Civilinė byla Nr. 2YT-2859-490/2022

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02106-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.1.;

3.4.4.11.; 3.2.7.1.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 1 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (skolininkų) L. J. ir V. J. skundus dėl antstolio A. Š. veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjami Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolio A. Š. perduoti pareiškėjų V. J. ir L. J. skundai dėl antstolio A. Š. veiksmų.

Pareiškėjas (skolininkas) V. J. pateikė skundą dėl neteisėto nekilnojamojo turto arešto. Prašymą motyvuoja tuo, jog areštą nekilnojamam turtui galima taikyti tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija keturis tūkstančius eurų. Be to areštuotas ir jo dukrai nuosavybės teise priklausantis turtas.

Pareiškėja L. J. prašo panaikinti antstolio taikytą areštą namui, kaip neteisėtą, kadangi ji yra turto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė ir nėra niekam skolinga.

2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi bylos, kaip vienarūšės buvo sujungtos į vieną bylą ir nagrinėjamos kartu.

Antstolis A. Š. atskiro atsiliepimo į skundą nepateikė. 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. skundą atsisakė tenkinti ir nurodė, kad patikrinus skolininko turtinę padėtį pradėtos taikyti CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. išieškojimas iš skolininko turto, todėl vykdydamas skolos išieškojimą iš V. J. turto arešto aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo jam nuosavybės teise priklausanti turtą: 1/2 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalis numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų, tačiau atkreipia dėmesį, kad tik areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, siekdamas apsaugoti kreditorių teisinius interesus, tačiau turto realizavimo nėra pradėjęs. Antstolis 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. skundą atsisakė tenkinti ir nurodė, kad L. J. vardu jokių išieškojimų nėra vykdoma.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškėjų V. J. ir L. J. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. 

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

CPK 585 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoros Kėdainių skyriuje vykdomas skolų išieškojimas iš V. J. pagal: Kauno apygardos teismo Kėdainių rūmų vykdomąjį raštą Nr. eL2-4035-347 dėl 806,82 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo UAB „Euruta“ naudai; VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. išduotą sprendimą Nr. 30.A-77144 dėl 819,03 Eur skolos išieškojimo VSDFV Kauno skyriaus naudai ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 1998 m. spalio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. AV-217 dėl išlaikymo išieškojimo N. J. naudai.

Skundui išnagrinėti pasinaudota teismui prie civilinės bylos perduota vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdomųjų bylų medžiaga nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoros Kėdainių skyriuje vykdomas skolų išieškojimas iš V. J. pagal kelis vykdomuosius dokumentus išieškotojų – UAB „Euruta“, VSDFV Kauno skyriaus ir N. J. naudai. Iš skolininko išieškomų sumų bendra suma buvo 2 925,63 Eur. CPK 634 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pradėdamas vykdyti išieškojimą iš V. J. antstolis A. Š. patikrino duomenis apie skolininko turtinę padėtį ir nustačius, kad skolininko sąskaitose lėšų nėra, skolininkas nedirba ir jokių socialinių išmokų negauna, nusprendė taikyti CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas priverstinio vykdymo priemones, t. y. turto arešto aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/2 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

CPK 662 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė yra nustatyta CPK 664 straipsnyje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Antstolis A. Š. turto arešto aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui V. J. nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 1, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolio pritaikytas areštas V. J. nekilnojamojo turto daliai yra skolos išieškojimo užtikrinimo priemonė tuo atveju, jei turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims, bei kreditoriaus reikalavimo išviešinimas, tačiau nėra pateikta duomenų, kad antstolis yra pradėjęs realizuoti skolininko areštuotą turtą. Turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas V. J. skunde dėl antstolio veiksmų neteisėtumo nurodo argumentą, kad turto areštas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu išieškojimo suma viršija keturis tūkstančius eurų. Pažymėtina, kad CPK 663 straipsnyje yra nurodyti apribojimai, kurie taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju, antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Taigi, pareiškėjo nurodytas apribojimas yra taikomas tik realizuojant skolininko turtą, tačiau neturi įtakos pačios priverstinio vykdymo priemonės – arešto taikymui.

Pareiškėja L. J. skunde nurodo, kad antstolis areštavo namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkė ji yra, tačiau ji neturi jokių įsiskolinimų ir namas negalėjo būti areštuotas. Antstolis A. Š. 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad antstolis L. J. vardu nėra užvedęs jokių vykdomųjų bylų ir tokio asmens atžvilgiu skolų išieškojimas nėra vykdomas. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tačiau iš pateiktų duomenų, nustatyta, kad antstolis yra areštavęs skolininkui tik V. J. nuosavybės teise priklausančią 1/2 turto dalį ir nėra suvaržęs L. J. nuosavybės teise priklausančio turto dalies, todėl pareiškėjos argumentas, kad turtas negalėjo būti areštuotas yra visiškai nepagrįstas.

Taigi, išanalizavus vykdomosios bylos dokumentus ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolis A. Š. padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos išieškojimo vykdymo tvarkos. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjų skundai dėl antstolio A. Š. veiksmų yra nepagrįsti, todėl atmestini (CPK 510 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjų L. J. ir V. J. skundus dėl antstolio A. Š. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                        Jolanta Damulienė