(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus T. R. kreditorinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl termino kreditoriniam reikalavimui bankroto byloje pateikti atnaujinimo.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Finansų srautai“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Būrai“. Šia nutartimi buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos BUAB „Finansų srautai“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Minėta nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 6 d., todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2014 m. liepos 6 d.

Pareiškėjas T. R. 2015 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti bei patvirtinti 16 903 Lt finansinį reikalavimą UAB „Finansų srautai“ bankroto byloje.

Nurodė, kad bankroto administratorius UAB „Būrai“ nustatytu terminu jo neinformavo apie UAB „Finansų srautai“ iškeltą bankroto bylą; apie tai jis sužinojo tik 2015 m. vasario 13 d., kai antstolio A. N. padėjėjas D. K. pasirašytinai jam įteikė procesinius dokumentus vykdomojoje byloje dėl įpareigojimo perduoti BUAB „Finansų srautai“ dokumentus bankroto administratoriui. Dėl šios priežasties jis negalėjo laiku pateikti prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Savo reikalavimą pareiškėjas kildino iš paskolos sutarčių su UAB „Finansų srautai“.

Atsakovas BUAB „Finansų srautai“ atsiliepime prašė atsisakyti atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti, nurodydamas, kad pareiškėjas apie bankroto bylos iškėlimą savo vadovaujamai įmonei sužinojo vėliausiai 2014 m. liepos 5 d., kai jam buvo įteiktas bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ pranešimas apie bankroto bylos UAB „Finansų srautai“ iškėlimą kartu su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi atnaujino terminą T. R. kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtino jo 4 895,45 Eur (16 903 Lt) finansinį reikalavimą BUAB „Finansų srautai“ bankroto byloje.

Pasak teismo, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patikslino, jog jis apie UAB „Finansų srautai“ iškeltą bankroto bylą sužinojo tik 2014 m. gruodžio mėnesį, kuomet gavo ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taip pat paaiškino, kad įmonės veikla buvo sustabdyta, todėl jis neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad kitas įmonės akcininkas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomą aplinkybę apie įmonės veiklos sustabdymą patvirtina UAB „Finansų srautai“ bankroto byloje esantis UAB „Finansų srautai“ akcininko ir direktoriaus T. R. 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas dėl UAB „Finansų srautai“ laikino veiklos sustabdymo iki 2016 m. spalio 1 d. Be to, ir iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „Finansų srautai“ nuo 2011 m., t. y. nuo to laiko, kai įmonės veikla buvo sustabdyta, nebeteikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo netikėti minėtais pareiškėjo paaiškinimais. Be to, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių realų 2014 m. birželio 27 d. bankroto administratoriaus rašto Nr. FSR.14-12 įteikimą pareiškėjui būtent 2014 m. liepos 5 d.; teismo posėdžio metu įmonės bankroto administratoriui pripažinus, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrindas laikyti, jog pareiškėjas apie įmonei iškeltą bankroto bylą sužinojo ne 2014 m. liepos 5 d., bet 2014 m. gruodžio mėnesį, kai Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas bankroto administratoriaus ieškinys pareiškėjui dėl žalos bankrutuojančiai įmonei atlyginimo, teismas laikė, jog pareiškėjas apie bankroto bylos iškėlimo  sužinojo 2014 m. gruodžio mėnesį. Teismas sutiko, kad pareiškėjas nesielgė kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, tačiau, atsižvelgdamas į tikimybę, kad pareiškėjas apie įmonei iškeltą bankroto bylą realiai sužinojo tik 2014 m. gruodžio mėnesį, o į teismą su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2015 m. kovo mėnesį (terminas praleistas tik 3 mėn.), į tai, kad reikalavimui pagrįsti reikalinga buvo surinkti rašytinius įrodymus, tame tarpe finansinius dokumentus, kurių susisteminimas reikalavo tam tikrų laiko sąnaudų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas jo finansinis reikalavimas, t. y. 2001–2011 m. tarp jo ir UAB „Finansų srautai“ sudarytas paskolos sutartis, VMI pažymas apie pareiškėjo deklaruotą turtą UAB „Finansų srautai“ paskoloms suteikti, mokėjimo pavedimus, suteiktų ir atgautų paskolų suvestinę, prašymus iš jo asmeninės piniginių lėšų sąskaitos, atidarytos AB „FMĮ „Finasta“, pervesti pinigus į UAB „Finansų srautai“, konstatavo, kad 2001– 2011 m. paskolintų UAB „Finansų srautai“ ir grąžintų paskolų skirtumas sudaro 16 902,83 Lt. Bankroto administratoriui į bylą nepateikus jokių duomenų, kad su pareiškėju buvo visiškai atsiskaityta, teismas sprendė, jog UAB „Finansų srautai“ liko skolinga pareiškėjui 4 895,45 Eur (16 903 Lt).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas BUAB „Finansų srautai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo T. R. reikalavimą atmesti.

Atskirajame skunde nurodo, kad T. R., kaip buvusiam UAB „Finansų srautai“ vadovui ir akcininkui, keliami aukštesni elgesio, elementaraus atidumo ir rūpestingumo standartai nei kitiems asmenims, todėl jis privalo nuolat domėtis įmonės situacija. Iš pradžių pareiškėjas tvirtino, kad apie bankroto bylos UAB „Finansų srautai“ iškėlimą sužinojo tik 2015 m. vasario mėnesį, kai gavo antstolio A. N. pranešimą, tačiau vėliau, t. y. 2015 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu savo poziciją pakeitė ir pripažino, kad šį faktą sužinojo anksčiau – iš teismo gavęs bankroto administratoriaus ieškinį dėl žalos atlyginimo (teikė melagingus ir klaidinančius parodymus). Nors nėra oficialiai paneigtas 2014 m. birželio 27 d. bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ rašto Nr. FSR.14-12 įteikimo pareiškėjui 2014 m. liepos 5 d. faktas, pareiškėjas šį faktą kategoriškai ginčijo. Toks pareiškėjo elgesys niekaip negali būti suderintas su sąžiningumu, atidumu ir rūpestingumu, pareiškėjas aiškiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Net jei pareiškėjas apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo 2014 m. gruodžio mėnesį, savo reikalavimus BUAB „Finansų srautai“ privalėjo pateikti nedelsiant, juolab, kad pareiškėjui, disponavusiam vadovaujamos įmonės dokumentais, neturėjo būti sudėtinga surinkti finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Nepagrįstai ir neteisėtai atnaujinęs pareiškėjui terminą finansiniam reikalavimui pateikti, teismas neturėjo teisės ir pagrindo patvirtinti šį reikalavimą.

Pareiškėjas T. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atnaujintas praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei patvirtintas kreditorinis reikalavimas BUAB „Finansų srautai“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjo praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, todėl neteisėtai patvirtino šį reikalavimą. Ginčo dėl paties kreditorinio reikalavimo pagrįstumo nėra.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

ĮBĮ įtvirtinta kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pateikimo tvarka, pagal kurią kreditorius savo reikalavimą administratoriui gali pateikti per teismo nustatytą terminą. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį, teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis; kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Teismų praktikoje pažymėta, jog teismo, įgyvendinant jam ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą pareigą, nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos, yra procesinis, nes kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, konkretų pateikimo terminą nustato teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte apibrėžta maksimalia šio termino riba (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015). Tokio termino atnaujinimo klausimo išsprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos inter alia ir tos, kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę (Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015).

Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atsižvelgiant į tai, jog įstatyme tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 str. 6 d.), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina išvada, jog teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015). Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti atskirojo skundo argumentus dėl nepagrįsto procesinio termino atnaujinimo.

Pažymėtina ir tai, kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015).

Nagrinėjamu atveju akivaizdaus pareiškėjo nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis byloje nėra nustatyta. Kaip minėta, atsakovo administratorius paties pareiškėjo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo materialiąja prasme neginčija. Pareiškėjo prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Termino kreditoriams pareikšti savo reikalavimus paskirtis yra skatinti operatyvų bankroto procesą, bet ne nubausti terminą praleidusią šalį. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjo praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra užvilkintos bankroto procedūros ar kad atsirado kitų bankrutuojančiai įmonei neigiamų padarinių. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju praleisto termino pareiškėjo kreditoriniam reikalavimui pareikšti neatnaujinimas turėtų neproporcingų neigiamų padarinių terminą praleidusiai šaliai ir neatitiktų ne tik bankroto proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų reikalavimų (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.