Administracinė byla Nr. eA-2127-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05045-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

        

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ (dabar bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Metrail“), atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuro, uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“, asociacijos „EEPA“, uždarosios akcinės bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Sanitex“, uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ skundus atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „RIMI Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Palink“) dėl sprendimo (jo dalių) panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Metrail“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi teismą ir prašė panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD, teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir Departamentas) 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. VR-17.5-63 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas UAB „Metrail“ skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra (toliau – ir Vilniaus miesto agentūra) atliko UAB „Metrail“ patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo ir 2015 m. liepos 13 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-413 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, jog UAB „Metrail“ neteisėtai išrašė metalinių pakuočių (toliau – ir MP) bei elektros ir elektroninės įrangos (toliau – ir EEĮ) atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus bei pripažino juos naikintinais. Sprendimu Departamentas Patikrinimo aktą patvirtino, tačiau surašant Patikrinimo aktą ir jį patvirtinant, nebuvo įvertintos visos svarbios aplinkybės, buvo neteisingai vadovaujamasi atliekų tvarkymą reguliuojančiais teisės aktais; atsakovas Sprendime išdėstytų išvadų objektyviais duomenimis nepagrindė, o faktinių aplinkybių neanalizavo.

2.2.       Sprendimas buvo priimtas vertinant ne pirminius, o suvestinius atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, būtent – UAB „Metrail“ teiktas ataskaitas, atliekų tvarkymo apskaitos žurnalų duomenis, pranešimus apie atliekų išvežimą, o toks dokumentų įvertinimas neatitinka objektyvumo principo. Dėl žmogiškojo faktoriaus Patikrinimo akte buvo nustatyti įmonės teiktų ataskaitų ir atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo neatitikimai, tačiau Departamentas galėjo daryti išvadas tik išanalizavęs pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius, koks realus metalinės pakuotės ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų kiekis buvo perduotas perdirbti. Dėl to, kad atsakovas vertino tik išvestinius dokumentus, UAB „Metrail“ prieštaravimus dėl Patikrinimo akto atmetė.

2.3.       Sprendime nurodyta, kad UAB „Metrail“ 2014 m. surinko 5 289,507 t metalinės pakuotės atliekų, kurios nebuvo pagrįstos jokiais dokumentais, tačiau atsakovas taip pat konstatavo, jog šios rūšies atliekų surinkimas yra patvirtintas kasos aparato žiniaraščiais, sąskaitomis, kasos pajamų orderiais. UAB „Metrail“ nuo 2011 m. atliekų supirkimui naudoja kasos aparatą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dėl tokio apskaitos būdo ir formos pareiškėjui pretenzijų neturėjo.

2.4.       UAB „Metrail“ nėra aišku, kokiais objektyviais įrodymais vadovavosi atsakovas, Sprendime nurodydamas, jog pareiškėjas 2014 m. surinko 5 289,507 t metalinės pakuotės atliekų, jis šį faktą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. UAB „Metrail“ neturi galimybės gauti faksu siųstų duomenų apie eksportuojamas metalinės pakuotės atliekas suvestinės, kadangi informacija yra saugoma 6 mėnesius. Atsakovui buvo žinoma pranešimų siuntimo praktika bei tvarka po 2013 m. spalio 10 d. nurodymo raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-496, jis privalėjo vertinti sąskaitas už išvežtas siuntas ir CMR važtaraščius, kurie patvirtina metalinės pakuotės atliekų išvežimą, tačiau šių dokumentų netyrė. Departamentas privalėjo įvertinti realiai įvykusias faktines aplinkybes bei kiekvienu atveju konkrečiai nustatyti, ar atliekos realiai buvo sutvarkytos.

3.       Pareiškėjo UAB „Metrail“ nemokumo administratorius 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsiuntė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad palaiko pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir prašo jį tenkinti.

4.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Žaliasis taškas“ skunde teismo prašė panaikinti Sprendimo dalį, kurioje buvo nuspręsta panaikinti skunde nurodytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, UAB „Metrail“ išrašytus VšĮ „Žaliasis taškas“.

5.       Pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       VšĮ „Žaliasis taškas“ su UAB „Metrail“ sudarė sutartis, kuriomis remdamasi, Bendrovė teikė pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas tiesiogiai ir su UAB „Ekstara“, bei kuriomis remdamasi UAB „Metrail“ teikė pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas kaip UAB „Ekstara“ subrangovas. Remdamasi sutartimis, UAB „Metrail“ vienus įrodančius dokumentus išrašė tiesiogiai VšĮ „Žaliasis taškas“, kitus – UAB „Ekstara“, kuri pagal UAB „Metrail“ išduotus dokumentus išrašė ir pateikė įrodančius dokumentus VšĮ „Žaliasis taškas“. VšĮ „Žaliasis taškas“, gavusi pakuočių atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus, išrašė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 priede nustatytos formos dokumentus.

5.2.       Atsakovui priėmus Sprendimą, negaliojančiais tapo VšĮ „Žaliasis taškas“ ir UAB „Metrail“ gauti įrodantys dokumentai, patvirtinantys, kad VšĮ „Žaliasis taškas“, veikdama pavedimo davėjų interesais, įvykdė savo įstatyme nustatytą pareigą – organizavo pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdė gamintojams bei importuotojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas užduotis ir laikėsi licencijuojamos veiklos sąlygų. VšĮ „Žaliasis taškas“, remdamasi gautais įrodančiais dokumentais, išdavė patvirtinimus savo pavedimo davėjams, o panaikinus įrodančius dokumentus, gamintojų ir importuotojų iš pareiškėjo gauti patvirtinimai de jure (teisiškai) tapo negaliojančiais.

5.3.       Nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nėra konstatuota, kad UAB „Metrail“, išrašydama įrodančius dokumentus, pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ, Atliekų tvarkymo įstatymas) reikalavimus ir kad būtent ši teisės norma sudaro teisinį pagrindą panaikinti įrodančius dokumentus. Nei iš rašto, kuriame ji informuota apie įrodančių dokumentų panaikinimą, nei iš Sprendimo ar Patikrinimo akto VšĮ „Žaliasis taškas“ nesupranta, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu remiasi atsakovas, panaikindamas konkretų įrodantį dokumentą, kurį ji gavo iš UAB „Metrail“; nė viename iš šių dokumentų nėra nurodytas nė vienas įrodymas ar argumentas, pagrindžiantis, jog pakuočių atliekos buvo surinktos ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje.

5.4.       UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašė 2014 m. birželio 9  d. ir 2014 m. birželio 12 d. Iš Patikrinimo akto 1 priedo matyti, jog UAB „Metrail“ iki 2014 m. birželio 17 d. tinkamai informavo Departamentą apie pakuotės atliekų eksportą. Atsakovas negalėjo panaikinti nurodytų įrodančių dokumentų.

5.5.       Sprendime, Patikrinimo akte ar rašte nėra nustatyta, jog būtent už 18 siuntų (421,46 t) UAB „Metrail“ išdavė įrodančius dokumentus VšĮ „Žaliasis taškas“. Atsakovas nepagrindė, kad įrodantys dokumentai buvo išduoti būtent už tą pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo eksportuotas, galbūt pažeidžiant Aprašo nuostatas.

5.6.       VšĮ „Žaliasis taškas“ keturis kartus per metus teikia pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitas kompetentingoms aplinkosaugos institucijoms ir priekaištų dėl jos veiklos pastarosios neturėjo; ji, 2014 m. įsigydama metalinės pakuotės atliekų tvarkymo paslaugas iš UAB „Metrail“, neturėjo pagrindo abejoti atliekų tvarkytojo sąžiningumu ar veiklos teisėtumu.

5.7.       VšĮ „Žaliasis taškas“ nebuvo informuota apie atliekamą UAB „Metrail“ patikrinimą ir nebuvo įtraukta į Sprendimo priėmimo procedūrą, todėl negalėjo apginti savo teisių ir teisėtų interesų.

5.8.       Dėl aplinkos apsaugos institucijų kaltės ir aplaidaus funkcijų atlikimo atliekų tvarkytojui galbūt buvo neteisėtai ir nepagrįstai suteikta teisė tvarkyti atliekas ir išduoti šios pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. VšĮ „Žaliasis taškas“ tapo aplaidžios minėtų aplinkos apsaugos institucijų veiklos įkaitu ir jos kaltės dėl to, kad UAB „Metrail“ netinkamai tvarkė metalinės pakuotės atliekas, nėra.

6.       Teismo posėdyje pareiškėjo VšĮ „Žaliasis taškas“ atstovas palaikė pareiškėjo skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti.

7.       Pareiškėjas UAB „Ekobazė“ skunde teismo prašė panaikinti Sprendimo dalį, kurioje buvo nuspręsta panaikinti metalines pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą
Nr. 1414V10001-4994-5462.

8.       Pareiškėjas UAB „Ekobazė“ skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       UAB „Ekobazė“ 2015 m. rugsėjo 23 d. gavo Vilniaus miesto agentūros 2015 m. rugsėjo 18 d. raštą, kuriame buvo informuota apie Sprendimą, jai taip pat pranešta, kad buvo panaikintas UAB „Metrail“ išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1414V10001-4994-5462 už 68,111 t metalinės pakuotes atliekų.

8.2.       Sprendimas UAB „Ekobazė“ sukelia teisines pasekmes, kadangi ji yra atliekų tvarkytoja, apdorojanti mišrias komunalines atliekas, iš jų išrūšiuodama apmokestinamosios pakuotės atliekas ir šias paslaugas teikia gamintojams ir importuotojų organizacijoms. Teisė teikti pakuočių atliekų išrūšiavimo paslaugas ir išduoti tai įrodančius dokumentus įmonei yra suteikta.

8.3.       UAB „Ekobazė“, kaip atliekas tvarkanti įmonė, su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) 2014 m. sausio 20 d. pasirašė sutartį, kuria ši bendrovė įsipareigojo sutvarkyti pakuotės atliekas ir išrašyti šiai organizacijai jų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kuriais remdamiesi, gamintojai ir importuotojai, organizacijos nariai, įgytų mokesčio lengvatą už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. UAB „Ekobazė“, pasirašydama minėtą sutartį, pati neturėjo teisės eksportuoti metalinės pakuotės atliekų ir išduoti tai įrodančių dokumentų, ji sutarčiai vykdyti buvo pasitelkusi UAB „Metrail“. UAB  „Ekobazė“ nors ir išrūšiavo pakuotės atliekas iš mišrių komunalinių atliekų srauto ir jas perdavė atliekų eksporto operacijas atliekančiai UAB „Metrail“, atsakovui pripažinus šios bendrovės eksporto operacijas netinkamomis, UAB „Ekobazė“ išduoti PTO pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai taip pat bus laikomi netinkamais ir šios organizacijos nariai praras mokestinę lengvatą, kurią įgijo pagal įmonės išduotus dokumentus. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Ekobazė“ bus laikoma netinkamai įvykdžiusia savo sutartinius įsipareigojimus PTO pagal sutartį, todėl ši organizacija bei jos nariai, gamintojai ir importuotojai įgis teisę reikalauti nuostolių dėl netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

8.4.       Atsakovas Sprendime tik formaliai konstatavo tariamus ATĮ ir Aprašo pažeidimus, motyvuotai nepagrįsdamas kiekvieno įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindų. Iš Vilniaus miesto agentūros 2015 m. rugsėjo 18 d. rašto, Sprendimo ir Patikrinimo akto UAB „Ekobazė“ nesupranta, kuo remiantis buvo panaikintas dokumentas, kurį ji gavo iš UAB „Metrail“; ji nebuvo informuota apie atliekamą pastarosios bendrovės patikrinimą, nebuvo įtraukta į Sprendimo priėmimo procedūrą, todėl neturėjo galimybių apginti savo teisių ir teisėtų interesų, nors Sprendimas jai sukelia teisines pasekmes.

9.       Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Ekobazė“ ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB  „Palink“ atstovas prašė pareiškėjo skundą tenkinti remiantis jame nurodytais argumentais.

10.       Pareiškėjas UAB „Kalnapilis-Tauro grupė“ skunde teismo prašė panaikinti Sprendimo dalį, kurioje buvo panaikinti UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai
Nr. 1414V10001-4994-4687 ir Nr. 1414V10003-4994-4687, bei jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Pareiškėjas UAB „Kalnapilis-Tauro grupė“ skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       UAB „Kalnapilis-Tauro grupė“, vykdydama pareigą tvarkyti išleistų į rinką gaminių pakuotės atliekas kolektyviniu būdu, su VšĮ „Žaliasis taškas“ sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo. Pastaroji įstaiga su UAB „Metrail“ sudarė sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo, pagal kurią bendrovė įsipareigojo sutvarkyti nurodytą pakuotės atliekų kiekį ir pateikti sutvarkymą įrodančius dokumentus. Tvarkytojas VšĮ „Žaliasis taškas“ 2014 m. išdavė du pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kuriais remdamasi, UAB „Kalnapilis-Tauro grupė“ išdavė patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. Pastarasis 2015 m. vasario 12 d. patvirtino, kad UAB „Kalnapilis–Tauro grupė“ 2014 mokestiniais metais buvo sutvarkyta 511,625 t metalinės pakuotės atliekų. Šis patvirtinimas UAB „Kalnapilis-Tauro grupė“ suteikė teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, tačiau atsakovas, remdamasis Patikrinimo aktu, 2015 m. rugsėjo 16 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino UAB „Metrail“ išduotus įrodančius dokumentus. VšĮ „Žaliasis taškas“ 2015 m. spalio 2 d. raštu informavo apie šį sprendimą. UAB „Kalnapilis–Tauro grupė“ nesutiko su sprendimo dalimi, kuria buvo panaikinti įrodantys dokumentai, kadangi bendrovei buvo panaikinta mokesčio lengvata ir atsirado pareiga mokėti daugiau nei 1 000 000 Eur mokestį už aplinkos teršimą.

11.2.       UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ nėra žinomi konkretūs duomenys ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo surašytas Patikrinimo aktas ir priimtas Sprendimas, todėl neturi galimybės jų įvertinti. Sprendimas yra neteisėtas, kadangi buvo priimtas nesant teisinio pagrindo ir nepranešus UAB  „Kalnapilio-Tauro grupė“; atsižvelgiant į tai, kad mokesčio sumokėjimas daro esminį poveikį jos ūkinei veiklai, prieš priimant šį Sprendimą, bendrovė turėjo būti išklausyta ir jai suteikta teisė į gynybą, ji taip pat turėjo būti įtraukta į administracinę atliekų tvarkytojo patikrinimo procedūrą, o atsakovui to nepadarius, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ skundžia Sprendimo dalį, kuria jai buvo pritaikytos sankcijos, nesant tam teisinio pagrindo.

11.3.       Sprendimas yra neteisėtas, kadangi sankcijos buvo pritaikytos nesant UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ neteisėtų veiksmų ir kaltės. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ nepadarė jokio teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė sąžiningai, todėl tokia teisinė situacija yra ydinga ir neturėtų būti toleruojama. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ tapo galbūt aplaidžios aplinkos apsaugos institucijų veiklos įkaite ir jos kaltės dėl to, kad atliekų tvarkytojas netinkamai tvarkė metalinės pakuotės atliekas, nėra.

12.       Pareiškėjas UAB „Sanitex“ skunde teismo prašė Sprendimo dalį dėl VšĮ  „Žaliasis taškas“ išduoto dokumento Nr. 1414VI0002-4994-4687 panaikinimo panaikinti ir jam iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Pareiškėjas UAB „Sanitex“ skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       UAB „Sanitex“ negali individualiai vykdyti atliekų tvarkymo, kiek tai susiję su į vidaus rinką išleidžiama apmokestinamąja pakuote, todėl įgyvendindama jai, kaip apmokestinamųjų pakuočių gamintojai ir / ar importuotojai, įstatymu nustatytas pareigas, tapo licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ dalyve ir 2007 m. balandžio 3 d. sutartimi dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, kuri 2013 m. kovo 26 d. sutartimi buvo išdėstyta nauja redakcija, pastarajai pavedė UAB „Sanitex“ išleistų į vidaus rinką pakuočių, taip pat ir metalinės pakuotės, atliekų tvarkymą.

13.2.       VŠĮ „Žaliasis taškas“, įvykdžiusi UAB „Sanitex“ pavedimą sutvarkyti metalinę pakuotę už 2014 m. mokestinius metus, tvarkymo organizavimo sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka išrašė ir bendrovei išdavė 2015 m. vasario 18 d. patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą Nr. 1414VI0001-4687-3493, kuriuo patvirtino, kad UAB „Sanitex“ vardu 2014 mokestiniais metais buvo sutvarkyta 276,705 t metalinės pakuotės atliekų. UAB „Sanitex“ 2015 m. spalio 2 d. elektroniniu paštu gavo VŠĮ „Žaliasis taškas“ 2015 m. spalio 2 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad jai buvo panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti metalinės ir polietileno tereftalato (toliau – PET) pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Gavusi šį pranešimą, UAB „Sanitex“ kreipėsi į VšĮ „Žaliasis taškas“ ir reikalavo paaiškinti susidariusią situaciją. Atsakyme buvo nurodyta, kad viešosios įstaigos išrašyti dokumentai UAB „Metrail“ buvo panaikinti Sprendimu, priimtu remiantis Patikrinimo aktu.

13.3.       Priėmus Sprendimą ir juo pripažinus negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus dokumentus, kuriais remiantis UAB „Sanitex“ vardu buvo sutvarkytas 0,448 t metalinės pakuotės atliekų kiekis, jis tapo negaliojančiu. Sprendimas lemia, kad dėl UAB „Metrail“ išrašytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais UAB „Sanitex“ netenka teisės į mokestinę lengvatą ir turi pareigą sumokėti mokestį už 0,448 t metalinės pakuotės atliekų, kurio dydis sudaro 895,85 Eur. Prievolė sumokėti mokestį už aplinkos teršimą atsirado už 2014 mokestinius metus, UAB „Sanitex“ tiki, kad jai nuo mokesčio sumos, taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96–99 straipsnių nuostatas, gali būti priskaičiuoti ir delspinigiai, o tai dar labiau padidins bendrovei tenkančią finansinę naštą. Šios aplinkybės pagrindžia, kad Sprendimas UAB „Sanitex“ sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir iš esmės pažeidžia jos teises bei įstatymo saugomus interesus.

13.4.        Nepaisant to, kad Sprendimas ir jame konstatuotas UAB „Metrail“ išrašytų dokumentų panaikinimo faktas lemia UAB „Sanitex“ tiesiogines neigiamas teisines ir finansines pasekmes, ši bendrovė nebuvo informuota, jog buvo surašytas Patikrinimo aktas, o jį patvirtinus, ji neteks teisės pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata. Atsakovas UAB „Sanitex“ taip pat neinformavo apie priimtą Sprendimą, jo nepateikė, taip pat nepateikė ir Sprendimu patvirtinto Patikrinimo akto nuorašų. Gavusi VšĮ „Žaliojo taško“ pranešimą, UAB „Sanitex“ sužinojo apie Sprendimą ir iš jo kylančias pasekmes, pažeidžiančias jos teises ir teisėtus interesus.

13.5.       Sprendimas turėjo būti tinkamai pagrįstas, turėjo būti aiškiai kvalifikuoti UAB  „Metrail“ pažeidimai kiekvieno konkretaus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento atžvilgiu; argumentacija turi būti žinoma ir VšĮ „Žaliasis taškas“, ir UAB „Sanitex“, kurioms šių dokumentų pripažinimas negaliojančiais sukelia teisines pasekmes. Departamentas neišskiria konkrečių pagrindų, kuriais remiantis naikinamas UAB „Metrail“ išduotas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1414VI0002-4994-4687, kuriuo remdamasi, ,,VšĮ „Žaliasis taškas“ UAB „Sanitex“ išdavė įrodantį dokumentą ir taip yra ribojama šių subjektų teisė patikrinti dokumento panaikinimo teisėtumą ir tinkamai apginti savo teises. Departamentas pateikė tik bendrus argumentus, kuriais remiantis, buvo panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nurodyti Sprendimo 6.1–6.37 punktuose. Sprendimo 2 punkte nurodyta, kad UAB „Metrail“ pažeidė Aprašo ir ATĮ reikalavimus, kadangi pastaroji bendrovė nepateikė jokių pirminių dokumentų, įrodančių, kad metalinės pakuotės atliekos buvo surinktos iš gyventojų; vieninteliai pateikti dokumentai buvo kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms ir pajamų orderiai; įmonė nefiksavo fizinių asmenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų.

13.6.       UAB „Metrail“ pateikti kasos aparatų žiniaraščiai ir pajamų orderiai įrodo metalinių pakuočių atliekų supirkimą bei supirktų atliekų kiekį, todėl turi būti laikomi tinkamais įrodančiais dokumentais, o gyventojų duomenų nenurodymas nėra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos Aprašo ir ATĮ nuostatos. Tai, kad UAB „Metrail“ nefiksavo gyventojų, iš kurių buvo surinktos metalo atliekos, duomenų, neįrodo, kad minėtos metalo atliekos buvo surinktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl atliekų susidarymo, surinkimo užsienio valstybėje ir įvežimo į Lietuvos Respublikoje faktinių aplinkybių. Tai, kad Sprendime atsakovas nenurodė, kurie įrodantieji dokumentai naikintini dėl šio konkretaus pažeidimo, yra ribojamos UAB „Sanitex“ galimybės patikrinti, ar būtent šiuo pagrindu yra panaikintas įrodantis dokumentas Nr. 1414VI0002-4994-4687. Dėl to, kad atsakovas tinkamai nepagrindė UAB „Metrail“ išduotų metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo, ši Sprendimo dalis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

13.7.       Atsakovui Patikrinimo aktu nustačius tam tikrus atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ veiklos trūkumus ir panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotus atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, UAB „Sanitex“ neteko teisės į mokestinę lengvatą ir įgijo prievolę apskaičiuoti bei į biudžetą sumokėti 895,85 Eur mokesčio už aplinkos teršimą, nors su Patikrinimo akte ir / ar Sprendime konstatuotais UAB „Metrail“ įvykdytais pažeidimais nei UAB „Sanitex“, nei VšĮ  „Žaliasis taškas“ nėra susijusios. UAB „Sanitex“ per 2014 mokestinius metus įvykdė visas jai, kaip gamintojai ir importuotojai, teisės aktais nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo pareigas, nepadarė nė vieno teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė ir vykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų. VšĮ „Žaliasis taškas“ neturėjo pagrindo abejoti ir negalėjo daryti įtakos tokiam pasirinkimui.

13.8.        Atsakovas, vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, turėjo pareigą ex officio (pagal pareigas) užtikrinti UAB „Sanitex“ ir kitų asmenų, kurių interesus gali paveikti ir paveikia sprendimas, teisę būti išklausytiems, įtraukdamas juos į administracinę UAB „Metrail“ patikrinimo procedūrą. Atsakovui to nepadarius, Sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

14.       Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Sanitex“ atstovas palaikė pareiškėjo skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti.

15.       Pareiškėjas UAB „Coca-Cola BBC Lietuva“ skunde teismo prašė panaikinti Sprendimo dalį, kurioje buvo panaikintas 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Metrail“ VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotas atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1414V10005-4994-4687.

16.       Pareiškėjas UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.       UAB „Coca-Cola BBC Lietuva“ su VšĮ „Žaliasis taškas“ 2007 m. balandžio 18 d. sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. cch070418-381, kuri 2013 m. balandžio 29 d. susitarimu buvo išdėstyta nauja redakcija. VšĮ „Žaliasis taškas“ organizavo UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ išleistos į rinką apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymą. Sprendimu panaikinus UAB „Metrail“ VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotą įrodantį dokumentą Nr. 1414VI0005-4994-4687, neteko galios ir įrodantis dokumentas, kuriuo remiantis, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ buvo pritaikyta mokestinė lengvata – atleidimas nuo pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

16.2.       Departamentas Sprendimo negalėjo priimti remdamasis MAĮ, privalėjo taikyti specialių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl remiantis minėto įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

16.3.       Iš Sprendimo neįmanoma suprasti, dėl kokio konkretaus pažeidimo buvo panaikinti UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, o Sprendimas nėra paremtas įrodymais, patvirtinančiais šios bendrovės padarytus teisės aktų pažeidimus. Nei Sprendime, nei Patikrinimo akte, kuris buvo patvirtintas Sprendimu, nėra nurodytas (pateiktas) nė vienas įrodymas ar argumentas, kuris pagrįstų, jog UAB „Metrail“ pakuočių atliekas būtų surinkusi kitoje valstybėje.

16.4.       Labai svarbu yra įvertinti tai, kad net pripažinus, jog Sprendime buvo teisingai konstatuota, kad UAB „Metrail“ 2014 m. Departamentui nepateikė išankstinės informacijos apie 18  siuntų (421,46 t) metalinės pakuotės atliekų eksportą, tai nėra pakankamas pagrindas panaikinti būtent VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotą įrodantį dokumentą Nr. 1414VI0005-4994-4687, kuriuo remiantis, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ buvo išduotas įrodantis dokumentas. Nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nėra nustatyta, jog minėtai organizacijai 2014 m. rugpjūčio 22 d. išduotas įrodantis dokumentas Nr. 1414VI0005-4994-4687 buvo išduotas už vieną ar kelias iš 18 siuntų (421,46 t), apie kurių eksportą UAB „Metrail“ galbūt neinformavo atsakovo.

17.       Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ atstovė prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Akcentavo, kad Sprendimas neatitinka individualiam aktui keliamų reikalavimų.

18.       Pareiškėjas UAB „Maxima LT“ teismo prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotų dokumentų Nr. 1414VI0001-4994-4687, Nr. 1414VI0004-4994-4687 ir 
Nr. 1414VI0007-4994-4687 panaikinimo, kuriomis remdamasi VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašė UAB  „Maxima LT“ skirtą 2015 m. vasario 12 d. patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą Nr. 1414VI0001-4687-3512, bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Pareiškėjas UAB „Maxima LT“ skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.       UAB „Maxima LT“, būdama supakuotų gaminių gamintoja ir (ar) importuotoja, turi įstatyme nustatytą pareigą tvarkyti pakuotės atliekas ir apmokėti tokio tvarkymo išlaidas, o atliekų tvarkymo pareigos, kiek tai susiję su į vidaus rinką išleidžiama apmokestinamąja pakuote, ji negali vykdyti individualiai. Įgyvendindama bendrovei įstatymu nustatytas pareigas, UAB „Maxima LT“ tapo licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ dalyve ir 2013 m. balandžio 29 d. sutartimi dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo VšĮ „Žaliasis taškas“ pavedė jos išleistų į vidaus rinką pakuočių, taip pat ir metalinės pakuotės, atliekų tvarkymą. VšĮ „Žaliasis taškas“, įvykdžiusi UAB „Maxima LT“ pavedimą sutvarkyti metalinę pakuotę už 2014 mokestinius metus, minėtoje tvarkymo organizavimo sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka išrašė bei UAB „Maxima LT“ išdavė 2015 m. vasario 12 d. patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą Nr. 1414VI000U4687-3512, kuriuo patvirtino, jog jos vardu 2014 mokestiniais metais buvo sutvarkyta 678,564 t metalinės pakuotės atliekų. UAB „Maxima LT“ VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytame įrodančiame dokumente nurodyta, kad jis buvo išduotas remiantis atliekų tvarkytojų VšĮ  „Žaliojo taško“ išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais.

19.2.       UAB „Maxima LT“ 2015 m. spalio 2 d. gavo VšĮ „Žaliasis taškas“ 2015 m. spalio 2 d. pranešimą „Dėl informacijos apie UAB „Metrail“ išrašytų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą Nr. SR-15-86“. UAB „Maxima LT“ žiniomis, VšĮ „Žaliasis taškas“ UAB  „Metrail“ išrašyti dokumentai buvo panaikinti Sprendimu.

19.3.       Atsakovui priėmus Sprendimą ir juo pripažinus negaliojančiais UAB „Metrail“ VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus dokumentus, tapo negaliojančiu ir šiai organizacijai UAB „Maxima LT“ išrašyto įrodančio dokumentas dalis dėl panaikintais dokumentais pagrįsto 677,899 t pareiškėjo vardu sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio. Dėl UAB „Metrail“ VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais UAB „Maxima LT“ netenka teisės į mokestinę lengvatą ir turi pareigą sumokėti mokestį už 677,899 t metalinės pakuotės atliekų kiekį, kurio dydis – 1 367 731 Eur. Kadangi prievolė sumokėti mokestį už aplinkos teršimą šiuo atveju atsiranda už 2014 mokestinius metus, tikėtina, kad jai nuo mokesčio sumos gali būti priskaičiuoti mokestiniai delspinigiai. UAB „Maxima LT“ Sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir iš esmės pažeidžia teises bei įstatymo saugomus interesus.

19.4.       Atsakovas UAB „Maxima LT“ apie Sprendimą neinformavo, taip pat nepateikė šio dokumento ir Patikrinimo akto nuorašų. Yra akivaizdu, kad aptariamas mokestis pagal savo pobūdį bei dydį yra ekonominio poveikio priemonė, ūkio subjekto ūkinei veiklai daranti esminį poveikį ir taip turinti užtikrinti įstatymuose gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų tinkamą vykdymą. Už UAB „Metrail“ padarytus įstatymo pažeidimus ekonominė poveikio priemonė taikoma UAB „Maxima LT“, tinkamai vykdžiusiai įstatymuose nustatytas pareigas. UAB „Maxima LT“ per 2014 mokestinius metus įvykdė visas jai, kaip gamintojai ir importuotojai, teisės aktuose nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo pareigas.

19.5.       UAB „Metrail“, kaip VšĮ „Žaliasis taškas“ subteikėjo, parinkimu neturėjo pagrindo abejoti ir tokiam pasirinkimui negalėjo daryti įtakos. Tiek UAB „Maxima LT“, tiek minėta organizacija veikė ir veikia pagal įstatymus. UAB „Maxima LT“ tapo VšĮ „Žaliasis taškas“ dalyve ir tvarkymo organizavimo sutartimi pavedė jai organizuoti pakuotės atliekų tvarkymą. VšĮ „Žaliasis taškas“ atliekų tvarkytojus, taip pat ir UAB „Metrail“, parinko teisės aktų nustatyta tvarka patikrinusi ir įsitikinusi, kad ši bendrovė turi teisę išduoti pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

19.6.       Atsakovas, vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, turėjo pareigą ex officio (pagal pareigas) užtikrinti UAB „Maxima LT“ ir kitų asmenų, kurių interesus gali paveikti ir paveikia Sprendimas, teisę būti išklausytiems, įtraukdama juos į administracinę UAB „Metrail“ patikrinimo procedūrą. Sprendimas yra neteisėtas, turi būti panaikintas net ir tuo atveju, jeigu UAB „Metrail“ yra padariusi Patikrinimo akte nurodytus pažeidimus. Sprendimas lemia ekonominio poveikio priemonių atsiradimą tretiesiems asmenims, taip pat ir UAB „Maxima LT“, kurie teisės aktų pažeidimų nėra padarę. Surašant Patikrinimo aktą ir priimant jį tvirtinantį Sprendimą, buvo pažeista trečiųjų asmenų teisė būti išklausytiems ir teisė į gynybą.

20.       Pareiškėjas asociacija „EEPA“ teismo prašė panaikinti Sprendimo dalį, kurioje buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, susijęs su asociacijai „EEPA“ išduotų EEĮ sutvarkymą įrodančių dokumentų Nr. 1487VI0001-4994-3-821, Nr. 1489VI0001-4994-3821, Nr. 1480VI0001-4994-3821, Nr. 1482VI0001-4994-3821 ir Nr. 1483VI0001-4994-3821 panaikinimu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Pareiškėjas asociacija „EEPA“ skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.       Asociacija „EEPA“ 2015 m. spalio 9 d. gavo Vilniaus miesto agentūros raštą, jog pripažįstami negaliojančiais 2015 m. UAB „Metrail“ asociacijai išrašyti EEĮ sutvarkymą įrodantys dokumentai Nr. 1487VI0001-4994-3821, Nr. 1489VI0001-4994-3821,
Nr. 1480VI0001-4994-3821, Nr. 1482VI0001-4994-3821 ir Nr. 1483VI0001-4994-3821. Su minėtu raštu buvo pateiktas Sprendimas.

21.2.       Asociacija „EEPA“ yra licencijuota ne pelno siekianti gamintojų ir importuotojų pavedimu organizuojanti EEĮ atliekų surinkimą ir tvarkymą organizacija, turinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas EEĮ atliekų tvarkymo organizavimo licencijas Nr. 001 ir Nr. 003. Atsižvelgiant į tai, kad pati negali surinkti ir tvarkyti EEĮ atliekų, asociacija „EEPA“ su UAB „Metrail“ sudarė sutartį dėl EEĮ atliekų tvarkymo paslaugų teikimo, kuria ši bendrovė įsipareigojo asociacijai sutvarkyti EEĮ atliekas. Sutartis su UAB „Metrail“ buvo sudaryta paskelbus pirkimą, atitinkamai, pastaroji bendrovė, pirkimo procedūrų metu asociacijai „EEPA“ pateikdama pasiūlymą, nurodė, kad yra kompetentinga įvykdyti sutartyje nurodytus įsipareigojimus, turi visus tam reikiamus valstybės institucijų leidimus, taip pat ir leidimą išduoti EEĮ sutvarkymą įrodančius dokumentus. UAB „Metrail“ paslaugų teikimo metu buvo įtraukta į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. UAB „Metrail“ 2014 m. gruodžio 31 d. asociacijai „EEPA“ išdavė sutvarkymą įrodančius dokumentus, patvirtinančius pagal sutartį suteiktas paslaugas.

21.3.       Sprendimas turi įtakos asociacijos „EEPA“, kaip organizacijos, įgyvendinančios EEĮ gamintojų ir importuotojų pareigas suorganizuoti atitinkamo kiekio EEĮ atliekų sutvarkymą, interesus, jis pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes, lemiančias galimą užduočių neįgyvendinimą, atitinkamai galimą banko garantijos arba laidavimo draudimo sutarties pinigų netekimą, licencijos galiojimo sustabdymą. Asociacija „EEPA“ nebuvo informuota apie atliekamą UAB „Metrail“ patikrinimą bei nebuvo įtraukta į šio sprendimo priėmimo procedūrą, todėl neturėjo galimybių apginti savo teisių ir teisėtų interesų, o atsakovas negalėjo objektyviai įvertinti visų aplinkybių, susijusių su Sprendimu. Asociacija „EEPA“ pasitikėjo oficialia ir kompetentinga valstybės institucijų informacija, pagrįstai tikėjosi, kad įsigyja UAB  „Metrail“ teikiamas paslaugas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus; nebuvo pagrindo abejoti atliekų tvarkytojo veikla. Asociacija „EEPA“ nėra padariusi jokio pažeidimo, o UAB „Metrail“, kurios vykdoma atliekų tvarkymo veikla buvo tikrinta Departamento ir buvo priimtas sprendimas, nėra mokesčio mokėtojas pagal įstatymą. 

21.4.       Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, kai yra nustatomas mokesčio mokėtojo padarytas pažeidimas. Nei UAB „Metrail“, nei asociacija „EEPA“ nėra mokesčio mokėtojos pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, todėl Sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nenurodoma nei viena aplinkybė, pagrindžianti EEĮ įrangos atliekų surinkimą ne Lietuvos Respublikoje, tuo labiau UAB „Metrail“ nevykdo EEĮ atliekų įvežimo (importo) į Lietuvą iš kitų valstybių; nei Sprendime, nei Patikrinimo akte apie jokius konkrečius EEĮ atliekų eksporto atvejus nekalbama. Iš atsakovo dokumentų asociacijai nėra suprantama, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu remdamasis, jis panaikino konkretų sutvarkymą įrodantį dokumentą, kurį asociacija „EEPA“ gavo iš UAB „Metrail“. Sprendime tik formaliai konstatuojami tariami teisės aktų nuostatų pažeidimai, motyvuotai nepagrindžiami kiekvieno iš sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindai, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos.

22.       Teismo posėdyje pareiškėjo asociacijos „EEPA“ atstovas prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

23.       Atsakovas Vilniaus RAAD prašė pareiškėjų UAB „Metrail“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, asociacijos „EEPA“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB „Sanitex“, UAB „Maxima LT“, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir UAB „Ekobazė“ skundus atmesti kaip nepagrįstus.

24.       Atsiliepimą į pareiškėjo UAB „Metrail“ skundą atsakovas grindė šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.       UAB „Metrail“ yra įrašyta į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą ir gali išrašyti įrodančius dokumentus. Vilniaus miesto agentūros vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai atliko planinį UAB „Metrail“ patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo už 2014 m. ataskaitinį laikotarpį. UAB „Metrail“ apie patikrinimą buvo informuota 2015 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 14.6-538. Atlikus patikrinimą, 2015 m. liepos 13 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas. Vilniaus miesto agentūra Patikrinimo akte nustatė pažeidimus, dėl kurių Sprendimu buvo panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinės pakuotės atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą bei EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.

24.2.       Visi metalinės pakuotės atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašyti įrodantys dokumentai turėtų būti panaikinti dėl šių priežasčių:

24.2.1.                      UAB „Metrail“ pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą per 2014 m. surinko 5 289,507 t metalinės pakuotės atliekų, kurios nebuvo pagrįstos dokumentais, t. y. nepateikė pirminių dokumentų, įrodančių, kad metalinės pakuotės atliekos buvo surinktos iš gyventojų. Vieninteliai pateikti dokumentai buvo kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms ir pajamų orderiai. UAB „Metrail“ nefiksavo fizinių asmenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad metalinės pakuotės atliekos buvo surinktos, nepateikė ir pažeidė Aprašo 11.2 punktą bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

24.2.2.                      Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Metrail“, 2014 m. eksportuodama metalinės pakuotės atliekas, Vilniaus RAAD nepateikė išankstinės informacijos dėl 18 siuntų už 421,460 t metalinės pakuotės atliekų; už šias atliekas UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, ir taip pažeidė Aprašo 11.11 punktą bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

24.2.3.                      UAB „Metrail“ 2014 m. išvežė 234 siuntas metalinės pakuotės atliekų į uždarąją akcinę bendrovę (latviškai SIA) (duomenys neskelbtini) už 5 273,922 t. Vadovaujantis Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos valstybinės aplinkos tarnybos Rygos regiono aplinkos valdybos atliekų tvarkymo leidimu Nr. RI13AA0001, (duomenys neskelbtini)vykdo metalo pakuotės (atliekų kodas 15 01 04) atliekų surinkimo, perkrovimo, rūšiavimo ir saugojimo veiklą; metalinės pakuotės atliekų perdirbimo (duomenys neskelbtini) nevykdo. Už šias atliekas UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, ir taip pažeidė Aprašo 11.10 punktą bei ATĮ 3425 straipsnio 2  dalies 7 punktą.

24.2.4.                      Pagal perdirbėjo išrašytų dokumentų ataskaitą už 2014 m., UAB „Metrail“ išdavė dokumentų, įrodančių metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą iš komunalinio atliekų srauto už 4 39,278 t ir iš nekomunalinio atliekų srauto už 1 297,590 t. Pagal perdirbėjo išrašytų dokumentų ataskaitą, tiek nekomunaliniame, tiek komunaliniame atliekų sraute gautos metalinės pakuotės (atliekos kodas 15 01 04) atliekos buvo perduotos (duomenys neskelbtini), kuri neturi teisės perdirbti metalinės pakuotės atliekų.

24.3.       UAB „Metrail“ pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalus 2014 m. iš komunalinių atliekų srauto (duomenys neskelbtini) surinko 920,849 t EEĮ atliekų. Už šias atliekas UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti jų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir taip pažeidė Aprašo 20.5 punktą bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

24.4.       UAB „Metrail“ nepateikė jokių pirminių dokumentų, įrodančių, kad EEĮ atliekos buvo surinktos iš gyventojų, vieninteliai dokumentai buvo kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms ir pajamų orderiai. UAB „Metrail“ nefiksavo fizinių asmenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, todėl nepateikė jokių įrodančių dokumentų, kad atliekos buvo surinktos, ir taip pažeidė Aprašo 20.1 punktą bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

24.5.       UAB „Metrail“ patikrinimui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad po EEĮ išrūšiavimo susidariusios atliekos (EEĮ komponentai) buvo perdirbtos, panaudotos energijai gauti ir (ar) iš jų buvo pagamintas produktas.

24.6.       Vadovaujantis Vilniaus RAAD 2009 m. vasario 9 d. atnaujintu ir 2013 m. gruodžio 19 d. koreguotu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. VR-14.7-V-02-51 (toliau – TIPK), UAB „Metrail“ pajėgumai V(duomenys neskelbtini), tvarkant nebenaudojamas EEĮ atliekas (atliekos kodas 20 01 06), yra 150 t per metus, kai iš viso per 2014 m. Vilniaus tvarkymo aikštelėje buvo surinkta 637,389 t EEĮ atliekų, o pagal iškomplektavimo aktus, 2014 m. buvo išardyta 667,548 t EEĮ atliekų, t. y. buvo viršyti TIPK leidime nustatyti leidžiami sutvarkyti EEĮ atliekų kiekiai ir taip pažeistos TIPK leidimo Nr. VR-14.7-V-02-51 37 lentelės sąlygos. Pagal UAB „Metrail“ TIPK leidimą, įmonė neturėjo faktinių pajėgumų perdirbti 667,548 t EEĮ atliekų.

24.7.       Pagal UAB „Metrail“ atliekų iškomplektavimo aktus, 2014 m. išardžius EEĮ atliekas (atliekos kodas 20 01 36), ardymo metu susidarė nuo išardyto EEĮ kiekio: 1) 87,86 proc. juodojo metalo laužo (atliekos kodas 19 12 02) atliekų; 2) 2,16 proc. plastiko (atliekos kodas 19 12 04) atliekų; 3) 3,29 proc. gumų (atliekos kodas 19 12 04) atliekų; 4) 2,91 proc. stiklo (atliekos kodas 19 12 05) atliekų; 5) 0,35 proc. aliuminio laidų (atliekos kodas 16 02 16); 6) 0,25 proc. vario laidų (atliekos kodas 16 02 16); 7) 1,2 proc. elektroninių variklių ir elektronikos (atliekos kodas 16 01 22); 8) 1,9 proc. aliuminio (atliekos kodas 19 12 03); 9) 1,97 proc. vario (atliekos kodas 19 12 03); 10) 0,76 proc. žalvario (atliekos kodas 19 12 03), taip UAB „Metrail“ pažeidė Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.6 punkto 3 lentelės reikalavimus.

24.8.       2014 m. ardant EEĮ atliekas, UAB „Metrail“ Vilniaus atliekų tvarkymo aikštelėje susidarė: 1) 568,554 t juodojo metalo laužo (atliekos kodas 19 12 02); 2) 14,423 t plastiko iš EEĮ (atliekos kodas 19 12 04); 3) 21,98 t gumų iš EEĮ (atliekos kodas 19 12 04); 4) 19,48 t stiklo atliekų (atliekos kodas 19 12 05); 5) 2,39 t aliuminio laidų (atliekos kodas 16 02 16); 6) 1,69 t vario laidų (atliekos kodas 16 02 16); 7) 8,069 t elektrinių variklių ir elektronikos (atliekos kodas 16 01 22); 8) 12,69 t spalvotųjų metalų (aliuminio iš EEĮ) (atliekos kodas 19 12 03); 9) 13,16 t spalvotųjų metalų (vario iš EEĮ) (atliekos kodas 19 12 03); 10) 5,122 t spalvotųjų metalų (žalvario iš EEĮ) (atliekos kodas 19 12 03).

24.9.       Patikrinimo metu UAB „Metrail“ nepateikė dokumentų, įrodančių EEĮ ardymo metu susidariusių atliekų sutvarkymą ir taip pažeidė Aprašo 20.7 punktą bei ATĮ 342 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

24.10.       2014 m. lapkričio 20 d. (2014 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-650) ir 2015 m. liepos 9 d. (2015 m. liepos 13 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-413) atlikus UAB „Metrail“ veiklos įvertinimus vietoje, buvo nustatyta, kad šios bendrovės atviroje lauko teritorijoje metalinės pakuotės atliekos nebuvo faktiškai renkamos ir saugomos, atliekų kiekiai neatitiko UAB „Metrail“ išrašytuose atliekų sutvarkymą įrodančiuose dokumentuose nurodytų kiekių, todėl akivaizdu, kad nėra įrodymų, jog UAB „Metrail“ rinko tokius metalinės pakuotės atliekų kiekius, kurie užfiksuoti jos atliekų tvarkymo apskaitos žurnale per 2014 metus.

24.11.       Vilniaus miesto agentūra, atlikusi UAB „Metrail“ planinį patikrinimą, nustatė, kad pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą per 2014 metus UAB „Metrail“ iš viso surinko 5 625,642 t metalinės pakuotės atliekų, o dokumentų, pagrindžiančių šių atliekų surinkimą, pateikė tik už 251,497 t. Likęs surinktas kiekis nebuvo pagrįstas pirminiais dokumentais, įrodančiais, kad metalinės pakuotės atliekos buvo surinktos iš gyventojų. Vieninteliai dokumentai, įrodantys apie metalinės pakuotės atliekų gavimą, yra kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms ir pajamų orderiai.

24.12.       UAB „Metrail“ yra nurodžiusi fizinių asmenų rekvizitus jos išrašytuose metalinės pakuotės atliekų, kurios buvo surinktos Vilniaus ir Alytaus aikštelėse, pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose ne už visas surinktas 5 625,642 t metalinės pakuotės atliekų, tačiau tik už 251,497 t. Ši faktinė aplinkybė įrodo, kad UAB „Metrail“ žinojo, jog pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame dokumente turi būti nurodyti taip pat ir fizinio asmens rekvizitai. UAB „Metrail“ ne tik turėjo pareigą žinoti teisinį reguliavimą, bet ir turėjo bei galėjo žinoti, kad iš fizinių asmenų superkant metalinės pakuotės atliekas, išrašytame pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame dokumente turi būti nurodyti taip pat ir fizinio asmens rekvizitai.

24.13.       UAB „Metrail“ turi informuoti Departamentą apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą, todėl bendrovė turi teisės aktuose nustatytą pareigą ir pati rūpintis, kaip tinkamai pranešti apie gaminių bei (ar) pakuočių atliekų išvežimą. Visi Vilniaus miesto agentūroje gaunami išankstiniai pranešimai buvo fiksuojami gautų raštų ir dokumentų žurnale. Patikrinimo metu, sutikrinus Vilniaus miesto agentūros gautų dokumentų žurnale užregistruotus UAB „Metrail“ išankstinio informavimo pranešimus su šios bendrovės pateiktais išankstinio informavimo apie planuojamas vežti atliekas pranešimais, buvo nustatyta, kad UAB „Metrail“ nepateikė išankstinio informavimo dėl 18 siuntų už 421,460 t. UAB „Metrail“ turi teisės aktuose nustatytą pareigą tinkamai informuoti Departamentą, o CMR važtaraštis yra tik krovinio transportavimą lydintis dokumentas, tačiau ne išankstinis pranešimas apie planuojamas išvežti atliekas; atsakovas vertino tik išankstinius informacinius pranešimus apie planuojamas išvežti siuntas. Nepateikus išankstinių pranešimų apie planuojamas išvežti atliekų siuntas, nebuvo sudarytos sąlygos Departamento pareigūnams patikrinti faktinio atliekų išvežimo.

24.14.       Vilniaus miesto agentūrai atlikus UAB „Metrail“ patikrinimą, buvo nustatyta, kad bendrovė visas Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktas metalines pakuotes ir EEĮ atliekas eksportavo (perdavė) į (duomenys neskelbtini). UAB „Metrail“ patikrinimo metu pateikė 2014 m. sausio 2 d. sutartį su šia Latvijos bendrove, kurioje nurodyta, jog pirkėjas įsipareigoja parengti pažymėjimą, patvirtinantį, kad metalinės pakuotės atliekos sutvarkytos pagal R5 kodą, tačiau Vilniaus miesto agentūra nėra gavusi ir UAB „Metrail“ kartu su patikrinimui reikalingais dokumentais nepateikė duomenų apie jos siųstų (eksportuotų) metalinės pakuotės (atliekos kodas 15 01 04) atliekų perdirbimo faktą ar pagamintą produktą iš (duomenys neskelbtini).

24.15.       UAB „Metrail“ pateikė 2014 m. sausio 22 d. susitarimą dėl 2013 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimo ir papildymo, kurioje nurodyta, kad UAB „Metrail“ parduoda, o pirkėjas ((duomenys neskelbtini)) įsigyja plastikinės pakuotės atliekas (atliekos kodas 15 01 02), metalinės pakuotės atliekas (atliekos kodas 15 01 04), metalines atliekas, gaunamas iš EEĮ apdorojimo (atliekų kodas 19 12 02) ir, jeigu reikia, perdirba ir perduoda (parduoda) jas atliekų tvarkymo bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri regeneruoja (perdirba) nurodytas atliekas R4 būdu. UAB „Metrail“, eksportuodama metalinės pakuotės atliekas į (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto agentūrai nepateikė valstybėse narėse gavėją kontroliuojančios aplinkos apsaugos institucijos rašytinio paliudijimo, kad gavėjas turi teisę ir pakankamus pajėgumus perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus, kartu su vertimu į lietuvių kalbą arba gavėjui išduoto aplinkosauginio leidimo atliekų tvarkymo veiklai kopiją kartu su atitinkamos dalies apie tas atliekas, dėl kurių sudaryta sutartis, vertimu į lietuvių kalbą. Pagal Rygos regiono aplinkos valdybos atliekų tvarkymo leidimą Nr. RI13AA0001, (duomenys neskelbtini) gali vykdyti popieriaus (atliekų kodai 15 01 01, 20 01 01, 19 12 01), metalo (atliekų kodai 15 01 04, 19 12 02, 19 12 03, 20 01 40) ir plastikų (atliekų kodai 15 01 02, 19 12 04, 20 01 39) atliekų surinkimą, perkrovimą, rūšiavimą bei saugojimo veiklą – metalinės pakuotės atliekų perdirbimo veiklos ši bendrovė nevykdo. Atsižvelgiant į tai, UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, atidavusi metalinės pakuotės (atliekos kodas 15 01 04) atliekas atliekų surinkėjui, o ne perdirbėjui, t. y. (duomenys neskelbtini).

24.16.       Vilniaus miesto agentūra, objektyviai įvertinusi visas faktines aplinkybes ir atlikusi UAB „Metrail“ planinį patikrinimą, pagal pateiktus dokumentus nustatė, kad visos Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktos EEĮ ir metalinių pakuočių atliekos buvo perduotos (eksportuotos) į (duomenys neskelbtini), kuri šių atliekų perdirbimo ar kitokio panaudojimo veiklos nevykdo. UAB „Metrail“ iš (duomenys neskelbtini) negavo dokumentų, įrodančių, kad EEĮ ir metalinės pakuotės atliekos buvo perdirbtos ar kitaip panaudotos, todėl negalėjo išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių bei EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų; šios aplinkybės sudarė faktinį ir teisinį pagrindą Departamentui priimti sprendimą naikinti neteisėtai išrašytus metalinės pakuotės bei EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

25.       Atsiliepimuose į pareiškėjų UAB „Ekobazė“, VšĮ „Žaliasis taškas“, UAB „Sanitex“, UAB „Maxima LT“, asociacijos „EPPA“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ skundus Departamentas papildomai nurodė, kad Sprendimu buvo Patikrinimo aktas, kuris buvo surašytas atlikus UAB „Metrail“ patikrinimą, ir tiesioginių teisinių pasekmių jis pareiškėjams nesukelia, kadangi buvo panaikinti UAB „Metrail“ išduoti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.

26.       Departamento nuomone, nurodyti pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčo objekto, kadangi jų pateiktų reikalavimų nagrinėjimas jiems tiesioginių teisinių pasekmių nesukels. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo objektu kildina iš sudarytų sutarčių dėl pakuočių atliekų tvarkymo, tačiau skundžia atsakovo dėl UAB „Metrail“ neteisėtų veiksmų priimtą Sprendimą. Departamentas teigė, kad pareiškėjai sutarčių su UAB „Metrail“ pagrindu turėtų iš kitų sutarties šalių turėtų išsireikalauti patirtus nuostolius, susijusius su UAB „Metrail“ netinkamu pakuočių atliekų tvarkymu ar neteisėtu dokumentų, įrodančių pakuočių atliekų sutvarkymą išdavimu, t. y. netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Be to, būtina įvertinti, kaip pareiškėjai vykdė savo pareigas UAB „Metrail“ kontrolės atžvilgiu.

27.       Departamentas pažymėjo, kad teisės aktai jokių įpareigojimų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams informuoti kitus juridinius ar fizinius asmenis apie tam tikro juridinio asmens patikrinimą nenumato. Nurodė, kad atsakovas pagal kompetenciją vykdė savo funkcijas, o Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prašė Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

29.       UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pritarė pareiškėjų skunduose išdėstytiems prašymams. Nurodė, kad gamintojai ir importuotojai, VšĮ „Žaliasis taškas“ nariai, veikia išvestinio „teršėjas moka“ principo – „gamintojo atsakomybės“ – pagrindais. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nuomone, tokia situacija ir teisinis reguliavimas, kai sankcijos taikomos gamintojams ir importuotojams už trečiojo asmens veiksmus, kuriems nei VšĮ „Žaliasis taškas“, nei jos nariai iš esmės negali turėti įtakos, akivaizdžiai prasilenkia su teisingumu. Sankcijos, t. y. mokestinės lengvatos panaikinimas, nariams (tarp jų UAB „Kesko Senukui Lithuania“) negali būti taikomas, kadangi negali būti atsakomybės be kaltės.

30.       Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad Sprendimas, kiek jis sukelia teisines pasekmes VšĮ „Žaliasis taškas“ ir atitinkamai UAB „Kesko Senukai Lithuania“, kaip organizacijos nariui, yra neteisėtas, kadangi net ir tuo atveju, jeigu išnagrinėjus šią bylą paaiškėtų, jog UAB „Metrail“ yra padariusi Patikrinimo akte nurodytus pažeidimus, šio sprendimo pasekmės kyla tretiesiems asmenims, VšĮ „Žaliasis taškas ir jos nariams, taip pat ir UAB „Kesko Senukai Lithuania“, kurie jokių teisės pažeidimų nėra padarę.

31.       UAB „Kesko Senukai Lithuania“ akcentavo, kad nebuvo informuota apie atliekamą UAB „Metrail“ patikrinimą bei nebuvo įtraukta į Sprendimo priėmimo procedūrą, todėl negalėjo apginti savo teisių ir teisėtų interesų, o atsakovas negalėjo objektyviai įvertinti visų aplinkybių. Be to, atsakovas Sprendime tik formaliai konstatavo tariamus Atliekų tvarkymo įstatymo ir Aprašo pažeidimus, motyvuotai nepagrįsdamas kiekvieno iš įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindų.

32.       Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovas su pareiškėjų skundų reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti.

 

II.

 

33.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Metrail“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, asociacijos „EEPA“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB „Sanitex“, UAB „Maxima LT“, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir UAB „Ekobazė“ skundus tenkino bei Sprendimą panaikino. Teismas taip pat patenkino pareiškėjų UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, asociacijos „EEPA“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB „Sanitex“ ir UAB „Maxima LT“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: pareiškėjams UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB „Maxima LT“ ir UAB „Sanitex“ iš Departamento priteisė po 21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjui UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ – 28 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o pareiškėjui asociacijai „EEPA“ – 1 021 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; pareiškėjo VĮ „Žaliasis taškas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo patenkintas iš dalies ir jam iš atsakovo buvo priteista 1 021 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Metrail“ yra įrašytas į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą ir gali išrašyti įrodančius dokumentus už PET ir metalinės pakuotės eksportą, PET, metalinės, stiklinės, plastikinės, popierinės ir kartoninės bei kombinuotos pakuotės surinkimą; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, pradinį apdorojimą, po pradinio apdorojimo gautų sudedamųjų medžiagų ar dalių perdavimą atliekų tvarkytojams ir (ar) pakartotinį panaudojimą, 1A, 2, 3A, 5A, 6, 7, 8 ir 10 kategorijų EEĮ surinkimą, jos pradinį apdorojimą, po pradinio apdorojimo gautų sudedamųjų medžiagų ar dalių eksportą tam tikrose vietose.

35.       Aptaręs su Departamento atliktu planiniu UAB „Metrail“ patikrinimu dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo už 2014 m. ataskaitinį laikotarpį susijusias aplinkybes bei nustatytus pažeidimus ir priimtą Sprendimą patvirtinti Patikrinimo aktą, teismas pažymėjo, kad Patikrinimo akte buvo konstatuota, jog UAB „Metrail“ neteisėtai išrašė metalinių pakuočių bei EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir juos pripažino naikintinais. Departamento direktorius 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. VR-17.5-63 patvirtino Patikrinimo aktą ir panaikino visus UAB „Metrail“ metalinės pakuotės atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytus pakuočių atliekų sutvarkymą bei EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

36.       Pateikdamas argumentus dėl pareiškėjų materialinio suinteresuotumo, teismas pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo įstatymu yra įgyvendinama 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva). Direktyvoje yra nustatytos priemonės, skirtos aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti, užkertant kelią žalingam atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikiui ar sumažinant jį ir sumažinant išteklių naudojimo bendrą poveikį bei padidinant tokio naudojimo veiksmingumą (1 str.). Pagal Direktyvos 13 straipsnį, valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, t. y. nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ar gyvūnams, nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų ir nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypač svarbioms vietovėms. Valstybės narės taip pat turi imtis veiksmų, būtinų siekiant užtikrinti, kad pavojingų atliekų gamyba, rinkimas ir vežimas, saugojimas bei apdorojimas būtų vykdomi tokiomis sąlygomis, kuriomis geriausiai apsaugoma aplinka ir žmonių sveikata, įskaitant veiksmus, skirtus pavojingų atliekų atsekamumui nuo gamybos iki galutinio pristatymo vietos bei kontrolei (Direktyvos 17 str.).

37.       Remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostata ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą, t. y. šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas toje pačioje sąvokoje vartoja žodžius tiek „įrodantys“, tiek „patvirtinantys“ dokumentai; dokumentai turi įrodomąją teisinę reikšmę, įrodo, kad tam tikros atliekos buvo sutvarkytos. Teismas akcentavo, kad reikalavimus atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, nustato Atliekų tvarkymo įstatymo Aštuntasis skirsnis.

38.       Remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio, 3425 straipsnio 2 dalies, Aprašo 8, 9, 19 ir 38 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 14 punkto bei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad dokumentų, įrodančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, pateikimas yra reikšminga aplinkybė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems mokesčio mokėtojams, siekiantiems pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinės bylos dalyku gali būti klausimas dėl dokumentų, įrodančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, panaikinimo, vertinant šių dokumentų teisėtumą.

39.       Teismas pažymėjo, kad Direktyva, Atliekų tvarkymo įstatymas, Aprašas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) yra dokumentai, reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visiems šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra reikšmingi atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir šios sistemos dalyvių teisėms ir pareigoms dokumentai tiek apmokestinimo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme, tiek ir atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įvykdymo prasme, taigi ir atliekų tvarkymo reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pasiekimo prasme.

40.       Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, asociacija „EEPA“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB „Sanitex“, UAB „Maxima LT“, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir UAB „Ekobazė“ dalyvauja kolektyviniame atliekų tvarkyme, kuris yra numatytas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 5  dalyje.

41.       Teismas nustatė, kad UAB „Ekobazė“ yra atliekų tvarkytoja, apdorojanti mišrias komunalines atliekas, ir turi teisę išrašyti pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kuriais remdamiesi, organizacijų nariai, gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Bendrovė 2014 m. sausio 20 d. pasirašė sutartį su PTO, kuria įsipareigojo sutvarkyti pakuotės atliekas ir išrašyti PTO jų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu gamintojai ir importuotojai, PTO nariai, įgytų mokesčio lengvatą už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Kadangi UAB „Ekobazė“ neturėjo teisės eksportuoti metalinės pakuotės atliekų ir išduoti tai įrodančių dokumentų, ji buvo pasirašiusi sutartį su UAB „Metrail“. Dėl Sprendime konstatuotų pažeidimų PTO išrašyti įrodantys dokumentai buvo panaikinti.

42.       Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB „Sanitex“, UAB  „Maxima LT“ ir UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ yra gamintojos bei importuotojos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Vykdydamos savo pareigą tvarkyti išleistų į rinką gaminių pakuotės atliekas kolektyviniu būdu, jos su VšĮ „Žaliasis taškas“ sudarė sutartis dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo. VšĮ „Žaliasis taškas“ sudarė sutartį su UAB „Metrail“ dėl pakuočių atliekų tvarkymo, pagal kurią UAB „Metrail“ įsipareigojo sutvarkyti nurodytą pakuotės atliekų kiekį ir pateikti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. 2014 m. UAB  „Metrail“ VšĮ „Žaliasis taškas“ išdavė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kurie Sprendimu buvo panaikinti.

43.       Teismas pažymėjo, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ sudarė sutartis su UAB „Metrail“, kuria remdamasi, UAB „Metrail“ teikė pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas tiesiogiai, ir su UAB „Ekstara“, kuria remdamasi UAB „Metrail“ teikė pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas kaip UAB „Ekstara“ subrangovas. Remdamasi minėtomis sutartimis, UAB „Metrail“ vienus įrodančius dokumentus išrašė tiesiogiai VšĮ „Žaliasis taškas“, o kitus – UAB „Ekstara“, kuri pagal UAB „Metrail“ išrašytus dokumentus išrašė ir pateikė įrodančius dokumentus VšĮ „Žaliasis taškas“. VšĮ „Žaliasis taškas“, gavusi pakuočių atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus, remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu, išrašė patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą savo dalininkams ir pavedimo davėjams (gamintojams ir importuotojams). UAB „Metrail“ VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti įrodantys dokumentai Sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais.

44.       Teismas nurodė, kad asociacija „EEPA“ yra EEĮ gamintojus bei importuotojus vienijanti organizacija, kurios tikslas – vykdyti teisės aktuose numatytas narių EEĮ atliekų tvarkymo pareigas; ji sudarė sutartį su UAB „Metrail“ dėl EEĮ atliekų sutvarkymo. UAB „Metrail“ 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui išdavė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kurie Sprendimu buvo panaikinti.

45.       Teismas sprendė, kad išdėstytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas pagrindžia, jog Sprendimas, kuriame buvo nuspręsta panaikinti UAB „Metrail“ išrašytus įrodančius dokumentus, pareiškėjams sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir jie yra tiesiogiai suinteresuoti šiuo Sprendimu, todėl turi teisę kreiptis į administracinį teismą su skundais dėl Sprendimo panaikinimo.

46.       Aptaręs UAB „Metrail“ planinio patikrinimo metu Departamentui pateiktus dokumentus ir juose užfiksuotus duomenis bei Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus, teismas pažymėjo, kad atsakovas Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu laikė tai, jog pareiškėjas UAB „Metrail“ nepateikė jokių pirminių dokumentų, įrodančių, kad metalinės pakuotės atliekos (5 289,507 t) buvo surinktos iš gyventojų. Tokią išvadą atsakovas padarė, kadangi įmonė nefiksavo fizinių asmenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jų asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų ir taip pažeidė Aprašo 11.2 punktą, pagal kurį dokumentai gali būti išrašomi Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktam pakuočių atliekų kiekiui, kuris panaudotas (perdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje per mokestinį laikotarpį.

47.       Teismas nustatė, kad Atliekų tvarkymo statymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas UAB „Metrail“ buvo inkriminuotas ir už tai, kad ji nesilaikė Aprašo 20.1 punkto, kuriame nustatyta, jog dokumentai gali būti išrašomi Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktam EEĮ atliekų kiekiui, kuris panaudotas (perdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba valstybėse narėse per kalendorinius metus, reikalavimų.

48.       Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo akte yra nurodyta, jog UAB „Metrail“ Vilniaus miesto agentūrai pateikė dokumentus, įrodančius apie EEĮ gavimą iš fizinių asmenų už 18,436 t. Pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą buvo nustatyta, kad Vilniaus aikštelė per 2014 m. surinko iš viso 637,389 t EEĮ atliekų, o Alytaus tvarkymo aikštelė – 283,4608 t; Druskininkų aikštelėje pagal pateiktus dokumentus EEĮ atliekų nebuvo surinkta. Bendrai buvo surinkta 920,849 t EEĮ atliekų. Visos EEĮ atliekos buvo gautos iš fizinių asmenų. Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Metrail“ nepateikė jokių pirminių dokumentų likusiam EEĮ atliekų kiekiui (902,413 t), įrodančių, jog EEĮ atliekos buvo surinktos iš gyventojų, vieninteliai dokumentai buvo kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms.

49.       Teismas nurodė, kad tam, jog būtų nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, Vilniaus RAAD, priimdamas sprendimą panaikinti atitinkamus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, privalėjo surinkti įrodymus, kad atitinkami ginčo atliekų kiekiai buvo surinkti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Iš Patikrinimo akto matyti, kad išvada, jog 5 289,507 t metalinės pakuotės atliekų ir 902,413 t EEĮ atliekų buvo surinktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo padaryta remiantis vien tik tuo, kad UAB „Metrail“, surinkdama metalinės pakuotės ir EEĮ atliekas iš gyventojų, apskaitos dokumentuose nefiksavo pardavėjo (fizinio asmens) vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jų asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų.

50.       Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – ir Apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės) 7.5 ir 41 punktų bei šių taisyklių 9 priedo 7.4.2.1 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis tikrinamuoju laikotarpiu galiojusia atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos tvarka, pakuočių atliekų surinkėjai, surinkdami pakuočių atliekas iš gyventojų, jei jie nesiverčia individualia veikla, neprivalėjo atliekų apskaitos žurnaluose nurodyti nei fizinio asmens vardo ir pavardės, nei asmens kodo, nei adreso.

51.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Metrail“, pildydama atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą, pažeidė nustatytą atliekų apskaitos vedimo tvarką; byloje taip pat nėra duomenų, kad Bendrovės pateikti dokumentai, kuriais remiantis buvo nustatytas surinktos metalinės pakuotės ir EEĮ atliekų kiekis (atliekų apskaitos žurnalai, kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms ir kt.), būtų suklastoti ar kitaip pripažinti negaliojančiais.

52.       Teismas nurodė, kad atsakovas reikalavimą superkant metalinės pakuotės ir EEĮ atliekas iš gyventojų pirkimo dokumentuose nurodyti fizinio asmens duomenis grindžia VMI išaiškinimu „Dėl elektros, elektroninės įrangos ir metalinių pakuočių atliekų supirkimo įforminimo bei išmokų apmokestinimo ir deklaravimo“, kuris buvo pateiktas 2014 m. rugpjūčio 21 d. rašte, atsakant į atsakovo 2014 m. liepos 3 d. paklausimą dėl klausimų, susijusių su buhalterine apskaita, superkant EEĮ ir metalinės pakuotės atliekas. VMI, atsakydama į paklausimą, paaiškino, kad įmonės, supirkdamos elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei metalinių pakuočių atliekas, privalo vadovautis Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 (toliau – ir Apskaitos ir saugojimo taisyklės). VMI 2014 m. rugpjūčio 21 d. rašte nurodė, kad EEĮ bei metalinių pakuočių atliekas įmonei superkant iš gyventojo (nevykdančio individualios veiklos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 13 straipsnio nuostatomis, tarp gyventojo ir įmonės galėtų būti surašomas juridinę galią turintis laisvos formos dokumentas (pvz., pirkimo-pardavimo aktas ar pan.), turintis visus buhalterinę apskaitą reguliuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Teismas pažymėjo, kad šis VMI paaiškinimas neturi teisės akto galios ir tik išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę dėl mokesčių įstatymų. Be to, šis dokumentas buvo priimtas 2014 m. rugpjūčio 21 d., o tiriamo ataskaitinio laikotarpio pradžia yra 2014 m. sausio 1 d.; byloje nėra duomenų, kad UAB „Metrail“ buvo supažindinta su šiuo Inspekcijos išaiškinimu.

53.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas kaip vieną iš ATĮ 3425  straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo nustatymo argumentų nurodė ir tai, kad UAB „Metrail“ nei patikrinimo metu, nei teikdama pastabas dėl Patikrinimo akto, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių surinktų atliekų perdirbimą, tačiau nei iš Patikrinimo akto, nei iš Sprendimo turinio nebuvo nustatyta, kad dėl šio fakto nustatymo buvo atliekami tam tikri patikrinimo veiksmai ir surinkti tai patvirtinantys įrodymai. Teismas akcentavo, kad siekiant konstatuoti ATĮ 3425  straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, yra būtina nustatyti, kad atliekos buvo surinktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis, UAB „Metrail“ vykdo metalinės pakuotės bei EEĮ atliekų surinkimo veiklą, kaip ji apibrėžta ATĮ 2 straipsnio 14 dalyje, tik Lietuvos Respublikos teritorijoje; duomenų, kad UAB „Metrail“ vykdo pakuočių atliekų įvežimo (importo) į Lietuvą iš kitų valstybių veiklos, byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teiginiui dėl veikos, nurodytos ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl šią Sprendimo dalį pripažintino nepagrįsta.

54.       Teismas pažymėjo, kad atlikus patikrinimą, taip pat buvo nustatyta, jog UAB „Metrail“, 2014 m. eksportuodama metalinės pakuotės atliekas, nepateikė išankstinės informacijos Vilniaus RAAD dėl 18 siuntų už 421 460 kg (421,460 t) metalinės pakuotės atliekų. Atsižvelgęs į tai, atsakovas konstatavo, kad už šias atliekas UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, ir taip pažeidė Aprašo 11.11 punkto bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus.

55.       Teismas nurodė, kad atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog UAB „Metrail“ 2014 m. eksportavo metalinės pakuotės atliekas ir Departamentui teikdavo pranešimus apie planuojamas siuntas. Palyginus pranešimus apie planuojamas siuntas su atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo duomenimis, buvo nustatyta, kad vežant metalinės pakuotės atliekas, laiku buvo pateiktas išankstinis informavimas apie 234 siuntas už 5 273 922 kg. UAB „Metrail“ taip pat pateikė dokumentus už 254 siuntas. Sulyginus Vilniaus miesto agentūroje turimus išankstinius informavimus apie planuojamus metalinės pakuotės atliekų išvežimą (eksportą) su UAB „Metrail“ pateiktu atliekų tvarkymo apskaitos žurnalu už 2014 m., buvo nustatyta, kad žurnale nurodoma 18 siuntų išvežtų (eksportuotų) į (duomenys neskelbtini) už 421 460 kg (421,460 t), kurių Vilniaus miesto agentūra nėra gavusi.

56.       Teismas pažymėjo, kad lingvistinė ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto analizė leidžia daryti išvadą, kad norint pripažinti, jog įrodantis dokumentas buvo išrašytas neteisėtai, turi būti nustatytos viena iš šių sąlygų arba abi sąlygos kartu: 1) dokumentas yra išrašytas už tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota; ir (ar) 2) nėra pateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

57.       Teismas nustatė, kad ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas už pareigos iš anksto informuoti apie planuojamą metalinės pakuotės atliekų išvežimą (eksportą) laiku neįvykdymą. Įvertinęs UAB „Metrail“ bei atsakovo dėl šio pažeidimo pateiktus argumentus bei byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad vien aplinkybė, jog UAB „Metrail“ Departamento pareigūnams nepateikė išankstinės informacijos apie 421,46 tonos atliekų išvežimą (eksportą) į (duomenys neskelbtini), nesant paneigiančių įrodymų, kad šios 18 siuntų buvo eksportuotos, bei tai, kad UAB „Metrail“ kitais 234 siuntų atvejais vykdė šią pareigą, ir tai laikė mažareikšmiu pažeidimu, dėl kurio Departamento pritaikyta poveikio priemonė – įrodančių dokumentų panaikinimas – yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

58.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal UAB „Metrail“ pateiktus duomenis Vilniaus RAAD pripažįsta eksportuotas 234 siuntas į (duomenys neskelbtini), tačiau neteisėtai išrašytais įrodančius dokumentus, susijusius su šiomis siuntomis, laiko dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo; dėl to ir buvo konstatuotas ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto bei Aprašo 11.10 punkto pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad dėl 18 siuntų Vilniaus RAAD nustatė pareigą iš anksto informuoti apie planuojamą metalinės pakuotės atliekų išvežimą (eksportą), tačiau nevertino, ar šios 18 siuntų buvo realiai išvežtos į Latviją ir perdirbtos; buvo tik konstatuota, kad buvo gauti perdirbėjo patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą. Tai reiškia, kad iš esmės ta pati situacija buvo vertinama skirtingai.

59.       Teismas nustatė, kad UAB „Metrail“ pateikė 2014 m. sausio 2 d. sutartį su (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog pirkėjas įsipareigoja parengti pažymėjimą, patvirtinantį, kad metalinės pakuotės atliekos sutvarkytos pagal R5 kodą. Taip pat sutartyje nurodyta, kad pardavėjas (UAB „Metrail“) parduoda, o pirkėjas perka metalo laužą (atliekų kodas 19 12 02). UAB „Metrail“ pateikė 2014 m. sausio 22 d. susitarimą dėl 2013 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimo ir papildymo, kuriame yra nurodyta, kad pardavėjas (UAB „Metrail“) parduoda, o pirkėjas ((duomenys neskelbtini)) įsigyja plastikinės pakuotės atliekas (atliekos kodas 15 01 02), metalinės pakuotės atliekas (atliekos kodas 15 01 04), metalines atliekas, gaunamas iš EEĮ apdorojimo (atliekų kodas 19 12 02) ir, jei reikia, perdirba bei perduoda (parduoda) jas atliekų tvarkymo bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri regeneruoja (perdirba) nurodytas atliekas R4 būdu.

60.       Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo akte yra nurodyta, jog perdirbėjo išrašytų dokumentų ataskaitą, tiek nekomunaliniame, tiek komunaliniame atliekų sraute gautos metalinės pakuotės (atliekos kodas 15 01 04) atliekos buvo perdirbtos Europos ekonominėje erdvėje. Pagal patikrinimo medžiagą nebuvo nustatyta, kad atsakovas aiškinosi (duomenys neskelbtini) eksportuotų metalinės pakuotės atliekų realų perdirbimo faktą, t. y. ar 2014 m. sausio 2 d. sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo realiai vykdoma; pripažinti išrašytais neteisėtai įrodančius dokumentus Vilniaus RAAD nusprendė išskirtinai tik dėl to, kad (duomenys neskelbtini) pagal jai išduotą leidimą nevykdo atliekų perdirbimo veiklos. Teismas pabrėžė, kad vykdant atliekų tvarkymo kontrolę, būtina nustatyti, ar atliekų sutvarkymą įrodančiuose dokumentuose nurodytas atliekų kiekis yra realiai sutvarkytas; nesant šių duomenų, teismas neturi galimybės nustatyti, ar Vilniaus RAAD taikyta poveikio priemonė – įrodančių dokumentų pripažinimas išrašytais neteisėtai, buvo taikyta teisėtai ir pagrįstai, todėl ši Sprendimo dalis negali būti pripažintas teisėta ir pagrįsta.

61.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimo 5 punkte yra nurodyta, jog pagal perdirbėjo išrašytų dokumentų ataskaitą už 2014 m., UAB „Metrail“ išdavė dokumentų, įrodančių metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą iš komunalinio atliekų srauto už 4 439,278 t ir iš nekomunalinio atliekų srauto už 1 297,590 t; Sprendimu iš viso buvo panaikinta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų už 5 633,868 t, t. y. visa išduotų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apimtimi (Sprendimo 6 p.). Teismas pažymėjo, kad nei iš Sprendimo, nei iš Patikrinimo akto nėra aišku, kodėl buvo panaikinti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, išduoti už 5 633,868 t, kai nepagrįstai surinkus buvo pripažinta metalinės pakuotės atliekų komunaliniame sraute už 4 439,278 t, iš jų išduodant atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus tik už 4 339,278 t (Sprendimo 5 p.).

62.       Teismas nurodė, kad Sprendimo 7 punkte yra pažymėta, jog UAB „Metrail“ pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalus 2014 metais iš komunalinių atliekų srauto (duomenys neskelbtini)surinko 920,849 t EEĮ atliekų. Departamentas konstatavo, kad už EEĮ atliekas, surinktas iš komunalinių atliekų srauto (duomenys neskelbtini), UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (pagal turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą UAB „Metrail“ (duomenys neskelbtini) turi teisę surinkinėti EEĮ atliekas tik iš nekomunalinių atliekų srauto) ir taip pažeidė Aprašo 20.5 punkto bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Teismas pripažino, kad UAB „Metrail“ teisės surinkti EEĮ atliekas iš komunalinių atliekų srauto aikštelėje (duomenys neskelbtini) neturi teisės, tačiau Sprendime nurodyta, jog Bendrovė turi teisę išrašyti dokumentus už atitinkamų kategorijų EEĮ surinkimą iš komunalinio srauto (duomenys neskelbtini) (Sprendimo 1.7  p.).

63.       Teismas pažymėjo, kad nei iš Sprendimo, nei iš Patikrinimo akto turinio nėra aišku, koks konkretus EEĮ kiekis teisėtai buvo surinktas Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybėse ir kiek neteisėtai surinktas EEĮ kiekis aikštelėje (duomenys neskelbtini)lėmė EEĮ kiekius, nurodytus atliekų sutvarkymą įrodančiuose dokumentuose, kurie buvo panaikinti. Teismas akcentavo, kad Patikrinimo akto 13.2 punkte yra nurodyta, jog UAB „Metrail“ VŠĮ „Žaliasis taškas“ išrašė įrodančius dokumentus metalinės pakuotės atliekų surinktų nekomunaliniame atliekų sraute už 1 184,00 t, o Sprendimo 5 punkte nurodyta, kad UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų už iš nekomunalinių atliekų sraute surinktas metalinės pakuotės atliekas išrašė iš viso už 1 297,590 t metalinės pakuotės atliekų. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog buvo išduoti 9 įrodantys dokumentai už metalinių pakuočių atliekas, kurios buvo surinktos iš nekomunalinio srauto, tačiau, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu minėti įrodantys dokumentai yra pripažįstami negaliojančiais, nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nėra nurodyta ir argumentuojama; byloje taip pat nėra duomenų, ar šis aikštelėje (duomenys neskelbtini) surinktas EEĮ atliekų kiekis buvo sutvarkytas. Teismo nuomone, vien tai, kad dokumentai buvo išrašyti tų kategorijų EEĮ atliekoms, kurioms atliekų surinkėjas, naudotojas (perdirbėjas) ir (ar) eksportuotojas neturėjo teisės, nepaneigus šių atliekų realaus susidarymo ir jų sutvarkymo fakto bei esant šiems faktinio pagrindimo trūkumams, neleidžia daryti išvados, jog Vilniaus RAAD nagrinėjamu aspektu pagrindė taikomą priemonę, šių dokumentų išrašymą pripažindamas neteisėtu.

64.       Teismas akcentavo, kad UAB „Metrail“ taip pat kaltinama pažeidus Aprašo 20.7 punkto ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus (Sprendimo 13 p.), kadangi patikrinimo metu nepateikė dokumentų, įrodančių EEĮ ardymo metu susidariusių atliekų sutvarkymą (atliekos, susidarančios EEĮ tvarkymo metu, įmonės teritorijoje nebuvo laikomos), tačiau Aprašo 20.7 punkte ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkte kalbama apie skirtingus įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindus. Teismas pažymėjo, kad nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nėra kalbama apie kokius nors EEĮ eksporto atvejus, todėl lieka neaiškus pažeidimo kvalifikavimo ir nustatymo pagrindas, o ši Sprendimo dalis laikytina nepagrįsta.

65.       Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas UAB „Metrail“, kaip mokesčio mokėtojo, patikrinimas, jokie mokesčiai UAB „Metrail“ atžvilgiu Sprendime nebuvo apskaičiuoti ir patvirtinti; buvo atliekama UAB „Metrail“, kaip atliekų tvarkytojo, gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo ir jų teisėtumo kontrolė, kurios atlikimo tvarką reguliuoja Aprašo VIII skyrius „Dokumentų išrašymo kontrolė“. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su pareiškėjų skundų argumentais, kad Sprendimas buvo nepagrįstai priimtas vadovaujantis MAĮ nuostatomis.

66.       Pacitavęs Aprašo 42 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad Aprašo nuostatos nenustato, kad apie patikrinimo procedūrą turi būti informuoti organizacija ir (arba) gamintojui ar importuotojui, kuriems dokumentas buvo išrašytas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog Vilniaus RAAD, neinformuodamas VšĮ „Žaliasis taškas“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, asociacijos „EEPA“, UAB „Maxima LT“, „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB „Ekobazė“ ir UAB „Sanitex“, pažeidė procedūrą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų skundų argumentai, kad jie neturėjo galimybės teikti paaiškinimų ir įrodymų ir taip buvo pažeista jų teisė į gynybą, buvo atmesti.

67.       Atsižvelgęs į tai, kad dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, yra reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visiems šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus RAAD, atlikdamas patikrinimą pareiškėjo UAB „Metrail“ atžvilgiu ir siekdamas jo atsakomybės pagal Sprendime nurodytą pažeidimo esmę, privalėjo objektyviais faktiniais įrodymais ir teisiniais argumentais pagrįsti, kad egzistavo pagrindai panaikinti įrodančius dokumentus.

68.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, Vilniaus RAAD įrodymais UAB „Metrail“ inkriminuotų pažeidimų, dėl kurių buvo panaikinti įrodantys dokumentai, nepagrindė. Teismas pažymėjo, kad UAB „Metrail“ patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, remiantis vien tik išvestiniais duomenimis, nenustatant esminių aplinkybių dėl 2014 m. surinktų atliekų realaus surinkimo ir sutvarkymo. Dėl įrodymų trūkumo ir teisinio kvalifikavimo neaiškumo teismas taip pat neturėjo galimybės spręsti dėl taikytų poveikio priemonių proporcingumo ir teisingumo. Teismas akcentavo, kad nei iš Patikrinimo akto, nei iš Sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokių konkrečių teisės aktų pažeidimų buvo panaikintas konkretus įrodantis dokumentas, todėl pareiškėjams buvo atimta galimybė aiškiai suprasti, remiantis kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buvo panaikinti jiems išduoti įrodantys dokumentai, bei tinkamai pasiruošti gynybai, o teismui, ginčui persikėlus į teismą – atlikti teisminę patikrą.

69.       Teismas sprendė, kad Sprendimas buvo priimtas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi Sprendimo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaip priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o Sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto Sprendimo pripažinimui teisėtu.

 

III.

 

70.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų skundus atmesti.

71.       Departamento apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

71.1.       Teismas skundžiamą sprendimą priėmė pareiškėjų skundus teismo posėdyje išnagrinėjęs nedalyvaujant atsakovo atstovui, kuris teismo šaukimo negavo ir apie teismo posėdį nežinojo. Administracinė byla buvo sustabdyta, o jos nagrinėjimas 2020 m. gegužės 28 d. buvo atnaujintas ir byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Teismo šaukimas 2020 m. birželio 2 d. buvo išsiųstas Vilniaus RAAD, tačiau teismo posėdyje buvo pakeistas atsakovas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai buvo reorganizuoti 2018 metais, prijungiant juos prie naujos įstaigos – Aplinkos apsaugos departamento, kuris nuo 2018 m. veikia kitu adresu ir nuo 2018 etų turi Departamento Lietuvos teismų elektroninių paslaugų (toliau – EPP) paskyrą. Vilniaus RAAD nuo 2019 m. yra likviduotas. Teismo šaukimas turi būti įteiktas realiai, teismas privalo įsitikinti, kad šaukimas buvo gautas, o preziumuoti jo įteikimą per EPP paskyrą būtų galima tik tada, jeigu šaukimas būtų įteiktas veikiančios įstaigos (bylos šalies teisių perėmėjo, kuris ir turi atvykti į posėdį) vardu registruotu EPP. Šaukimą į 2020 m. rugpjūčio 19 d. vykusį teismo posėdį atsakovas likviduoto Vilniaus RAAD EPP paskyroje rado tik gavęs skundžiamą sprendimą. ABTĮ 76 straipsnis nustato bylos šalims pareigą pranešti apie pasikeitusį adresą, tačiau iš straipsnio reguliavimo darytina išvada, kad šaukimas „ne tuo adresu“ laikytinas įteiktu tinkamai, kai oficialiai juridinio asmens adresas nėra pakeistas ir teismui nėra galimybių jo sužinoti; šiuo atveju teismas, teismo posėdyje nagrinėdamas bylą, pakeitė atsakovą ir žinodamas, kad šaukimas buvo išsiųstas ne teisių perėmėjui byloje, turėjo šaukimą įteikti tinkamai, o bylos nagrinėjimą atidėti. Teismas, prašydamas teismo pirmininką pratęsti terminą sprendimui priimti, nurodė, kad byla sudėtinga, skundžiamame sprendime taip pat pažymėjo, kad bylos teisingam išnagrinėjimui trūksta įrodymų ir teismui kyla daug klausimų. Atsakovo atstovas būtų prašęs apklausti specialistus, būtų turėjęs galimybių, jeigu teismui buvo neaiškūs konkretūs momentai patikrinime, pateikti papildomus įrodymus, kadangi ne visi patikrinimo metu paimti dokumentai dėl jų didelės apimties teismui buvo pateikti.

71.2.       Leidimą turintys atliekų tvarkytojai gali įgyti teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kurie suteikia mokestinę lengvatą; šiuo dokumentus nusipirkę gamintojai ir importuotojai, šio mokesčio mokėtojai, pateikę mokesčio deklaracijas, yra atleidžiami nuo dalies ar viso mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Regionų aplinkos apsaugos departamentai yra įpareigoti kiekvienais metais atlikti visų atliekų tvarkytojų, turinčių teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, dokumentų išrašymo teisėtumo patikrinimus bei pažymas pripažinti negaliojančiomis, jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad jos buvo išduotos neteisėtai. Aplinkos apsaugos kontrolės institucija, atlikdama išrašytų dokumentų patikrą už praėjusius mokestinius metus, atlieka dokumentų patikrinimą, kadangi dokumentus galima išrašyti tik už jau sutvarkytas atliekas. Dokumentus, pagal kuriuos tikrinamos įmonės, jos teikia pačios, o kontrolės institucija neturi įgalinimų atlikti kratas ar daryti reikalingų dokumentų poėmius. Atliekamų patikrinimų procedūros ir reikalavimai atliekų tvarkytojams bei jų išrašytiems atliekų tvarkymą įrodantiems dokumentams yra nustatyti teisės aktuose. Aplinkos apsaugos kontrolės institucija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi šių reikalavimų nesilaikymo faktus, išrašant atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, privalo juos pripažinti negaliojančiais, jokių alternatyvų patikrinimo pasekmei – dokumento negaliojimui – teisės aktai nenustato; savo prigimtimi tai nėra poveikio priemonė ūkio subjektui, skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose nustatytas aplinkybes; tai nėra bauda, mokesčio tarifo dauginimas, ūkio subjekto teisių ar pareigų ribojimas.

71.3.       Nors minėti teisės aktai nustato nemažai reikalavimų, kurių privalu laikytis, išrašant atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tačiau teisinis reguliavimas yra sukonstruotas taip, kad nurodytų reikalavimų nesilaikymas preziumuoja įrodančių dokumentų neteisėtumą (atliekų nesutvarkymą), o reikalavimų laikymasis – tinkamą įrodančių dokumentų išrašymą, todėl įrodyti, kad atliekos buvo surinktos, išvežtos ir perdirbtos tinkamai, privalo ne kontrolės institucija, o atliekų tvarkytojas. Tai yra vienintelis įmanomas atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų efektyvios kontrolės reguliavimas, kadangi šie dokumentai yra nepigi prekė, kurią labai nesudėtinga suklastoti, o patikrinti dokumentuose užfiksuotus faktus be papildomų reikalavimų nėra jokių objektyvių galimybių.

71.4.       Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neteisėtumui konstatuoti neužtenka nevykdyti nustatyto reikalavimo, atsakovas dar privalėjo surinkti papildomus įrodymus, kad atliekos nebuvo surinktos (Lietuvoje), nevežtos ar nesutvarkytos. Visų pirma, pagal teisinį reguliavimą, pareigūnai neprivalėjo rinkti papildomų įrodymų. Antra, objektyviai, kai atliekų seniai nebėra, nėra įmanoma surinkti tokių įrodymų. Trečia, pareigūnai atlieka patikrinimą pagal ūkio subjekto pateiktus dokumentus. Ketvirta, teismas nenurodė, kokius (nors apytiksliai) įrodymus apie atliekų nesurinkimą ar nesutvarkymą savo įgalinimų ribose pareigūnai turėjo surinkti. Jeigu bus remiamasi teismo išaiškinimu, įrodinėjimo naštą dėl įrodančių dokumentų teisėtumo perkeliančiu aplinkos apsaugos kontrolės institucijai, atliekų sutvarkymo dokumentų klastojimo ir kitų piktnaudžiavimų atvejai neabejotinai augs, o dokumentų kontrolė, netgi kai dokumentų klastojimas ar kitoks netinkamas atliekų tvarkymas bus akivaizdus, tačiau objektyviai nepagrindžiamas jokiais įrodymais, taps absoliučiai formali.

71.5.        Nagrinėjama byla 2016 m. spalio 27 d. buvo sustabdyta, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00069-13, vėliau bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir vėl sustabdytas, kol bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-2341-1053/2018. Teismas 2020 m. gegužės 28 d. atnaujino bylos nagrinėjimą, konstatuodamas, kad nuosprendis 2020 m. balandžio 27 d. įsiteisėjo, tačiau sprendime apie minėtą nuosprendį argumentų nepateikė.

71.6.       UAB „Metrail“ 2013 m. buvo įrašyta į atliekų tvarkytojų, turinčių teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, sąrašą, todėl nuo 2014 m. (už 2013 m.) buvo pradėta tikrinti jo veikla. Vilniaus RAAD atliko UAB „Metrail“ veiklos ir jos išrašytų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų patikrinimus už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. bei negaliojančiais pripažino visus šios įmonės mokestiniais metais išrašytus dokumentus. Vilniaus RAAD į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir FNTT kreipėsi dar 2014 m. lapkričio 27 d., pagal pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00069-13. Baigęs patikrinimą už 2014 m., Vilniaus RAAD su 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir FNTT bei informavo apie naujus įtarimus ir nurodė patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. 2015 m. spalio 12 d. FNTT Vilniaus RAAD informavo, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. gauta informacija dėl UAB „Metrail“ veiklos yra prijungta prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00069-13. Vilniaus RAAD kelis kartus su paklausimais apie tyrimo eigą kreipėsi į FNTT, tačiau buvo informuotas, kad tyrimo duomenys neviešinami. Byla buvo perduota teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį, kuriuo UAB „Metrail“ vadovai buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 300 straipsnio 3 dalį, įrodžius, kad 2013 m. jie pagamino netikrus tarptautinių krovinių važtaraščius (CMR) ir sąskaitas faktūras bei suklastotus dokumentus panaudojo išrašydami atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Suklastotais buvo pripažinti visi neva į (duomenys neskelbtini) metalinių pakuočių vežimo važtaraščiai, taip pat buvo suklastoti trijų užsienio įmonių tarptautinių vežimų važtaraščiai; buvo konstatuota, kad nei viena siunta su metalinėmis pakuotėmis į Latviją nebuvo išvežta. UAB „Metrail“ vadovai taip pat buvo nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir Apskaitos ir saugojimo taisyklių 3 bei 5 punktų nuostatų pažeidimus. Baudžiamojo proceso metu liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad iš tikrųjų metalo pakuotės atliekų UAB „Metrail“ surenkama buvo nedaug – po kelias tonas per mėnesį. Teismai konstatavo, kad UAB „Metrail“ vadovai veikė organizuotai, turėdami tikslą imituoti metalinių pakuočių atliekų tvarkymą, kad išrašinėtų (pardavinėtų) atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus.

71.7.       Teisminis tyrimas buvo atliktas už 2013 metus, tačiau Sprendimo išvados, kad atliekos buvo sutvarkytos, apskaita buvo vedama gerai, o beveik 6 000 tonų metalinių pakuočių buvo surinktos ir surinktos tinkamai, kai vadovai buvo nuteisti baudžiamąja tvarka už gyventojų duomenų nefiksavimą, superkant metalo pakuotes, atrodo neįtikinamos. Tyrimą organizavęs prokuroras žodžiu paaiškino, kad tyrimo apimtis ir taip buvo labai didelė, o ištyrus ir 2014 m., nei nusikaltimų kvalifikacija, nei bausmės nebūtų pakitusios, todėl buvo nuspręsta apsiriboti 2013 m., tačiau nuosprendžio nebuvimas už 2014 metus negali reikšti, kad 2014 m. sausio 1 d. UAB „Metrail“ pradėjo veikti ir įrodančius dokumentus išrašinėti teisėtai. Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė formaliai, ignoruodamas akivaizdžius faktus.

71.8.       Teismas, sprendime analizuodamas pažeidimus, susijusius su atliekų surinkimu, rėmėsi tuo, kad atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai gali būti panaikinti tik atsakovui įrodžius, jog atliekos surinktos ne Lietuvoje, tačiau atsakovas neturi ir negali turėti objektyvių galimybių įrodyti, iš kur atlieka yra, turėdamas tik praeitų metų kasos kvitą, kuriame nurodytas tik kasos operacijos kodas ir išmokėta suma; atliekų tvarkytojas turi įrodyti, kad atlieka buvo surinkta Lietuvoje. Atliekų apskaitos žurnalas šiuo atveju nėra labai aktualus, kadangi jo duomenys yra naudojami atliekų susidarymo ir tvarkymo būklės analizei, atliekų tvarkymo tikslų ir užduočių vykdymo priežiūrai, visuomenės informavimui ir kitiems tikslams. Atliekų apskaitos žurnalus privalo pildyti visi atliekų tvarkytojai, tačiau atliekų tvarkytojai (ypač surinkėjai), turintys teisę išrašyti atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus, privalo atliekų apskaitą vykdyti taip, kad būtų aišku, iš kur tos atliekos yra. Apskaitų žurnalų duomenys naudojami ir patikrinimams, bet superkant metalinę pakuotę, turi būti laikomasi ir kitų reikalavimų. UAB „Metrail“ vadovai buvo nuteisti už Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo bei Apskaitos ir saugojimo taisyklių nuostatų pažeidimus. Be to, teismas nurodė, kad dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas turi būti pagrįstas ir kitais dokumentais, o ne tik atliekų apskaitos žurnalo duomenimis. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar buvo būtina nurodyti fizinių asmenų rekvizitus pagal Apskaitos ir saugojimo taisykles bei Buhalterinės apskaitos įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje baudžiamojoje byloje padarė išvadą, kad buvo privaloma fiksuoti fizinių asmenų rekvizitus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendis ir 2020 m. balandžio 27 d. nutartis turi prejudicinę galią šioje byloje, konstatuojant Patikrinimo akte nustatytus pažeidimo faktus. Teismo argumentas, kad UAB „Metrail“, nebūdama atliekų importuotoja, atliekas galėjo surinkti tik Lietuvoje, nėra pagrįstas, kadangi ir būdama tik Lietuvoje, ji teoriškai galėjo nusipirkti per kasos aparatą, čekyje nurodydama nurodydama „fizinis asmuo, kasos operacija Nr. 23“ 1 000 t importuotų atliekų ir jas tvarkyti, o teisėtu gali būti tik Lietuvoje padarytų atliekų surinkimas. Patikrinimo akte be dokumentinio pareigūnai fiksavo ir taktinę aplinkybę – metalo surinkimo aikštelėje metalinės pakuotės nėra renkamos ir saugomos, faktiniai pakuočių atliekų kiekiai neatitinka dokumentuose nurodytų kiekių; nesant pirminių dokumentų apie surinkimą nei pačių pakuočių atliekų, darytina vienintelė išvada – apskaitos žurnaluose nurodytos atliekos buvo surinktos ne Lietuvoje.

71.9.       Atsakovas nėra pripažinęs, kad 2014 m. UAB „Metrail“ eksportavo 5 273,922 t metalinės pakuotės atliekų į (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad ši įmonė patvirtino apie 540 t didesnį gautą kiekį. Kadangi buvo atliekamas tik dokumentinis patikrinimas, tai, ar vyko, ar nevyko 18 iš anksto nepraneštų siuntų eksportas, Patikrinimo akte nekonstatuojama; konstatuojama tai, kad eksportuojant (pagal pateiktus dokumentus) 18 siuntų 421,46 t (nurodytų dokumentuose) metalinės pakuotės atliekų, nebuvo iš anksto pranešta pagal nustatytą tvarką ir tai yra savarankiškas pagrindas, kurį konstatavus, atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už iš anksto nepraneštą kiekį pripažįstami negaliojančiais. Teisinis reguliavimas nustato, kad už vieną nepraneštą vežimą panaikinamas įrodantis dokumentas už vežtą kiekį, todėl teisiškai nepagrįstas yra teismo mažareikšmiškumo išaiškinimas, kadangi šiuo pagrindu nebuvo panaikintas visas kiekis, o tik vežtas 18 siuntų (pagal dokumentus), t. y. palyginus su 234 deklaruotomis siuntomis, buvo panaikintas ir nedidelis kiekis įrodančių dokumentų. Be to, 421,46 t metalo pakuočių atliekų yra labai didelis atliekų kiekis. Teismas, pripažindamas šį pažeidimą mažareikšmiu, tokios išvados mažareikšmiškumo kriterijais, nurodytais VAĮ 36 straipsnyje ar remiantis juo priimtame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. D1-322, nemotyvavo.

71.10.       Departamento pareigūnams nėra ir negali būti objektyvių galimybių nustatyti, kur ir kaip atliekos buvo realiai sutvarkytos ar nesutvarkytos. Net 2019 m. liepos 11 d. nuosprendyje (duomenys neskelbtini) direktoriaus parodymai buvo pripažinti nepatikimais, ikiteisminio tyrimo metu klausytasi jo pokalbių su UAB „Metrail“ vadovu, taip pat ir apie sutarčių sudarymą. (duomenys neskelbtini) taip pat neturi leidimo perdirbti metalo pakuočių atliekų. Tik jei reikalavimų laikomasi, galima preziumuoti, kad atliekos realiai buvo surinktos, pervežtos ir sutvarkytos; šiuo atveju įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindas – sutarties su perdirbimo veiklą vykdančia įmone neturėjimas yra pakankamas įrodantiems dokumentams pripažinti negaliojančiais. Teismo nurodytų duomenų, ar atliekos yra realiai sutvarkytos, teisės aktai pareigūnų rinkti tokiais atvejais neįpareigoja.

71.11.       Patikrinimo akto 30 punkte ir toliau yra nurodyta, kad pirminiai dokumentai apie surinkimą buvo pateikti tik už 18,436 t, už likusį kiekį pirminiai apskaitos dokumentai nebuvo pateikti. Pagal pateiktą atliekų apskaitos žurnalą, UAB „Metrail“ EEĮ atliekų aikštelėje Vilniuje surinko 637,389 t atliekų, Alytuje – 283,460 t, Druskininkuose nebuvo surinkta; iš viso – 920,842 t. Patikrinimo akto išvadų 8 punkte yra nurodyta, kad UAB „Metrail“ neturėjo teisės rinkti komunalinio srauto EEĮ atliekų, todėl 637,389 t atliekų buvo surinkta pažeidžiant turimo leidimo sąlygas, o 9 punkte nurodyta, kad UAB „Metrail“ nepateikė tinkamų surinkimą pagrindžiančių dokumentų (likusiam kiekiui), tačiau Patikrinimo akte buvo nustatyti ir kiti šių atliekų tvarkymo pažeidimai – viršytas leidžiamas laikyti Vilniaus aikštelėje tvarkant EEĮ atliekų kiekis (leidžiama 150 t, o pagal dokumentus išardyta 667,548 t), taip pat nebuvo pateikti tinkami įrodymai, kad visas kiekis EEĮ atliekų buvo sutvarkytas. UAB „Metrail“ išrašė atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų už 860 t, todėl jis visas ir buvo panaikintas. Nenurodymas, kurioje aikštelėje buvo surinkta 18,436 t atliekų, kai įrodantys dokumentai naikinami kitais pagrindais, yra teisiškai nereikšmingas. Teismas sprendime taip pat neišnagrinėjo visų pareiškėjų skundų argumentų, kadangi Sprendimą panaikino kitais pagrindais. Patikrinimo akto 13.2 punkte kalbama ne apie EEĮ atliekas, o apie metalinės pakuotės atliekas.

71.12.       Nebuvo pateikti nei EEĮ atliekų eksportą, nei sutvarkymą įrodantys dokumentai. Teismas nepagrįstai iškreipė ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasmę, kadangi šis punktas taikoms tiems atliekų tvarkytojams, kurie eksportuoja atliekas perdirbimui, todėl jame yra nurodytas eksportas. Vadovaujantis teismo logika, jeigu UAB „Metrail“ būtų pateikusi eksporto dokumentus, tačiau nebūtų pateikusi sutvarkymo dokumentų, šis punktas būtų tinkamas, o kai nėra pateikta nei eksporto, nei sutvarkymo dokumentų, šio pažeidimo eksportuotojui nustatyti negalima; tokia išvada nėra pagrįsta.

71.13.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas) 14 punktas nustato, kad priimant sprendimą dėl įrodančių dokumentų panaikinimo, reikia vadovautis MAĮ 132 straipsnio terminais, atsižvelgęs į tai, atsakovas, priimdamas Sprendimą, privalėjo vadovautis šiame straipsnyje nustatytais terminais ir jį nurodyti Sprendime, tačiau Sprendimas buvo priimtas remiantis ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies punktu ir Aprašo 11.20 punktu.

71.14.       Teismas analizavo kiekvieną Sprendime (Patikrinimo akte) pritaikytą teisės normą, nenustatydamas teisinio pagrindimo trūkumų, tačiau nepagrįstai nustatydamas, jog visus pateiktų patikrinimui dokumentų trūkumus atsakovas turėjo pareigą kompensuoti rinkdamas papildomus įrodymus (nenurodydamas, kokius įrodymus ir kokiu teisiniu pagrindu, pagal kokias procedūras). Atlikdami patikrinimus, pareigūnai savo iniciatyva išsiaiškina tai, ką gali išsiaiškinti, tačiau tai, ką konstatavo teismas, nėra ir negali būti objektyvių galimybių įgyvendinti. UAB „Metrail“ ir kiti pareiškėjai nenurodė, kad Sprendimo motyvai (įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindai) jiems būtų nesuprantami, o atliekų tvarkymo žinių trūkumas ar kiti kilę klausimai Sprendimo nepagrįstu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų prasme nedaro.

72.       Pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti bei pareiškėjui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

73.       Pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“ savo poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

73.1.       Atsakovas, perėmęs reorganizuoto Vilniaus RAAD funkcijas (teises ir pareigas), apie tai teismo neinformavo. Be to, kaip nurodo atsakovas, reorganizuoto Vilniaus RAAD EPP paskyra buvo (ir yra) aktyvi, nebuvo panaikinta, atsakovas ja naudojosi (ir naudojasi), taigi jis turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes.

73.2.       Atliekų tvarkytojas turi pagrįsti atliekų sutvarkymą teisės aktų nustatyta apimtimi ir dokumentais, tačiau su apelianto argumentacija nesutiktina dviem aspektais: 1) UAB „Metrail“ pakuočių atliekų tvarkymo nepagrindė; Departamentas neprivalėjo įrodyti (pagrįsti) padaryto pažeidimo. UAB „Metrail“ atsakovui pateikė visus jo reikalautus pateikti dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius surinktų atliekų apskaitą pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (pvz., Patikrinimo akto 5–7, 15 p.), dokumentus, patvirtinančius atliekų eksportą (pvz., Patikrinimo akto 21, 23, 26–27 p., Patikrinimo akto priedas Nr. 1), ir, kaip nurodoma kitose šio procesinio dokumento skyriuose, UAB „Metrail“ pateikti dokumentai teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitiko. Apeliantas iš tikrinamo subjekto gavęs dokumentus, tačiau nesutinkantis su jais, ar manantis, kad pastarųjų nepakanka, privalėjo pagrįsti, kokie dokumentai ir kodėl yra neteisingi (nepakankami), kodėl yra kvalifikuojamas vienas ar kitas pažeidimas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Departamentas įmonei inkriminuotų pažeidimų, dėl kurių buvo panaikinti įrodantys dokumentai, įrodymais nepagrindė. Atsakovas turėjo ir turi visas priemones, skirtas efektyviai patikrinti kontroliuojamus subjektus, taip pat ir gaunant išankstinius pranešimus apie eksportuojamas į užsienį sutvarkymui atliekas bei pareigūnams suteikiant teises netrukdomai patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą reguliuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, gauti informaciją bei duomenis. Kaip nurodoma Patikrinimo akto 26 punkte ir jo priede Nr. 1, UAB „Metrail“ visus 2014 m. atsakovą iš anksto informavo apie eksportuojamą atliekų išvežimą (eksportą) į užsienį; kaip matyti iš Patikrinimo akto priedo Nr. 1, apeliantas iš UAB „Metrail“ nuolat gaudavo išankstinius pranešimus apie planuojamą atliekų eksportą, pranešimai buvo pateikiami trys dienos prieš vykdomą vežimą. Atsakovas turėjo visas galimybes faktiškai patikrinti UAB „Metrail“ vykdomus vežimus, tačiau nei Patikrinimo akte, nei Sprendime, nei byloje nėra informacijos, ar šia prevencine funkcija institucija pasinaudojo, ar vykdė patikrinimus. Nors apeliantas ir bando grįsti savo negalėjimą surinkti įrodymų, tačiau apeliaciniame skunde užsimena apie kreipimąsi į Latvijos kompetentingas aplinkos apsaugos institucijas ir informacijos iš jų gavimą, o tai tik dar kartą pagrindžia tai, kad jis turi visas reikiamas įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų suteikiamas galimybes kokybiškai atlikti kontroliuojamo subjekto patikrinimą ir, jiems esant, pažeidimams pagrįsti reikiamų įrodymų surinkimą, todėl konkretus atvejis negali būti išimtis.

73.3.       Apeliantas nesugebėjimą vykdyti priskirtų funkcijų bando pateisinti teigdamas, kad tikrina atliekų tvarkytojus, turinčius teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kurių yra apie 1 000, tačiau tai paneigia oficialiai skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros, kuri įtraukia atliekų tvarkytojus į atliekų tvarkytojų, turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, sąrašą, informacija, kurioje nurodoma, kad 2014 m. tokių tvarkytojų buvo tik 190.

73.4.       Apeliacinio skundo argumentus, kad sprendimas laikyti negaliojančiais įrodančius dokumentus nėra poveikio priemonė subjektui, skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose nustatytas aplinkybes, paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, jog gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) yra dokumentai reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visiems šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra reikšmingi atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir šios sistemos dalyvių teisėms ir pareigoms dokumentai tiek apmokestinimo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme, tiek ir atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įvykdymo prasme, taigi ir atliekų tvarkymo reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pasiekimo prasme.

73.5.       Atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas yra dokumentas, kuriuo patvirtinamas tinkamas atliekų sutvarkymas, ir būtent atliekų sutvarkymas, o ne konkretus dokumentas yra paslauga, kurią įsigyja gamintojai ir importuotojai (juos atstovaujančios kolektyvaus atliekų tvarkymo organizavimo organizacijos), teisės aktų nustatyta tvarka organizuodamos pirkimus arba pasirašydamos sutartis su savivaldybių (administratoriaus) atrinktais atliekų tvarkytojais.

73.6.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas įrodymais nepagrindė UAB „Metrail“ inkriminuotų pažeidimų, dėl kurių buvo panaikinti jos išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, o apelianto teiginiai, kad nustatytų pažeidimų jis neprivalo įrodyti, prieštarauja ne tik teisės aktų nuostatoms, tačiau ir suformuotai teismų praktikai.

73.7.       Apeliantas patvirtina, kad baudžiamojoje byloje nebuvo vertinta buvusių UAB „Metrail“ vadovų ir pačios įmonės veikla 2014 metais Baudžiamojoje byloje UAB „Metrail“ vadovai buvo nuteisti, įrodžius, kad 2013 m. jie pagamino netikrus tarptautinių krovinių važtaraščius, suklastotais buvo pripažinti visi neva į (duomenys neskelbtini) metalinių pakuočių vežimo važtaraščiai, konstatuota, kad nė viena siunta metalinėmis pakuotėmis į Latviją nebuvo išvežta. Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-935/2020 matyti, kad nustatyti faktai yra susiję su UAB „Metrail“ ir jos vadovų veikla 2013 metais, o dėl 2014 metų veiklos nėra nei inkriminuota jokių nusikalstamų veikų, nei pateikta argumentų. Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje UAB „Metrail“ veiksmai buvo vertinami įmonės buhalterinės apskaitos vedimo aspektu, tačiau nebuvo analizuota, ar buvo padaryti pažeidimai, nurodyti Sprendime, be kita ko, susiję su Aprašo 11.2 punkto ir Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimais. Baudžiamojoje byloje konstatavus netikrų tarptautinių krovinių važtaraščių (CMR) ir PVM sąskaitų faktūrų už 2013 metus pagaminimą (už laikotarpį nuo 2013 metų balandžio mėnesio), negalima teigti, kad analogiški veiksmai buvo atliekami ir 2014 metais, o duomenų, kad analogiški dokumentai galėjo būti suklastoti 2014 metais, byloje nėra.

73.8.       Sprendime nurodyta, kad iš komunalinio atliekų srauto per 2014 m. buvo surinkta 4 339,278 t metalinės pakuotės atliekų, likusios atliekos yra iš nekomunalinio srauto. Be to, atliekos buvo renkamos ne tik Vilniaus mieste, tačiau ir Alytaus bei Druskininkų miestuose. Tvarkytojas supirkinėjo atliekas, o apeliaciniame skunde nurodytas Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centras atliekas tvarko jas surinkus iš gyventojų. Atsakovas, pateikdamas šiuos duomenis, jų nepagrindžia. Teismas pagrįstai nevertino ir nepateikė argumentų dėl minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, nes baudžiamojoje byloje UAB „Metrail“ veikla, susijusi su pakuočių atliekų sutvarkymu už 2014 metus, nebuvo vertinama.

73.9.       Apeliantas, aiškindamas atliekų tvarkytojo pareigą, susijusią su asmenų duomenų fiksavimu surenkant metalinės pakuotės atliekas, remiasi išimtinai ATĮ 3425 straipsnio 7 ir 10 dalių nuostatomis, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis tikrinamuoju laikotarpiu galiojusia atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos tvarka, atliekų surinkėjai, surinkdami atliekas iš gyventojų, jei jie nesiverčia individualia veikla, neprivalėjo atliekų apskaitos žurnaluose nurodyti nei fizinio asmens vardo ir pavardės, nei asmens kodo, nei adreso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškoje byloje 2020 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2020 aiškindamas ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo taikymą, nurodė, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, turėjo surikti įrodymus, jog atitinkami ginčo atliekų kiekiai buvo surinkti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tokių įrodymų apeliantas byloje nepateikė. Šioje byloje vertinama ne UAB „Metrail“ buhalterinė veikla, tačiau UAB „Metrail“ veiklos atitiktis ATĮ 3425 straipsnio 10 dalies nuostatoms, o jas UAB „Metrail“ veikla atitiko. Patikrinimo akto 17 punkte nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus UAB „Metrail“ 2014 m. surinko 251,497 t metalinės pakuotės (atliekos kodas 15 01 04) atliekų iš fizinių asmenų (komunalinio srauto). Šiuos kiekius pagrindžia UAB „Metrail“ pateikti atliekų gavimą įrodantys dokumentai (sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros), tačiau kokiu pagrindu tokiems kiekiams išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo panaikinti, apeliantas nenurodė ne tik Sprendime ir Patikrinimo akte, bet ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, atsakovas nurodo, kad Patikrinimo akte pareigūnai fiksavo ir faktinę aplinkybę, jog metalo surinkimo aikštelėje metalinės pakuotės nėra renkamos ir saugomos, faktiniai pakuočių atliekų kiekiai neatitinka dokumentuose nurodytų kiekių, tačiau taip pat nurodo, kad patikrinimą atliekant pasibaigus mokestiniams metams, susidaro situacija, kad atliekų buvo fakto negali patikrinti, taigi, apeliaciniame skunde Departamento nurodyti argumentai prieštarauja vienas kitam. Apelianto argumentai, susiję su fizinių asmenų duomenų nefiksavimu, yra svarbūs tik kalbant apie komunaliniame sraute susidariusių atliekų surinkimą, o komerciniame sraute susidariusias atliekas pristato įmonės (ne fiziniai asmenys), todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, išduoti už pakuočių atliekas, surinktas komerciniame sraute. Hipotetiškas ir niekuo nepagrįstas kontroliuojančios institucijos teiginys, kad UAB „Metrail“ teoriškai galėjo nusipirkti per kasos aparatą, čekyje nurodydama „fizinis asmuo, kasos operacijos Nr. 23“ 1 000 tonų importuotų atliekų ir jas sutvarkyti“, tik patvirtina, kad ji apskritai nėra kompetentinga užtikrinti tinkamos atliekų tvarkytojų veiklos kontrolės ir pagrįsti savo priimtų sprendimų.

73.10.       ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir Aprašo 11.11 punkte nustatytu atveju atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai galėjo būti panaikinti nebent už 421,460 t (18 siuntų, apie kurias neva nebuvo informuota), todėl teismas pagrįstai įvertino, kad UAB „Metrail“ dėl šio pažeidimo nurodė, jog išankstinius pranešimus apie numatomą atliekų eksportą teikė faksu, kaip tai buvo išaiškinta Vilniaus RAAD 2013 m. spalio 10 d. rašte, tačiau, kadangi informacija apie faksu siųstus pranešimus saugoma 6 mėnesius, tai patvirtinančių įrodymų nėra galimybės pateikti. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad apeliantas buvo informuotas apie neva nepraneštus eksporto atvejus. Kadangi atsakovas nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nenurodė ir nevertino, kuriems atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams buvo priskirtas kiekis, apie kurio eksportą nebuvo informuota, atitinkamai jis nepateikė jokių įrodymų, kad šis kiekis, kurio gavimą patvirtino kita šalis (kuriai buvo eksportuotos atliekos), buvo neišvežtas, remiantis tuo, Sprendimu visiškai naikinti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus buvo ne tik nepagrįsta, tačiau ir neproporcinga. Teismas motyvuotai nurodė, kad nesant paneigiančių įrodymų, jog šios 18 siuntų buvo eksportuotos, bei tai, kad UAB „Metrail“ kitais 234 siuntų atvejais vykdė šią pareigą, šis pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, dėl kurio atsakovo pritaikyta poveikio priemonė – įrodančių dokumentų panaikinimas – yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Apeliantas apie visas siuntas gavęs išankstinę informaciją, ją priėmęs ir įvertinęs, nė karto nenustatė, kad tokio atliekų eksporto nebuvo ir / ar atliekų gavėjas nėra kompetentingas jas sutvarkyti.

73.11.       UAB „Metrail“ pateikė 2014 m. sausio 2 d. sutartį su (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad pirkėjas įsipareigoja parengti pažymėjimą, patvirtinantį, jog metalinės pakuotės atliekos buvo sutvarkytos pagal R5 kodą; sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavėjas (UAB „Metrail“) parduoda, o pirkėjas perka metalo laužą (atliekų kodas 19 12 02). UAB „Metrail“ pateikė 2014 m. sausio 22 d. susitarimą dėl 2013 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimo ir papildymo, kurioje yra nurodoma, kad pardavėjas (UAB „Metrail“) parduoda, o pirkėjas ((duomenys neskelbtini)) įsigyja plastikinės pakuotės atliekas (atliekos kodas 15 01 02), metalinės pakuotės atliekas (atliekos kodas 15 01 04), metalines atliekas, gaunamas iš EEĮ apdorojimo (atliekų kodas 19 12 02), ir, jei reikia, perdirba ir perduoda (parduoda) jas atliekų tvarkymo bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri regeneruoja (perdirba) nurodytas atliekas R4 būdu. Apeliantas disponavo reikiamais dokumentais, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog pagal patikrinimo medžiagą nebuvo nustatyta, kad atsakovas aiškinosi (duomenys neskelbtini) eksportuotų metalinės pakuotės atliekų realų perdirbimo faktą, t. y. ar 2014 m. sausio 2 d. sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo realiai vykdoma. Pripažinti neteisėtai išrašytais įrodančius dokumentus atsakovas nusprendė išskirtinai tik dėl to, kad (duomenys neskelbtini) pagal jai išduotą leidimą nevykdo atliekų perdirbimo veiklos, nors jam buvo žinoma, kad pastarojo tvarkytojo gautos atliekos yra perduodamos kitam įgaliotam tvarkytojui (duomenys neskelbtini), kuris turėjo teisę vykdyti atliekų perdirbimo veiklą. Apeliantui gavus visus reikiamus dokumentus, jis turėjo pareigą ir visas galimybes išsiaiškinti, ar, esant įtarimams, pakuočių atliekos realiai buvo tvarkomos, tačiau jis to nedarė ir tiesiog be pagrindimo bei įrodymų surinkimo panaikino atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad neva (duomenys neskelbtini) neturi leidimo perdirbti metalo pakuočių atliekų, tačiau nei atliekant patikrinimą, nei bylos nagrinėjimo metu jis jokių duomenų apie tai nepateikė, tokio argumento jis nenurodė nei Patikrinimo akte, nei Sprendime, atsižvelgusi į tai VšĮ „Žaliasis taškas“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šiuos argumentus paneigiančių įrodymų nepateikė, nors apeliantas, tikrindamas UAB „Metrail“ veiklą už 2013 metus, disponavo Latvijos kompetentingų institucijų patvirtinimais apie (duomenys neskelbtini) teisę perdirbti pakuočių atliekas, tai buvo konstatavęs Patikrinimo akte ir pripažinęs šio atliekų tvarkytojo sutvarkytų atliekų dalį teisėtomis.

73.12.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą nurodė, kad vykdė ne mokestinį UAB „Metrail“ patikrinimą, bet planinį UAB „Metrail“, kaip ūkio subjekto, įrašyto į atliekų tvarkytojų sąrašą, taigi jis pripažino, kad konkrečiu atveju nebuvo atliekamas UAB „Metrail“ mokestinis patikrinimas, tačiau nepaisydamas to, nurodė, kad Sprendimas priimamas vadovaujantis MAĮ 132 straipsniu. Apeliantas nurodo, kad Sprendimo pagrindai buvo atitinkamos Atliekų tvarkymo įstatymo ir Aprašo nuostatos, tačiau Sprendime šios nuostatos nurodomos tik kaip pažeistos, tačiau ne kaip pagrindas, kuriuo yra naikinami konkretūs atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ar tvirtinamas Patikrinimo aktas. Atitinkamai nepagrįstas yra apelianto argumentas, susijęs su Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo nuostatų taikymu, kadangi aktualios redakcijos šio aprašo 14 punkte nustatoma, kad patikrinimo aktas patvirtinamas regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens Sprendimu MAĮ 132 straipsnyje nustatytais terminais; priimant konkretų sprendimą, MAĮ 132 straipsnio nuostatos aktualios tik tiek, kiek tai yra susiję su sprendimo priėmimo terminais. Be to, įrodančių dokumentų panaikinimo teisiniai pagrindai nustatomi Atliekų tvarkymo įstatyme, o jie nėra nurodomi kaip Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atliekant UAB „Metrail“, kaip atliekų tvarkytojo, gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo ir jų teisėtumo kontrolę, o ne mokesčio mokėtojo patikrinimą, Sprendimas nepagrįstai buvo priimtas vadovaujantis MAĮ nuostatomis.

73.13.       Teismo išvados, kad Sprendimas buvo priimtas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pagrindžia ne tik teismo sprendime nurodyti, bet ir VšĮ „Žaliasis taškas“ išdėstyti argumentai. Apelianto argumentas neva pareiškėjai nenurodė argumentų, kad Sprendimo motyvai (įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindai) būtų nesuprantami, o jei jie nesuprato, tai yra pareiškėjų atliekų tvarkymo žinių trūkumas, rodo tik tai, kad nesant teisinių ir faktinių pagrindų bei argumentų, Departamentas, būdamas viešojo administravimo institucija, vykdančia viešojo administravimo funkcijas, bando neetiškai žeminti proceso dalyvius, užuot pagrindęs ir išsklaidęs ne tik pareiškėjams ir tretiesiems asmenims, bet ir teismui kilusias pagrįstas abejones dėl Sprendimo teisėtumo.

74.       Pareiškėjas asociacija „EEPA“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei pareiškėjui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

75.       Savo poziciją asociacija „EEPA“ grindžia tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“, iš esmės kalbėdamas apie EEĮ atliekų tvarkymą. Pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Sprendime nurodytuose Aprašo 20.7 punkte ir Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkte kalbama apie skirtingus įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindus, kadangi Aprašo taikymo atveju privalu pateikti atliekų panaudojimą liudijančius dokumentus (t. y. kur buvo realizuotos išardytų EEĮ atliekų sudėtinės dalys), o Atliekų tvarkymo įstatymo nurodytu atveju – pateikti EEĮ atliekų eksportą patvirtinančius dokumentus (kai atliekos nebuvo ardomos vietoje, o buvo eksportuotos). Kadangi nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nėra kalbama apie kokius nors EEĮ atliekų eksporto atvejus, lieka neaiškus pažeidimo kvalifikavimo ir nustatymo pagrindas. Taip pat nėra aišku, kokių dokumentų UAB „Metrail“ nepateikė ir kodėl pažeidė teisės aktų reikalavimus.

76.       Pareiškėjas UAB „Sanitex“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

77.       Savo poziciją pareiškėjas UAB „Sanitex“ iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“. UAB „Sanitex“ nuomone, teismo sprendimas yra tinkamai ir išsamiai motyvuotas, teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, todėl naikinti jo sprendimą apeliaciniame skunde nurodomais pagrindais ir argumentais nėra pagrindo.

78.       Pareiškėjas UAB „Ekobazė“ prašo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas.

79.       Pareiškėjas UAB „Ekobazė“ savo poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

79.1.       Teiginys, kad pažeidimų nebuvimo įrodinėjimo našta turėtų tekti atliekas tvarkančiai įmonei, neturi jokio teisinio pagrindo, o tokia savo pozicija Departamentas iš esmės paneigia visuotinai civilizuotose teisinėse valstybėse priimtus teisės principus. Apelianto argumentai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos neprivalėjo surinkti įrodymų, priimdamos Sprendimą, yra nepagrįsti bei iš esmės prieštarauja tiek teisinės valstybės esminiams principams, tiek Konstitucijai, tiek VAĮ.

79.2.       Teismas nei turėjo, nei privalėjo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-2341-1053/2018, kadangi šiame nuosprendyje nėra minimos ar nagrinėjamos kokios nors aplinkybės, susijusios su šia administracine byla, o atsakovo nurodytoje byloje buvo tiriama situacija, susijusi UAB „Metrail“ veikla 2013 metais, tačiau Sprendimas yra dėl 2014 metais UAB „Metrail“ vykdytos atliekų tvarkymo veiklos. UAB „Metrail“ ir jos darbuotojų padaryti pažeidimai ir / arba nusikalstamos veikos 2013 metais jokiais būdais nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad minėta bendrovė ir jos darbuotojai padarė pažeidimus ir / arba nusikalstamas veikas 2014 metais, o atsakovo teiginiai, kad jokiu būdu negali reikšti, jog staiga, 2014 m. sausio 1 d. UAB „Metrail“ pradėjo veikti ir išrašinėti įrodančius dokumentus teisėtai, akivaizdžiai pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir parodo institucijos išankstinį nusistatytą prieš bendrovę.

79.3.       Atsakovo pozicija, kad nesant nei pirminių dokumentų apie atliekų surinkimą, nei pačių atliekų, darytina vienintelė išvada – apskaitos žurnaluose nurodytos atliekos surinktos ne Lietuvoje (nežinia kur, iš viso nesurinktos), pirmiausia neatitinka nekaltumo prezumpcijos principo ir VAĮ įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Be to, ATĮ 3425 straipsnio 7 dalyje yra nustatomi reikalavimai atliekų tvarkytojui, apdorojančiam surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, siekiant jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti. Atsižvelgiant į ATĮ 2 straipsnyje apibrėžtą atliekų tvarkytojo sąvoką, gyventojai nėra priskiriami atliekų tvarkytojams; jie neprivalo vesti nei atliekų apskaitos, nei nurodyti atliekų kilmės, todėl gyventojų priduoti atnešamos atliekos nėra priskiriamos komunaliniam srautui, o ATĮ 3425 straipsnio 7 dalies nuostatos šiuo atveju nėra taikomos. Sprendime, Patikrinimo akte ir teismo sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad vadovaujantis tikrinamuoju laikotarpiu galiojusia atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos tvarka, atliekų surinkėjai, surinkdami atliekas iš gyventojų, jei jie nesiverčia individualia veikla, atliekų apskaitos žurnaluose neprivalėjo nurodyti nei fizinio asmens vardo ir pavardės, nei asmens kodo, nei adreso.

79.4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje
Nr. I-2341-1053/2018 buvo vertinama UAB „Metrail“ pareiga fiksuoti fizinių asmenų, pridavusių metalinės pakuotės atliekas, buhalterinės apskaitos vedimo apimtyje, tačiau nebuvo pasisakyta, ar buvo padaryti pažeidimai nurodyti Sprendime bei susiję su ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Aprašo 11.2 punkto reikalavimų pažeidimais.

79.5.       Net jeigu Departamentas ir turėtų informaciją apie atliekas UAB „Metrail“ pridavusius gyventojus, jis vis tiek neturėtų duomenų, kur buvo surinktos Bendrovei gyventojų priduotos atliekos, kadangi atliekas surenkantys ir jas priduodantys atliekų tvarkytojams gyventojai – fiziniai asmenys, pagal teisės aktų nuostatas neprivalo nurodyti priduodamų atliekų kilmės valstybės ir / ar šaltinio; atliekas priduoti jas tvarkančiai įmonei gali ir fizinis asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir / ar gyventojas, o pagal atsakovą išaiškinimą, tokiu atveju atliekų kilmė būtų ne Lietuvos Respublika.

79.6.       Departamento apeliacinio skundo argumentai prieštarauja vieni kitiems: atsakovas nurodo, kad Patikrinimo akte pareigūnai fiksavo ir faktinę aplinkybę, jog metalo surinkimo aikštelėje metalinės pakuotės nėra renkamos ir saugomos, faktiniai pakuočių atliekų kiekiai neatitinka dokumentuose nurodytų kiekių, tačiau pats nurodo, kad patikrinimą atliekant pasibaigus mokestiniams (t. y. ir veiklos vykdymo metams), susidaro situacija, kad atliekų buvimo fakto negali patikrinti.

79.7.       Atsakovo argumentai, kad teismo motyvai, jog byloje nėra įrodymų, kad metalinės pakuotės atliekos nebuvo perdirbtos yra nepagrįsti, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai teisės aktais nėra įpareigoti rinkti įrodymų, kad atliekos buvo sutvarkytos, kertasi su VAĮ įtvirtintais viešojo administravimo principais. Be to, pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiklą, yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Nors tiesiogiai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę reguliuojantys teisės aktai nenurodo, kad pareigūnai privalo rinkti pažeidimo įrodymus, tačiau realizuojant objektyvumo principą, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas tokią teisę jiems suteikia; sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, matoma, kad Sprendimą priėmę pareigūnai privalėjo surinkti įrodymus, jog atliekos nebuvo sutvarkytos, tačiau to nepadarė. Vilniaus RAAD arba kitos aplinkos apsaugos institucijos jo prašymu galėjo kreiptis į atitinkamas Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas ir nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) UAB „Metrail“ perduotos metalinės pakuotės buvo perdirbtos, tuo labiau, kad atsakovo teiginiai, jog metalinės pakuotės atliekos nebuvo perdirbtos, prieštarauja elementariausiai ekonominei logikai. Metalinės pakuotės atliekos ir bet kokių metalų atliekos rinkoje turi teigiamą vertę, priešingai nei, pavyzdžiui, kombinuota pakuotė; atliekų tvarkytojams surinkus kombinuotos pakuotės atliekas, ją realizuoti ir gauti pelno neįmanoma, nes jos apdorojimo ir perdirbimo procesai yra sudėtingi ir atitinkamai tokios pakuotės tvarkymo kaštai yra didesni, nei gautų antrinių žaliavų ar produktų, gautų iš antrinių žaliavų, vertė, todėl kombinuotos pakuotės atliekos neturi paklausos rinkoje ir jos tvarkymas finansuojamas išimtinai gamintojų ir importuotojų lėšomis; metalinės pakuotės atliekas apdorojus ir / ar perdirbus, faktiškai gaunama antrinė žaliava arba produktas, kuris turi paklausą rinkoje. Ją pardavus, gaunamas pelnas. (duomenys neskelbtini), nupirkusi metalinės pakuotės atliekas iš UAB „Metrail“, visais atvejais ją panaudojo ir / arba perdirbo, o ne išmetė ar kitaip nelegaliai atsikratė, kadangi tokie veiksmai jai būtų nuostolingi. Atsakovo argumentas, kad teismas neteisingai vertino situaciją, jog administracinėje byloje nėra galimybės nustatyti ar į Latvijos Respubliką išvežtos atliekos buvo neperdirbtos, yra nepagrįsti.

79.8.       Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 14 punktas nebuvo teisinis pagrindas priimti Sprendimą, nes šis punktas apibrėžia terminus, per kuriuos toks sprendimas priimamas, o kiti atsakovo atsiliepime nurodyti teisiniai pagrindai (teisės normos), kuriomis remiantis esą buvo priimtas Sprendimas, Sprendime nėra nurodyti. Aprašo 11 ir 20 punktų papunkčiai įtvirtina teisės normas, nustatančias pakuotės ir EEĮ bei jų tvarkymo kriterijus, kuriais remiantis, galima identifikuoti, ar sutvarkytoms pakuotės bei EEĮ atliekoms, jas sutvarkęs ūkio subjektas – atliekų tvarkytojas, turi teisę išrašyti pakuotės ir EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tačiau Aprašo 11 ir 20 punktų papunkčiai nenustato pakuotės ir EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindų. Net darant prielaidą, kad Aprašo 11 ir 20 papunkčiai galėtų būti pagrindu panaikinti pakuotės ir EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, nėra aišku, kokiu konkrečiu pagrindu pakuotės ir EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo panaikinti, o tai nėra toleruojama, kadangi riboja subjektų, kuriems taikomas administracinis aktas, teisę į gynybą. Atsakovas teismo argumentų, kad Sprendimas buvo nepagrįstai priimtas remiantis MAĮ 132 straipsniu, nepaneigė.

79.9.       Iš pradžių Departamentas teigia, kad aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų galimybės išsiaiškinti pažeidimus yra ribotos, o toliau nurodo, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos kreipėsi į atitinkamas Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės institucijas dėl informacijos, ar iš UAB „Metrail“ gavusios atliekas įmonės turėjo teisę tokias atliekas perdirbti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos turėjo galimybes kreiptis į tas pačias Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos institucijas dėl platesnės informacijos pateikimo, ar iš tikrųjų iš UAB „Metrail“ Latvijos Respublikos įmonių gautos atliekos buvo perdirbtos ir / ar panaudotos, tuo labiau, kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus, visose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomas „atliekų atsekamumo“ principas. Įgyvendinant šį principą, visos Europos Sąjungos valstybės narės turi užtikrinti, kad atliekų judėjimas ir veiksmai su jomis būtų matomi bei susekami. Atsakovo teiginiai, kad daugiau įrodymų priimant Sprendimą objektyviai nebuvo galima surinkti, neturi faktinio pagrindo. Be to, Departamentas pradžioje nurodo, kad Sprendimo pagrindai yra aiškūs, o toliau pažymi, kad neaiškumai, dėl kiekvieno įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindų nėra trūkumas, leidžiantis teigti, jog Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai. Iš atsakovo apeliacinio skundo galima matyti, kad jam pačiam nėra aišku, kokiais pagrindais buvo panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Departamentas iš esmės pripažįsta, kad dėl to, ar UAB „Metrail“ Latvijos Respublikos įmonėms perduotos atliekos nebuvo perdirbtos ar kitaip nebuvo panaudotos, nebuvo kreiptasi ir tokios informacijos institucija neturi, o tai rodo, kad Sprendimas yra paremtas prielaidomis, galimais atliekų vežimo procedūriniais pažeidimai ir galbūt išankstinėmis nuostatomis, bet ne faktiniais duomenimis apie išvežtų atliekų neperdirbimą ar perdirbimą; tai patvirtina teismo sprendime nurodytą aplinkybę, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų bei yra nepagrįstas ir neteisėtas.

80.       Pareiškėjas UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti bei pareiškėjui iš atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

81.       Pareiškėjas UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ savo poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

81.1.       Atsakovo argumentai dėl netinkamo teismo šaukimo įteikimo greičiau laikytini patvirtinimu, jog Departamentas netinkamai vykdė savo, kaip sąžiningos ir rūpestingos proceso šalies, pareigas, o ne pagrindu abejoti teismo sprendimo teisėtumu. Atsakovas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. Nr. D1-277 įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo“ 2 punktą perėmė visas Vilniaus RAAD teises ir pareigas, taip pat ir praeigą pasirūpinti Vilniaus RAAD paskyros Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje deaktyvavimu, tačiau pats atsakovas patvirtino, kad Vilniaus RAAD paskyra iki apeliacinio skundo pateikimo nebuvo deaktyvuota ir Departamentas, kada jam patogu, tikrina joje gaunamus teismų pranešimus. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo pradėta nagrinėti 2015 m. spalio 20 d., t. y. Departamentas (jo pirmtakas) turėjo penkerius metus papildomiems įrodymams ir prašymams apklausti specialistus pateikti, tačiau tokie Departamento planai, kurie, be kita ko, nėra pagrįsti absoliučiai jokiais įrodymais, išaiškėjo tik rašant apeliacinį skundą.

81.2.       Atsakovo teiginiai, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog neteisėtumui konstatuoti neužtenka nevykdyti nustatyto reikalavimo, bet atsakovas privalėjo surinkti papildomus įrodymus, kad atliekos nebuvo surinktos (Lietuvoje), nevežtos ar nesutvarkytos, kadangi pagal teisinį reguliavimą, pareigūnai neprivalėjo rinkti papildomų įrodymų, objektyviai, kai atliekų seniai nebėra, neįmanoma surinkti tokių įrodymų, pareigūnai atlieka patikrinimą pagal ūkio subjekto dokumentus ir teismas nenurodė, kokius įrodymus savo įgalinimų ribose pareigūnai turėjo surinkti apie atliekų nesurinkimą ar nesutvarkymą, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką: 1) prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatomis; 2) neatitinka formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje sprendžiami ginčai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo; 3) nesuderinami su gero administravimo principu; 4) prieštarauja bendrajai įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklei; 5) faktinis atliekų buvimas ar nebuvimas patikrinimo metu nereiškia, jog nėra galimybių surinkti įrodymus iš atliekų surinkimo ir tvarkymo grandinėje dalyvavusių asmenų, t. y. atliekų surinkėjų, vežėjų, perdirbėjų ir taip toliau, tuo labiau, kad Departamentas šiuo aspektu prieštarauja pats sau, nes tam tikros faktinės aplinkybės, priimant Sprendimą, buvo bandomos nustatinėti, pavyzdžiui, aiškintasi kokiai atliekų tvarkymo veiklai leidimą turi Latvijos bendrovė (duomenys neskelbtini); 6) teismas nevykdo viešojo administravimo funkcijų, taip pat neprivalo nurodyti, kaip ir kokiu būdu ištirti atliekų sutvarkymo ar nesutvarkymo faktą; 7) pritarus Departamento apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, susiklostytų situacija, jog jis praktiškai be jokio faktinio pagrindo, nesiaiškindamas aplinkybių, galėtų pripažinti negaliojančiais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kuriais remdamosi, gamintojų ir importuotojų organizacijos išduoda pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus; dėl to iš gamintojų ir importuotojų būtų reikalaujama sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nes patvirtinantys dokumentai, išduoti remiantis įrodančiais dokumentais, patvirtina mokesčio už aplinkos teršimą lengvatas. Toks atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo aiškinimas ir taikymas, pagal kurį Departamentas galėtų praktiškai nesiaiškindamas faktinių aplinkybių, formaliais pagrindais priiminėti sprendimus, turinčius reikšmingą įtaką daugybei atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančių subjektų, yra nesuderinamas su teisingumo, protingumo, proporcingumo principais. Teismas visiškai pagrįstai padarė išvadas, kad Vilniaus RAAD turėjo surinkti įrodymus, jog atitinkami ginčo atliekų kiekiai buvo surinkti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nustatyti, ar įrodančiuose dokumentuose nurodytas atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas. Kadangi tai nebuvo padaryta, teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

81.3.       Baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-1053/2019 buvo nagrinėjamos tik tos veikos, kurios buvo padarytos 2013 m., todėl teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nagrinėti ar, juo labiau, remtis nuosprendžiu, priimtu minėtoje baudžiamojoje byloje. Be to, Vilniaus RAAD Sprendimą priėmė nelaukdamas sprendimo ikiteisminiame tyrime, kurį pats iniciavo ir kuriuo remiantis, buvo iškelta baudžiamoji byla. Vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu yra tai, kokius objektyvius duomenis (faktus, įrodymus) Vilniaus RAAD turėjo ir jais rėmėsi, priimdamas Sprendimą, o ne kokie duomenys buvo nustatyti ar paaiškėjo po administracinio sprendimo priėmimo.

81.4.       Teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, susijusias su Sprendimu, Sprendimo priėmimo bei jame konstatuotų pažeidimų teisinius pagrindus. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo Sprendimui. Teismo padarytų išvadų teisingumą, bet kita ko, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, aiškinant bei taikant ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kurioje nurodoma, kad pripažįstant negaliojančiais įrodančius dokumentus pagal ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą, yra reikalinga surikti įrodymus, jog atitinkami ginčo atliekų kiekiai buvo surinkti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o atsakovas teismo padarytą išvadą, jog nėra pagrindo tvirtinimui, kad buvo padaryta veika, nurodyta ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkte, bando paneigti akivaizdžiai teisiškai nepagrįstais argumentais ir įrodymais. Departamentas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo nei vieno teisinio argumento, kuris paneigtų teismo nustatytas aplinkybes bei padarytą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo padaryta veika, nurodyta ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

81.5.       Teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad vien aplinkybė, jog UAB „Metrail“ nepateikė išankstinės informacijos Vilniaus RAAD pareigūnams apie 421,46 t atliekų išvežimą (eksportą) į (duomenys neskelbtini), nesant paneigiančių įrodymų, kad šios 18 siuntų buvo eksportuotos, bei tai, kad UAB „Metrail“ kitais 234 siuntų atvejais vykdė šią pareigą, laikytina mažareikšmiu pažeidimu, dėl kurio Departamento pritaikyta poveikio priemonė – įrodančių dokumentų panaikinimas – yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Kitaip aiškinti ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir Aprašo 11 punkto nuostatas, kai iš bylos dokumentų matosi, jog UAB „Metrail“ Vilniaus RAAD pateikė 18 siuntų vežimo, pristatymo (duomenys neskelbtini) ir kitus dokumentus, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 18 siuntų atliekos nebuvo faktiškai perdribtos, būtų akivaizdžiai neproporcinga padarytam išankstinio informavimo apie eksportą pažeidimui.

81.6.       UAB „Metrail“ patikrinimo metu pateikė ne tik sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri, pagal Departamentą, turi teisę surinkti, laikyti ir kita, tačiau neturi teisės perdirbti, metalinės pakuotės atliekas, bet ir sutarties pakeitimą, pagal kurį (duomenys neskelbtini) perduoda atliekas perdirbti atliekų tvarkytojui (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės, kaip galima suprasti iš Sprendimo turinio, nebuvo nagrinėtos, t. y. byloje nėra įrodymų, kad Sprendimo priėmimo procedūros metu būtų aiškinęsis, ar atliekos buvo faktiškai perduotos ir perdirbtos (duomenys neskelbtini). Departamentas ne tik turėjo objektyvias galimybes, bet ir pareigą išsamiai išnagrinėti visas faktines aplinkybes, susijusias su įrodančiais dokumentais, prieš priimdamas sprendimą taikyti poveikio priemonę, sukeliančią didžiules neigiamas pasekmes ne tik UAB „Metrail“, bet ir organizacijoms, daugybei gamintojų ir importuotojų. Tokią pareigą taip pat įtvirtino Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintas objektyvumo principas. Jeigu būtų pritarta Departamento nuomonei, kad pagal teisės aktus įrodančių dokumentų teisėtumą ar neteisėtumą gali patvirtinti tik atliekų tvarkytojo dokumentų atitiktis Aprašo reikalavimams, būtų sukurta akivaizdžiai beprecedentė situacija. Kita vertus, atliekų tvarkytojams pakaktų turėti tinkamai sutvarkytus dokumentus ir tokių atliekų tvarkytojų išduotų įrodančių dokumentų teisėtumas, anot Departamento, nebūtų ir netgi negalėtų būti kvestionuojamas, kita vertus – už formalius, mažareikšmius pažeidimus, net jei atliekos būtų faktiškai surinktos ir tinkamai perdirbtos, galėtų būti naikinami įrodantys dokumentai ir iš gamintojų bei importuotojų, nepaisant to, kad jų atliekos buvo faktiškai sutvarkytos, būtų reikalaujama dar susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kadangi panaikinus įrodantį dokumentą, nebeliktų teisinio pagrindo pasinaudoti mokesčio lengvata. Teismas pagal byloje esančius įrodymus negalėjo prieiti prie kitokios išvados, kad nesant duomenų ar atliekos realiai sutvarkytos ar nesutvarkytos, nėra galimybės nustatyti, ar Vilniaus RAAD taikyta poveikio priemonė – įrodančių dokumentų pripažinimas negaliojančias – buvo taikyta teisėtai ir pagrįstai.

81.7.       Sprendimas yra skirtas ne tik viešojo administravimo subjektui, kuris jį priėmė turėdamas atliekų tvarkymo žinių, bet ir visiems asmenims, kuriems dėl jo kyla teisinės pasekmės, t. y. UAB „Metrail“, organizacijoms, pareiškėjui UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir kitiems gamintojams bei importuotojams, todėl šiam administraciniam aktui turi būti taikomi aukšti aiškumo, objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimai, kuriuos įtvirtino Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant administraciniams aktams taikomus reikalavimus. Atsakovo argumentai, kad Sprendimas negali būti laikomas nepagrįstu VAĮ 8 straipsnio prasme, nes jį skaitantiems asmenims neva trūksta atliekų tvarkymo žinių, greičiau suponuoja priešingą išvadą, t. y. kad dėl Departamento viešojo administravimo žinių trūkumo buvo priimtas objektyviais duomenimis ir teisės aktais nepagrįstas administracinis aktas. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad Sprendimas buvo priimtas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinas remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

82.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palink“ prašo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas.

83.       Savo poziciją UAB „Palink“ grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjas UAB „Ekobazė“.

84.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ prašo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

85.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ savo poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

85.1.       Atsakovo teiginys, kad jam netinkamai buvo įteiktas teismo šaukimas ir kad teismo sprendimas buvo priimtas teismo posėdyje išnagrinėjus skundus, nedalyvaujant apelianto atstovui, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir nesąžiningas. Ši administracinė byla buvo pradėta 2015 m. spalio 20 d., t. y. prieš penkerius metus, todėl Departamento teiginys, kad jam nebuvo žinoma apie šios bylos eigą ir paskirtą teismo posėdį, yra tik viena iš priemonių, siekiant, kad apeliacinės instancijos teismas panaikintų atsakovui nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Departamentui (ar prieš reorganizavimą – Vilniaus RAAD) be bendrosios procesinės pareigos domėtis bylos eiga, ABTĮ 76 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą).

85.2.       PTO nekvestionuoja įstatyme nustatytos pareigos atliekų tvarkytojui pagrįsti atliekų sutvarkymą teisės aktų nustatyta tvarka ir dokumentais, tačiau negali sutikti su apelianto aiškinimu dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, galima daryti išvadą, kad apelianto aiškinimas dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo tik atliekų tvarkytojui yra neteisingas. Be to, Departamentas apeliaciniame skunde ne kartą akcentuoja dokumentinį kontrolės pobūdį ir objektyvų negalėjimą surinkti įrodomų ir kitos reikšmingos informacijos, tačiau institucija nepagrįstai bando įvesti sąvokas „dokumentinė kontrolė“ ar „dokumentinis patikrinimas“. Teisės aktai viešojo administravimo subjektams suteikia labai plačias teises ir priemones vykdyti jiems pavestas funkcijas, todėl nėra ir negali būti jokio pasiaiškinimo iš atsakovo apie negalėjimą objektyviai patikrinti vienų ar kitų aplinkybių. Departamento negebėjimas pasinaudoti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme suteiktais įgaliojimais negali pateisinti VAĮ laikymosi; šiame teisės akte, o taip pat ir aplinkosaugos teisinius santykius ar atliekų tvarkymo sektorių reguliuojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta jokių išimčių, kad Departamentas savo priimamų individualių administracinių aktų neprivalėtų pagrįsti objektyviais duomenimis ir faktais bei teisės aktų normomis. Atsakovas turėjo visas realias galimybes faktiškai patikrinti UAB „Metrail“ vykdomus vežimus, tačiau nei Patikrinimo akte, nei Sprendime, nei byloje nėra informacijos, ar šia prevencine funkcija jis pasinaudojo. Negalima sutikti su Departamento apeliacinio skundo argumentu, kad sprendimas laikyti negaliojančiais įrodančius dokumentus nėra poveikio priemonė subjektui, skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes, kadangi toks argumentas prieštarauja teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas įrodymais UAB „Metrail“ inkriminuotų pažeidimų, dėl kurių buvo panaikinti jo išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nepagrindė.

85.3.       Baudžiamojoje byloje, kurioje priimto nuosprendžio pirmosios instancijos teismas nevertino, nebuvo vertinta UAB „Metrail“ 2014 m. veikla, o tai reiškia, kad teismas, vertindamas atliekų tvarkytojo išduotų įrodančių dokumentų už 2014 m. teisėtumą, neturėjo vertinti su ginčo laikotarpiu nesusijusių aplinkybių. Apelianto teiginys, kad nuosprendžio nebuvimas už 2014 m. jokiu būdu negali reikšti, kad staiga 2014 m. sausio 1 d. UAB „Metrail“ pradėjo veikti ir išrašinėti įrodančius dokumentus teisėtai, yra teisiškai nereikšminga prielaida.

85.4.       Departamentas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria argumentams dėl atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ nevykdytos pareigos fiksuoti fizinių asmenų, iš kurių buvo surinktos pakuotės atliekos, vardų, pavardžių, asmens kodo, adresų ir kita, šia argumentacija apeliantas siekia pagrįsti Patikrinimo akte ir Sprendime nurodytas aplinkybes, tačiau tokie institucijos argumentai yra nepagrįsti, kadangi teismas pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis tikrinamuoju laikotarpiu galiojusia atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos tvarka, atliekų surinkėjai, surinkdami atliekas iš gyventojų, jei jie nesiverčia individualia veikla, neprivalėjo atliekų apskaitos žurnaluose nurodyti nei fizinio asmens vardo ir pavardės, nei asmens kodo, nei adreso.

85.5.       Nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas UAB „Metrail“, kaip mokesčio mokėtojo, patikrinimas, jokie mokesčiai šiai bendrovei Sprendime nebuvo apskaičiuoti ir patvirtinti. Šiuo atveju buvo atliekama UAB „Metrail“, kaip atliekų tvarkytojo, gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo ir jų teisėtumo kontrolė, kurios atlikimo tvarką reguliuoja Aprašo VIII skyrius „Dokumentų išrašymo kontrolė“, todėl Sprendimas nepagrįstai buvo priimtas vadovaujantis MAĮ nuostatomis.

85.6.       Apelianto argumentai, kad tai, ką konstatavo teismas, nėra ir negali būti objektyvių galimybių įgyvendinti, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo Departamentą, kaip viešojo administravimo subjektą, atleisti nuo pareigos vykdyti imperatyvias VAĮ įtvirtintas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, yra reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visų šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms, nagrinėjamu atveju atsakovas, atlikdamas patikrinimą pareiškėjo UAB „Metrail“ atžvilgiu ir siekdamas jo atsakomybės pagal Sprendime nurodytą pažeidimo esmę, objektyviais faktiniais įrodymais ir teisiniais argumentais privalėjo pagrįsti, kad egzistavo pagrindai panaikinti įrodančius dokumentus. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad atsakovas įrodymais įmonei inkriminuotų pažeidimų, dėl kurių buvo panaikinti įrodantys dokumentai, nepagrindė. Dėl įrodymų trūkumo ir teisinio kvalifikavimo neaiškumo teismas taip pat neturėjo galimybės spręsti dėl taikytų poveikio priemonių proporcingumo bei teisingumo. Nei iš Patikrinimo akto, nei iš Sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokių konkrečių teisės aktų pažeidimų buvo panaikintas konkretus įrodantis dokumentas, todėl iš pareiškėjų buvo atimta galimybė aiškiai suprasti, remiantis kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buvo panaikinti jiems išduoti įrodantys dokumentai, bei tinkamai pasiruošti gynybai, o teismui, ginčui persikėlus į teismą – atlikti teisminę patikrą.

86.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „RIMI Lietuva“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

87.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „RIMI Lietuva“ pažymi, kad palaiko pareiškėjo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir, jais remdamasis, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

88.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. VR-17.5-63 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

89.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnams atlikus UAB „Metrail“ (dabar bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Metrail“) planinį patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimą įrodančių dokumentų išdavimo ir išrašymo teisėtumo už 2014 metų ataskaitinį laikotarpį buvo surašytas 2015 m. liepos 13 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-413, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Aprašo 38 punktu visi UAB „Metrail“ išrašyti metalinės pakuotės (atliekos kodas 15 01 04) bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai laikytini naikintinais. Įvertinęs Patikrinimo akto išvadas, Vilniaus RAAD priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, patvirtino Patikrinimo aktą.

90.       Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą konstatavęs, kad Vilniaus RAAD įrodymais nepagrindė UAB „Metrail“ inkriminuotų pažeidimų, dėl kurių buvo panaikinti metalinės pakuotės ir EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, UAB „Metrail“ patikrinimas atliktas neišsamiai, remiantis vien tik išvestiniais duomenimis, nenustatant esminių aplinkybių dėl 2014 metais surinktų atliekų realaus surinkimo ir sutvarkymo.

91.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neteisėtumui konstatuoti neužtenka nevykdyti teisės aktuose nustatyto reikalavimo, atsakovas dar privalėjo surinkti papildomus įrodymus, kad atliekos nebuvo surinktos, neišvežtos ar nesutvarkytos. Atsakovas taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog neįrodyti Patikrinimo akte, patvirtintame Sprendimu, nustatyti ATĮ bei Aprašo nuostatų pažeidimai, sudarę pagrindą naikintinais pripažinti visus UAB „Metrail“ 2014 metais išduotus metalinių pakuočių bei EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo tinkama pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

92.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 146 str. 2 d. 7 p.).

93.       Vertindama, ar galima konstatuoti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovu pagal pareiškėjų skundus buvo nurodytas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo“ (toliau – Įsakymas Nr. D1-277) nuo 2018 m. liepos 1 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo reorganizuotas jungimo būdu – prijungiant prie biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622, buveinės adresas – A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius), kuriai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamų (taip pat ir Vilniaus RAAD) teisės ir pareigos (Įsakymo Nr. D1-277 2 p.).

94.       Vadovaudamasi administracinės bylos LITEKO duomenimis teisėjų kolegija nustatė, kad administracinė byla, kurioje atsakovo teisėmis dalyvavo Vilniaus RAAD, buvo sustabdyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d., 2018 m. liepos 5 d. nutartimis. Bylos nagrinėjimas galutinai atnaujintas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi, teismo posėdis paskirtas 2020 m. rugpjūčio 19 d. 9.15 val., nutarta proceso šalims išsiųsti teismo šaukimus. Teismo šaukimas Vilniaus RAAD išsiųstas 2020 m. birželio 1 d. per Lietuvos teismų sistemos elektroninių paslaugų portalą. Iš elektroninės bylos LITEKO kortelės duomenų taip pat nustatyta, kad į Vilniaus RAAD paskyrą išsiųstas teismo šaukimas buvo pristatytas (peržiūrėtas) 2020 m. birželio 8 d. 15.06 val. Vilniaus RAAD teisių perėmėju Departamentu buvo pakeistas 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje.

95.       Teisėjų kolegija, įvertinusi sprendimo 93–94 punktuose išdėstytas faktines aplinkybes bei 92 punkte nurodytas teisės aktų nuostatas, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apie teismo posėdį atsakovui buvo pranešta netinkamai. Pažymėtina, kad Departamentas perėmė visas Vilniaus RAAD teises bei pareigas, taip pat ir pareigą panaikinti Vilniaus RAAD paskyrą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale. Be to, kaip nurodyta sprendimo 94 punkte, Vilniaus RAAD siųstas teismo šaukimas buvo pristatytas tuo metu, kai ši institucija jau buvo reorganizuota, vadinasi paskyra buvo aktyvi ir ja buvo naudojamasi. Byloje nėra duomenų, kad Departamento atstovai nesinaudojo ar neturėjo galimybės naudotis Vilniaus RAAD paskyra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad Departamentas, perėmęs Vilniaus RAAD teises, turėjo pasirūpinti Vilniaus RAAD EPP paskyros deaktyvavimu, o to nepadaręs prisiėmė riziką, kad į šią paskyrą bus siunčiami teismo procesiniai dokumentai. Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

96.       Teisėjų kolegija nustatė, jog Patikrinimo akte bei Sprendime buvo konstatuoti šie UAB „Metrail“ padaryti teisės aktų pažeidimai: UAB „Metrail“ nepateikė pirminių dokumentų, kad 2014 metais 5 289,507 t metalinės pakuotės atliekų buvo surinkta iš gyventojų ir taip pažeidė Aprašo 11.2 punktą ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą; UAB „Metrail“ 2014 metais eksportuodama metalinės pakuotės atliekas nepateikė išankstinės informacijos Vilniaus RAAD dėl 18 siuntų –421,460 t – metalinės pakuotės atliekų ir taip pažeidė Aprašo 11.11 punktą ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą; UAB „Metrail“ 2014 metais išvežė 234 siuntas – 5 273,922 t – metalinės pakuotės atliekų į (duomenys neskelbtini), kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo, todėl UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir taip pažeidė Aprašo 11.10 punktą ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą; UAB „Metrail“ 2014 metais iš komunalinių atliekų srauto V(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vilniaus aikštelė) surinko 920,849 t EEĮ atliekų, tačiau Vilniaus aikštelėje turėjo teisę surinkinėti EEĮ tik iš nekomunalinio atliekų srauto ir taip pažeidė Aprašo 20.5 punktą ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punktą; UAB „Metrail“ nepateikė pirminių dokumentų, įrodančių, kad EEĮ atliekos buvo surinktos iš gyventojų ir taip pažeidė Aprašo 20.1 punktą ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą; pagal TIPK UAB „Metrail“ pajėgumai tvarkant nebenaudojamas EEĮ atliekas Vilniaus aikštelėje yra 150 t per metus, tačiau iš viso per 2014 metus Vilniaus tvarkymo aikštelėje buvo surinkta 637,389 t EEĮ atliekų, o pagal iškomplektavimo aktus 2014 metais išardyta 667,667,548 t EEĮ atliekų taip viršijant TIPK leidime nustatytus leidžiamus sutvarkyti EEĮ atliekų kiekius; UAB „Metrail“ nepateikė dokumentų, įrodančių EEĮ ardymo metu susidariusių atliekų sutvarkymą ir taip pažeidė Aprašo 20.7 punktą ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą; pagal UAB „Metrail“ 2014 metų iškomplektavimo aktuose užfiksuotą informaciją buvo padaryta išvada, kad pažeisti Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 3.6 punkto 3 lentelės reikalavimai.

97.       Byloje nėra ginčo dėl Patikrinimo akte bei Sprendime užfiksuotų faktinių aplinkybių: UAB „Metrail“ 2014 metais surinko 5 625,642 t metalinės pakuotės atliekų, iš kurių 84,628 t metalinės pakuotės atliekų iš nekomunalinių atliekų srauto (juridinių asmenų) ir 251,497 t metalinės pakuotės atliekų iš fizinių asmenų (komunalinių atliekų srauto), o 5 289,508 t metalinės pakuotės atliekų surinkimą pagrindžia tik kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms; 2014 metais UAB „Metrail“ išvežė 234 siuntas, 5 273,922 t, metalinės pakuotės atliekų į (duomenys neskelbtini), apie kurias pateiktas išankstinis informavimas bei 18 siuntų, 421,460 t, dėl kurių išankstinio informavimo nėra duomenų; (duomenys neskelbtini) metalinės pakuotės atliekų perdirbimo nevykdo.

98.       Byloje taip pat nėra ginčijamos Vilniaus RAAD nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2014 metais UAB „Metrail“ iš komunalinių atliekų srauto Vilniaus aikštelėje surinko 920,849 t EEĮ atliekų; UAB „Metrail“ Vilniaus aikštelėje turi teisę surinkinėti EEĮ tik iš nekomunalinio atliekų srauto; pagal TIPK UAB „Metrail“ pajėgumai Vilniaus aikštelėje tvarkant nebenaudojamas EEĮ atliekas (atliekos kodas 20 01 06), yra 150 t per metus; iš viso per 2014 metus Vilniaus aikštelėje buvo surinkta 637,389 t EEĮ atliekų, (duomenys neskelbtini) esančioje atliekų tvarkymo aikštelėje (toliau – ir Alytaus aikštelė) – 283,4608 t, o pagal iškomplektavimo aktus 2014 metais Vilniaus aikštelėje išrūšiavus EEĮ atliekas susidarė 667,548 t atliekų, o Alytaus aikštelėje – 283,20 t atliekų.

99.       Byloje ginčas yra kilęs dėl teisinio Patikrinimo akte užfiksuotų faktinių aplinkybių įvertinimo – t. y., ar atsakovas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Metrail“ neturėjo teisės išrašyti atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus ir visus UAB „Metrail“ 2014 metais išrašytus metalinių pakuočių bei EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažino naikintinais.

100.       Sprendimu neteisėtai išduotais ir naikintinais pripažintų dokumentų išrašymo metu galiojusios redakcijos ATĮ 3425 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-289 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatyta tvarka. Toje pačioje tesiės normoje nustatyta, jog draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas. ATĮ 3425 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymas laikomas neteisėtu. Sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (ATĮ 3425 str. 2 d.). Aprašo (2013 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. D1-760 redakcija) 11 bei 20 punkte pateikiamas sąrašas aplinkybių, kada dokumentai gali būti išrašomi. Jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami ATĮ 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai (Aptašo 38 p.).

101.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) yra dokumentai reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visiems šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms tiek apmokestinimo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme, tiek ir atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įvykdymo prasme, taigi ir atliekų tvarkymo reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pasiekimo prasme (žr. 2019 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-602/2019).

102.       Administraciniuose teismuose ginčijant sprendimus, kuriais panaikinami pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, yra vertinama, ar buvo pagrindas išrašyti šiuos dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2020; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-872-502/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1854-520/2020; kt.).

103.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai nustatoma, jog yra pažeistas bent vienas iš ATĮ 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 ir 39 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019; kt.). Siekiant konstatuoti ATĮ 3425 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisei priešingą veiką būtina nustatyti bent vieną iš pagrindų, išdėstytų aptariamo straipsnio 2 dalyje, ir tai pagrįsti atitinkamais faktiniais duomenimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2020).

 

 

Dėl dokumentų, įrodančių metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą, pripažinimo naikintinais

 

104.       Byloje nustatyta, kad UAB „Metrail“ 2014 metais išduoti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo panaikinti nustačius ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktų bei Aprašo 11.2, 11.10 ir 11.11 punktų pažeidimus, t. y. UAB „Metrail“ nepateikė pirminių dokumentų, kad metalinės pakuotės atliekos surinktos iš gyventojų, bei kad apie 18 siuntų teisės aktuose nustatyta tvarka iš anksto nebuvo informuotas Vilniaus RAAD, o 254 siuntos eksportuotos į (duomenys neskelbtini), kuri neturi teisės perdirbti metalinės pakuotės atliekas.

105.       Sprendimu neteisėtai išduotais ir naikintinais pripažintų dokumentų išrašymo metu galiojusios redakcijos ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustatė, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Aprašo 11.10 punktas nustatė, kad dokumentai gali būti išrašomi pakuočių atliekų kiekiui, kuriam atliekų eksportuotojas turi valstybėse narėse gavėją kontroliuojančios aplinkos apsaugos institucijos rašytinį paliudijimą, kad gavėjas turi teisę ir pakankamus pajėgumus perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus, kartu su vertimu į lietuvių kalbą, arba gavėjui išduoto aplinkosauginio leidimo atliekų tvarkymo veiklai vykdyti kopiją kartu su atitinkamos dalies apie tas atliekas, dėl kurių sudaryta sutartis, vertimu į lietuvių kalbą. Savo ruožtu Aprašo 11.11 punkte buvo nustatyta, kad dokumentai gali būti išrašomi eksportuotam pakuočių atliekų kiekiui, apie kurio eksportą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kiekvienos atliekų siuntos išvežimo informuotas RAAD, iš kurio kontroliuojamos teritorijos planuojama eksportuoti atliekas, pateikiant šią informaciją: 11.11.1 jei atliekų eksportui taikomi procedūriniai reikalavimai, numatyti Reglamento 1013/2006 18 straipsnyje – Reglamento 1013/2006 VII priede nurodyto dokumento(-ų), užpildyto(-ų) iki 12 langelio (imtinai), kopiją(-as); 11.11.2 jei pagal Reglamentą 1013/2006 atliekų eksportui taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra – iki 15 langelio (imtinai) užpildyto(-ų) judėjimo dokumento(-ų) kopiją(-as). 

106.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad atsakovas aiškinosi (duomenys neskelbtini) eksportuotų metalinės pakuotės atliekų realų perdirbimo faktą, nors vykdant atliekų tvarkymo kontrolę, būtina nustatyti, ar atliekų sutvarkymą įrodančiuose dokumentuose nurodytas atliekų kiekis yra realiai sutvarkytas. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai nustatė pareigą Departamentui rinkti įrodymus, patvirtinančius, kad į (duomenys neskelbtini) išvežtos metalinės pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos.

107.       Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir aktualių teisės aktų nuostatas, pritaria nurodytam apeliacinio skundo argumentui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog lingvistinė ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto analizė leidžia daryti išvadą, kad tam, jog būtų pripažinta, kad įrodantis dokumentas išrašytas neteisėtai, turi būti nustatytos viena iš šių sąlygų arba abi sąlygos kartu: 1) dokumentas yra išrašytas už tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) 2) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėjo prie nepagrįstų išvadų, jog nurodytos teisės normos pažeidimas neįrodytas, nes atsakovas nesurinko papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad atliekos nebuvo sutvarkytos.

108.       Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATĮ nuostatas, kurios taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumas buvo siejamas su atitinkamų ATĮ įtvirtintų reikalavimų (sąlygų) įvykdymu, kurių nesilaikymas (pažeidimas) sudaro pakankamą pagrindą dokumentus pripažinti išrašytais neteisėtai, nereikalaujant kiekvienu atveju (priklausomai nuo konstatuoto pažeidimo) papildomai vertinti, ar nesilaikant šių sąlygų (reikalavimų) išrašytuose dokumentuose nurodytos atliekos realiai buvo sutvarkytos, tokių reikalavimų nenustatė ir Aprašas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021). Todėl pirmosios instancijos teismas Sprendimo dalį, kuria nuspręsta metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus laikyti naikintinais, nepagrįstai pripažino neteisėta vien dėl to, kad atsakovas neįrodė, jog į (duomenys neskelbtini) eksportuotos metalinės pakuotės atliekos nebuvo sutvarkytos. Pažymėtina, jog Aprašo 11.10 punkto bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimui konstatuoti užteko nustatyti, jog nebuvo pateikti nurodytose teisės normose nurodyti dokumentai.

109.       Kai buvo pažymėta, byloje nėra ginčo dėl Patikrinimo akte bei jį patvirtinusiame Sprendime užfiksuotos aplinkybės, kad UAB „Metrail“ 2014 metais išvežė 234 siuntas – 5 273,922 t, metalinės pakuotės atliekų į (duomenys neskelbtini), apie kurias pateiktas išankstinis informavimas bei 18 siuntų – 421,460 t, dėl kurių išankstinio informavimo nėra duomenų. Vadovaujantis Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos Valstybinės aplinkos tarnybos Rygos regiono aplinkos valdybos Atliekų tvarkymo leidimu Nr. RI13AA0001, (duomenys neskelbtini) galėjo vykdyti tik metalinių pakuočių atliekų (kodas 15 01 04) surinkimo, perkrovimo, rūšiavimo ir saugojimo veiklą, tačiau ji neturėjo teisės vykdyti metalinių pakuočių atliekų perdirbimą. Todėl pagrįstai Sprendime konstatuotas Aprašo 11.10 punkto bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimas, nes UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, kadangi nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog (duomenys neskelbtini) turi teisę ir pakankamus pajėgumus perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus, vadinasi atsakovas pagrįstai už šias atliekas išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažino išrašytais neteisėtai ir naikintinais.

110.       Atmestini pareiškėjų VšĮ „Žalias taškas“ ir UAB „Coca-cola HBC Lietuvos“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, jog į (duomenys neskelbtini) išvežtos metalinių pakuočių atliekos buvo perduotos (duomenys neskelbtini), kuri turėjo teisę perdirbti nurodytas atliekas. Pažymėtina, jog Aprašo 11.9 punkte nustatytas reikalavimas atliekų eksportuotojui turėti atitinkamų pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas valstybėse narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju, kartu su vertimu į lietuvių kalbą. Byloje yra tik UAB „Metrail“ sutartis su (duomenys neskelbtini), o ne su (duomenys neskelbtini), vadinasi metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir vadovaujantis Aprašo 11.9 punktu negalėjo būti išrašomi.

111.       Dėl, UAB „Metrail“ teigimu, į (duomenys neskelbtini) išvežtų 18 siuntų, 421,460 t, dėl kurių, atsakovo teigimu, nebuvo gautas išankstinis informavimas, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju taip pat pakako nustatyti, kad apie šias siuntas vadovaujantis Aprašo 11.11 punktu nebuvo informuotas Vilniaus RAAD. UAB „Metrail“ teigė, kad pranešimus apie planuojamus vežimus teikė faksu ir neturi galimybės pateikti faksu siųstų dokumentų suvestinės, nes ji saugoma tik 6 mėnesinius. Vertindama šį argumentą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad vykdydamas veiklą, suteikiančią teisę išduoti dokumentus, suteikiančius teisę į mokestines lengvatas, subjektas privalo griežtai laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei veiklą vykdyti ir dokumentus tvarkyti taip, kad bet kad galėtų įrodyti, jog jo veikla atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad nurodytą pažeidimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino mažareikšmiu – kaip nurodytą sprendimo 108 punkte – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumas buvo siejamas su atitinkamų ATĮ įtvirtintų reikalavimų (sąlygų) įvykdymu, kurių nesilaikymas (pažeidimas) sudaro pakankamą pagrindą dokumentus pripažinti išrašytais neteisėtai. Todėl UAB „Metrail“ argumentas atmetamas pripažįstant, kad už šias atliekas taip pat negalėjo būti išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.

112.       Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien dėl Aprašo 11.10 ir 11.11 punktų bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimų Sprendimu buvo pagrįstai ir teisėtai panaikinti visi Sprendime nurodyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nes Patikrinimo akte nustatyta, jog pagal perdirbėjo išrašytų dokumentų ataskaitą, visos gautos metalinės pakuotės atliekos buvo perdirbtos Europos ekonominėje erdvėje, t. y. (duomenys neskelbtini), kuri neturi teisės tvarkyti metalinės pakuotės atliekų. Kaip jau buvo pažymėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog siekiant konstatuoti ATĮ 3425 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisei priešingą veiką buvo būtina nustatyti bent vieną iš pagrindų, išdėstytų aptariamo straipsnio 2 dalyje. Taigi likę pareiškėjų skundų argumentai dėl Sprendimo dalies, kuria buvo panaikinti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai dėl kitų pažeidimų, nagrinėjamu atveju nebeturi esminės teisinės reikšmės, kadangi iš esmės niekaip negali paneigti nurodytos išvados dėl Sprendimo dalies teisėtumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nebepasisako.

 

Dėl dokumentų, įrodančių EEĮ atliekų sutvarkymą, pripažinimo naikintinais

 

113.       Patikrinimo akte bei Sprendime nustatyta, kad UAB „Metrail“ 2014 metais iš komunalinių atliekų srauto Vilniaus aikštelėje surinko 920,849 t EEĮ atliekų, tačiau Vilniaus aikštelėje turėjo teisę surinkinėti EEĮ tik iš nekomunalinio atliekų srauto ir taip pažeidė Aprašo 20.5 punktą ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punktą; UAB „Metrail“ nepateikė jokių pirminių dokumentų, įrodančių, kad EEĮ atliekos buvo surinktos iš gyventojų ir taip pažeidė Aprašo 20.1 punktą ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą; pagal TIPK UAB „Metrail“ pajėgumai tvarkant nebenaudojamas EEĮ atliekas Vilniaus aikštelėje yra 150 t per metus, tačiau iš viso per 2014 metus Vilniaus tvarkymo aikštelėje buvo surinkta 637,389 t EEĮ atliekų, o pagal iškomplektavimo aktus išardyta 667,667,548 t EEĮ atliekų taip viršijant TIPK leidime nustatyti leidžiami sutvarkyti EEĮ atliekų kiekiai; UAB „Metrail“ nepateikė dokumentų, įrodančių EEĮ ardymo metu susidariusių atliekų sutvarkymą ir taip pažeidė Aprašo 20.7 punktą ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą; pagal UAB „Metrail“ 2014 metų iškomplektavimo aktuose užfiksuotą informaciją buvo padaryta išvada, kad buvo pažeistas Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 3.6 punkto 3 lentelės reikalavimai.

114.       Įvertinusi patikrinimo metu nustatytus EEĮ atliekų tvarkymo pažeidimus, teisėjų kolegija nustatė, kad Aprašo 20.7 punkto pažeidimu galima pagrįsti visų dokumentų, įrodančių EEĮ atliekų sutvarkymą, pripažinimą naikintinais, nes Sprendimu naikintinais pripažinti dokumentai, turintys įrodyti 860 t EEĮ atliekų sutvarkymą, o Patikrinimo akte užfiksuota, jog iš viso 2014 metais Alytaus aikštelėje išrūšiavus EEĮ susidarė 283,20 t atliekų, o Vilniaus aikštelėje – 667,548 t EEĮ atliekų ir nepateikti dokumentai, įrodantys, kad po EEĮ išrūšiavimo susidariusios atliekos (EEĮ komponentai) buvo perdirbtos, panaudotos energijai gauti, ir ar iš jų buvo pagamintas produktas.

115.       Sprendimu neteisėtai išduotais ir naikintinais pripažintų dokumentų išrašymo metu galiojusios Aprašo redakcijos 20.7 punkte buvo nustatyta, kad dokumentai gali būti išrašomi elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, kurį dokumentų išrašymo metu atliekų naudotojas (perdirbėjas) yra panaudojęs arba apie kurio perdirbimą pagaminant produktą ir (ar) kitokį panaudojimą turi rašytinį po elektros ir elektroninės įrangos atliekų pradinio apdorojimo gautas sudedamąsias medžiagas ar dalis priėmusio atliekų naudotojo (perdirbėjo) paliudijimą. ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 6 punktas įtvirtino, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas. Patikrinimo akte ir Sprendime nebuvo konstatuotas ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 6 punkto pažeidimas, o vietoje šios teisės normos dėl to, jog patikrinimo metu UAB „Metrail“ nepateikė dokumentų, įrodančių iškomplektavus EEĮ atliekas susidariusių atliekų sutvarkymą, konstatuota, kad kartu su Aprašo 20.7 punktu buvo pažeistas ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 7, o ne 6 punkto nurodymas šiuo atveju iš esmės laikytinas rašymo apsirikimu. Tokios pat pozicijos dėl netinkamos teisės normos nurodymo laikytasi ir analogiškoje byloje, kurioje buvo ginčijamas Vilniaus RAAD priimtas sprendimas dėl UAB „Metrail“ 2013 metais išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021). Atsižvelgus į tai, nepagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad nėra aiškus pažeidimo kvalifikavimo ir nustatymo pagrindas, kadangi Aprašo 20.7 punkto pažeidimas yra konkrečiai nurodytas, tačiau netinkamai kvalifikuotas pagal 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

116.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas konstatuodamas Aprašo 20.7 punkto pažeidimą neturėjo pareigos rinkti įrodymus, ar EEĮ atliekos buvo realiai sutvarkytos. Priešingai, Vilniaus RAAD nustačius, kad UAB „Metrail“ nepateikė Aprašo 20.7 punkte nurodytų dokumentų, tvirtindama, jog EEĮ atliekos buvo sutvarkytos, UAB „Metrail“ turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė, vadinasi nepaneigė Patikrinimo akte bei Sprendime konstatuoto Aprašo 20.7 punkto pažeidimo. Akcentuotina, kad nei teikdamas pastabas Patikrinimo aktui, nei skundą teismui, UAB „Metrail“ neteikė jokių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų dėl Patikrinimo akte bei jį patvirtinusiame Sprendime konstatuotų EEĮ atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų išdavimo pažeidimų.

117.       Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nustačius, kad iš esmės visam UAB „Metrail“ 2014 metais išduotuose dokumentuose, įrodančiuose EEĮ atliekų sutvarkymą, nurodyto EEĮ atliekų kiekio sutvarkymui pagrįsti nepateikti Aprašo 20.7 punkte nurodyti dokumentai, yra pakankamas pagrindas visus nurodytus dokumentus pripažinti naikintinais. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendime įvardytas neaiškumas dėl to, koks konkretus kiekis EEĮ atliekų teisėtai buvo surinktas Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybėse nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes, kaip konstatuota, nustačius Aprašo 20.7 punkto pažeidimą visi 2014 metais UAB „Metrail“ išduoti dokumentai, įrodantys EEĮ sutvarkymą, turėjo būti pripažinti naikintinais.

118.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vien dėl minėtų byloje nustatytų pažeidimų Sprendimu buvo pagrįstai ir teisėtai panaikinti visi jame nurodyti EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Taigi likę pareiškėjų skundų argumentai dėl Sprendimo dalies, kuria buvo panaikinti EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai dėl kitų pažeidimų, nagrinėjamu atveju nebeturi esminės teisinės reikšmės, kadangi iš esmės negali paneigti nurodytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nebepasisako.

 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

 

119.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas Sprendimą pagrįstai vadovavosi MAĮ 132 straipsniu. Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos ATĮ 3425 straipsnio 3 dalis nustatė, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 2 punktu buvo pavesta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams vykdyti šiuo įsakymu patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 39–40 punktai nustatė, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis šio aprašo 38 punktu, priima RAAD; dokumentų pripažinimas negaliojančiais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, jog Sprendimas nepagrįstai priimtas vadovaujantis MAĮ 132 straipsniu, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu ir savaime nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikytasi ir administracinėje byloje, kurioje buvo ginčijamas Vilniaus RAAD priimtas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimas aktas dėl UAB „Metrail“ 2013 metais išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021).

120.       Dėl pareiškėjų skundų argumentų, kad turi būti vertintas taikytų poveikio priemonių proporcingumas, t. y. gamintojams ir (ar) importuotojams galbūt kilsiančios pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nesprendžiamas gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą klausimas, o vertinamas Sprendimo, kuriuo patvirtinus Patikrinimo aktą UAB „Metrail“ išrašyti metalinių pakuočių bei EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo pripažinti išduotais neteisėtai ir negaliojančiais, teisėtumas bei pagrįstumas. Nors minėti dokumentai yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, remdamasis aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimais, yra nurodęs, jog būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi, tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo, o nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio argumentai nevertintini.

121.       Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs teisės aktų nuostatas, netinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, todėl nepagrįstai panaikino Vilniaus RAAD priimtą Sprendimą. Atsižvelgusi į šiame sprendime padarytas išvadas, jog Sprendime nurodyti UAB „Metrail“ išduoti metalinių pakuočių bei EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentais pagrįstai buvo pripažinti naikintinais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundai atmetami.

122.       Pareiškėjai pateikė prašymus iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi tenkinus atsakovo apeliacinį skundą yra priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundai atmetami, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintini. Taip netenkintini ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi priimtu teismo sprendimu nebuvo apgintos jų teisės (ABTĮ 40 str. 3 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti pareiškėjų likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ (dabar bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Metrail“), atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuro, uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“, asociacijos „EEPA“, uždarosios akcinės bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Sanitex“, uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ skundus.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai                       Artūras Drigotas

 

                       Dainius Raižys 

 

                       Virginija Volskienė