Civilinė byla Nr. 2S-1264-343/2013

(Proceso Nr. 2-69-3-02898-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.11; 129.19;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skolininkės UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6221-717/2013 pagal pareiškėjos UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ skundus antstolei J. Ž., suinteresuotam asmeniui išieškotojui K. M. dėl antstolio veiksmų, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja skolininkė UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“, nesutikdama su ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimu ir paskirtu ekspertu, o taip pat su reikalavimu pateikti informaciją, reikalingą ekspertizei atlikti, skundė 2013 m. sausio 24 d. antstolės J. Ž. patvarkymus Nr. S1-26942 „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo“ ir Nr. S1-26931 „Dėl įpareigojimo pateikti informaciją“ vykdomojoje byloje Nr. 0161/11/00725 dėl 689096,26 Lt skolos išieškojimo iš UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ išieškotojo K. M. naudai, prašydama panaikinti skundžiamus patvarkymus. 2013 m. vasario 22d. patvarkymu Nr. S1-29132 „Dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą ir skundo persiuntimo Kauno apylinkės teismui“ (b.l. 4-5) ir patvarkymu Nr. S1-29151 „Dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą ir skundo persiuntimo Kauno apylinkės teismui“ (b.l. 24-25) antstolė pareiškėjos skundus atmetė kaip nepagrįstus ir persiuntė juos kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi (b.l. 43-45) pareiškėjos UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ skundus dėl antstolio veiksmų atmetė konstatavęs, kad skolininkė praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Teismas nustatė, kad skundžiami patvarkymai skolininkei išsiųsti 2013 m. sausio 24 d. ir įteikti 2013 m. sausio 25 d., todėl skolininkė, skundus dėl antstolės veiksmų pateikusi 2013 m. vasario 18 d., praleido įstatymo nustatytą terminą antstolės veiksmams apskųsti. Be to, teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų prašiusi atnaujinti skundų padavimo terminus, o taip pat kad nenurodytos priežastys, kodėl praleistas terminas turėtų būti atnaujintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 51-52) pareiškėja prašo panaikinti 2013 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.    Teismas pareiškėjos skundų argumentų iš esmės nenagrinėjo ir skundus atmetė vien tik dėl formalaus procesinio pažeidimo, t. y. neva pareiškėja skundus pateikė terminą skundui pateikti praleidusi tris dienas.

2.    Teismas neteisingai nustatė, kad skundžiami patvarkymai pareiškėjai įteikti 2013 m. sausio 25 d., kadangi pareiškėjai patvarkymai buvo įteikti 2013 m. sausio 28 d. . 2013 m. sausio 25d. siuntos buvo įteiktos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojui E. G., kuris pareiškėjai siuntą perdavė tik 2013 m. sausio 28 d., ką patvirtina pareiškėjos gaunamų dokumentų registracijos žurnalas. Minėtas apsaugininkas UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ nedirba ir niekada nedirbo, jį samdo pastato, kuriame pareiškėja nuomojasi patalpas, savininkas, todėl pareiškėja su minėtu darbuotoju nėra sudariusi jokių sutarčių ir nėra davusi jokių įgaliojimų priimti pašto siuntas pareiškėjos vardu. Siuntos įteikimo šaknelėse apsaugos darbuotojas nėra nurodęs nei savo pareigų, nei fakto, kad jis dirba UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“, šaknelėse nėra pareiškėjos antspaudo, todėl nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą apie savalaikį dokumentų įteikimą skolininkei.

3.    Antstolė dar 2013 m. vasario 6 d. buvo informuota apie tai, kad 2013 m. sausio 24 d. patvarkymai pareiškėjai buvo įteikti būtent 2013 m. sausio 28 d., tačiau antstolė savo 2013 m. vasario 13 d. atsakyme dėl šio fakto nepateikė jokių pastabų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 64-67 (taip nurodyta byloje)) antstolė J. Ž. prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais motyvais:

1.    Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai skundžiami patvarkymai buvo įteikti 2013m. sausio 25 d., kadangi tai patvirtina byloje esantys UAB „Bijusta“ registruotos siuntos įteikimo pranešimai, kuriuose nurodyta, kad siunta įteikta vyr. budėtojui E. G.. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad dokumentų įteikimas apsaugos darbuotojui, kuris yra pasamdytas pastato, kuriame pareiškėja nuomojasi patalpas, savininko, laikytinas tinkamu.

2.    Vykdomojoje byloje, kuri antstolės kontoroje vykdoma nuo 2011 m. gegužės 3 d., pareiškėjai buvo išsiųsta daugybė įvairių patvarkymų, kuriuos pastoviai priimdavo apsaugos darbuotojai/budėtojai, tačiau visus patvarkymus pareiškėja gaudavo laiku ir tinkamai.

3.    Faktas, kad pareiškėja atskirąjį skundą teikė paskutinę dieną, tinkamai neišsiaiškinusi ir neįsitikinusi, kada patvarkymai iš tikrųjų buvo įteikti ir kada juos priėmęs asmuo pasirašė ant įteikimo pranešimo, rodo pačios pareiškėjos neatsakingumą, o jokių rimtų priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujinamas, pareiškėja nepateikė ir termino atnaujinti neprašė.

4.    Pareiškėjos pateiktas gaunamų dokumentų registracijos žurnalas, kurį pildo pati pareiškėja, negali būti laikomas tinkamu įrodymu apie patvarkymų įteikimo datą, kadangi, vadovaujantis CPK 605 straipsniu, antstolio patvarkymai siunčiami registruotąja pašto siunta, dėl ko tik šios siuntos įteikimo data, nurodyta ant įteikimo pranešimo, gali būti laikoma tinkamu įrodymu.

5.    Antstolė 2013 m. vasario 13 d. raštu visiškai atsakė į suformuluotą pareiškėjos prašymą, o patvarkymų įteikimo datų nagrinėjimas nebuvo pareiškėjos prašymo dalykas.

Suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje keliami procesinių dokumentų tinkamo įteikimo vykdymo procese, o kartu ir teisės skųsti antstolio veiksmus tinkamo realizavimo klausimai.

Susipažinus su civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0161/11/00725 medžiaga nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0161/11/00725 pagal 2011 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo vykdomąjį raštą Nr. 2T-174/2011 dėl 689096,26 Lt skolos išieškojimo iš UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ išieškotojo K. M. naudai. Vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą antstolė J. Ž. 2013 m. sausio 24 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-26942 „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo“, kuriuo buvo paskirta ekspertizė prekinio ženklo BC ŽALGIRIS, paraiškos Nr. 20052220, registracijos Nr. 53955, prekinio ženklo BC ŽALGIRIS, paraiškos Nr. 98-3037, registracijos Nr. 36848, prekinio ženklo KK „ŽALGIRIS“, paraiškos Nr. 98-3036, registracijos Nr. 36875, ir prekės ženklo, paraiškos Nr. 99-2591, registracijos Nr. 44161, vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Lituka ir Ko“. Be to, 2013 m. sausio 24 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S1-26931 „Dėl įpareigojimo pateikti informaciją“, kuriuo antstolė įpareigojo UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstolei dokumentus/informaciją, reikalingą areštuotam turtui – pirmiau nurodytiems prekių ženklams įvertinti. Minėti patvarkymai pareiškėjai buvo išsiųsti 2013 m. sausio 24 d. registruota pašto siunta su įteikimo pranešimu ir įteikti vyr. budėtojui E. G. 2013 m. sausio 25 d.

Dėl procesinių dokumentų tinkamo įteikimo vykdymo procese

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Civilinio proceso santykiai taip pat tvarkomi ir kooperacijos principo pagrindu, todėl visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, taip užkirsdami kelią jų pažeidimui, užtikrindami vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą.

Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese tvarka reglamentuojama CPK 604, 605 straipsniuose. Pagal CPK 605 straipsnį CPK numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu tik yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Tuo tarpu CPK 604 straipsnyje numatyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, yra laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje, reglamentuojančiame raginimo įvykdyti sprendimą įteikimą tais atvejais, kai nėra žinoma skolininko gyvenamoji vieta, ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti, tačiau ginčas kilo dėl procesinių dokumentų įteikimo datos, kadangi, pareiškėjos teigimu, procesinių dokumentų įteikimas ne jos darbuotojui, negali būti laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu pareiškėjai. Su tokia pareiškėjos pozicija, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Antstolio procesinių dokumentų įteikimui taikytinos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką, o taip pat ir procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimą (CPK 122, 123, 124 straipsniai). Tokia nuostata pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008).

CPK 123 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų įteikimo tvarką, 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui, o tuo atveju, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad ginčijami antstolės J. Ž. patvarkymai 2013 m. sausio 25 d. buvo įteikti vyr. budėtojui E. G.. Pareiškėjos teigimu, kadangi minėtas asmuo nėra UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ darbuotojas, negalima laikyti, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti būtent 2013 m. sausio 25 d. Pareiškėjos teigimu, ką, pasak pareiškėjos, patvirtina ir gautų dokumentų registravimo žurnalas, procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti tik 2013 m. sausio 28 d. Tačiau tas faktas, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai galimai buvo perduoti tik 2013 m. sausio 28 d., negali būti laikomas patvirtinančiu ir nulemiančiu procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai datą. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu antstolės argumentu, jog, kadangi šiuo atveju procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siųsti registruotąja pašto siunta, tai šios siuntos įteikimo pranešimas, kuriame nurodyta procesinių dokumentų įteikimo data, laikytinas tinkamu įrodymu apie procesinių dokumentų įteikimo datą, išskyrus tuos atvejus, jei būtų pripažinta, kad procesiniai dokumentai adresatui nebuvo įteikti tinkamai arba įteikimo pranešime nurodyti duomenys būtų paneigti kitais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog kadangi procesiniai dokumentai buvo įteikti ne pareiškėjos darbuotojui, negalima laikyti, kad jie pareiškėjai įteikti tinkamai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, adresuotų juridiniam asmeniui, įteikimas asmeniui, kuris su juridiniu asmeniu nors ir nėra susijęs darbo teisiniais santykiais, bet yra susijęs kitais pagrindais atsiradusiais teisiniais santykiais, laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu juridiniam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2004) yra pateikęs CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad [...] „procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui“ išaiškinimą, pagal kurį neabejotinai pirmiausia ši nuostata yra tiesiogiai susijusi su juridinio asmens, kuriam adresuoti procesiniai dokumentai, darbuotojais, kurie atliktų veiksmus juridinio asmens naudai darbo teisinių santykių pagrindu, tačiau, kasacinio teismo teigimu, negalima manyti, jog įstatymų leidėjas šiuo atveju sąvoka „darbuotojas“ paminėjo tik šia, siaurąja prasme. Kasacinio teismo manymu, [...] „fizinis asmuo gali būti susijęs su juridiniu asmeniu ne darbo teisinio santykio pagrindu, bet kitu teisės leidžiamu būdu, pvz., paslaugų (apsaugos, patarnavimų ar kt.) sutartimi ar dar kitaip. Tai gali būti reikšminga, nes korespondencijos teikėjui tokio asmens atliekami veiksmai objektyviai gali kliudyti įteikti siuntą (fiziškai trukdyti prieiti iki asmenų, turinčių teisę priimti korespondenciją). Nebūtinai tai sietina su piktnaudžiavimu civiliniu procesu ar vengimu priimti korespondenciją, nes juridinis asmuo gali naudoti asmens paslaugas ar darbą kitais sumetimais (pvz., saugumo). Įstatymo nuostatos gali būti aiškinamos plačiau ir apimti tuos atvejus, kai korespondenciją gali gauti ne tik to juridinio asmens darbuotojas, bet ir kitas asmuo.“ Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, procesiniai dokumentai nebūtinai turi būti įteikti to juridinio asmens, kuriam adresuoti procesiniai dokumentai, darbuotojui, kurį su juridiniu asmeniu sieja tik darbo teisiniai santykiai, todėl nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, jog E. G. nėra pareiškėjos darbuotojas, jog pareiškėja su minėtu asmeniu nėra sudariusi jokių sutarčių bei nėra davusi jokių įgaliojimų priimti pašto siuntas pareiškėjos vardu, be to, kad siuntos įteikimo pranešime nėra UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ antspaudo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžiant dėl procesinių dokumentų tinkamo įteikimo juridiniam asmeniui esmine laikytina ir aplinkybė, kad fizinis asmuo, kuris priėmė siuntą perdavimui, būtų susijęs su siuntos gavėju. Taip pat svarbu ir šio ryšio pobūdis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmenys gali būti susiję tiesiogiai ar netiesiogiai. Jie susiję tiesiogiai, jeigu turi sudarę tarpusavio sutartį. Kai fizinis asmuo su adresatu sutarties neturi, tai toks ryšys gali būti netiesioginis (pvz., fizinis asmuo yra darbuotojas kito juridinio asmens, kuris susijęs su adresatu sutartimi ar kitokiais ryšiais). Šiuo atveju yra svarbu sąsajos faktas ir pobūdis. Sąsaja turi būti nuolatinė korespondencijos teikimo momentu. Netiktų tik laikinai susiję asmenys, dėl tokio ryšio pažeidžiamumo neturintys galimybių įteikti korespondencijos. Fizinis asmuo dėl savo atliekamų funkcijų turi turėti realią galimybę įteikti korespondenciją. Tinkamais korespondencijos gavėjais už patį adresatą gali būti pripažinti fiziniai asmenys, kurie dėl savo darbo ryšių, paslaugų ar sutarčių tiesiogiai ir net netiesiogiai turintys realią galimybę įteikti korespondenciją adresatui, kai nėra tiesioginių gavėjų, numatytų CPK 123 straipsnio 2 dalyje. Taigi nors civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų apie E. G. atliekamas funkcijas ir jo teisinių santykių pobūdį su UAB ‚Domus altera“, tačiau pačios pareiškėjos teigimu, jis yra apsaugos darbuotojas, kurį samdo UAB „Domus altera“, iš kurios pareiškėja nuomojasi patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėja su asmeniu, kuriam įteikti procesiniai dokumentai, nėra susijusi darbo teisiniais santykiais ar kitais pagrindais atsiradusiais santykiais tiesiogiai, tačiau spręstina, kad šiuo atveju pareiškėja netiesiogiai yra susijusi su asmeniu, kuriam buvo įteikti procesiniai dokumentai, dėl ko skundžiamos nutarties negalima naikinti remiantis tuo atskirojo skundo argumentu, kad procesiniai dokumentai yra įteikti ne pareiškėjos darbuotojai.

Tačiau pareiškėja be kita ko procesinių dokumentų tinkamą jai įteikimą ginčija ir argumentais dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimo. CPK 124 straipsnio, reglamentuojančio teismo šaukimų ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimą, 3 dalyje be kita ko yra nurodyta, kad teismo nustatytu terminu procesinius dokumentus įteikiantis asmuo pateikia teismui informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, kai įteikiama ne pačiam adresatui. Pareiškėja ginčija procesinių dokumentų įteikimo jai tinkamą patvirtinimą iš esmės ir tuo argumentu, kad siuntos įteikimo pranešime nebuvo tinkamai nurodyti duomenys apie asmenį, kuriam įteikiami procesiniai dokumentai. Kaip matyti iš siuntos įteikimo pranešimų, juose ties žyma „Įteikta asmeniškai“ nurodyta „Vyr. budėtojas E. G.“ ir parašas. Taigi, nors iš minėtų siuntos įteikimo pranešimų galima nustatyti, kokiam konkrečiam asmeniui buvo įteiktos siuntos, tačiau negalima nustatyti, kokie ryšiai siejo šį asmenį ir pareiškėją, t. y. juridinį asmenį, kuriam adresuotus procesinius dokumentus priėmė minėtas fizinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad „[...] Korespondenciją priėmęs asmuo privalo pažymoje įrašyti vardą, pavardę, savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Jeigu teismo šaukimą ar ieškinio nuorašą gauna asmenys, nurodyti CPK 123 str. 4 d., kaip išaiškinta anksčiau, tai ryšys su adresatu atskleidžia faktiškai gaunančiojo asmens sąsają su juridiniu asmeniu – gavėju. Vien parašymas pažymoje, kad tai apsaugos darbuotojas, neatskleidžiant, kokiu pagrindu ir kokiai įmonei dirbama, neleidžia teismui vertinti, jog pagal CPK 124 str. 1 d. nurodytas gaunančiojo asmens ryšys su tikruoju gavėju juridiniu asmeniu ir įstatymo reikalavimai įvykdyti.“ Šiuo atveju nurodymas „vyr. budėtojas“, minėtam fiziniam asmeniui nesant tiesiogiai susijusiam su pareiškėja, negali būti laikomas tinkamu patvirtinimu apie procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjai, dėl ko negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai 2013 m. sausio 25 d.

Atsižvelgiant į tai ir laikant, jog negalima pripažinti, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2013 m. sausio 25 d., spręstinas klausimas dėl to, kada laikyti procesinius dokumentus pareiškėjai įteiktus tinkamai. Kaip jau buvo minėta, esant tinkamam patvirtinimui apie procesinių dokumentų įteikimą, tinkamas įrodymas, patvirtinantis procesinių dokumentų įteikimą yra pašto siuntos įteikimo pranešimas, tačiau teismui konstatavus, kad ginčo atveju negalima pripažinti esant tinkamą patvirtinimą apie procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjai, tinkamais įrodymais, apie procesinių dokumentų įteikimą, gali būti laikomi ir kiti įrodymai. Kaip nurodė pareiškėja, jos gaunamų siuntų registravimo žurnale yra užfiksuota, kad skundžiami patvarkymai jai įteikti 2013 m. sausio 28 d., todėl teismui pripažinus, kad procesinių dokumentų įteikimo 2013 m. sausio 25 d. negalima laikyti tinkamu įteikimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai nurodytą datą pripažįstat, spręstina, kad skundžiami patvarkymai pareiškėjai buvo įteikti 2013 m. sausio 28 d., dėl ko pareiškėja, pateikusi skundus dėl antstolės veiksmų dėl šių patvarkymų 2013 m. vasario 18 d., nepraleido įstatymo nustatyto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. CPK 512 straipsnyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, tačiau ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Laikant, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai nebuvo įteikti tinkamai 2013 m. sausio 25 d., net ir tuo atveju, jei nepripažintume tinkamu procesinių dokumentų įteikimo 2013 m. sausio 28 d., vadovaujantis CPK 604 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad skundžiami patvarkymai pareiškėjai išsiųsti 2013 m. sausio 24 d., procesinių dokumentų įteikimo data būtų 2013 m. sausio 29 d.

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pareiškėja skundus dėl antstolės veiksmų pateikė nepraleidusi CPK nustatyto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjai procesinius dokumentus tinkamai įteiktais 2013 m. sausio 25 d., skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pateiktų skundų dėl antstolės veiksmų nenagrinėjo iš esmės, nepasisakė dėl juose nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi tokia padėtis prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 87 str. 1 d., 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6221-717/2012 pagal pareiškėjos UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ skundus antstolei J. Ž., suinteresuotam asmeniui išieškotojui K. M. dėl antstolio veiksmų ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                     Rūta Palubinskaitė