Civilinė byla Nr. B2-963-368/2014

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00450-2013-3

                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 126.8.             

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                              2014 m. lapkričio 26 d. 

                                                                        Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės (toliau AB) DNB banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Šiaulių skyriaus skundus atsakovei bankrutavusiai UAB (toliau BUAB) „Berneda“, tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, BAB bankui „Snoras“, D. Š., A. Š. dėl 2014-06-23 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja (kreditorė) AB DNB bankas prašo panaikinti 2014-06-23 vykusiame BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkime: 1) priimto nutarimo 2-uoju klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas“ 2.1. dalį ir grąžinti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; 2) priimtą nutarimą 3-uoju klausimu  „Dėl informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą pateikimo tvarkos kreditoriams ir savininkams“ ir grąžinti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; 3) 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės turto pardavimo“ (4.1 ir 4.2 dalis) ir grąžinti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (2–8 b. l.). Nurodė, kad antro darbotvarkės klausimo 2.1 dalis, kuria nustatyta BUAB „Berneda“ bankroto administravimo išlaidų sąmata, o taip pat trečiu nutarimu patvirtinta informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą pateikimo tvarka yra ne tik nepagrįstos, neatitinkančios bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus, bet ir pažeidžia įsiteisėjusių teismo nutarčių išaiškinimus. Teigia, kad ketvirtu nutarimu įmonės kilnojamojo turto pardavimo kaina buvo nustatyta ne remiantis turimais objektyviais duomenimis apie šio turto rinkos kainą, ir yra nustatyta nepagrįstai maža kaina.

Pareiškėjas (kreditorius) VSDFV Šiaulių skyrius prašo panaikinti 2014-06-23 vykusiame BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkime 1-uoju, 2-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus (75–79 b. l.). Tvirtina, kad nustatytas administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos yra neproporcingai didelės ir pažeidžia įmonės kreditorių interesus. Mano, kad įmonės kilnojamojo turto pardavimas mažesne, nei likutinė vertė, kainą, prieštarauja kreditorių interesams.

Atsakovės BUAB „Berneda“ administratorius UAB „Tytus“ prašo atmesti pareiškėjų skundus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (47–53, 113–117 b. l.). Teigia, kad administratoriui nustatytas jo atliekamam darbui proporcingas atlyginimas ir administratorius yra pakankamai kompetentingas nustatyti, kiek administravimo lėšų yra reikalinga įmonei administruoti. Nesutinka, kad teikiant informaciją valstybinėms institucijoms – mokamai, o kitiems kreditoriams – nemokamai, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas ir, nesutinka, jog buvo nustatyta neproporcingai maža turto pardavimo kaina.

Tretieji asmenys D. Š., A. Š. prašo skundus atmesti (128 b. l.). Pažymi, kad sutinka su bankroto administratoriaus atsiliepimuose nurodytais argumentais.

Pareiškėja (kreditorė) AB DNB bankas prašo tenkinti skundus (111–112 b. l.). Nurodo, kad sutinka su kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus reikalavimais.

Skundai tenkintini.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2014-06-23 įvyko BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimo posėdis (11–15 b. l.).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju analizuojamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais nustatytas administratoriaus atlyginimas (1 klausimas), patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir nustatyta administravimo išlaidų mokėjimo eilė ir tvarka (2 klausimas), nustatyta informacijos apie įmonės bankroto eigą teikimo tvarka kreditoriams ir savininkams (3 klausimas), nustatyta įmonės turto pardavimo tvarka (4 klausimas), teisėtumo klausimas.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi UAB „Berneda“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-473-368/2014). Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Berneda“ 4 106 350,18 Lt kreditoriniai reikalavimai, tarp jų: pareiškėjų AB DNB banko 1866440,46 Lt ir VSDFV Šiaulių skyriaus – 6142,50 Lt kreditoriniai reikalavimas.

LR CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007 ir kt.).

Iš BUAB „Berneda“ 2014-06-23 kreditorių susirinkimo posėdžio protokolo Nr. 2 matyti, kad skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka pažeista nebuvo, ir pareiškėjai skunde nekėlė klausimo dėl procedūrinių 2014-06-23 kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo aspektų.

Dėl kreditorių susirinkimo pirmo nutarimo „Administratoriaus atlyginimo nustatymas“ ir antro nutarimo „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas“

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, t. y. yra taikomas šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

Pažymėtina, kad teismai jau vertino BUAB „Berneda“ 2013-12-30 kreditorių susirinkimo nutarimus 5 darbotvarkės klausimu „Administratoriaus atlyginimo nustatymas“ bei 6.1 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas“ ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-918/2014 grąžino atsakovės bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ atlyginimo ir įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimus svarstyti iš naujo atsakovės bankrutavusios UAB „Berneda“ kreditorių susirinkimui.

Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartyje sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo atsakovės bankroto administratoriui dydis (3000 Lt į mėnesį ir PVM), įvertinus BUAB „Berneda“ bankroto proceso apimtį ir kitas faktines aplinkybes, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Teismas įvertino administratoriaus atliekamų bankroto procedūrų apimtį, teisminius ginčus, kuriose dalyvauja įmonė, tai, jog įmonė turi 20 kreditorių ir faktiškai du debitorius, nevykdo ūkinės veiklos, visi darbuotojai yra atleisti, bankroto administratorius nebuvo nurodęs ataskaitoje, jog atsakovo bankroto procedūra gali būti komplikuota dėl naujų civilinių bylų iškėlimo ar atsakovo turto realizavimo ir pan.

Nors šiuo atveju ginčijamu nutarimu Nr. 1 buvo nustatytas 40 000 Lt (ir PVM)  administratoriaus laikotarpio nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos (2013-10-16) iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro atlyginimas, o 2013-12-30 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 5 administratoriaus laikotarpio nuo atsakovo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2013-10-16) iki 2014-12-31 – 3 000 Lt (ir PVM) kas mėnesį atlyginimas, akivaizdu, kad nustatant administratoriaus atlyginimą turi būti vertinamos BUAB „Berneda“ bankroto proceso apimtis ir kitos faktines aplinkybės: administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo taisykle, pagal kurią administratoriaus atlyginimas turi būti nustatytas tokio dydžio, kad skatintų bankroto administratorių veikti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės naudai bei kartu nebūtų švaistomos bankrutuojančios įmonės lėšos, išmokant bankroto administratoriui nepagrįstai didelę sumą; visais atvejais bankroto administratoriaus atlyginimas turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-468/2013).

Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad BUAB „Berneda“ nevykdo jokios ūkinės veiklos, todėl bankroto procedūrų vykdymas nereikalaus daug laiko ir darbo, tai, jog įmonė turi nedaug kreditorių (20), kurių kreditoriniai reikalavimai nebuvo ginčyti, bendrovė turi tik tris debitorius, todėl nedidelis kreditorių bei debitorių sąrašas paneigia aplinkybes, kad bankroto procedūros reikalaus daug ekonominių kaštų, taip pat tai, kad įmonei priklauso nedaug nekilnojamojo turto objektų ir administratorius nepateikė duomenų, jog šio turto realizavimo procesas dėl turto pobūdžio užsitęs, taip pat atsižvelgdamas į aplinkybes, kad pats administratorius nurodė, jog teisminiuose ginčuose BUAB „Berneda“ šiuo metu dalyvauja tik kaip trečiasis asmuo, t.y. jai teikiamų teisinių paslaugų apimtis nėra didėlė, administratorius neatlieka kažkokių nors neįprastų ir sudėtingų bankroto administratoriaus veiksmų ir jis nepagrindė prašomo patvirtinti gana didelio atlyginimo būtinumo kriterijus, sprendžia, jog šis nutarimas naikintinas ir administratoriaus atlyginimo tvirtinimo klausimas grąžintinas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi grąžino klausimą dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Iš šios nutarties turinio matyti, kad 2013-12-30 įmonės kreditorių susirinkimas 6 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas“ priėmė analogišką administravimo sąmatą kaip ir 2014-06-23 kreditorių susirinkime 2-uoju klausimu. Apeliacinis teismas, grąžinęs klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo svarstyti iš naujo, nurodė, kad administratorius turi pagrįsti  prašomų administravimo išlaidų dydį. Atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto administratorius, pateikęs tokią administravimo išlaidų sąmatą, nepaaiškino, kodėl yra būtinos advokato paslaugos, administratoriaus darbo vietos ir infrastruktūros išlaikymo, transporto išlaidos, pažymėdamas, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administratoriaus veiklai įgyvendinti be atitinkamos kvalifikacijos administratorius privalo turėti tam tikras priemones (biurą, transportą, ryšio priemones).

Taigi įstatymu ir teismo suformuota praktika nustato, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros išlaidos atitinka išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos, ar, jog jos bus būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

Be to, pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, tarp jų administratoriaus atlyginimui sumokėti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.

Iš ginčijamo kreditoriaus susirinkimo nutarimo matyti, jog administratorius neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus ir nepagrindė administravimo išlaidų sąmatos, pateikdamas kreditoriams pakartotinai tvirtinti analogišką sąmatą.

Esant šioms aplinkybėms ginčijamo nutarimo dalis naikintina ir klausimais perduotinas iš naujo svarstyti BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimui, įpareigojant administratorių pagrįsti administravimo išlaidų sąmata būtinumo kriterijais.

Kadangi administratorius nepagrindė sąmatos nurodytų atskirų paslaugų būtinumo ir išlaidų pagrįstumo, negali būti paliktina galioti ir šio nutarimo 2 dalis dėl administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo, kadangi ji sudaryta remiantis nepagrįstu 2.1 nutarimu.

Dėl kreditorių susirinkimo trečio nutarimo „Dėl informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą pateikimo tvarkos kreditoriams ir savininkams“

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d.  nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-624-368/2014 analizavo analogiško pobūdžio nutarimo teisėtumo klausimą ir sprendė, kad tvarka, pagal kurią vieniems įmonės kreditoriams (valstybinėms institucijoms) informacija apie bankroto procesą teikiama nemokamai, o visiems kitiems kreditoriams už administratoriaus teikiamą informaciją (dokumentų ruošimo paslaugas) reikia mokėti neapibrėžto dydžio mokestį, pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą, riboja galimybę lygiomis teisėmis įmonės kreditoriams dalyvauti bankroto procese, t. y. pažeidžia kreditorių interesus. Šias aplinkybes patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-483/2012).

Teismas panaikino ginčijamą nutarimą ir klausimą perdavė BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Ši teismo nutarties dalis įsiteisėjo, tačiau administratorius, neatsižvelgdamas į teismo išaiškinimus, pateikė kreditorių susirinkimui tvirtinti analogišką tvarką.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, ginčijamas nutarimas naikintinas ir klausimas perduotinas BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo, atkreipiant administratoriaus dėmesį į tai, jog ,administratoriui ir toliau nevykdant prieš tai minėtų teismų išaiškinimų, teismas, atsižvelgdamas į savo aktyvų vaidmenį šios kategorijos bylose, svarstys klausimą, ar administratorius tinkamai vykdo savo pareigas administruodamas BUAB „Berneda“.

Dėl kreditorių susirinkimo ketvirto nutarimo „Dėl įmonei priklausančio turto pardavimo“

Šiuo nutarimu nutarta įpareigoti administratorių parduoti įmonei priklausantį turtą –10 boulingo takelių su visa įranga už ne mažesnę nei 25 000 Lt kainą (4.1 punktas), o baldus (154 vnt.) – už ne mažesnę nei 5 000 Lt kainą (4.2 punktas).

Šiuo nutarimo nepagrįstumą pareiškėjai grindžia aplinkybėmis, kad turtą nuspręsta pardavinėti ekonomiškai nenaudingomis kainomis ir nebuvo išnaudotos galimybės turtą parduoti didesne kaina. Be to, pareiškėjų vertinimu, boulingo takų išardymas ir pardavimas atskirai nuo pramogų centro komplekso sumažintų šio komplekso vertę.

Teismas sutinka su pareiškėjų skundo motyvais.

Visų pirma, vienas iš bankroto įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų panaudotas kuo geresniam kreditorių reikalavimų tenkinimui, laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiškumo principų tiek materialiosios, tiek proceso teisės lygmeniu. Įgyvendinant šį tikslą siekiama apsaugoti kreditorių teises bei interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.

Teismas pažymi, kad siekiant kuo brangiau parduoti turtą ir didesne apimtimi patenkinti bendrovės kreditorių interesus reikia organizuoti viešą pardavimą ir apie jį tinkamai paskelbti. Tai sudarys sąlygas pritraukti potencialius turto pirkėjus ir jų pasiūlytos turto pardavimo kainos bei pirkėjų varžymasis parodys realią parduodamo turto kainą rinkoje.

Teismo vertinimu, turto pardavimas pirmajai potencialiai pirkėjai UAB „Mados žaidimai“ jos prašyme nurodytomis kainomis (20 b. l.) neparodo tikrosios turto vertės, atima iš kitų potencialių pirkėjų galimybę įsigyti parduodamą turtą, galimybę parduoti bendrovės turtą naudingiausiomis sąlygomis ir neužtikrina geresnio kreditorių reikalavimų tenkinimo.

Antra, minėta, kad, kuo didesne kaina bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Nors, kreditorių susirinkimui sprendžiant ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota ir teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos, teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), kadangi ne tik parinktas turto pardavimo būdas (pagal pradinį pasiūlymą neišviešinant turto pardavimo), bet ir turto pardavimo kaina (pagal pirkėjo pasiūlymą, nesant turto įvertinimo) yra aiškiai neprotinga. Iš bylos medžiagos matyti, kad 10 boulingo takų 2003 m. buvo įsigyti už 784 749,58 Lt, jų likutinė vertė 2013-10-31 siekė 64 749,58 Lt (34 b. l.). Pareiškėja AB DNB bankas pateikė teismui duomenis, kad tokio pat pobūdžio (boulingo takai) mažesnio kiekio (5 vnt.) turto pardavimo kaina gali siekti 69 000 Lt (32 b. l.). Nors ginčijamame nutarime nedetalizuojama, kokius įmonės baldus buvo nutarta parduoti už ne mažesnę nei 5000 Lt kainą, iš bylos duomenų matyti, kad kai kurių bendrovės baldų vieneto likutinė kaina siekia 2477,50 Lt, 871,34 Lt, 543 Lt, 515,56 Lt ir t. t. (34 b. l.). Administratorius nepateikė duomenų, kad baldai buvo objektyviai įvertinti ir jų pardavimo kaina yra tinkamai nustatyta.

Trečia, teismo vertinimu, administratorius nepašalino kreditorių abejonių, kad pardavinėjant kilnojamąjį turtą dalimis BUAB „Berneda“ gautų mažiau lėšų, negu šį turtą parduodant kartu su pramogų kompleksu kaip vientisu objektu.

Teismas, atsižvelgdamas į minėta, naikina ginčijamą nutarimą ir perduoda klausimą iš naujo svarstyti BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

Pareiškėjų AB DNB banko ir VSDFV Šiaulių skyrius skundus tenkinti.

Panaikinti BUAB „Berneda“ 2014-06-23 kreditorių susirinkime 1-uoju „Administratoriaus atlyginimo nustatymas“, 2-uoju „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas“, 3-uoju „Dėl informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą pateikimo tvarkos kreditoriams ir savininkams“ ir 4-uoju „Dėl įmonei priklausančio turto pardavimo“ darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus ir perduoti šiuos klausimus iš naujo svarstyti BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                                          Egidijus Mockevičius