Administracinė byla Nr. eA-117-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05811-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – atsakovas, NMA) direktoriaus 2023 m. balandžio 3 d. įsakymą „Dėl A. J. pareiginės algos koeficiento nustatymo“ (toliau ir – Įsakymas), kuriuo patvirtinta NMA valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 27 d. išvada Nr. PS11-1 (toliau – ir Išvada) dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo nepatenkinamai. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš NMA patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad jos neigiamą tarnybinės veiklos įvertinimą lėmė jos nesutikimas su susiklosčiusia NMA vidaus audito sistema, kuri realiai neveikia, yra imituojama, skirta ne pažeidimams ir trūkumams atskleisti, o juos užmaskuoti ir paslėpti.
3. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymas yra nemotyvuotas ir paaiškino, kad tokių įsakymų motyvais laikomi Komisijos posėdžio metu pateikti Komisijos argumentai, kuriais įvertinami vertinamo valstybės tarnautojo teiginiai dėl tiesioginio vadovo vertinimo, tačiau šiuo atveju tokių Komisijos motyvų Įsakyme nėra. Išvadoje nurodytas tik pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimas ir pateiktas sunkiai suprantamas pasiūlymas valstybės tarnautojai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientą intervale esančią pareiginę alga – 1. Komisijos garso posėdžio įraše neužfiksuotas nei vienas Komisijos motyvas, todėl toks Įsakymas yra nemotyvuotas. Pareiškėja, pasisakydama apie Įsakymo nemotyvavimą, paaiškino, kad nekonkreti administracinio akto teisinė kvalifikacija ar jos visiškas nebuvimas (kaip šiuo atveju), jo nepagrindimas objektyviais duomenimis pripažįstama esminiu administracinio akto trūkumu. Tokio pobūdžio pažeidimas ne tik paneigė pareiškėjos teisę žinoti, kuo remiantis buvo atmesti jos pateikti argumentai dėl tiesioginio vadovo vertinimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, bet ir apribojo pareiškėjos teisę į teisminę gynybą, nes susidarė situacija, kai motyvų nepateikimas individualiame administraciniame akte ir jo nepagrindimas objektyviais duomenimis, atėmė galimybę suprasti bei apibrėžti kilusio ginčo ribas, o kartu ir pateikti ginčijamo sprendimo motyvus paneigiančius argumentus bei įrodymus.
4. Pasisakydama dėl Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pareiškėja nurodė, kad Komisija neįvykdė jai priskirtų pareigų ir nepagrindė savo išvados. Komisijos veikla buvo formali ir subjektyvi, siekiant ne patikrinti tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo Išvados pagrįstumą, bet tik jai pritarti ir surasti papildomų priežasčių jai pagrįsti. Pareiškėja paaiškino, kad vidaus audito terminų pratęsimas nevisada ir nebūtinai priklauso nuo vidaus auditoriaus, o Komisija nepateikė jokių motyvų, kodėl pareiškėjos pateiktas pasiūlymas dėl NMA veiklos tobulinimo neatitinka nurodytos užduoties, kodėl terminų laikymosi užtikrinimas ar vertinimo kriterijų laikymosi užtikrinimas nereiškia NMA veiklos tobulinimo. Pareiškėja Komisijos posėdžio metu nurodė, kad elektroniniu paštu l. e. p. vedėjai buvo pateikti pranešimai dėl duomenų masyvų analizės, posėdžio metu Komisijai ,,Auto audit“ sistemoje nurodė konkretų dokumentą su atlikta duomenų masyvų analizės Kaimo plėtros priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ vidaus audite. Pareiškėjai nurodžius šį dokumentą, paneigiantį tiesioginio vadovo vertinimą, kad duomenų analizė nei vieno audito atveju netaikyta, Komisija pati ėmė ieškoti šios duomenų masyvų analizės kaip trūkumų dėl jos apimties ar turinio. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad tiesioginė vadovė vertinime nurodė, jog pareiškėjos užduotis (laiku suderinta ir parengta NMA vidaus audito metodika pagal naujo programinio laikotarpio procedūras bei pakeitimai pristatyti darbuotojams) laikoma atlikta, atsižvelgiant į tai, kad užduotis atlikta prisidedant kitoms darbuotojoms, tačiau Komisija uždavinėjo klausimus apie neįvykdytą užduotį.
5. Pasisakydama dėl pareiškėjos vertinimą atlikusio tiesioginio vadovo nepakvietimo į Komisijos posėdį ir jo veiksmų, pareiškėja nurodė, kad Komisija į posėdį nekvietė K. D., kuri pareiškėjos vertinimo metu ėjo Audito skyriaus l. e. p. vedėjos pareigas ir atliko pareiškėjos kasmetinį vertinimą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020), pareiškėja mano, jog Komisija privalėjo į Komisijos posėdį kviesti vertinimą atlikusią K. D. ir jos dalyvavimas buvo privalomas.
6. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Išvadą. NMA Audito skyriaus vyriausiosios specialistės, karjeros valstybės tarnautojos, A. J. tarnybinės veiklos vertinimą už 2022 m. veiklą atliko Audito skyriaus patarėja K. D., laikinai ėjusi Audito skyriaus vedėjos pareigas (l. e. p.). 2023 m. vasario 20 d., po įvykusio pokalbio, buvo surašytas tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (toliau – ir Motyvuotas siūlymas). Išvada priimta įvertinus Motyvuoto siūlymo pagrįstumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 27 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 50 punktu, Komisija, nagrinėdama pareiškėjos tarnybinę veiklą, vertino pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Komisijos posėdžio metu J. M. (atliekanti Audito skyriaus vedėjos, t. y. pareiškėjos tiesioginio vadovo funkcijas) pristatė pareiškėjai iškeltas metines užduotis bei siektinus vertinimo rodiklius. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl rodiklių pasiekimo / nepasiekimo, Komisijos nariai uždavė papildomų / patikslinančių klausimų. Atsakinėdama į klausimus, pareiškėja nepateikė konkrečių atsakymų, kalbėjo abstrakčiai ir nukrypdama nuo klausimo esmės. Komisijos posėdžio metu, išsamiai išanalizavus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, faktus, įsitikinta, kad iš keturių pareiškėjai keltų užduočių (2022 m.), įgyvendinta buvo tik viena. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija, vertindama pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikaciją, atsižvelgė į tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlume pateiktas išvadas, J. M. paaiškinimus ir pateiktas faktines aplinkybes, taip pat pareiškėjos pasisakymus bei atsakymų, į pateiktus klausimus, konstruktyvumą viso Komisijos posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėja nepateikė argumentų arba faktų, galėjusių paneigti arba sukelti abejones dėl tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo pagrįstumo, Komisija vienbalsiai nusprendė pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2022 m. vertinti neigiamai ir pritarti tiesioginio vadovo Motyvuotam siūlymui.
8. Pareiškėja skunde teigė, kad Išvada ir Įsakymas yra nemotyvuoti, o Komisijos veikla buvo formali ir subjektyvi. Atsakovas nurodė, kad Įsakymas priimtas Išvados pagrindu, o pavyzdinė Komisijos išvados forma yra patvirtinta Aprašo 5 priede. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019 ir 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2415-629/2019, teigė, kad nei Įsakyme, nei Išvadoje motyvai neturi būti surašyti.
9. Atsakovas pareiškėjos teiginį, kad Komisijos veikla buvo tik formali, įvertino kritiškai. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja asmeniškai dalyvavo Komisijos posėdyje, jai buvo sudaryta galimybė pasisakyti ir buvo užduodami klausimai, o Komisijos posėdžio garso įrašas tik patvirtino, kad Komisijos posėdžio metu buvo išsamiai analizuojami vertinimo kriterijai, pareiškėjai aktyviai užduodami Komisijos narių klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į Motyvuotame siūlyme nurodytus tiesioginio vadovo argumentus, kuriais grindė įvertinimą. Komisijos nariai aktyviai dalyvavo nagrinėjime, 2 val. trukmės Komisijos posėdžio metu buvo užduodami klausimai, aktualūs nagrinėjamai situacijai, buvo siekta išsamiai ir objektyviai išnagrinėti aplinkybes, taip pat, pagal galimybes, patikrinti faktus. Atsakovas įvertino, kad pareiškėjos teisė būti išklausytai ir teisė pateikti paaiškinimus buvo įgyvendintos pilna apimtimi.
10. Dėl tiesioginio vadovo nekvietimo į posėdį ir jo veiksmų nevertinimo atsakovas nurodė, kad pagal Aprašo 51 punktą Komisija turi teisę į vertinimo komisiją kviesti pokalbiui valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, prašymu – liudytojus. Atsakovas nurodė, kad Komisijos posėdyje dalyvavo J. M., kuri Komisijos posėdžio metu atliko Audito skyriaus vedėjos funkcijas, t. y. vykdė pareiškėjos tiesioginio vadovo pareigas, vadovaujantis NMA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. br1-765 ,,Dėl nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo“. Taip pat pareiškėja nepateikė prašymų į Komisijos posėdį iškviesti atitinkamus liudytojus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikė, kad pareiškėjos argumentai dėl Audito skyriaus patarėjos K. D. privalomo dalyvavimo Komisijos posėdyje yra nepagrįsti, todėl atmestini.
11. Atsakovas teigė, kad didžioji dalis pareiškėjos skunde dėstomų teiginių apie patirtą spaudimą priimti vienokio ar kitokio pobūdžio audito rekomendacijas, trūkumų maskavimą, duomenų ištrynimą arba keitimą ,,Auto audit“ sistemoje, santykius su kolegomis, yra tik subjektyvaus pobūdžio, galimai neatitinkantys tikrovės ir nesusiję su skundo objektu.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Teismas nurodė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri priimta įvertinus pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo pagrįstumą. Pareiškėjai 2022 metais buvo nustatytos 4 metinės užduotys, taip pat nustatyti kiekvienos iš užduočių vertinimo rodikliai. Motyvuotame siūlyme tiesioginis vadovas įvertino, kad pareiškėja 1, 2 ir 4 užduočių neįvykdė, 3 užduotį įvykdė, pateikė tokio vertinimo argumentus; pareiškėja su tiesioginio vadovo vertinimu nesutiko, teigdama, kad 1 ir 2 užduotis įvykdė, o 4 užduotį įvykdė iš dalies, pateikė savo argumentus. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nurodė, kad pareiškėja žinojo jai nustatytas metines užduotis, jų vertinimo rodiklius, juos suprato, dėl to ginčas iš esmės nekilo.
15. Teismas detaliai nurodė bylai svarbias faktines aplinkybes, išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, išsamiai aprašė Komisijos posėdžio eigą. Teismas taip pat išsamiai aprašė teismo posėdžio metu apklaustos liudytos K. D. duotus paaiškinimus.
16. Teismas įvertino, kad, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, aplinkybes, Įsakymas, Išvada, Komisijos posėdžio 2023 m. kovo 27 d. protokolas Nr. PS13-1 (toliau – ir Protokolas), Komisijos posėdžio garso įrašas ir pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotas siūlymas yra neatsiejamai susiję ir, sprendžiant Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi būti vertinami kaip visuma, o ne atskirai. Teismas nurodė, kad pirminis dokumentas šiuo atveju yra Motyvuotas siūlymas, kuriame pareiškėjos tiesioginis vadovas pateikė vertinimą dėl pareiškėjos 2022 metų tarnybinės veiklos ir tokio vertinimo argumentus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja buvo susipažinusi su Motyvuotame siūlyme tiesioginio vadovo pateiktu tiesioginės veiklos vertinimu už 2022 metus, tokio vertinimo argumentais. Pareiškėja, susipažinusi su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu už 2022 metus ir su juo nesutikdama, paprašė, kad jos tarnybinę veiklą vertintų Komisija. Teismas nurodė, kad Komisija posėdyje nagrinėjo pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą (Aprašo 49 p.), buvo vertinama, ar Motyvuotame siūlyme pareiškėjos tiesioginio vadovo pateiktas pareiškėjos 2022 metų tarnybinės veiklos vertinimas nepatenkinamai, tokio vertinimo argumentai yra pagrįsti ar ne.
17. Teismas, atsižvelgdamas į Motyvuotą siūlymą, pažymėjo, kad jame pareiškėjos tiesioginis vadovas pateikė išsamius argumentus, kodėl vertina, jog pareiškėja neįvykdė 2022 metams nustatytų 1, 2 ir 4 užduočių, kodėl vertina, kad pareiškėja neįvykdė užduočių pagal vertinimo rodiklius, kodėl nepatenkinamai įvertino pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kodėl nepatenkinamai įvertino pareiškėjos kvalifikaciją ir bendrai pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Teismas, įvertinęs Protokolą ir Išvadą, nustatė, kad visi be išimties Komisijos nariai vertino pareiškėjos 2022 metų tarnybinę veiklą nepatenkinamai (kaip ir pareiškėjos tiesioginis vadovas), vienbalsiai nusprendė pateikti pareiškėją į pareigas priimančiam asmeniui pareiškėjai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientą intervale esančią pareiginę algą -1.
18. Teismas, įvertinęs Komisijos posėdžio garso įrašą, pažymėjo, kad Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėja, J. M., tuo metu ėjusi pareiškėjos tiesioginės vadovės pareigas, Komisijos narių skaičius atitiko nustatytą Apraše. Komisija posėdyje nagrinėjo pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą, iš eilės buvo nagrinėjama pareiškėjos tarnybinė veikla pagal kiekvieną užduotį ir jos vertinimo rodiklius atskirai. Teismas detalizavo, kad iš pradžių J. M. Komisijos posėdyje įvardindavo užduotį, jos vertinimo rodiklius, tada pareiškėja Komisijos posėdžio metu teikdavo savo paaiškinimus, Komisijos nariai užduodavo klausimus, jeigu būdavo neaišku, prašydavo pareiškėjos patikslinti savo atsakymą, paaiškinimus, esant poreikiui, Komisijos nariai prašydavo J. M. pateikti papildomus paaiškinimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo galimybę laisvai pateikti savo paaiškinimus, jos laikas teikti paaiškinimus iš esmės nebuvo ribojamas. Vėliau, Komisijoje buvo nagrinėta Motyvuoto siūlymo III skyriuje „Gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ pateiktas vertinimas, vertinimą trumpai pristatė J. M., pareiškėja Komisijos posėdžio metu pateikė paaiškinimus. Galiausiai, Komisijos posėdyje buvo nagrinėtas Motyvuoto siūlymo IV skyriuje „Kvalifikacijos vertinimo rezultatai“ pateiktas vertinimas, kurį trumpai pristatė J. M., o pareiškėja pateikė savo paaiškinimus.
19. Teismas, išklausęs Komisijos posėdį, priėjo prie išvados, kad Komisijos posėdis nebuvo formalus ar subjektyvus, pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos, suteiktas laikas (iš esmės jo neribojant) pateikti paaiškinimus, įrodymus dėl Motyvuotame siūlyme nurodytų 2022 metų užduočių įvykdymo, vertinimo rodiklių pasiekimo / nepasiekimo, pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktų argumentų, kuriais vadovaudamasis laikė, kad pareiškėja neįvykdė 1, 2 ir 4 užduočių. Komisijos nariai aktyviai dalyvavo vertinime, uždavė pareiškėjai klausimus, patikslinančius klausimus dėl 2022 metų užduočių įvykdymo, vertinimo rodiklių pasiekimo / nepasiekimo, kartais tą patį klausimą pareiškėjai užduodavo kelis kartus, nes pareiškėja vengdavo tikslaus ir konkretaus atsakymo. Pareiškėja, paprašyta nurodyti, kur galima rasti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus (pavyzdžiui, dėl 2 užduoties pirmo rodiklio įgyvendinimo) kalbėjo abstrakčiai, neatsakydama tiksliai į užduotą klausimą, nukrypdavo nuo klausimo esmės. Taigi, teismas įvertino, kad Komisijos posėdžio metu, bylą nagrinėjant teisme, pareiškėja nepateikė svarių ir reikšmingų argumentų, konkrečių rašytinių įrodymų, paneigiančių tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo – nepatenkinamai, tokio vertinimo argumentų pagrįstumą. Komisijos posėdžio garso įrašas (vertinant jį kartu su Protokolu, Išvada, Motyvuotu siūlymu) patvirtino, kad yra visiškai aiškūs Išvados motyvai, kodėl Komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2022 metus įvertino nepatenkinamai, t. y. iš esmės pritarė pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktam pareiškėjos tarnybinės veikos už 2022 metus vertinimui – Komisijos posėdžio metu pareiškėja nepateikė argumentų, įrodymų, kurie paneigtų Motyvuotame siūlyme pareiškėjos tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjos 2022 metų tarnybinės veiklos vertinimą – nepatenkinamai, tokio vertinimo argumentus.
20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog Išvada ir Įsakymas yra nemotyvuoti, nepagrįsti, pareiškėja negalėjo suprasti ir apibrėžti kilusio ginčo ribų, o kartu pateikti Įsakymo motyvus paneigiančius įrodymus bei motyvus, yra nepagrįsti. Įsakymas priimtas remiantis Išvada, o Išvada priimta remiantis Komisijos posėdžio informacija, Motyvuotu siūlymu. Teismas pažymėjo, kad tiek Išvada, tiek Įsakymas priimti po išsamaus pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktų argumentų, paaiškinimų ištyrimo, atsižvelgiant į pareiškėjos Komisijos posėdžio metu duotus paaiškinimus. Teismas nustatė, kad ginčas iš esmės kilo dėl Motyvuotame siūlyme tiesioginio pareiškėjos vadovo pateikto pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo už 2022 metus – nepatenkinamai, ir tokio vertinimo argumentų. Komisija pritarė pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktam pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2022 metus vertinimui ir taip pat, kaip ir tiesioginis vadovas, vertino pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2022 metus nepatenkinamai. Teismas dar kartą akcentavo, kad iš garso įrašo nustatė, jog pareiškėja nepateikė argumentų, paneigiančių Motyvuotame siūlyme tiesioginio vadovo pateiktus pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2022 metus vertinimo nepatenkinamai argumentus.
21. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad Komisijos posėdžio metu pateikė išsamius argumentus, kodėl nesutinka su tiesioginio vadovo surašyta Išvada, o Komisija nė dėl vieno iš pareiškėjos pateiktų argumentų nepateikė jokių argumentų, todėl pareiškėja iš esmės neturi ką ginčyti. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėja teikė paaiškinimus Komisijos posėdžio metu, savaime nereiškia, jog pareiškėja pateikė argumentus ir įrodymus, kad tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktas jos tarnybinės veiklos vertinimas yra neteisingas. Teismas akcentavo, kad pareiškėja turėjo pateikti tokius paaiškinimus ir įrodymus, kurie pagrįstų, jog ji įvykdė 2022 metų užduotis ir pasiekė jų vertinimo rodiklius.
22. Teismas pažymėjo, kad Komisija posėdyje nagrinėjo pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą. Komisijos posėdžio metu pareiškėja, paklausta vieno iš Komisijos narių, paaiškino, kad tarnybinių pranešimų, skundų dėl psichologinio smurto darbovietėje neteikė. Teismas įvertino, kad Komisija įvykdė savo funkciją, t. y. patikrino, ar pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas yra pagrįstas. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, kad Komisija tinkamai atliko Motyvuotame siūlyme pateikto pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Dėl pareiškėjos argumento, kad Komisija privalėjo į posėdį kviesti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą atlikusią K. D., teismas pažymėjo, jog Komisija turėjo teisę, bet ne pareigą į komisijos posėdį kviesti pareiškėjos tiesioginį vadovą. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo J. M., kuri Komisijos posėdžio metu atliko Audito skyriaus vedėjos funkcijas, t. y. vykdė pareiškėjos tiesioginio vadovo pareigas.
23. Pareiškėja skunde abstrakčiai nurodė, kad, nedalyvaujant K. D., Komisija negalėjo atlikti jai priskirtų funkcijų ir tinkamai įvertinti K. D. pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą. Pareiškėjos prašymu į teismo posėdį liudytoja buvo pakviesta K. D., kuri davė paaiškinimus, pareiškėja ir jos atstovas galėjo užduoti liudytojai klausimų, tačiau liudytojos teisme duoti paaiškinimai, teismo vertinimu, nepatvirtino pareiškėjos minėtų abstraktaus pobūdžio teiginių.
24. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja buvo verčiama sušvelninti atliekamo audito išvadas, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko – K. D. 2022 m. gruodžio 5 d. el. laišku įpareigojo pareiškėją pritarti, kad rekomendacija yra tinkamai įgyvendinta, pareiškėja su tuo nesutiko. Teismas, įvertinęs pareiškėjos į bylą pateikto K. D. pareiškėjai siųsto 2022 m. gruodžio 5 d. elektroninio laiško turinį, priėjo prie išvados, kad iš minėto laiško turinio pareiškėjos nurodytos išvados nėra pagrindo daryti.
25. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai, jog pareiškėjai buvo daromas spaudimas, patvirtina ir E. A. pateikta informacija. Teismas, įvertinęs pareiškėjos į bylą pateiktą E. A. 2023 m. balandžio 29 d. raštą „Paaiškinimai dėl gautų nurodymų man einant NMA Audito skyriaus patarėjo pareigas“, neturėjo pagrindo pritarti pareiškėjos teiginiams. Visų pirma, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 liepos mėn. NMA dar nedirbo, antra, liko neaišku, kaip tiksliai buvo suformuluotas pavedimas E. A., kitos su E. A. darbu NMA Audito skyriuje susijusios aplinkybės. Teismas įvertino, kad iš vieno rašto – E. A. 2023 m. balandžio 29 d. rašto „Paaiškinimai dėl gautų nurodymų man einant NMA Audito skyriaus patarėjo pareigas“ – nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjai buvo daromas spaudimas.
26. Teismas įvertino, kad pareiškėjos skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d.).
27. Pareiškėja prašė priteisti iš NMA patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
28. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo NMA patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose ir net bandė ją paneigti, t. y. suformuoti priešingą praktiką, kad Komisijai pakanka pritarti Motyvuotam siūlymui, nepateikiant jokių motyvų.
30. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime bandė ištaisyti Komisijos veiklos trūkumus ir vietoj Komisijos (perimdamas jos funkcijas) atlikti Komisijos posėdžio metu pareiškėjos pateiktų argumentų ir įrodymų vertinimą, sprendime pateikdamas nemotyvuotą išvadą apie pareiškėjos pateiktų argumentų ir įrodymų nepakankamumą ir nepagrįstumą, konkrečiai neįvertindamas (neaptardamas) nei vieno pareiškėjos Komisijos posėdžio metu pateikto atskiro argumento ar įrodymo. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas, prisiimdamas Komisijos funkcijas, kaip ir Komisija, nemotyvuotai atmesdamas pareiškėjos Komisijos posėdžio metu pateiktus argumentus ir įrodymus dėl Motyvuoto siūlymo nepagrįstumo, nukrypo tiek nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, tiek pažeidė administracinio proceso principus. Pareiškėjos teigimu, Komisijos posėdžio metu pateikė išsamius argumentus, kodėl nesutinka su tiesioginio vadovo surašyta Išvada ir paaiškina, jog vidaus audito atlikimo terminų pratęsimas nevisada ir nebūtinai priklauso nuo vidaus auditoriaus. Be to, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra aprašomojo pobūdžio, jame daug puslapių sekusių įrodymų aprašymo jų nevertinant, pateiktos kelios išvados, daugumoje jų nepateikiant tokią teismo išvadą pagrindžiančių motyvų.
31. Pareiškėja pateikė argumentus dėl esminio nukrypimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Komisija gali nepateikti jokių motyvų, o tik pritarti Motyvuotam siūlymui. Komisijos posėdžio garso įraše Komisijos motyvų nėra, todėl galima suprasti, jog Motyvuoto siūlymo motyvai teismo laikomi Komisijos sprendimo motyvais. Taigi, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pareiškėjos vertinimu, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir iš esmės nagrinėjimą Komisijoje daro beprasmiu.
32. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad Komisijos išvados motyvai yra visiškai aiškūs. Pareiškėja teigia, kad Komisija uždavė jai klausimų, nuolat nutraukinėjo, bandė rasti papildomų nei nurodyta Motyvuotame siūlyme jos veiklos trūkumų, tačiau nepaaiškino, kodėl pateikti argumentai ir prieštaravimai yra atmetami.
33. Įsakymas yra nemotyvuotas, o tokių įsakymų motyvais laikomi Komisijos posėdžio metu pateikti Komisijos argumentai, kuriais įvertinami vertinamo valstybės tarnautojo teiginiai dėl tiesioginio vadovo vertinimo, tačiau šiuo atveju jokių Komisijos motyvų nėra. Išvadoje nurodytas tik pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimas ir pateiktas sunkiai suprantamas siūlymas – valstybės tarnautojai nustatyti mažesnę pareiginės algos koeficientą intervale esančią pareiginę algą – 1, o Komisijos posėdžio garso įraše neužfiksuotas nei vienas Komisijos motyvas, todėl Įsakymas yra nemotyvuotas.
34. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Komisija gali nepateikti jokių motyvų, o tik pritarti Motyvuotam siūlymui, Komisijos išvada dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo privalo būti motyvuota. Toliau pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 ir prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju garso įraše nėra įvertintas nei vienas pareiškėjos argumentas ar prieštaravimas dėl Motyvuoto siūlymo nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja teigia, kad Komisijos motyvų nėra, dėsto, jog nekonkreti administracinio akto teisinė kvalifikacija ar jos visiškas nebuvimas (kaip šiuo atveju), jo nepagrindimas objektyviais duomenimis pripažįstama esminiu administracinio akto trūkumu. Pareiškėja akcentuoja, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, privalėjo ginčyti Komisijos motyvus, o ne Motyvuotą siūlymą. Pareiškėja, nesutikdama su Motyvuotu siūlymu, savo argumentus dėl jo pateikė Komisijos posėdžio metu, tuo tarpu teisminio ginčo dalykas – Komisijos motyvai, kuriais atmesti pareiškėjos pateikti argumentai dėl Motyvuoto siūlymo nepagrįstumo. Kadangi Komisija jokių motyvų nepateikė, pareiškėja neturėjo ką ginčyti.
35. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė tirti ir vertinti pareiškėjos nurodytas realias jos veiklos vertinimą nulėmusias priežastis ir jas pagrindžiančius įrodymus. Kai kuriuos pareiškėjos pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas atmetė, tačiau nepateikė motyvų arba pateikti motyvai nesuprantami. Pareiškėja nurodo, kad tokį jos vertinimą lėmė nesutikimas su susiklosčiusia NMA vidaus audito sistema, kuri realiai neveikia, yra tik imituojama, skirta ne pažeidimams ir trūkumams atskleisti, o juos užmaskuoti ir paslėpti. Audito ataskaitos pagal K. D. turėtų būti tokios, kad jos patiktų audituojantiems asmenims. Pareiškėja paaiškina vidaus audito situaciją NMA, nurodo skunde pateiktus vieno audito metu nustatytus trūkumus ir rekomendacijas dėl jų tariamo įgyvendinimo. Pareiškėja nurodo, kad dėl tam tikrų nustatytų pažeidimų iššaukė didelį audituojamo Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento bei K. D. nepasitenkinimą. Pareiškėjai nesutikus audito ataskaitoje nefiksuoti pažeidimų, tapo K. D. priešu. Dėl patirto spaudimo pareiškėja iš esmės sušvelnino audito išvadas ir rekomendacijas. Audito skyriaus l. e. p. vedėja K. D. 2022 m. gruodžio 5 d. el. laiške pareiškėjai nurodė, kad: ,,rekomendacija turėtų būti laikoma tinkamai įgyvendinta laiku ir tinkamai. Prašau tai užfiksuoti AutoAudit pridedant pateiktus dokumentus, bei UVIS“, nors realiai rekomendacija įgyvendinta nebuvo.
36. Pirmosios instancijos teismas kaip spaudimo nevertino ir K. D. telefoninio skambučio pareiškėjos vyrui, telefoninio pokalbio metu vyrui šmeižė pareiškėją, teigdama, jog ji nėra atlikusi nei vieno audito, konfliktuota su kitais darbuotojais ir turi nedelsiant pasitraukti iš užimamų pareigų (K. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar buvo sakiusi apie pareiškėjos pasitraukimą iš užimamų pareigų telefoninio pokalbio metu), kitaip bus pradėtas tarnybinis patikrinimas. Komisija ignoravo pareiškėjos pateiktą informaciją apie tokius K. D. veiksmus, o pirmosios instancijos teismas tokiai pritarė ir laikė, kad Komisija neturėjo tirti šių pareiškėjos aplinkybių ir dėl jų pasisakyti.
37. Komisija į posėdį nekvietė K. D., kuri pareiškėjos vertinimo metu ėjo Audito skyriaus l. e. p. vedėjos pareigas ir kuri atliko pareiškėjos kasmetinį vertinimą. Pakviesta J. M. neatliko pareiškėjos vertinimo, nebuvo pareiškėjos tiesioginiu vadovu 2022 metais, todėl negalėjo pakeisti vertinimą atlikusio tiesioginio vadovo dalyvavimo. Atsakydama į klausimus, J. M. kartojo ,,kiek man žinoma“, ,,kiek esu susipažinusi“ ir pan. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020, pareiškėja teigia, kad Komisija privalėjo į Komisijos posėdį kviesti vertinimą atlikusią K. D. ir jos dalyvavimas buvo privalomas, nes pareiškėjos vertinimas buvo grindžiamas objektyviems faktams prieštaraujančia subjektyvia tiesioginio vadovo nuomone, tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo buvo akivaizdžių nesutarimų, vadovas taikė akivaizdų spaudimą pareiškėjos atžvilgiu. Nedalyvaujant K. D., Komisija negalėjo tinkamai atlikti jai priskirtų funkcijų ir įvertinti K. D. pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad Komisija turėjo teisę, bet ne pareigą į Komisijos posėdį kviesti pareiškėjos tiesioginį vadovą, laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
38. Atsakovas NMA atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai sumažintas pareiginės algos koeficientas, pagrįstumo ir teisėtumo.
40. Pareiškėjai 2022 metais buvo nustatytos šios 4 metinės užduotys ir jų įgyvendinimo rodikliai (b. l. 15–17):
40.1. Efektyvus veiklos planavimas. Vertinimo rodikliai: (1) laiku atliktų užduočių ir pavedimų dalis (100 proc.) (UVIS); (2) 2022 m. vidaus auditų metu pateikti ne mažiau kaip 1 siūlymą dėl NMA veiklos tobulinimo / administracinės naštos mažinimo / procesų optimizavimo / NMA vidaus kontrolės tobulinimo;
40.2. Tobulinti skyriaus veiklą. Vertinimo rodikliai: (1) atliekamų auditų, kuriuose buvo taikytos duomenų masyvų analizės (jei įmanoma taikyti), dalis (50 proc.); (2) laiku suderinta ir parengta NMA vidaus audito metodika pagal naujo programinio laikotarpio procedūras bei pakeitimai pristatyti darbuotojams;
40.3. Užtikrinti tinkamą vidaus auditų rekomendacijų struktūriniams padaliniams įgyvendinimo priežiūrą. Vertinimo rodiklis: NMA direktoriui tarnybiniu pranešimu pateikta informacija apie netinkamai ir / ar ne laiku įgyvendintas vidaus auditų rekomendacijas (0 vnt.);
40.4. Tinkamai vykdyti užtikrinimo ir konsultavimo veiklą. Vertinimo rodiklis: auditoriaus veiklos vertinimo formose nurodytų bendrų balų vidurkis ne mažiau kaip 85 balai (jei bus vertinama).
41. Vykdant kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą už 2022 m., surašytas Motyvuotas siūlymas, kuriuo pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai ir pateiktas siūlymas pareiškėjai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą negu jai iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas – 1 (b. l. 35).
42. Komisijos posėdis dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo įvyko 2023 m. kovo 27 d. (b. l. 37), tą pačią dieną priimta Išvada, kuria nutarta pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2022 m. vertinti nepatenkinimai bei pasiūlyta į pareigas priimančiam asmeniui pareiškėjai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientą intervale esančią pareiginę algą – 1 (b. l. 36).
43. Įsakymu nustatyta pareiškėjai mažesnė pareiginė alga, taikant 1 mažesnį koeficientą, negu jai iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias (b. l. 14).
V.
44. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Įstatymas (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija) (1 str.), kurio 27 straipsnyje įtvirtintas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. Valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime.
45. Įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai. Pagal to paties straipsnio 9 dalies 1 punktą (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-863 redakcija), kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas.
46. Įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad valstybės savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma.
47. Veiksmai, kuriuos turi atlikti valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, išdėstyti Aprašo 6.1–6.7 papunkčiuose. Tiesioginis vadovas po Aprašo 9 punkte nurodyto valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo vertinimo pokalbio užpildo motyvuotą siūlymą (Aprašo 11 p.).
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
49. Būtent vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo (pareigūno) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Apraše pateiktų rekomendacijų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013; 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-580-463/2022; kt.).
50. Aprašo 49 punkte (Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1295 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal motyvuotą siūlymą (49.1 p.), priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (49.2 p.), priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo (49.3 p.), surašo išvadą (5 priedas) (49.4 p.). Pagal Aprašo 50 punktą vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina, be kita ko, (1) pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, (2) kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, (3) taip pat vertina tarnybinės veiklos gerinimo plano vykdymo rezultatus, jeigu toks planas buvo sudarytas. Aprašo 51 punkte įtvirtinta, kad vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir vertinamo valstybės tarnautojo prašymu – liudytojus. Aprašo 53 punkte įtvirtinta, kad po pokalbio vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Pagal Aprašo 59 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną ir saugomas įstaigoje.
51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 yra pasisakęs, kad tai, jog į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą yra vertinimo komisijos teisė, nereiškia absoliučios vertinimo komisijos diskrecijos pasirenkant kviesti tiesioginį vadovą pokalbiu ar ne. Vertinimo komisija kiekvienu atveju privalo įvertinti tiesioginio vadovo dalyvavimo būtinumą, o nustačiusi, kad valstybės tarnautojo vertinimas yra grindžiamas objektyviems faktams prieštaraujančia subjektyvia tiesioginio vadovo nuomone, tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo yra akivaizdžių nesutarimų, taip pat gavusi tokį vertinamo valstybės tarnautojo prašymą, privalo tiesioginį vadovą iškviesti į vertinimo komisijos posėdį pokalbiui. Teisėjų kolegijos nuomone, sąžiningumo ir nešališkumo principai vertinimo komisiją įpareigoja pokalbio su vertinamo valstybės tarnautojo vadovu metu, be kita ko: (1) sudaryti galimybę vertinamam valstybės tarnautojui užduoti su jo veiklos vertinimu tiesiogiai susijusius klausimus tiesioginiam vadovui; (2) išsiaiškinti tiesioginio vadovo atlikto vertinimo motyvus; (3) pašalinti tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pateiktų jo vertinimų atsiradusius prieštaravimus; ir kt.
52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje taip pat pabrėžė ir tai, kad komisijos išvada dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo privalo būti motyvuota. Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, motyvai išdėstomi žodžiu ir užfiksuojami minėtame garso įraše. Iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas, taip pat tai, kokiais motyvais grindžiama vertinimo komisijos išvada. Vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti vertinimo komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams ,,aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai (žr. 2021 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 20 p.).
53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir kitose bylose yra nurodęs, kad atsižvelgus į tai, jog vertinimo komisijos išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti tokios išvados motyvaciją, yra skaitmeninis vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, kuriame turi būti įrašytas visas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-629/2019).
VI.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, įvertinęs Įstatymo ir Aprašo nuostatas nagrinėjamo ginčo kontekste, išsamiai įvertino su Motyvuoto siūlymo parengimu susijusias aplinkybes ir dokumentus, atsakė į esminius proceso šalių pateiktus argumentus, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, labai išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kurie keliami apeliaciniame skunde.
55. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad Komisijos posėdžio garso įraše nėra Komisijos motyvų. Teigia, kad Komisija jai uždavė klausimų, nuolat pertraukinėjo, bandė rasti papildomų jos veiklos trūkumų, nepaaiškino, kodėl pareiškėjos pateikti argumentai ir prieštaravimai yra atmetami.
56. Komisijos posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 27 d., metu, buvo nagrinėjamas pareiškėjos 2022 m. tarnybinės veiklos vertinimas. Komisijos posėdyje dalyvavo ir J. M. (pareiškėjos tiesioginis laikinas vadovas, kuris nedalyvavo pildant pareiškėjos metinę anketą).
57. Teisėjų kolegija, išklausiusi Komisijos garso įrašą, nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Komisijos posėdžio garso įraše nėra Komisijos motyvų, Komisija nuolat pertraukinėjo pareiškėją ir bandė rasti papildomų jos veiklos trūkumų, nepaaiškino, kodėl pareiškėjos pateikti argumentai ir prieštaravimai yra atmetami. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, tinkamai atliko Motyvuoto siūlymo patikrinimo funkciją. Pareiškėja asmeniškai dalyvavo Komisijos posėdyje, galėjo pasisakyt, jai buvo užduodami klausimai, susiję su suformuotomis 2022 m. užduotimis ir jų įgyvendinimu / neįgyvendinimu. Pareiškėjai posėdžio metu paaiškinta, kad Komisijos posėdyje, be kitų Komisijos narių, dalyvauja ir J. M., Komisijos posėdžio metu ėjusi pareiškėjos tiesioginės vadovės pareigas. Iš Komisijos garso įrašo teisėjų kolegija nustatė, kad Komisijos posėdyje iš eilės buvo nagrinėjama pareiškėjos tarnybinė veikla pagal kiekvieną užduotį ir jos vertinimo rodiklius atskirai, pareiškėja teikė paaiškinimus, kurie dažnai buvo abstraktaus pobūdžio, pareiškėja neatsakydavo tiksliai į užduodamus klausimus, nukrypdavo nuo klausimo esmės, todėl Komisija patikslindavo pareiškėjai užduotus klausimus. Komisijos užduoti pareiškėjai patikslinantys klausimai nelaikytini pareiškėjos pertraukinėjimu.
58. Komisija aktyviai siekė įvertinti kiekvieną suformuotą užduotį ir jos įgyvendinimą / neįgyvendinimą, išsiaiškinti, kodėl, pareiškėjos tiesioginio vadovo vertinimu pareiškėja neįvykdė (netinkamai įvykdė) iškeltas užduotis. Pareiškėja turėjo galimybę išsakyti motyvus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje – Motyvuotame siūlyme, nurodytomis aplinkybėmis, pateikti įrodymus, tačiau Komisijos posėdžio metu pareiškėja nepateikė reikšmingų argumentų ar konkrečių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų Motyvuotame siūlyme padarytas išvadas. Iš Komisijos garso įrašo nustatyta, kad Komisija, patikrinusi pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, taip pat priėjo prie išvados, kad pareiškėjos tarnybinė veikla vertinama nepatenkinamai ir buvo pritarta tiesioginio vadovo Motyvuotam siūlymui sumažinti pareiginės algos koeficientą – 1.
59. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Komisija privalėjo į Komisijos posėdį kviesti būtent vertinimą atlikusią K. D. ir jos dalyvavimas buvo privalomas, nes pareiškėjos vertinimas buvo grindžiamas objektyviems faktams prieštaraujančia subjektyvia tiesioginio vadovo nuomone, tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo buvo akivaizdžių nesutarimų, vadovas taikė akivaizdų spaudimą pareiškėjos atžvilgiu.
60. Teisėjų kolegija nesutinka su aukščiau išdėstytais pareiškėjos argumentais ir pažymi, kad vertinimo komisija kiekvienu atveju privalo įvertinti tiesioginio vadovo dalyvavimo būtinumą (žr. šios nutarties 50–51 p.). Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo J. M., tuo metu ėjusi pareiškėjos tiesioginio vadovo pareigas, pareiškėja Komisijai neteikė prašymų, kad Komisijos posėdyje dalyvautų vertinimą atlikusi tuometinė tiesioginė vadovė K. D. Pareiškėja Komisijos posėdžio metu teigė, kad tuometinė tiesioginė vedėja stengėsi įžeisti pareiškėją (Komisijos posėdžio garso įrašo 1 val. 41 min.), naudotas psichologinis smurtas (Komisijos posėdžio garso įrašo 1 val. 43 min.), kėlė įtampą, neatsakinėjo į skambučius, suderintus susitikimus (Komisijos posėdžio garso įrašo 1 val. 52 min.), tačiau Komisijos posėdyje išsiaiškinta, kad pareiškėja dėl tuometinio tiesioginės vadovės tariamų veiksmų skundų ir tarnybinio pranešimo niekam neteikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos teiginiai ir samprotavimai neparodo tuometinės tiesioginės vadovės nusistatymo prieš pareiškėją, dėstomi argumentai yra pernelyg abstraktaus pobūdžio.
61. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą, į teismo posėdį pakvietė K. D., kuri davė paaiškinimus, pareiškėja ir jos atstovas uždavė liudytojai klausimų, tačiau teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, daro išvadą, jog K. D. teisme duoti paaiškinimai nepatvirtino pareiškėjos teiginių, jog Komisijos posėdyje nedalyvaujant K. D., Komisija negalėjo atlikti jai priskirtų funkcijų tinkamai įvertinti K. D. pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą.
62. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Komisija nesilaikė nustatytų pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūrų arba jas pažeidė.
63. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose.
64. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-778-624/2024). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotais kriterijais, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktų išaiškinimų kitose panašiose bylose.
65. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
66. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų ištyrė bylos faktus bei atliko jų teisinį vertinimą, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja abejonių dėl sprendime pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
67. Kadangi sprendimas byloje priimtas ne pareiškėjos naudai nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius