už sprendimo nevykdymą, tačiau tokie argumentai neatitinka tikrovės. Jokios baudos ieškovui dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo nevykdymo nėra skaičiuojamos, minėto sprendimo M. L. negali įvykdyti, t. y. įteisinti statinių dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Ieškinys teikiamas dėl objektyvių aplinkybių, nes atsakovai atsisakė duoti rašytinius sutikimus įteisinti statinius ir nėra kito teisinio kelio išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovai nurodo, kad svarstytų sutikimų davimą ar nedavimą, jei ieškovas tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus pateiktų susipažinimui dokumentus, t. y. jo parengtus projektus. Tokie teiginiai yra nepagrįsti, kadangi atsakovai dalyvavo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1347-950/2018 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019. Minėtose bylose buvo ne tik pateikti statinių projektai, bet atlikta ir statybos ekspertizė, kuri patvirtino, jog ieškovo pastatyti be statybą leidžiančių dokumentų statiniai nepažeidžia kitų garažų savininkų interesų. Jungtinės veiklos sutartis, kurią teismas pripažino suklastota, neturi jokio ryšio su pateiktais projektais ir projektų sprendiniais. Atkreiptinas dėmesys, kad su atsakovais 2011 m. gruodžio 21 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. buvo sudarytos Jungtinės veiklos sutartys, kurios yra galiojančios. Ieškovo įsitikinimu, jokios teisinės reikšmės sudarytos Jungtinės veiklos sutartys šioje byloje neturi, nes statinių projektus ieškovas rengė kaip fizinis asmuo.

7.       Atsakovai V.  F. J., M. T., R. A., K. K. ir A. K. (toliau – ir atsakovai) atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 1, l. 26 – 37). Nurodoma, kad ieškovas teikia teismui melagingas aplinkybes. Ieškovas dar 2017 m. siekdamas įteisinti savavalinės statybos padarinius, siekė suderinti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini) , naujos statybos projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius projektui nepritarė, nurodydami, kad reikalinga pateikti sutikimus, t. y. gauti gretimai esančio sklypo savininkų ar naudotojų pritarimus. Taip pat, ieškovas siekė įteisinti ir kitos savavalinės statybos padarinius, siekė suderinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą su gretimai esančio sklypo savininkais ar naudotojais teikdamas 2017 m. lapkričio 7 d. ieškinį Kauno apylinkės teismui ir patraukdamas šioje byloje išvardintus atsakovus trečiaisiais asmenimis, kadangi šie asmenys dėl aiškių ir svarbių priežasčių nedavė ieškovui sutikimų.

8.       Ieškovas 2017 m. minėtoje byloje teismui nurodydamas ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą vadovavosi Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017, nurodė, kad jis elgiasi sąžiningai ir teisėtai, priešingai nei byloje įtraukti tretieji asmenys. Ieškovas tuomet teismui melagingai nurodė, kad dalis minėto sklypo naudotojų dėl ieškovui nežinomų priežasčių nepagrįstai atsisako suteikti sutikimus, tam, kad jis galėtų teikti derinimui projektus. Ieškovas įžūliai ir apgaulės būdu siekia gauti atsakovų bei didžiosios dalies trečiųjų asmenų pritarimus savavališkoms statyboms užbaigti ir įteisinti. Ieškovas sąmoningai nutyli svarbias su kitas su civiline byla susijusias aplinkybes, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys pateiktas atsakovui M. L. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir savavališkai pastatytų pastatų nugriovimo. Minėtoje byloje ieškinys buvo tenkintas, bet M. L. buvo suteikta teisė per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti savavališkai pastatyto pastato projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžianti dokumentą, to nepadarius savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę.

9.       Atsakovų turima informacija, ieškovas savalaikiai nesugebėjo įvykdyti 2019 m. birželio 13 d. nurodytų įpareigojimų ir dėl to teismui teikia visiškai nepagrįstus ieškinius. Atsakovai nėra atsisakę duoti ar neduoti sutikimų ir ieškovui žodžiu bei raštu yra nurodę, kad jie svarstytų sutikimų davimą ar nedavimą, jeigu ieškovas tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus pateiktų susipažinimui dokumentus, t. y. jo parengtus projektus. Ieškovas iki šiol nėra tinkamai parengęs projektų ir neištaisęs projektų esminių trūkumų, todėl manytina, kad atsakovams sąmoningai nėra pateikiami projektai bei kiti su jais susiję dokumentai. Ieškovas neištaisęs Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 70-2-1232 nurodytų trūkumų, neįvykdęs Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo 37 punkte išvardintų reikalavimų, 2020 m. gegužės 8 d. paštu atsakovams atsiuntė jo parengtus prašymus, kuriuose užslėptai grasindamas pakartotinai prašo duoti rašytinį sutikimą pateikti garažų projektus derinimui bei garažų statybai. Vienas iš projektų (2016 m. projektas) yra suklastotas. M. L. atsakovams projektų, nei kitų statybos dokumentų susipažinimui nėra pateikęs ir tai patvirtina A. K. ir K. K. teiktas atsakymas. Galimai pasitvirtinus suklastojimo faktui, kad 2016 m. M. L. rengtame projekte yra projektuotojo M. P. parašai suklastoti, ieškinys vienareikšmiai turėtų būti atmestas.

10.       Ieškovas iš savanaudiškų paskatų, be atsakovų žinios, panaudodamas 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutartį ar / ir panaudodamas galimai suklastotą Jungtinės veiklos sutartį 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. sausio 27 d. papildymus bei ją pateikdamas AB Lesto, apgaulės būdu gavo elektros tinklų perkėlimo į kitą vietą sąlygas ir vėliau tuo pagrindu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių nurodydamas, kad jo vykdomos statybos atitinka inžinerinių komunikacijų apsaugos zonų reikalavimus, nes iš šios zonos yra iškelti elektros tinklai bei įrengimai. Nacionalinė žemės tarnyba buvo esmingai suklaidinta, dėl ko ji savo išduotuose dokumentuose M. L. iš esmės neprieštaravo ieškovo siekiui įteisinti nelegalias statybas. Ieškovas iki šiol nėra užbaigęs statybos darbų, t. y. nuo ieškovo garažų stogų nutekančio vandens nenuvedė už teritorijos ribų ir kt. M. L. galimybė statyti garažus atsirado tik tada, kai išnyko draudimas statyti pastatus saugomoje zonoje, kai iš jos buvo iškeltos elektros tiekimo linijos.

11.       Pateiktu tripliku atsakovai prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir paskirti ieškovui 4 000,00 Eur baudą (el. b. t. 3, l. 83 – 95). Nurodoma, kad atsakovai nuo 2015 m., kuomet ieškovas galimai klastodamas dokumentus pradėjo vykdyti nelegalias statybas, pagal išgales gynė savo teises ir nesutiko su ieškovo nepagrįstais reikalavimais. Ieškovas, suklastodamas Jungtinės veiklos sutartis ir garažo projektus, išskirtinai veikė savo naudai ir buvo vienintelis suinteresuotas statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Ieškovas atsakovų atžvilgiu buvo nesąžiningas, sąmoningai suklastojo garažų projektuose esančią projektinę dokumentaciją bei jungtinės veiklos sutartį, siekiant neatskleisti ir suklaidinti bei slėpti savo tikruosius ketinimus, tuo akivaizdžiai veikdamas prieš atsakovų teisę žinoti apie vykdomas statybas, jų mastą, būdą ir pan.

12.       Atsakovai 2015 – 2020 m. laikotarpyje nuolat žodžiu bei raštu prašė ieškovo pateikti paaiškinimus bei projektinius dokumentus, patvirtinančius ieškovo vykdomų naujų statybų bei jų įteisinimo sąsajas su bendro daikto naudojimu, disponavimu ir valdymu. Ieškovas atsakovų neinformavo, kokius bendro daikto pertvarkymus ar naujas statybas ketina atlikti ir sąmoningai nutylėdamas neteikė susipažinimui projektinių pasiūlymų, brėžinių bei kitos projektinės dokumentacijos, kadangi jie tuo metu jau buvo M. L. suklastoti. Ieškovas, imituodamas informavimą atsakovams neleidžiant susipažinti su projektine dokumentacija, nuolat rodydavo neaiškaus turinio dokumentų segtuvą sakydamas, kad jis turi visus reikalingus dokumentus jo vykdomoms statyboms, tačiau atsakovui A. K., kuris bendraturčius sutelkė nesitaikstyti su neteisėtais M. L. veiksmais, maždaug 2017 m., vieną kartą visgi pavyko iš M. L. rankų gauti vieną iš garažų projektų ir tą projektą vartydamas pamatė, kad yra akivaizdžiai ne toks parašas architekto, taip pat parašas neatitinka ir kituose projekto lapuose. Prieš tai, atsakovo A. K. iniciatyva, skundu buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl M. L. vykdomų savavališkų statybų. 2021 m. kovo 30 d. ši civilinė byla buvo sustabdyta, kadangi dėl dokumentų galimo klastojimo buvo tiriami ieškovo paminėti dviejų garažų (duomenys neskelbtini)  ir vieno garažo (duomenys neskelbtini), projektai, dėl kurių ieškovas iš atsakovų reikalauja duoti sutikimus.

13.       Atsakovai 2015 – 2016 metų laikotarpiu pradėjo įtarti ieškovą nesąžiningumu slepiant nuo jų informaciją bei klaidinant juos apie projektų tikrumą ir teisėtumą, o jų pagrįsti nuogąstavimai dėl dokumentų klastojimo, galutinai pasitvirtino įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-493/2022. Atsakovai nuo aukščiau minėto laikotarpio nenustojo ginti savo teisių. M. L. pagamintas netikras dokumentas – Jungtinės veiklos sutartis, buvo pagamintas būtent tam, kad ieškovui atsirastų galimybė atlikti tam tikras juridines procedūras, susijusias su nelegalių statybų vykdymu ir jų įteisinimu, kadangi šį netikrą dokumentą ieškovas neteisėtai panaudojo prieš atsakovų interesus.

14.       Pagal Statybos įstatymo reglamentą, ieškovas pirmiausia privalėjo tinkamai parengti įstatymo reikalavimus atitinkančius statinių projektus ir tik tada juos suderinti su bendraturčiais, t. y. atsakovais, tačiau ieškovas elgėsi nusikalstamai, veikdamas prieš atsakovų teisėtus interesus. Projektinė dokumentacija atsakovams nebuvo pateikta ar perduota, ieškovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų apie dokumentų kopijų išsiuntimą atsakovams. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija 2019 m. vasario 7 d. išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2A-32-658/2019 apeliacine tvarka pagal M. L. skundą, sprendimu patenkino ieškovo M. L. patikslintą ieškinį dėl dalies bendraturčių įpareigojimo duoti sutikimus jo parengtų projektų derinimui, teismui nedisponuojant pilna informacija ar faktiniais duomenimis apie paminėtų dviejų garažų projektų suklastojimą. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimas patvirtina esminę aplinkybę, jog ieškovas tik sau naudinga linkme interpretuodamas minėtą sprendimą, iškreiptai suvokia teismo nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su dviejų garažų projektų įteisinimo procedūra, aiškiai suvokdamas ir žinodamas, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams jis pateikė suklastotus garažų projektus. Teismai buvo esmingai suklaidinti, kurių pagrindu priėmė atitinkamus sprendimus.

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu į ieškinį, prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybės ir ištyrus įrodymus (el. b. t. 1, l. 39 – 43).

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

17.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovams V.  F. J., M. T., K. K., R. A. po 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. K. 760,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 24,02 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, paskyrė ieškovui M. L. 4 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovams V.  F. J., M. T., K. K., A. K., R. A., t. y. po 400,00 Eur kiekvienam, kitą dalį – 2 000,00 Eur valstybei.

18.       Teismas, iš civilinės bylos medžiagos, nustatė, kad atsakovai nuo sužinojimo momento apie jų galimus teisių pažeidimus, t. y. nuo 2015 metų, kuomet ieškovas galimai klastodamas dokumentus pradėjo vykdyti nelegalias statybas, gynė savo teises ir nesutiko su ieškovo reikalavimais. Galutinai dėl dokumentų, susijusių su projektine dokumentacija klastojimo, yra patvirtinta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-493/2022, tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarčiai, kurioje konstatuota, kad ieškovas, pagamindamas netikrą dokumentą „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“ ir įregistruodamas ją Registrų centre, bei suklastodamas 2016 m. garažo projektą, objekto numeris (duomenys neskelbtini)ir 2017 m. projektą, objekto Nr. (duomenys neskelbtini), išskirtinai veikė savo naudai ir buvo vienintelis suinteresuotas statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Nustatyta, kad ieškovas iš atsakovų reikalauja duoti sutikimus dėl 2016 m. projekto, objekto numeris (duomenys neskelbtini)ir 2017 m. projekto, objekto Nr. (duomenys neskelbtini).

19.       Teismo vertinimu, nors ieškovas teigia, kad Jungtinės veiklos sutartis 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. sausio 27 d. papildymai, kurią Kauno apygardos teismas pripažino suklastota, faktiškai neturi ryšio su ieškovo pateiktais projektais ir projektų sprendiniais, tokie ieškovo argumentai nepagrįsti. Ieškovo pagamintas netikras dokumentas Jungtinės veiklos sutartis 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. sausio 27 d. papildymai buvo pagamintas būtent tam, kad ieškovui atsirastų galimybė atlikti tam tikras juridines procedūras, susijusias su nelegalių statybų vykdymu ir jų įteisinimu, kadangi šį netikrą dokumentą ieškovas neteisėtai panaudojo prieš atsakovų interesus.

20.       Teismas nustatė, kad ieškovas iš savanaudiškų paskatų panaudodamas minėtą jo pagamintą netikrą sutartį bei ją pateikdamas AB Lesto, apgaulės būdu gavo elektros tinklų perkėlimo į kitą vietą sąlygas ir vėliau tuo pagrindu 2015 m. rugpjūčio 31 d. bei 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių nurodydamas, kad jo vykdomos statybos atitinka inžinerinių komunikacijų apsaugos zonų reikalavimus, nes iš šios zonos yra iškelti elektros tinklai bei įrengimai. Teismas darė išvada, jog šiais veiksmais Nacionalinė žemės tarnyba buvo suklaidinta, dėl ko tarnyba savo išduotuose dokumentuose M. L. bei vėliau procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos bei Kauno apygardos teismui, iš esmės neprieštaravo ieškovo siekiui įteisinti nelegalias statybas, ką patvirtina 2019 m. birželio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštas.

21.       Teismas, iš atsakovų pateikto Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1347-359/2023 pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams A. K., K. K., M. T., V.F. J., R. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei patikslintą ieškinį dėl išlaidų susijusių su bendraturčiams priklausančio turto išlaikymu priteisimo, darė išvada, kad ieškovas veikia prieš bendraturčių teisėtus interesus, teikia nepagrįstus ieškinius. Teismas nurodė, kad ieškovo tikrieji ketinimai buvo savanaudiškų tikslų siekis, atskyrus žemės sklypus, pačiam statyti statinius. Visi atsakovo atlikti veiksmai, buvo padaryti siekiant galutinio rezultato, ieškovo naujų statinių statyba, o ne jungtinės veiklos dalyvių atstovavimas.

22.       Teismas pažymėjo, kad nors Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija 2019 m. vasario 7 d. išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2A-32-658/2019 apeliacine tvarka pagal ieškovo skundą, sprendimu patenkino ieškovo patikslintą ieškinį dėl dalies bendraturčių įpareigojimo duoti sutikimus jo parengtų projektų derinimui, tačiau svarbu tai, jog tuo metu nebuvo duomenų apie dviejų garažų projektų suklastojimą. Apygardos teisme nebuvo tiriamos aplinkybės dėl dokumentų klastojimo (2016 m. garažo projekto, objekto numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. garažo projekto, objekto Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo, Jungtinės veiklos sutarties 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. sausio 27 d. papildymai, suklastojimo). Taigi, ieškovas rėmėsi jo pateiktais teismui suklastotais garažų projektais.

23.       Teismas konstatavo, kad projektai, kurių sudėtinės dalys buvo suklastotos, negali būti laikomi tinkamai parengtais derinimui projektais, su kuriais galėtų būti supažindinami atsakovai ir apskritai negali cirkuliuoti civilinėje apyvartoje, yra saugomi išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaip bylos nagrinėjimo medžiaga. Suklastoti garažų projektai negalės būti pateikti ir derinimui oficialioms institucijoms, nežiūrint į tai, ar atsakovai sutikimus duotų, ar atsisakytų juos duoti. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendė, kad nėra pagrindo ieškovo reikalavimų tenkinti, todėl ieškinį atmetė vadovaudamasis Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-493/2022 nustatytais prejudiciniais faktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punkto pagrindu.

24.       Teismas sprendė, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes ieškinyje buvo suformuluoti nepagrįsti reikalavimai, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skyrė 4 000,00 Eur baudą.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

25.       Apeliaciniu skundu ieškovas M. L. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas suklastojo garažų projektus, nes, tai nebuvo pripažinta nei pirmosios instancijos nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos nutartyje. Priešingai, pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 26 d. konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta duomenų, kad apeliantas būtų suklastojęs garažų projektus. Be to, liudytojas M. P. patvirtino, kad apeliantas būtų nepajėgus dėl savo amžiaus bei turimų žinių suklastoti garažų projektus.

1.2.                      Apeliantas šioje civilinėje byloje pareiškė reikalavimus atsakovams, remdamasis garažų projektais, kurie nebuvo suklastoti, parengti projektuotojo M. P.. Suklastoti garažų projektai, dėl kurių pateikimo Kauno miesto savivaldybės administracijai apeliantas buvo pripažintas kaltu, nebuvo grąžinti ir yra baudžiamojoje byloje.

1.3.                      Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, reglamentuojantį įrodymų vertinimą, klaidingai sprendė, kad ieškovas grindžia savo ieškinį suklastotais projektais. Ši klaida lėmė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 466-493/2022 priimta nutartis turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje. Prejudicinio ryšio tarp baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių ir šios bylos reikalavimų nėra.

1.4.                      Ieškovo siekis pagal naujai pateiktus projektus įteisinti savavališkai pastatytus statinius nepažeidžia atsakovų teisių. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenurodė kokiu būdu ir kaip ieškovo siekis įteisinti savavališką statybą pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus.

1.5.                      Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį ir sprendimo nepagrindė materialine teisės norma, teismo sprendime nustatytos aplinkybės neatitinka nei byloje esančios medžiagos, nei faktinių aplinkybių, nei baudžiamosios bylos procesinių sprendimų. Šioje civilinėje byloje teismas be jokių įrodymų nusprendė, kad ieškovas suklastojo garažų projektus, nors dėl projektų suklastojimo ieškovas nebuvo nuteistas.

1.6.                      Teismo sprendimo 23 punkte išdėstyti argumentai, kad neva atsakovai negalėjo apsispręsti dėl sutikimo davimo ar nedavimo yra nepagrįsti, byla nagrinėjama nuo 2020 m. birželio 8 d. ir atsakovai per 3 metų laikotarpį galėjo apsispręsti ar savavališkai pastatyti garažai kokiu nors būdu pažeidžia jų teises. Ieškovas per savo atstovę dar 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė šios bylos atsakovų tuometiniam advokatui visą projektinę dokumentaciją ir prašė duoti sutikimus savavališkos statybos įteisinimui. Atsakovai nuo 2016 m. ieškovui nedavė sutikimų ir priežasčių nenurodė.

1.7.                      Teismas išėjo už ieškinio ribų, nustatė aplinkybes, kurios nėra susijusios su pareikštu ieškiniu. CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Todėl skundžiamo sprendimo 29 punkto teiginiai, kad ieškovas „apgaulės būdu gavo elektros tinklo perkėlimo į kitą vietą sąlygas“ yra nesusiję su ieškinio dalyku ir išeina už ieškinio ribų. Teismas pažeidė ieškovo CPK 42 straipsnyje numatytas teises, nes teismas bylos eigoje neinformavo ieškovo, kad sprendime pasisakys ir dėl elektros apskaitos spintos perkėlimo aplinkybių.

1.8.                      Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo 35 punkto teiginiais, kad neva Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą neturėdamas duomenų apie dviejų garažų projektų suklastojimą. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 buvo pateikti architekto M. P. parengti ir pasirašyti projektai. Jie nebuvo suklastoti. Skundžiamo sprendimo 35 punkto teiginys, kad neva M. L. Kauno apygardos teismo byloje rėmėsi „suklastotais garažų projektais“ yra nepagrįstas įrodymais.

1.9.                      Teismas skundžiamą sprendimą grindė ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 25 d. priimtu neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1347-359/2023. Teismas pažeidė CPK 279 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Iš LITEKO duomenų matyti, kad cituojamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1347-359/2023 nėra įsiteisėjęs, todėl neturi įrodomosios reikšmės šiai bylai.

1.10.                      Teismas sprendė, kad ieškovas žinodamas, kad projektai yra suklastoti, būtent suklastotais projektais grindė ieškinį, jį palaikė net ir po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis. Apeliantas pažymi, kad teismas sprendime neanalizavo ir nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams suklastotus projektus. Priešingai, ieškovas ieškinį grindė naujai parengtais garažų projektais, kurie buvo įkelti specialistų į „Infostatyba“ elektroninę sistemą. Ieškovas į bylą suklastotų dokumentų neteikė.

1.11.                      Teismas nepagrįstai ieškovo atžvilgiu taikė CPK 95 straipsnį. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, siekdamas įteisinti savavališkai pastatytus garažus. Tokia ieškovo teisė yra numatyta įstatyme, todėl pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, net ir atmetus ieškinį, nebūtų teisinio pagrindo skirti ieškovui baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas jau yra nubaustas už padarytą nusikaltimą, todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovas yra teistas, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

26.       Atsakovai A. K. ir K. K. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Apelianto teiginius, kad ieškinio reikalavimai yra grindžiami naujai parengtais projekto vadovo 2020 metais garažų projektais paneigia apelianto ieškinys ir dublikas, kuriame pasisakoma būtent apie 2016-2017 metais parengtus garažų projektus, dėl kurių apeliantas 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė atsakovams prašymą iki 2020 m. gegužės 22 d. pateikti registruotais laiškais rašytinius sutikimus dėl prašyme nurodytų garažų projektų pateikimo Kauno miesto savivaldybei derinimui dėl šių garažų statybos pagal 2016 m. ir 2017 m. projektus.

2.2.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas atsakovų neinformavo, kokius bendro daikto pertvarkymus ar naujas statybas jis ketina atlikti ir nutylėdamas neteikė susipažinimui projektinių pasiūlymų, brėžinių bei kitos projektinės dokumentacijos, kadangi garažu projektai tuo metu (nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais) jau buvo apelianto suklastoti. Teismas objektyviai nustatė, kad jokia projektinė dokumentacija atsakovams nebuvo pateikta ar perduota, kad apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie dokumentų kopijų išsiuntimą atsakovams.

2.3.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi 2019 m. vasario 7 d. civilinę bylą Nr. e2A-32-658/2019 apeliacine tvarka pagal M. L. skundą, sprendimu tenkino ieškovo M. L. patikslintą ieškinį dėl dalies bendraturčių įpareigojimo duoti sutikimus jo parengtų projektų derinimui, kuomet Kauno apygardos teismas tuo metu nedisponavo informacija ar faktiniais duomenimis apie paminėtų dviejų garažų projektų faktinį suklastojimą.

2.4.                      Teismas pagrįstai vertino į bylą pateiktos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-493/2022 nustatytas aplinkybes, kaip prejudicinius faktus.

2.5.                      Apelianto pateikti papildomi dokumentai patvirtina, kad egzistuoja tik 2016 metais ir 2017 metais rengti garažų projektai. Priede Nr. 1, 2, 3, apelianto pateikti Projekto sudėties žiniaraščiai dėl garažo projekto, objekto Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2017 metų garažo projekto, objekto Nr. (duomenys neskelbtini), yra datuoti 2016 ir 2017 metų projektų parengimo datomis. Tai paneigia apelianto argumentus, kad ieškinio reikalavimai yra grindžiami naujai parengtais projekto vadovo 2020 metais garažų projektais.

2.6.                      Ieškovas, suklastodamas 2016 m. garažo projektą, objekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. projektą, objekto Nr. (duomenys neskelbtini) bei Jungtinės veiklos sutartis 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. sausio 27 d. papildymai, išskirtinai veikė savo naudai, buvo vienintelis suinteresuotas statyba leidžiančio dokumento išdavimu.

2.7.                      Apeliantas teigia, kad architektas M. P. patvirtino, kad M. L. būtų nepajėgus suklastoti garažų projektus. Atsakovai pažymi, kad liudytojas M. P. teisme nurodė, kad nuvykęs į savivaldybę netikėtai sužinojo bei nustatė, kad ant jo anksčiau M. L. atliktų brėžinių buvo užklijuotas jo kampinis štampas ir atšviesta be originalių parašų, tačiau nežino, kas tai galėjo padaryti, bet tas bylas vienintelis turėjo M. L..

2.8.                      Teismas pagrįstai ir teisėtai skyrė baudą M. L.. Teismas objektyviai įvertino apelianto veiksmus (ieškinio pateikimą teismui) kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

2.9.                      Atsikertant į apelianto nurodomus argumentus dėl nepagrįstai ir neteisėtai teismo sprendime aprašomo (vertinamo) atsakovų Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 25 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1347-359/2023, atsakovai pažymi, kad apeliantas pagal minėtą sprendimą bylos šalims t. y. atsakovams K. K. ir A. K., jau yra kompensavęs patirtas bylinėjimosi išlaidas, o pagal 2022 m. balandžio 26 d. įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo nuosprendį yra kompensavęs ir žalą pripažintiems nukentėjusiesiems. Tai patvirtina, kad apeliantas pripažino savo veiksmų neteisėtumą veikiant prieš atsakovus. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

28.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

29.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo teisės pateikti garažų projektus derinimui be gretimo sklypo naudotojų sutikimo, remiantis Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-493/2022 nuosprendyje dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu nustatytais faktais. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad ieškovas grindžia savo ieškinį suklastotais projektais.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo prijungti naujus įrodymus: Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020-05-14 raštą Nr. 70-2-1573 „Dėl informacijos pateikimo“ iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. 1-232-1091/2022 medžiagos; Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2013-01-26 raštą Nr. 70-2-280 „Dėl dokumentų kopijų“; Kauno apylinkės teismo 2022-04-26 nuosprendžio nuorašą; 2017-01-03 advokatės S. S. pranešimą atsakovų advokatui A. B.; 2011-12-29 Bendradarbiavimo sutartį. Nurodoma, kad dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais. 2020-05-14 raštas patvirtina, kad ieškinys nėra grindžiamas tais pačiais garažų projektais, kurie buvo ieškovo pateikti 2019-08-08 Kauno miesto savivaldybės administracijai. 2013-01-26 raštas patvirtina, kad ieškovas teikė ne vieną kartą skirtingus garažų projektus tuo pačiu pavadinimu Kauno miesto savivaldybės administracijai ir paskutinis garažų projektų pateikimas buvo 2020-03-23. 2022-04-26 nuosprendis paneigia, kad ieškovas klastojo garažų projektus. 2017-01-03 pranešimas patvirtina, kad nuo 2016-12-08 atsakovai buvo susipažinę su visais projektais, kuriais ieškovas rengėsi įteisinti savavališkas statybas. 2011-12-29 Bendradarbiavimo sutartis patvirtina, kad visi Jungtinės veiklos dalyviai norėjo įrengti atskirą elektros apskaitą.

31.       Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą dėl prašomų prijungti įrodymų nurodė, kad ieškovas nepateikia įtikinamų argumentų dėl kokių priežasčių šių dokumentų jis negalėjo pateikti į bylą pirmosios instancijos teisme.

32.       CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

33.       CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus, jo turinį, aplinkybes, kurias juo siekiama pagrįsti, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo jų priimti. Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-466-493/2022 yra prijungta prie civilinės bylos, dėl to visi prašomi priimti su baudžiamąją byla susiję dokumentai yra byloje. Ieškovas nenurodė pagrįstų argumentų dėl kokių priežasčių 2017-01-03 pranešimas ir 2011-12-29 Bendradarbiavimo sutartis nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai yra skirti ieškovo procesiniuose dokumentuose įrodinėjamomis aplinkybėmis pagrįsti. Ieškovas turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme, svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, apeliantas nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020). 

Dėl ginčo esmės

35.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) leisti ieškovui M. L. pateikti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini) , 2016 m. projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimui, nesant gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų bei garažų savininkų V.  F. J., M. T., K. K., A. K. ir R. A. sutikimų; 2) leisti ieškovui M. L. pateikti garažo, adresu (duomenys neskelbtini) , 2017 m. projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimui nesant sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų bei garažų savininkų V.  F. J., M. T., K. K., A. K. ir R. A. sutikimų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 1, l. 1 – 4). Ieškovas byloje pateikė 2016 m. Dviejų garažų naujos statybos projektą, adresu (duomenys neskelbtini)(objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. Garažo naujos statybos projektą, adresu (duomenys neskelbtini)(objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) (DOK-121569, priedai Nr. 5, 6). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-493/2022 yra nustatyti prejudiciniai faktai, susiję su disponavimu suklastotais dokumentais.

36.       Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-232-1091/2022 (Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1A-466-493/2022) duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu M. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikros Jungtinės veiklos sutarties pagaminimo ir panaudojimo), ir paskirta jam 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio bauda ir pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl suklastotų projektų pateikimo), ir paskirta jam 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio bauda. Teismas konstatavo, kad M. L. kaltė dėl nusikalstamos veikos – netikro dokumento „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai” pagaminimo ir jo pateikimo VĮ „Registrų centrui“, jo kitos versijos kopijos pateikimo Kauno miesto savivaldybės administracijai yra įrodyta. Teismas sprendė, kad M. L. kaltė Kauno miesto savivaldybės administracijai kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) , pateikus du projektus, kuriuose buvo suklastoti architekto M. P. parašai, brėžiniai ir kampiniai štampai, yra įrodyta.

37.       Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. L. 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė (reg. Nr. 70-11-136 ir Nr. 70-11-137) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui, (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) , turėdamas tikslą įteisinti statybą M. L. (savo) vardu, dviejų garažų naujos statybos (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) , (savavalinės statybos įteisinimas) du projektus, kuriuose ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje ne anksčiau 2017 metais ir ne vėliau 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo suklastoti brėžiniai, o būtent: pirmajame projekte (2019 m. rugpjūčio 8 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, reg. Nr.70-11-137), kurį sudaro 113 lapų, 9 lape uždengė ir atšvietė bei tokiu būdu sukeitė M. P. parašą, kai jo tokiame dokumente neturėjo būti, lapuose Nr. 25, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 kampinį štampą uždengė ir atšvietė bei tokiu būdu sukeitė (pakeitė), kai kampinių štampų tokiuose lapų brėžiniuose neturėjo būti, o lapuose Nr. 32 ir 33 įdėjo ne M. P. kampinį štampą ir parašą, kai tokių rekvizitų šiuose lapuose neturėjo būti. Antrajame projekte (2019 m. rugpjūčio 8 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, reg. Nr.70-11-136), kurį sudaro 123 lapai, 10 lape uždengė ir atšvietė bei tokiu būdu sukeitė M. P. parašą, kai jo tokiame dokumente neturėjo būti, lapuose Nr. 26, 27, 28 ir 29 kampinį štampą uždengė ir atšvietė nei tokiu būdu sukeitė (pakeitė), kai kampinių štampų tokiuose lapų brėžiniuose neturėjo būti, o lapuose Nr. 30, 31, 32, 33, 34 ir 35 įdėjo ne M. P. kampinį štampą ir parašą, kai tokių rekvizitų šiuose lapuose neturėjo būti. Tokiu kopijavimo būdu buvo suklastoti ir pateikti architekto M. P. parašai, brėžiniai ir kampiniai štampai projektuose, kurie 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai. 

38.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (akto redakcija, galiojanti ieškinio pateikimo metu – 2020-05-01 – 2021-01-01) 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Minėto įstatymo 32 straipsnis nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) nustatyta tvarka.

39.       TPSVPĮ (akto redakcija, galiojanti 2017-01-01 – 2021-07-01) 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

40.       Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Vieni iš dokumentų, reikalingų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui, yra statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas).

41.       Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamento (toliau – STR) STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (redakcija, galiojanti ieškinio pateikimo metu – 2020-04-02 – 2020-07-29), 7 priedas nustato besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus.

42.       Ieškovas nurodo, kad pastatė du garažus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) , ir vieną garažą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Tai padarė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Norėdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius, jis siekia suderinti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo, adresu (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui turi pateikti gretimos teritorijos savininko ar valdytojo sutikimą statinio projektui.

43.       CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Nors teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas, tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui nusikalstamos veikos ir jos padarinių konstatavimas. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

44.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje civilinėje byloje pateikto 2016 m. Dviejų garažų naujos statybos projekto, adresu (duomenys neskelbtini)(objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. Garažo naujos statybos projekto, adresu (duomenys neskelbtini)(objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) brėžiniai skiriasi nuo baudžiamojoje byloje Nr. 1-232-1091/2022 ištirtų projekto, gauto 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, reg. Nr. 70-11-137 ir projekto, gauto 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, reg. Nr. 70-11-136, brėžinių, kuriuose buvo suklastoti architekto M. P. parašai. Šioje civilinėje byloje pateikti brėžiniai nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku.

45.       Baudžiamosios bylos Nr. 1-232-1091/2022 duomenimis Kauno miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ buvo užregistruoti dokumentai, susiję su prašymais gauti statybą leidžiantį dokumentą objektui adresu (duomenys neskelbtini): 2016-07-11 Prašymas išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui adresu (duomenys neskelbtini) (Reg. 2016-07-11 Nr. 70-11-632). Prašyme įrašyta pateikėjo vardas ir pavardė – M. L.; 2016-07-29 Prašymas išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui adresu (duomenys neskelbtini)(Reg. 2016-07-29 Nr. 70-11-708). Prašyme įrašyta pateikėjo vardas ir pavardė – M. L.; 2019-08-08 Prašymas išduoti leidimą adresu (duomenys neskelbtini)  (Reg. 2019-08-08 Nr. 70- 11-136). Prašyme įrašyta pateikėjo vardas ir pavardė – M. L. (baudžiamosios bylos tyrimo dokumentas); 2019-08-08 Prašymas išduoti leidimą adresu (duomenys neskelbtini) (Reg. 2019-08-08 Nr. 70-11-137). Prašyme įrašyta pateikėjo vardas ir pavardė – M. L. (baudžiamosios bylos tyrimo dokumentas). IS „Infostatyba“ 2020-03-23 buvo užregistruoti du prašymai adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), su jau kitais projektais ir pateiktas projekto vadovo paaiškinimas, kad su juo susitarta ir projekto vadovas teikia projektą su originaliais parašais (baudžiamosios bylos Nr. 1-232-1091/2022 t. 2, b. l. 140, 143-145). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas teikė prašymus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ne vieną kartą su skirtingais projektais. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, kad ieškovas grindžia savo ieškinį kitais projektais, o ne tais, kurie buvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo objektas.

46.       Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-232-1091/2022 nustatytomis aplinkybėmis. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai nelaikytini prejudiciniais nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

47.       Šioje byloje yra keliami esminiai bylos faktiniai ir teisiniai aspektai: ar savavališkos statybos įteisinimas pagal byloje pateiktus statinių projektus esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į esminius klausimus, nes nebuvo visapusiškai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės. Ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl faktinių aplinkybių, susijusių su faktinių aplinkybių prejudicialumu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtina tirti visa apimtimi faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo ir atsakovų įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl savavališkos statybos įteisinimo.

48.       Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

49.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą ieškinį atmesti, neištyrė esminių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50.       Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a : 

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                        Anita Sereikienė

 

 

Egidijus Tamašauskas

 

 

Agnė Vyliaudaitė