Administracinė byla Nr. eA-660-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00368-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.10.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas UAB „Patikima statyba“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015 m. gruodžio 22 d. protokolinį sprendimą Nr. PP-367 (7-292/2015) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją priimti pareiškėjo skundą dėl atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI, Inspekcija) 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 69-133 (toliau – ir VMI sprendimas).
2. Paaiškino, kad pateikė Komisijai skundą dėl VMI sprendimo. Tačiau Komisija nustatė, kad skundas buvo paduotas praleidus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, todėl skundą jam grąžino.
3. Teigė, kad VMI sprendimo kopiją pareiškėjo vadovui R. M. (toliau – ir vadovas) 2015 m. lapkričio 18 d. tiesiogiai įteikė VMI vyriausiasis specialistas, todėl paskutinė diena skundui paduoti buvo 2015 m. gruodžio 8 d., taigi terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. VMI sprendimo įteikimas administratorei I. K. (toliau – ir administratorė) 2015 m. lapkričio 6 d. nelaikytinas tinkamu įteikimu, nes administratorė nėra pareiškėjo atstovė, administratorės lietuvių kalbos supratimas yra labai ribotas, ji nesuprato dokumento ir iš jo kylančių teisinių pasekmių svarbos. VMI sprendimas vadovui nebuvo perduotas, todėl būtų neteisinga laikyti 2015 m. lapkričio 6 d. kaip VMI sprendimo įteikimo datą.
4. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. lapkričio 2 d. vadovas buvo išvykęs į komandiruotę, kuri truko dvylika dienų. 2015 m. lapkričio 17 d. telefonu buvo susisiekta su Inspekcijos atstovais ir vadovui tapo žinoma apie priimtą VMI sprendimą. Vadovas 2015 m. lapkričio 18 d. nuvyko į Inspekciją ir atsiėmė sprendimą. Administratorės klaida yra objektyvaus pobūdžio, ji apribojo pareiškėjo veiksmų laisvę. Skunde Komisijai nebuvo suformuluotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, nes nebuvo manoma, kad terminas buvo praleistas.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, be kita ko, nurodė, kad administratorė tik formaliai yra įdarbinta administratore, tačiau realiai dirba valytojos darbą, prastai supranta lietuvių kalbą. Vadovas apie VMI sprendimą sužinojo 2015 m. lapkričio 17 d., paskambinęs į VMI. VMI sprendimas vadovui buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 18 d., todėl skundo padavimo terminas nebuvo praleistas.
6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Teigė, kad VMI sprendimas pareiškėjo nurodytu adresu buvo išsiųstas registruotu laišku ir pareiškėjui įteiktas 2015 m. lapkričio 6 d. Paskutinė skundo padavimo diena buvo 2015 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjo nuomonė dėl netinkamo VMI sprendimo įteikimo yra nepagrįsta ir paremta pareiškėjo darbo organizavimo subjektyviomis aplinkybėmis. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokios priežastys kaip neapsisprendimas, patiklumas, neryžtingumas, neatsakingumas, nerūpestingumas yra akivaiždžiai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1527/2009).

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. liepos 2 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-489, kuriuo pareiškėjui papildomai priskaičiavo 46 684,60 Eur mokesčių. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. FR0682-535 šis patikrinimo aktas buvo patvirtintas. VMI sprendimu patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. FR0682-535 bei pareiškėjui priskaičiuotus pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčius. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, 2015 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą Komisijai. Komisija Sprendime nustatė, kad pareiškėjo skundas paduotas praleidus MAĮ 152 straipsnyje nustatytą terminą, pareiškėjas neprašė atnaujinti praleistą terminą, todėl Komisija skundą laikė nepaduotu. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo Komisija pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismas rėmėsi MAĮ 152 straipsnio 2, 3, 5 ir 7 dalimis, 164 straipsnio 1 ir 3 dalimis, o iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjui VMI sprendimas buvo išsiųstas 2015 m. lapkričio 4 d. registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai. Iš AB Lietuvos pašto 2015 m. gruodžio 21 d. pažymos Nr. 3-8067 matyti, kad registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) įteikta 2016 m. lapkričio 6 d. pareiškėjo darbuotojai (administratorei) įmonės adresu. Iš Komisijos byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad I. K. yra pareiškėjo darbuotoja nuo 2015 m. gegužės 9 d.
11. Teismas vertino, kad pareiškėjo darbuotojų veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti atskiriami arba kokiu nors būdu atribojami nuo pareiškėjo, o tai reiškia, jog ūkio subjekto darbuotojų veiksmai MAĮ 152 straipsnio požiūriu laikytini pareiškėjo veiksmais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalimi, 12 dalies 1 punktu, konstatuota, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir yra tiesiogiai atsakingas už pareiškėjo veiklos organizavimą, bendrovei kylančių teisių ir pareigų įgyvendinimą, įskaitant ir VMI sprendimo priėmimą. Pareiškėjas savo veiklą turėtų organizuoti taip, kad jo vadovo komandiruotės metu jo funkcijas ir pareigas atliktų kitas darbuotojas ar įgaliotas asmuo. Pareiškėjas, žinodamas apie suplanuotą vadovo komandiruotę ir siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teises, turėjo galimybę iš anksto pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu, o būtent tinkamu gaunamos korespondencijos atsiėmimu. Nagrinėjamu atveju VMI sprendimą priėmė pareiškėjo darbuotoja, todėl nėra pagrindo vertinti, kad registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteikta netinkamai. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, jam taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą domėtis mokesčių administravimo procedūra. Vien faktas, kad VMI sprendimo įteikimo metu vadovas buvo komandiruotėje, savaime nėra pripažintina aplinkybe, sudarančia kliūtis tinkamai priimti VMI sprendimą bei perduoti jį pareiškėjo vadovui. Jokių objektyvių duomenų, kad kiti asmenys pareiškėjui būtų riboję veiksmų laisvę ar kitaip trukdę naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas, byloje nenustatyta.
12. Teismas konstatavo, kad VMI sprendimas pareiškėjo darbuotojai 2015 m. lapkričio 6 d. įteiktas tinkamai. Atitinkamai minėta data laikoma VMI sprendimo gavimo data, todėl šio sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas, 2015 m. gruodžio 9 d. pateikęs skundą Komisijai, praleido terminą VMI sprendimui apskųsti, tačiau neprašė atnaujinti termino skundui pateikti. Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasi MAĮ 152 straipsnio 5 dalimi, Komisija pagrįstai ginčijamu Sprendimu pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas laikytas nepagrįstu, todėl atmestas. Pažymėta, kad šioje byloje praleisto termino atnaujinimo klausimas nebuvo sprendžiamas.

III.

13. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 2015 m. lapkričio 2 d. jo vadovas buvo išvykęs į komandiruotę verslo tikslais, komandiruotė truko dvylika dienų, vadovas, grįžęs iš komandiruotės, 2015 m. lapkričio 17 d. telefonu susisiekė su VMI, ir tik tuomet jam tapo žinoma apie VMI sprendimą. Jau kitą dieną (2015 m. lapkričio 18 d.) vadovas asmeniškai nuvyko į VMI ir atsiėmė sprendimą. Šios aplinkybės rodo, jog buvo veikta pakankamai atidžiai ir rūpestingai.
15. Tuo tarpu VMI sprendimo įteikimas pareiškėjo administratorei 2015 m. lapkričio 6 d. nelaikytinas tinkamu įteikimu. Administratorė yra eilinė pareiškėjo darbuotoja, ji nelaikytina pareiškėjo atstove. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į teismo posėdžio metu pareiškėjo išsakytus paaiškinimus, kokias funkcijas faktiškai atlieka administratorė (klientų pasitikimo ir kambarių tvarkytojos darbas). Be to, administratorės lietuvių kalbos supratimas yra labai ribotas. Ji, 2015 m. lapkričio 6 d. gavusi VMI sprendimą, nesuprato, kokios tai svarbos dokumentas, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui. Iš pateikto administratorės paaiškinimo matyti, jog VMI sprendimas vadovui netgi nebuvo perduotas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pareiškėjas prašė apklausti šią darbuotoją liudytoja, tačiau teismas prašymo netenkino ir nesudarė galimybės pareiškėjui papildomai pagrįsti šias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta būtų apklausti šią darbuoją apeliacinės instancijos proceso metu. Nagrinėjamu atveju būtų neteisinga tik dėl administratorės klaidos atimti iš pareiškėjo teisę į gynybą.
16. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
17. Pažymi, kad pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, kurios nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, patiklumas, neryžtingumas, neatsakingumas, nerūpestingumas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Be to, teisinių santykių dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, o siekdami įgyvendinti įstatymo jiems suteiktas procesines teises, turi būti aktyvūs, rūpestingi ir atidūs. Netinkamos organizacinės priemonės pareiškėjo veikloje ar jų neįgyvendinimas negali būti vertinamos kaip objektyvi priežastis termino atnaujinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 22 d. protokolinio sprendimo Nr. PP‑367(7‑292/2015) (b. l. 7–8), kuriuo buvo nuspręsta laikyti nepaduotu pareiškėjo 2015 m. gruodžio 8 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 69-133 ir grąžinti šį skundą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas nustačius, kad VMI sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo registracijos adresu ir įteiktas jo darbuotojai (administratorei) 2015 m. lapkričio 6 d. (Komisijos bylos I t., b. l. 23; II t., b. l. 160), todėl skundas Komisijai dėl šio VMI sprendimo turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 26 d., tačiau buvo išsiųstas tik 2015 m. gruodžio 8 d. (Komisijos bylos I t., b. l. 16), t. y. praleidus skundo padavimo terminą.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių nekyla, tačiau skiriasi jų vertinimas. Pareiškėjo nuomone, terminas skundui dėl VMI sprendimo paduoti iš viso nebuvo praleistas, nes šį sprendimą jo direktorius iš VMI atsiėmė asmeniškai 2015 m. lapkričio 18 d. (Komisijos bylos I t., b. l. 22), taigi pareiškėjas skundą pateikė laiku. Tuo tarpu VMI sprendimo įteikimas pareiškėjo darbuotojai nelaikytinas tinkamu įteikimu pareiškėjui, nes darbuotoja gautos korespondencijos neperdavė tuo metu komandiruotėje buvusiam vadovui. Be to, pirmosios instancijos teismas atsisakė iškviesti liudytoja minėtą darbuotoją, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjo teisę į gynybą, todėl ji turėtų būti apklausta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
22. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui.
23. Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami siunčiant registruotu laišku. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.
24. Prieš tai nurodyto teisinio reguliavimo kontekste akcentuotina, kad VMI sprendimas buvo išsiųstas registruotu paštu pareiškėjo buveinės adresu 2015 m. lapkričio 4 d., korespondencija buvo priimta pareiškėjo darbuotojos (2015 m. lapkričio 6 d.). Nuo šios datos ginčijamu Komisijos sprendimu pagrįstai pradėtas skaičiuoti VMI sprendimo apskundimo terminas, kuris baigėsi 2015 m. lapkričio 26 d., tačiau skundas buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 8 d. Taigi Komisija pagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjo skundą dėl VMI sprendimo ir grąžino šį skundą pareiškėjui. Pažymėtina, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nekelia klausimo, kad mokesčių administratorius sprendimą pareiškėjui išsiuntė netinkamu adresu.
25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimu, jog pareiškėjas turėjo pareigą savo veiklą organizuoti taip, kad jo vadovo komandiruotės metu jo funkcijas ir pareigas atliktų kitas darbuotojas ar įgaliotas asmuo. Pareiškėjas, žinodamas apie suplanuotą vadovo komandiruotę ir siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teises, turėjo galimybę iš anksto pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu – tinkamu gaunamos korespondencijos priėmimu ir paskirstymu. Nagrinėjamu atveju VMI sprendimą priėmė pareiškėjo darbuotoja, todėl nėra pagrindo vertinti, kad registruota pašto siunta buvo įteikta netinkamai. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, jam taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą domėtis mokesčių administravimo procedūra.
26. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei byloje nebūtų jokių duomenų, kada ir kokiam konkrečiai pareiškėjo darbuotojui buvo įteiktas VMI sprendimas, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalį dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena būtų laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. O tai reiškia, kad pareiškėjas ir šiuo atveju būtų laikomas praleidęs VMI sprendimo apskundimo terminą.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą apklausti liudytoja jo darbuotoją (administratorę) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė apeliacinės instancijos teismo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra būtinas. Pareiškėjas korespondencijos priėmimo aplinkybes, susijusias su administratorės veiksmais, išsamiai nurodė savo procesiniuose dokumentuose, pateikė minėtos darbuotojos rašytinius paaiškinimus, taip pat nenurodė, kokias aplinkybes papildomai administratorė galėtų paliudyti teisme. Juo labiau, kad prieš tai nurodyto teisinio reguliavimo ir nustatytų bylos aplinkybių kontekste (ypač, kai pareiškėjas neprašo atnaujinti termino skundui dėl VMI sprendimo paduoti) su administratorės veiksmais susijusios aplinkybės neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos administracinės bylos baigčiai. Todėl dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamas pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas, taip pat pripažįstama, kad pareiškėjo teisė į gynybą, atmetant tokį patį pareiškėjo prašymą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pažeista.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo skundo dėl VMI sprendimo padavimo Komisijai aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.