Administracinė byla Nr. eA-1358-662/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09305-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Y. M. (toliau – ir pareiškėjas, Prieglobsčio prašytojas) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 23S148512 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesutekti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjo teigimu, atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam atliko atmestinai, paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų iš konteksto paimtų teiginių vertinimu, nevertinant jų visumos, neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
2.2. Pareiškėjas bijo, kad (duomenys neskelbtini). Byloje nesurinkta informacijos, kad jis savo ketinimo neįgyvendino ar kad jo politinės pažiūros pasikeitė. Priešingai, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paaiškina ir patvirtina kitos prieglobsčio byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas papildomai teikia (duomenys neskelbtini) patvirtinimą apie pareiškėjo veiklą ir su ja susijusias grėsmes kilmės valstybėje. Taip pat teikia dar vieną (duomenys neskelbtini) siųstą laišką.
2.3. Tai, kad režimo institucijoms yra žinomos pareiškėjo politinės pažiūros ir jis yra stebimas, patvirtina ir tai, kad prieš pat (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Viešai prieinama informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).
2.4. Pareiškėjo politines pažiūras bei su jomis susijusią grėsmę patvirtina ir jo prenumeruojami (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasidalinimai socialiniuose tinkluose, aiškiai atspindintys jo požiūrį į režimą, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jau yra patyręs tokį persekiojimą, jo baimė yra visiškai reali ir objektyviai pagrįsta.
2.5. Po (duomenys neskelbtini). Naujausia informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).
2.6. Pareiškėjui kilmės valstybėje gresia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui kyla grėsmė būti pagrobtam, kankinamam, žeminamam, savavališkai įkalintam sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis. Jam gresia represijos dėl politinių pažiūrų, žodžio laisvės ribojimas. Pareiškėjo subjektyvi baimė remiasi jam puikiai žinoma informacija, kurią jis stebi interneto portaluose ir gauna iš kolegų, draugų ir bendražygių, išvykusių iš (duomenys neskelbtini) arba sulaikytų ir nubaustų kilmės šalyje. Pateikta informacija leidžia manyti, kad, įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes, jį grąžinus į kilmės valstybę, pareiškėjui grėstų persekiojimas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis.
2.7. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pėsčiomis atvyko į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų užkardą ir pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį. Migracijos departamentas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (15/6-8)12PR-18 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento 2021 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-18; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2482- 811/2021 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3243-556/2021 (toliau – ir LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendimas) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, t. y., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; Migracijos departamento 2021 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-18 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. LVAT, įpareigodamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodė konkrečius tyrimo trūkumus ir įpareigojimą, juos ištaisant, t. y. surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją tikslu įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Nepaisant LVAT nurodytų trūkumų, aktuali kilmės valstybės informacija nesurinkta, LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendime nurodyti trūkumai nepašalinti, pateikti įrodymai tinkamai neįvertinti aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste.
2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
3. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių visumos. Migracijos departamentas ištaisė LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendime nurodytus trūkumus ir išanalizavo naujausią atviros prieigos šaltiniuose rastą informaciją (20 šaltinių). Taip pat pareiškėjas 2023 m. gegužės 29 d. buvo papildomai apklaustas Migracijos departamente, įvertinti jo pateikti dokumentai (pažymos, nuotraukos, nutarimai ir kiti duomenys) ir padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, jog rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra mažai tikėtina.
4.2. Prieglobsčio prašytojas nebuvo aktyvus (duomenys neskelbtini). Jis buvo savanoris ir padėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Taip pat nerasta informacijos, kad prieglobsčio prašytojo šalyje būtų persekiojami asmenys, kurie bandė tapti (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių išvadą, jog veiksmai ir sankcijos, su kuriomis prieglobsčio prašytojas susidūrė, prilygsta persekiojimui dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų arba yra tokio persekiojimo priežastis ar pasekmė. Atitinkamai, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi ,,visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
4.3. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Pareiškėjo prie skundo pridedami priedai nekeičia Migracijos departamento priimtos išvados, kad kai kurie dokumentai ir nuorodos iš socialinių tinklų sprendime buvo įvertinti ir nustatyta, kad mažai tikėtina, jog tokia pareiškėjo veikla sudomintų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnus. Visų pateiktų nuotraukų savybės iš esmės atitinka jau prieš tai ginčytame Migracijos departamento sprendime analizuotas nuotraukas, kurios iš esmės nepaneigia Sprendime padarytų išvadų. Pareiškėjo pateiktame 2023 m. rugsėjo 26 d. patvirtinimo rašte nurodyta informacija, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės neginčija ir Migracijos departamentas. Kita pateikta informacija yra bendro pobūdžio apie situaciją (duomenys neskelbtini), bet ne individuali su pareiškėju susijusi informacija, kuri pagrindžia jo pagrįstą baimę grįžti į kilmės valstybę. Pagal kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini). Buvimas susirašinėjimo grupės nariu nepagrindžia persekiojimo rizikos tikimybės grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju.
4.4. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais dėl papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Y. M. skundą.
5. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
6.2. Migracijos departamentas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (15/6-8) 12PR-18 nusprendė nesuteikti prieglobsčio prašytojui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas apskundė šį Migracijos departamento sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pritarė Migracijos departamento teiginiams, jog prieglobsčio prašytojui nekyla persekiojimo grėsmė jo kilmės valstybėje dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) ir dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu patenkino prieglobsčio prašytojo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Migracijos departamentas nesurinko pakankamai aktualios informacijos apie kilmės šalį ir dėl šios priežasties negalėjo tinkamai išnagrinėti kitus šios konkrečios tarptautinės apsaugos prašytojo bylos esminius aspektus – dėl persekiojimo vykdytojų, dėl persekiojimo veiksmų ir priežasčių buvimo, kaip jie yra suprantami pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva).
6.3. Skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendime konstatavo, jog nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, kad rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra mažai tikėtina. Pareiškėjas nebuvo aktyvus (duomenys neskelbtini), nevykdė (duomenys neskelbtini). Jis buvo savanoris ir padėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo šalyje būtų persekiojami asmenys, kurie bandė tapti (duomenys neskelbtini). Todėl laikytina, kad atsakovas pagrįstai nenustatė, jog dėl pareiškėjo ketinimų (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas.
7. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas Sprendime konstatavo, jog pagal (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas teigia (duomenys neskelbtini), šiuo aspektu už tai numatyta nuobauda nelaikytina sunkiu žmogaus teisių pažeidimu ir neprilygsta persekiojimui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas savo kilmės valstybėje buvo identifikuotas kaip (duomenys neskelbtini) įstatymų pažeidėjas, kad teisėsaugos institucijos siekia nustatyti jo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti. Be to, ir pats pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo paieškomas (2020 m. rugpjūčio 17 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole, 2020 m. spalio 7 d. apklausos metu). Aplinkybė, kad pareiškėjas gali būti nubaustas administracine tvarka už (duomenys neskelbtini) įstatymų pažeidimus neduoda pagrindo prielaidai, kad dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjui kyla grėsmė būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų, kaip tai apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti prielaidą apie jo kilmės valstybėje jam gręsiančius kankinimus ar mirties bausmę, taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos kriterijų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomos apsaugos.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, vykdydamas LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendimą, ginčijamame Sprendime visapusiškai įvertino, išanalizavo naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas pasinaudojo net 20 atviros prieigos šaltinių, vertino informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei kitą aktualią informaciją. Atsakovas taip pat įvertino ir pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus (2020 m. birželio 19 d. el. laiško kopiją), kuriame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo papildomai apklaustas Migracijos departamente 2023 m. gegužės 29 d., buvo įvertinti jo pateikti dokumentai (pažymos, nuotraukos, kiti duomenys). Atsakovas visapusiškai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad rizika pareiškėjui ateityje nukentėti yra mažai tikėtina. Byloje nėra duomenų, kad veiksmai ir sankcijos, su kuriomis pareiškėjas susidūrė, prilygsta persekiojimui dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų arba yra tokio persekiojimo priežastis ar pasekmė. Atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas buvo aktyvus (duomenys neskelbtini), o buvimas susirašinėjimo grupės nariu nepagrindžia persekiojimo rizikos tikimybės grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju.
10. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
III.
11. Pareiškėjas Y. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Migracijos departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjui atisakyta suteikti prieglobstį, ir įpareigodamas iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodė konkrečius tyrimo trūkumus ir įpareigojimą juos ištaisant, t. y. surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją tikslu įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Nepaisant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytų trūkumų, aktuali kilmės valstybės informacija nesurinkta, LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendime nurodyti trūkumai nepašalinti, pateikti įrodymai tinkamai neįvertinti aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste.
13.2. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia individualia ir objektyviai pagrįsta baime, kad kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini). Ši baimė pagrįsta jau patirtu persekiojimu ir analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje. Pareiškėjo politines pažiūras bei su jomis susijusią grėsmę patvirtina ir jo prenumeruojami (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovo Sprendimo 13 puslapyje patvirtinama, kad pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas yra tikėtinas. Baudžiamojo persekiojimo grėsmė konstatuota ir atsakovo 2021 m. vasario 18 d. sprendime, taip pat LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendime, kuriuo 2021 m. vasario 18 d. sprendimas buvo panaikintas. Byloje pateiktų įrodymų pakanka patvirtinti pareiškėjo reikštą (duomenys neskelbtini).
13.3. Pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, ši aplinkybė nėra ginčijama. Byloje nesurinkta informacijos, kad pareiškėjo politinės pažiūros pasikeitė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Regionų administracinio teismo sprendimas prieštarauja tiek kilmės valstybės informacijai (teigiama, kad (duomenys neskelbtini) narių persekiojimai nėra vykdomi), tiek konkrečioms įrodytoms faktinėms aplinkybėms (teigiama, kad pareiškėjas su jokiu persekiojimu nesusidūrė). Jokia kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra apsaugoti nuo valstybės institucijų represijų ar gali viešai reikšti savo politines pažiūras. Pareiškėjo persekiojimo grėsmę byloje patvirtina (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų kitų (duomenys neskelbtini) persekiojimo atvejus ar surinktų papildomą informaciją, patvirtinančią, kad tokia grėsmė pareiškėjui nekyla. Tokius faktus išsamiai gali nurodyti (duomenys neskelbtini). Tinkamas ir objektyvus tyrimas dėl tokios grėsmės nebuvo atliktas. Sprendime pripažįstamas pareiškėjo savanorystės (duomenys neskelbtini) faktas, tai vienareikšmiškai patvirtina ir organizacijos raštas, tačiau nepagrįstai nurodoma, kad tai savaime nesuponuoja persekiojimo rizikos.
13.4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini). Šio bendradarbiavimo faktas žinomas (duomenys neskelbtini) pareigūnams. Pareiškėjui atvykus registruotis (duomenys neskelbtini) jis buvo sulaikytas. Prieš pat (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dar kartą buvo sulaikytas ir laisvę atgavo tik jiems pasibaigus. (duomenys neskelbtini) įtraukta į ekstremistinių organizacijų sąrašą. Bet koks bendradarbiavimas su šia organizacija sudaro pagrindą pradėti baudžiamąjį persekiojimą kilmės valstybėje.
13.5. Pareiškėjo politines pažiūras bei su jomis susijusią grėsmę patvirtina ir jo prenumeruojami (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino pareiškėjo veiklos socialiniuose tinkluose, prenumeruojamų (duomenys neskelbtini) paskyrų. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasidalinimai socialiniuose tinkluose, aiškiai atspindintys jo požiūrį į režimą, kilmės šalyje kelia grėsmę (duomenys neskelbtini).
13.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo persekiojimo per Kvalifikavimo direktyvoje nurodytą kumuliacinį įvairių priemonių poveikį prieglobsčio prašytojams: persekiojimo veiksmais taip pat turi būti laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a) punkte. Pareiškėjas negali laisvai reikšti savo politinių įsitikinimų kilmės valstybėje. Kumuliacinis poveikių vertinimas nebuvo atliktas nei atliekant tyrimą, nei nagrinėjant skundą.
13.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino (duomenys neskelbtini) patvirtinimų grėsmės kilmės valstybėje kontekste, pareiškėjo politinių pažiūrų, reiškiamų socialiniuose tinkluose, nevertino faktinio persekiojimo už (duomenys neskelbtini), jau vykusio persekiojimo faktus ir tokio persekiojimo pasikartojimo grėsmės. Teismas nepasisakė nei dėl pareiškėjo byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių jo bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini), nei dėl praeityje jau vykdyto persekiojimo ir jo santykio su persekiojimo ateityje grėsme, nei dėl kumuliacinio diskriminacinių priemonių poveikio, prilygstančio persekiojimui. Todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
13.8. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo atsakovas ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad, grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjui kiltų Įstatymo 87 straipsnyje nurodytos grėsmės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina pateikti įrodymai ir kilmės valstybės informacija, rodo, kad pareiškėjui kyla reali individuali grėsmė, dėl šios grėsmės jis negali grįžti į savo šalį dėl baudžiamojo persekiojimo, žeminančio elgesio grėsmės, patvirtintos pateiktuose įrodymuose, valstybės kilmės informacijoje ir suvoktos individualiai. Todėl pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnyje.
13.9. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pakartodamas atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 23S148512 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas – teismas visiškai nevertino (duomenys neskelbtini) patvirtinimų grėsmės kilmės valstybėje kontekste; pareiškėjo politinių pažiūrų, reiškiamų socialiniuose tinkluose; faktinio persekiojimo už (duomenys neskelbtini) ir tokio persekiojimo pasikartojimo grėsmės; teismas nepasisakė nei dėl pareiškėjo byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių jo bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini), nei dėl praeityje jau vykdyto persekiojimo ir jo santykio su persekiojimo ateityje grėsme, nei dėl kumuliacinio diskriminacinių priemonių poveikio, prilygstančio persekiojimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors ABTĮ įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
19. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė: „Sutinkame su skundo nagrinėjimu rašytiniame procese. Skiriant nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašome užtikrinti vertėjo į (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą.“ Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, minėtų proceso taisyklių nepažeidė.
20. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.
21. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
22. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
24. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
25. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant (ABTĮ 80 str. 1 d.).
27. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
28. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018).
30. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir (ar) skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų.
32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, neišreikalavęs iš atsakovo pareiškėjo prieglobsčio prašymo ir kartu su juo pateiktų duomenų, pareiškėjo pirminės apklausos transkripcijų ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiai bylai teisingai išnagrinėti yra būtina išreikalauti iš atsakovo visą su pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimu susijusią medžiagą.
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui (taip pat ir apeliaciniame skunde), be kita ko, nurodė aplinkybes, kad jam kyla grėsmė būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino šių pareiškėjo argumentų ir dėl jų nepasisakė.
34. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti reikalingų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, todėl negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą ir priimti visapusiškai pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
35. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Y. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis