Administracinė byla Nr. A-1279-624/2020

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04025-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią 2011 m. sausio 14 d. buvo paskirta atlikti Vilniaus PN. Jam, kaip ir visiems į Vilniaus PN naujai atvykusiems asmenims, buvo patikrinta sveikata ir jokių sveikatos sutrikimų rasta nebuvo. 2012 m. vasarą pradėjo dirbti valgykloje, kurioje darbo sąlygos buvo sunkios: buvo pastovi drėgmė, garai, skersvėjis, didžiulis karštis (nuo viryklės), darbas buvo be išeiginių dienų. Šios darbo sąlygos sudarė palankias sąlygas į pareiškėjo organizmą patekusiam užkratui (tuberkuliozei) išsivystyti ir progresuoti. Tuberkuliozė buvo diagnozuota 2016 m. gruodžio mėnesį. Vilniaus PN maistas buvo prastas: trūko vitaminų, racione nebuvo vaisių, trūko mėsos produktų, žuvies kokybė buvo labai prasta, todėl nuteistieji, kurie iš artimųjų negaudavo paramos arba labai mažą paramą, buvo priversti gyventi nepakankamai pasisotinus. Dėl maisto stokos ir kokybės nusilpę organizmai nepajėgūs priešintis infekcijai. Pranešimą, jog galimai yra užsikrėtęs tuberkulioze, gavo 2017 m. vasario viduryje. Plaučius šveičiant 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. jokių ligos požymių rasta nebuvo. Tikrinant plaučius 2015 m. rentgeno aparatu, buvo pastebėtos nežymios dėmelės plaučiuose, tačiau į tai nebuvo atkreiptas dėmesys. Jei 2015 m. Vilniaus PN sveikatos tarnyba būtų tinkamai sureagavusi į plaučiuose rastus patamsėjimus, būtų galima užkirsti kelią infekcijai, o gydymo ciklas nebūtų buvęs toks ilgas ir sudėtingas, liekamųjų reiškinių rizikos faktorius būtų buvęs mažesnis nei dabar. Tačiau dėl Vilniaus PN darbuotojų, atsakingų už sveikatos priežiūrą aplaidumo, sunkių darbo sąlygų, dėl vitaminų stokos maiste, nusilpo pareiškėjo organizmas ir jis susirgo tuberkulioze. Atsižvelgiant į tai, kad tuberkulioze perduodama oro-lašeliniu būdu, Vilniaus PN administracija nepasirūpino užkrato patekimo užkardymu. 2017 m. vasario 27 d. pareiškėjas iš Vilniaus PN buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), į kurią ištyrimui ir gydymuisi buvo pristatytas 2017 m. kovo 1 d. Imuniteto nusilpimas, tapimas neatspariu infekcijoms gali būti sietinas ir su tuo, jog buvo laikomas Vilniaus PN, t. y. beveik pačiame Vilniaus miesto centre. Pagal Civilinės saugos centro duomenis oro užterštumas Vilniaus mieste pagal nustatytą sunkiųjų ir kietųjų dalelių normą viršijamas 1,5–2,5 karto nei leidžiama, daugiau nei 8 mėn. per metus laikotarpyje. Mieste gyvenantys žmones yra sąmoningai pasirinkę gyvenamąją vietą, tai žinodami. Nuteistiesiems, atvykusiems į Vilniaus PN, tokia informacija nėra teikiama, todėl nuteistieji neturi galimybės prašyti būti perkeliami bausmę atlikti į kitas įkalinimo įstaigas. Todėl nuteistųjų organizmas sąmoningai iš lėto yra nuodijamas sunkiosiomis dalelėmis. Infekcija kažkokiu būdu papuolė į Vilniaus PN teritoriją. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė didžiulę psichologinę traumą, emocinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą, sveikatai padaryta neatitaisoma žalą. Viso šito buvo galima išvengti, jei Vilniaus PN būtų informavę apie padidėjusią oro taršą, būtų suteikę normalias maitinimosi ir darbo sąlygas bei tinkamai būtų sureagavę į rastus patamsėjimus 2015 metais. Nors gydymas 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo baigtas, tačiau tuberkuliozė yra tokia liga, kurią galima tik sustabdyti, apgydyti. Susidarius palankiai tuberkuliozės lazdelių terpei, liga gali bet kada atsinaujinti. Pareiškėjas patyrė gilią psichologinę traumą, kuri yra lydima pastovios baimės, kad liga neatsinaujintų. Dėl baimės, kad liga neatsinaujintų, pareiškėjui išsivystė depresija, baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) į Vilniaus PN atvyko 2011 m. sausio 14 d. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. liepos 1 d. tris kartus buvo laikinai etapuotas į Šiaulių TI. Pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. iš Vilniaus PN buvo etapuotas į LAVL, nuo 2017 m. vasario 27 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne Vilniaus PN. Pareiškėjas pats, savo laisva valia nuolat darbindavosi Vilniaus PN valgykloje, taip pat nuolat prašė, kad būtų didinamas jo užimamas etatas. Pareiškėjo darbo sąlygos, taip pat ir gyvenimo sąlygos jį tenkino, priešingu atveju jis bet kada galėjo nutraukti darbo santykius ir gyventi kartu su kitais nuteistaisiais nuteistujų būriuose. Vilniaus PN valgykloje dirbantys nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų atskirame būryje (atskirose nuo bendrojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose). Nuteistiesiems, dirbantiems valgykloje, sukurtos šiek tiek palankesnės buities sąlygos, pvz. nuolat tiekiamas karštas vanduo asmens higienai palaikyti (darbas su maistu) ir pan. Šie nuteistieji gyvena atskirame būryje, kuriame gyvena apie dvidešimt nuteistųjų. Vilniaus PN neturi duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtu kreipęsis i Vilniaus PN administraciją su skundais dėl darbo ar kalinimo sąlygų. Visiems Vilniaus PN nuteistiesiems kasmet atliekami krūtinės ląstos profilaktiniai rentgenologiniai tyrimai, siekiant kontroliuoti plaučių tuberkuliozės atvejus. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN atviros / aktyvios plaučių tuberkuliozės atvejų nebuvo nustatyta. Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja, išnagrinėjusi pareiškėjo sveikatos istoriją, pateikė išvadą, kad kadangi 2014 m. lapkričio 11 d. radiologas aprašo plaučiuose kairėje tvirtus tuberkuliozės židinius, gali būti, kad tuberkuliozinis užkratas buvęs anksčiau, tačiau nepasireiškė kliniškai. 2016 m. lapkričio 22 d. rentgenologinio tyrimo metu pareiškėjui nustačius kairėje plaučių pusėje smulkių židinių ir įtarus tuberkuliozinį procesą, pareiškėją nutarta siųsti į LAVL kontrolei po atlikto krūtinės ląstos tyrimo. Nuteistųjų krūtinės ląstos tyrimus atlieka į laisvės atėmimo vietas atvykstantis LAVL radiologas su specialia tyrimui atlikti medicinine įranga. Tyrimas buvo atliktas Vilniaus PN, tačiau tyrimo rezultatai buvo vertinami LAVL ir tik vėliau atsiųsti į Vilniaus PN. Todėl Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje gavus pareiškėjo tyrimo rezultatus, pareiškėjas nedelsiant 2017 m. vasario 27 d. buvo siunčiamas į LAVL. Kaip matyti iš Užkrečiamų ligų ir AIDS centro viešai skelbiamų duomenų tuberkuliozė (toliau – ir TB) plinta nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais. Apie trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis (kitaip sakant yra infekuoti TB bakterijomis), bet (dar) neserga ir neplatina ligos sukėlėjo. Tuberkuliozė yra gydoma ir išgydoma liga. Jautrios tuberkuliozės formai gydyti taikomas standartinis 4 antimikrobinių vaistų 6 mėnesių kursas. Dauginio atsparumo tuberkuliozė yra tokia tuberkuliozės forma, kurią sukelia bakterijos, nepaveikios galingiausiems pirmos eilės (arba standartiniams) vaistams prieš TB. Atsparios vaistams tuberkuliozės formos yra gydomos antros eilės vaistais. LAVL nuo TB pareiškėjas gydytas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d., duomenų, kad pareiškėjas nebuvo išgydytas, jo asmens sveikatos istorijoje nėra. Duomenų, kad tuberkulioze pareiškėjas užsikrėtė būtent Vilniaus PN, taip pat kad nebūtų išgydytas nuo jos, nėra. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl persirgimo tuberkulioze atsirado kokie nors liekamieji reiškiniai. Pareiškėjui planinio profilaktinio krūtinės ląstos tyrimo metu 2016 m. gruodžio 22 d. kairėje plaučių pusėje aptikta smulkių židinių ir padaryta išvada: įtariamas tuberkuliozinis procesas kairėje. Pareiškėjui sveikatos sutrikimai nustatyti ne dėl jo nusiskundimų, o profilaktinio tyrimo metu. Iš LAVL 2018 m. liepos 30 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo, matyti, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 30 d. pastovaus gydymo negauna, t. y. pilnai išgydytas. Taigi, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN profilaktinio tyrimo metu buvo nustatyti pakitimai plaučiuose, pareiškėjas operatyviai konvojuotas į LAVL, pritaikytas kvalifikuotas gydymas, kurio dėka pareiškėjas pasveiko nuo TB. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo psichinei ir fizinei sveikatai.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 14 d. iš Šiaulių TI atvyko į Vilniaus PN; laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. liepos 1 d. pareiškėjas 3 kartus buvo etapuotas į Šiaulių TI; 2017 m. vasario 27 d. pareiškėjas iš Vilniaus PN buvo etapuotas į LAVL; Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 7-167 paties pareiškėjo prašymu buvo paskirtas 0,5 etatu valgyklos darbininku, nustatant 0,5 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą; nuo 2011 m. liepos 22 d. Vilniaus PN direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 7-102 pareiškėjas atleistas iš valgyklos darbininko pareigų nuo 2012 m. balandžio 24 d.; Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 7-116 paties pareiškėjo prašymu buvo paskirtas 0,5 etatu valgyklos darbininku, nustatant 0,43 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą nuo 2013 m. balandžio 25 d.; Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 7-16 paties pareiškėjo prašymu pareiškėjas atleistas iš valgyklos darbininko pareigų nuo 2015 m. sausio 14 d; nuo 2015 m. sausio 15 d. tarp Vilniaus PN ir UAB „Pontem“ buvo pasirašyta Maitinimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 24-3, pagal kurią UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti maitinimo paslaugą Vilniaus PN nuteistiesiems; UAB „Pontem“ žinion perėjo ir Vilniaus PN valgykla, taip pat ir valgykloje dirbantys darbuotojai – nuteistieji; UAB „Pontem“ nuo sutarties pasirašymo momento nuteistuosius įdarbindavo per valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“; VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 7/05-5 paties pareiškėjo prašymu buvo paskirtas 0,5 etatu virtuvės darbuotojo laikininko pareigoms, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientą nuo 2015 m. sausio 15 d.; VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 7/05-153 paties pareiškėjo prašymu buvo perkeltas iš 0,5 etato virtuvės darbuotojo į 0,75 etato virtuvės darbuotojo laikininko pareigas, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientą nuo 2015 m. lapkričio 19 d. VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 7/05-51 paties pareiškėjo prašymu buvo perkeltas iš 0,75 etato virtuvės darbuotojo į virtuvės darbuotojo laikininko pareigas pilnu etatu, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientą nuo 2016 m. balandžio 7 d.; Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja 2019 m. sausio 4 d. surašė medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (toliau – ir Išrašas), kuriame nurodė, kad pareiškėjui krūtinės ląstos tyrimai buvo atlikti 2010 m. spalio 21 d. – be patologinių pakitimų; 2014 m. lapkričio 4 d. – tvirti tuberkuliozės židiniai O/S12 (galėjo būti anksčiau persirgęs TB); 2015 m. lapkričio 4 d. – be matomų patologinių pakitimų; 2016 m. gruodžio 22 d. – karėje S2 grupė smulkių židinių (išvada: įtariamas tuberkuliozinis procesas kairėje). Išraše, be kita ko, nurodyta, kad 2017 m. kovo 16 d. pareiškėjui diagnozuota tuberkuliozė, gydytas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d.

7.       Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, bei vertindamas skundo argumentų, kad susirgimą tuberkulioze sąlygojo netinkamos darbo sąlygos valgykloje, pagrįstumą, nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas valgykloje dirbo savo noru, įsakymai dėl pareiškėjo įdarbinimo buvo priimami atsižvelgiant į pareiškėjo prašymus. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamų darbo sąlygų nėra paremti jokiais įrodymais, nedetalizuoti. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamų darbo sąlygų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu vertino kaip abstrakčius, todėl atmetė.

8.       Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, nustatančiu maisto teikimą ir reikalavimus maisto kokybei, pabrėždamas, kad teisės aktai įtvirtina nuteistųjų teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, vertino, kad esant maisto trūkumui pareiškėjas, kuris, be kita ko, ginčo laikotarpiu dirbo ir gavo darbo užmokestį, galėjo šia teise pasinaudoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nėra paremti jokiais įrodymais, nedetalizuoti, nenurodant, kada ir kokių maisto produktų jam trūko. Pareiškėjas su skundais dėl nepakankamo maitinimo į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Teismas pareiškėjo argumentus, kad susirgimas tuberkulioze buvo sąlygotas netinkamo maitinimo, vertino kaip abstrakčius, todėl atmetė.

9.       Teismas akcentavo, kad pareiškėjo argumentai, jog jo susirgimą tuberkulioze sąlygojo aplaidus Vilniaus PN sveiktos priežiūros darbuotojų elgesys, negali būti šios administracinės bylos pagrindu, nes ginčai dėl žalos, padarytos pacientui netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu atlyginimo yra civiliniai, todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

10.       Teismas nenustatė, jog tuberkulioze pareiškėjas užsikrėtė būtent Vilniaus PN. Akcentavo, kad tuberkulioze užsikrečiama oro lašeliniu būdu.

11.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nekonstatuotini Vilniaus PN neteisėti veiksmai, o jų nenustačius, valstybės atsakomybė negalima.

III.

12.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą išnagrinėti ir priimti teisingą, Lietuvos Respublikos įstatymus atitinkantį sprendimą.

13.       Pareiškėjo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas yra šališkas, priimtas ginant išimtinai atsakovo poziciją. Teismas, teigdamas, kad ginčai dėl žalos, padarytos pacientui netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra civiliniai, neatsižvelgė į tai, kad dėl medicinos darbuotojų aplaidaus darbo yra kaltas atsakovo atstovas Vilniaus PN. Pareiškėjas paaiškina, kad po tuberkuliozės gydymo jam visam gyvenimui išliko pakitimai plaučiuose, ką patvirtina LAVL 2018 m. liepos 30 d. išrašas. Vilniaus PN argumentus, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas tuberkulioze susirgo Vilniaus PN, paneigia pareiškėjui nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. atliekamų tyrimų rezultatai, kurie nefiksavo ligos požymių bei tuberkuliozės židinių patvirtinimas 2014 m. lapkričio 4 d. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atstovo teiginiai, jog pareiškėjas anksčiau buvo sirgęs šia liga. Atsižvelgiant į tai, kad liga plinta oro-lašeliniu būdu, pareiškėjas nebuvo izoliuotas ir gydytas, o tai traktuotina kaip tyčinis sveikatos bloginimas diskriminaciniais pagrindais, kuris kėlė pavojų ir pareiškėjo žmonos, kuri atvykdavo į pasimatymus, sveikatai ir gyvybei. Tarp Vilniaus PN aplaidumo (neužkisto kelio ligai, neetapavimo nuo 2014 m. iki 2017 m. į LAVL) ir pareiškėjo susirgimo yra akivaizdus priežastinis ryšys. Dėl tokio neteisėto Vilniaus PN neveikimo patyrę emocinę traumą, depresiją. Neturtinė žala taip pat pasireiškė lietiniu organizmo kankinimu. Nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2017 m. vasario 27 d. nepertraukiamai buvo laikomas Vilniaus PN. Dėl 2014 m. rastų pakitimų plaučiuose nebuvo etapuotas į LAVL, jam ir toliau buvo leidžiama dirbti darbą valgykloje. Nesiekė dirbti valgykloje, o dirbo tikslu reabilituoti ten buvusias prastas darbo ir gyvenimo sąlygas. Darbo sutarties nutraukimas dėl prastų darbo ar gyvenimo sąlygų prieštarautų lygtinio paleidimo svarstymo metu teikiamiems prioritetams. Kitas darbas nebuvo siūlomas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti.

14.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15.       Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

16.       Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jo skundą tenkinti visiškai.

17.       Pareiškėjas, pabrėždamas itin neigiamą tuberkuliozės poveikį žmogaus organizmui, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju, nustačius ligos užuomazgą, ilgą laiką nebuvo izoliuotas, etapuotas į gydymo įstaigą, o tai reiškia, kad liga progresavo. Nebuvo apsaugotas nuo tuberkuliozės užkrato, ilgą laiką nebuvo suteikta medicininė pagalba. Be to, informacija apie nustatytą ligą pareiškėjui tyčia nebuvo atskleista ir buvo nuslėpta, turint tikslą sužlugdyti pareiškėją fiziškai ir morališkai. Sumažėjęs atsparumas kvėpavimo ligoms bei pareiškėjo priskyrimas didelės rizikos faktoriaus grupei yra susiję su Vilniaus PN delsimu gydyti ligą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis darbo ir laikymo sąlygomis Vilniaus PN, atlyginimo.

19.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą atmetė nepasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, kad jo susirgimą tuberkulioze ir dėl to patirtą neturtinę žalą sąlygojo netinkamos darbo ir maitinimo sąlygos Vilniaus PN. Teismas pareiškėjo argumentus dėl aplaidaus Vilniaus PN sveiktos priežiūros darbuotojų veiksmų (neveikimo) nevertino, kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl medicinos darbuotojų aplaidaus darbo yra kaltas atsakovo atstovas Vilniaus PN, pareiškėjas tuberkulioze susirgo būdamas Vilniaus PN, dėl 2014 m. rastų pakitimų plaučiuose nebuvo izoliuotas ir gydytas, jam ir toliau buvo leista dirbti darbą valgykloje. 

21.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymi, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo (teismo) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas.

23.       Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, visų pirma, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

24.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dėl medicinos darbuotojų aplaidaus darbo, dėl ko jis susirgo tuberkulioze ir jo gydymo procesas užsitęsė, yra kaltas atsakovo atstovas Vilniaus PN. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas tokiais argumentais kelia ginčą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės, kurie nėra nagrinėjimo administraciniuose teisme objektu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-130-261/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai atliktų tyrimų, laiku neskirto gydymo pareikšto reikalavimo kontekste nenagrinėtini.

25.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas tuberkulioze susirgo būdamas Vilniaus PN. Nurodo, kad tokią teismo išvadą paneigia jam nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. atliktų tyrimų rezultatai, kuriuose nefiksuotu ligos požymiai, bei tuberkuliozės židinių patvirtinimas 2014 m. lapkričio 4 d. 

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuoti tokio pobūdžio Vilniaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą) galima būtų tik tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad dėl Vilniaus PN neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti šiuo aspektu: pareiškėjas susirgimą tuberkulioze siejo su netinkamomis darbo ir maitinimo sąlygomis. Skunde nurodė, kad darbo valgykloje sąlygos buvo sunkios: pastovi drėgmė, garai, skersvėjis, didžiulis karštis (nuo viryklės), darbas buvo be išeiginių dienų. Taip pat Vilniaus PN buvo prasta maisto kokybė. Maisto stoka ir prastos darbo sąlygos buvo priežastys tuberkuliozei išsivystyti ir progresuoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pareiškėjo argumentus bylos medžiagos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui ir išvadoms šiuo aspektu: pareiškėjas valgykloje dirbo savo noru, duomenų, kad darbo sąlygos čia neatitiko teisės aktais nustatytų, nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Vilniaus PN administracijai ar kompetentingai priežiūros institucijai (Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ar kt.) dėl darbo ir higienos sąlygų, maisto kokybės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Vilniaus PN veiksmai ar neveikimas.

27.       Pažymėtina, kad Užkrečiamų ligų ir AIDS centro viešai skelbiamais duomenimis (http://www.ulac.lt/lt/faktai-apie-tuberkulioze), tuberkuliozė plinta nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais. Kai žmonės, sergantys plaučių TB, kosėja ir čiaudi, jie išskiria TB sukėlėjus į orą. Kad asmuo užsikrėstų, pakanka įkvėpti kelias šias bakterijas, kurios mažuose lašeliuose gali tvyroti nevėdinamoje patalpoje. Apie trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis (kitaip sakant yra infekuoti TB bakterijomis), bet (dar) neserga ir neplatina ligos sukėlėjo. Susirgti tuberkulioze turi riziką visų amžiaus grupių žmonės. Žmonės, infekuoti TB bakterijomis, turi 5–10 proc. riziką per savo gyvenimą susirgti TB. Tačiau asmenys, kurių yra sutrikusi imuninė sistema, pvz., užsikrėtusių ŽIV, blogai maitinasi, serga diabetu, taip pat rūkantys asmenys, turi daug didesnę riziką susirgti šia liga. Taigi, tuberkuliozės bakterijomis pareiškėjas galėjo būti užsikrėtęs dar prieš patekdamas į Vilniaus PN. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojos 2019 m. sausio 4 d. Išraše nurodyta, kad dėl 2014 m. lapkričio 4 d. atlikto tyrimą rezultatų yra vertinama, kad pareiškėjas galėjo anksčiau būti persirgęs TB.

28.       Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kartu su sergančiais aktyvia tuberkuliozės forma asmenimis. Be to, pareiškėjas skunde neteigė, jog buvo laikomas su asmenimis, kurie serga aktyvia plaučių tuberkulioze. Pareiškėjas tvirtino, kad Vilniaus PN nuo 2014 m. lapkričio 4 d. nevykdė pareigos, nustačius tuberkuliozę, jį izoliuoti nuo kitų asmenų ir etapuoti į LAVL. Iš Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojos 2019 m. sausio 4 d. Išrašo matyti, kad tuberkuliozė pareiškėjui buvo konstatuota 2017 m. kovo 16 d. ir pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. Ginčo laikotarpiu aktyvios plaučių tuberkuliozės atvejai pareiškėjui gydytojo nebuvo konstatuoti, todėl Vilniaus PN pagal nurodytą teisinį reglamentavimą neturėjo pareigos laikyti pareiškėją atskirai nuo kitų asmenų.

29.       Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl jo neetapavimo į LAVL: 2016 m. gruodžio 22 d. rentgenologinio tyrimo metu pareiškėjui nustačius kairėje plaučių pusėje smulkių židinių ir įtarus tuberkuliozinį procesą, pareiškėją buvo nutarta siųsti į LAVL kontrolei po atlikto krūtinės ląstos tyrimo. Gavus pareiškėjo tyrimo rezultatus Vilniaus PN sveikatos priežiūros tarnyboje, pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. buvo siųstas į LAVL kontrolei ir nedelsiant ten etapuotas.

30.       Nesant pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas plaučių tuberkuliozė, dėl kurios jis teikia patyręs byloje prašomą atlyginti neturtinę žalą, susirgo dėl to, kad Vilniaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai (CK 6.271 straipsnis).

31.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar skundžiamą keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl šis apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė