Civiline byla Nr. 2-46-778/2011
Procesinio sprendimo kategorija:
52.3.;99.3.; 99.5.;116.3.
Klaipedos RAJONO APYLINKES TEISMAS
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 21 d.
Gargždai
Klaipedos rajono apylinkes teismo teisejas M. M., sekretoriaujant A. J., dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovei advokatei V. S., atsakoves UAB “Urtegina” atstovui advokatui L. S., vertejai V. J., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoviu L. P. ir M. V. ieškini atsakovei UAB „Urtegina“ del nuostoliu atlyginimo ir
n u s t a t e:
ieškoves patikslintu ieškiniu pareiške reikalavima priteisti joms iš atsakoves 93 596,00 Lt išlaidu rangovo pastatyto gyvenamojo namo defektams ištaisyti ir visas bylinejimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurode aplinkybes, kad 2003-11-25 sutuoktiniai V. P. ir L. P. sudare Statybos rangos sutarti Nr.0311/25 su atsakove. Šia sutartimi atsakove isipareigojo užsakovu žemes sklype, esanciame Kalotes kaime, Klaipedos rajone, remiantis projektu, pastatyti vieno aukšto, 180 m bendro ploto, murini gyvenamaji nama su mansarda ir garažu. Šalys sutare, kad 1 m2 namo pastatymo kaina yra 1400 Lt, bendra sutarties kaina 252 000 Lt (1400 Lt x 180 m2). Darbas turejo buti perduotas 2004-11-31. Užsakovai savo pareiga apmoketi rangos darbus ivykde, rangovui už namo pastatyma sumokejo 252 000,00 Lt. Rangovas statybos darbus baige 2005 m. vasaros pabaigoje. Apžiurint atliktus darbus buvo aptikti defektai. 2005-11-03 ir 2007-04-18 užsakovai pareiške pretenzija rangovui del darbu trukumu, taciau rangovas ištaisyti trukumus atsisake. Statinio defektu buvima bei savo busimas išlaidas ieškoves grindžia 2010-08-26 technines statybos ekspertizes aktu ir jos priedu - lokaline samata. Pagal defektu ištaisymo samata butinos nekokybišku darbu šalinimo išlaidos sudaro 93 596 Lt, kurias ieškoves ir prašo priteisti iš atsakoves (3 t. b.l.101-106).
Per teismo nustatyta termina atsakoves atstovas pateike atsiliepima i patikslinta ieškini, kuriame nurode, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagristas. Nesutikimo motyvus nurode šiuos: ieškoves nepateike irodymu, patvirtinanciu, kad ieškoves yra patyrusios, kokius tai nuostolius ir išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo defektu šalinimu, kad vien defektinis aktas ir ekspertizes išvada nera pagrindas patvirtinti ieškoviu patirtus nuostolius, nes ieškoves jokiu gyvenamojo namo defektu nera ištaisiusios (3 t. b.l.117).
Teismo posedžio metu ieškove L. P. patikslinta ieškini palaike, praše ji tenkinti visiškai. Paaiškino, kad 93596 Lt išlaidu ji neturejo, nes namo kol kas dar neremontavo, taciau ekspertizes išvadose nurodyta, kad rangovo pastatyto gyvenamojo namo defektams ištaisyti butinos nekokybišku darbu šalinimo išlaidos sudarys 93 596,00 Lt.
Teismo posedžio metu ieškoviu atstove V. S. patikslinta ieškini praše tenkinti. Paaiškino, kad Klaipedos apygardos teismui panaikinus sprendimo dali del nuostoliu susijusiu su pastatyto gyvenamojo namo trukumu ištaisymu, atlyginimo, ir perdavus byla nagrineti iš naujo buvo atlikta ekspertize, kurios 6 skyriuje pateiktoje išvadoje nurodyta, kad buvo nustatyta eile trukumu, kad nei vienas iš nustatytu trukumu negalejo susidaryti del netinkamo gyvenamojo namo eksploatavimo. Ekspertizes akte nurodytos išvados visiškai paneigia ankstesniuose teismo posedžiuose atsakovo išsakyta nuomone, kad neva ieškove netinkamai šilde nama, netinkamai ji eksploatavo. Ekspertizeje pažymeta, kad už visus nurodytus trukumus atsakingas rangovas. Pažymeta, kad „De Jura“ buvo techninis prižiuretojas, bet jis statybos metu nedalyvavo, jis technines priežiuros nevykde. Ekspertizes akte pažymeta, kad už nustatytus defektus techninis prižiuretojas atsakingas negali buti. Statybos istatymas ir statybos techninis reglamentas numato, kad rangovas turi statyti pagal visus reikalavimus, nenukrypti nuo projekto ir paisyti statybos reglamento reikalavimus, tai, kad rangovo vykdoma veikla yra rangos veikla, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybes statyti kokybiškai ir paisyti istatymu reikalavimu. Todel atsižvelgiant i technini statybos ekspertizes akta, teismo prašo patikslinta ieškini tenkinti pilnai, priteisti ieškoviu naudai 93596,00 Lt rangovo pastatyto gyvenamojo namo defektams ištaisyti, nes teismas turi teise priteisti busimus nuostolius ir visas bylinejimosi išlaidas, bei už ekspertizes akta sumoketus pinigus.
Teismo posedžio metu atsakoves atstovas advokatas L. S. su patikslintu ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti kaip nepagrista. Paaiškino, kad palaiko pozicija išdestyta paskutiniame atsiliepime i patikslinta ieškini. Nurode, kad tarp šaliu nera ginco jog šalys sudare rangos sutarti, kad buvo pastatytas namas, gincas kilo del defektu. Kaip šis gincas tarp šaliu turi buti išsprestas nustato konkreti norma itvirtinta CK 6.665 str. Labai aiškiai istatymu leidejas išdeste budus: jei blogai pastate objekta, užsakovas turi teise reikalauti neatlygintinai pašalinti trukumus per protinga termina, o tokio reikalavimo iš esmes ieškove net nereiške. Kita buda atlyginti trukumu šalinimo išlaidas istatymu leidejas betarpiškai nurodo jau ne tiketinas išlaidas, bet tas išlaidas, kurias realiai patyre užsakovas tvarkydamas tam tikrus trukumus. Ieškoves prašo atlyginti trukumu šalinimo išlaidas, taciau byloje tokiu išlaidu visai nera pateikta. Prašo atlyginti patirtus nuostolius, o ne tiketinus ar busimus nuostolius, bet jau patirtus. Mano, kad toks reikalavimas, koks yra byloje jis neturi buti tenkinamas. Reikalavimas turejo buti visai kitaip suformuluotas, todel šio ieškinio teisinis pagrindas yra nepagristas. Tenka pripažinti, kad jei yra nustatytas brokas, nuostoliai dar nera patirti. Reikalauti tokiu patirtu nuostoliu atlyginimo nera pagrindo. Ieškoves galejo nutraukti rangos sutarti, jeigu nuostolius yra neimanoma pašalinti arba jeigu nuostoliai per protinga termina nebuvo pašalinti, taciau reikalavimo del rangos sutarties nutraukimo šiuo atveju nera. Teismas nuostolius paskaiciuoja pagal tai, kokius nuostolius irodo ieškove. Ieškove pati pripažino, kad šiai dienai nuostoliu ji nepatyre, gal jie bus ateityje, taciau neaišku koks tas nuostoliu dydis. Namas iki galo nera priduotas, jis stovi ir yra eksploatuojamas. Duomenu, kad butu statybinis brokas pašalintas, jie neturi. Civilineje byloje ieškoves reikalavimas del reikalavimu kylanciu iš statybos sutarties turi buti atitinkamai suformuluotas ir išreikštas. Nuostolius sudaro trukumu šalinimo išlaidos. Prašo ieškini atmesti, nes ieškinio reikalavimas teisiškai yra nepagristas.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu nustatyta, kad 2003-11-25 tarp užsakovu P. V., P. L. ir rangovo UAB Urtegina“ sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 0311/25, iš kurios matyti, kad atsakovas UAB „Urtegina“ isipareigojo pateikti visa darbo jega, irengimus, paslaugas, irankius ir kitas ivairaus pobudžio ir paskirties darbo priemones, reikalingas žemes sklype, esanciame Kalotes kaime, Klaipedos rajone, priklausanciame užsakovui, remiantis projektu pastatyti vieno aukšto, 180 m2 bendro ploto, murini gyvenamaji nama su mansarda ir garažu, numatyta pastatyto namo ir su statyba susijusiu dokumentu perdavimo užsakovui tvarka, numatytas garantinis laikotarpis. Pagal šia sutarti rangovas isipareigojo priduoti pastata valstybinei statybos inspekcijai pagal nustatytas Lietuvos Respublikos civilines statybos normas ir kompensuoti užsakovems visus nuostolius, kurie atsirastu del sutarties nevykdymo. Aptariant statybos darbu etapus, pirmajame etape atsakovas yra isipareigojes paruošti ir suderinti projekta bei gauti statybos leidima, toliau eiles tvarka vardijami atliktini statybos darbai (b.l. 9-15, 1 tomas).
Iš mokejimo kvitu ir PVM saskaitu-fakturu nustatyta, kad ieškove L. P. sumokejo atsakovui UAB „Urtegina“ visa pagal rangos sutarti Nr. 0311/25 nustatyta suma (b.l.16-20, 91-106, 1 tomas).
Statybos darbu technines priežiuros sutartis 2006-09-21 sudaryta tarp statytojos L. P. ir vykdytojos S. R., sutarties objektas - gyvenamasis namas, Kalotes kaime, Sendvario seniunijoje, Klaipedos rajone (b.l. 22, 1 tomas). Atestavimo komisijos 2003-01-07 protokolu Nr.2, išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 376, S. R., iš kurio matyti, kad S. R. yra atestuota statinio statybos vadove ir statinio statybos technine prižiuretoja (b.l. 23, 1 tomas).
Iš defektinio akto nustatyta, kad defektinis aktas atliktas ieškoviu M. P. ir L. P. pageidavimu, statybos darbu technines priežiuros sutartis pasirašyta jau esant pastatytam pastatui, pateiktos bendros defektu išvados, defektini akta atliko statybos darbu technines priežiuros vadove S. R. (b.l. 21, 1 tomas). Akte nurodyta, kad statybos metu nebuvo vykdoma technine priežiura, nebuvo pildomas statybos darbu žurnalas, nefiksuojami paslepti darbai, nesurašyti ju aktai, nera panaudotu medžiagu kokybes atitikties sertifikatu, panaudotos irangos dokumentu, nusižengta projektiniams sprendimams, be užsakovo rašytinio sutikimo pakeistas projektas, neteisingai užfiksuotas patalpu plotas, pagal kuri buvo atsiskaitoma už darbus. Nors užsakovai yra visiškai atsiskaite už darbus, atsirade defektai nešalinami, nebaigti darbai nebevykdomi, pastatas neruošiamas pripažinimui tinkamu naudoti ir taip rangovas nevykdo savo isipareigojimu. Taip pat išvardinti akto surašymo metu matomi defektai ir nebaigti darbai. Iš 2007-05-29 paslaugu sutarties Nr.2/07, nustatyta, kad tarp A. M. statybos II ir ieškoves L. P. buvo sudaryta paslaugu sutartis atlikti statybine samata ( b.l. 24-25, 1 tomas).
Iš lokalines samatos sudarytos pagal 2007.03 kainas nustatyta, kad statybos remonto darbai pagal defektini akta, individualaus gyvenamojo namo Kalotes kaime, Klaipedos rajone, sudaro 77 981 Lt (b.l. 26-28, 1 tomas). Atestavimo komisijos 2004-12-02 protokolu Nr.B47, išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. B 268, A. M., iš kurio matyti, kad A. M. yra atestuotas statinio statybos bendruju darbu vadovas( b.l. 31, 1 tomas).
Iš susirašinejimo tarp ieškoves ir jos atstovo bei UAB „Urtegina“ matyti, kad gera valia susitarti del nuostoliu atlyginimo ir kitu ipareigojimu ivykdymo šalims nepavyko (b.l. 32 - 35, 1 tomas).
Iš 2004-06-18 statybos leidimo išduoto Klaipedos rajono savivaldybes nustatyta, kad statytojoms M. P. ir L. P. išduotas leidimas naujai statybai-gyvenamajam namui Kalotes k., Sendvario sen ., Klaipedos raj., statyti ukio budu, statybos vadovu jame irašytas Alg.Uosis, o technines priežiuros vadovu – Art.Uosis ( b.l. 103, 2 tomas).
Iš 1 tome, 47 lape esancio perregistruoto statybos leidimo matyti, kad tas pats leidimas perregistruotas 2006-09-26, pasikeitus technines priežiuros vadovui, juo tapo S. R..
Iš valstybes imones registro centro Klaipedos filialo pranešimo del juridinio asmens teisinio statuso iregistravimo nustatyta, kad UAB „Urtegina“ 2007-11-15 igijo teisini statusa- likviduojama (b.l. 110, 1 tomas), o iš valstybes imones registro centro Klaipedos filialo bei valstybines imones „REGITRA“ Klaipedos filialo pranešimu nustatyta, kad jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemoniu ši imone neturi (b.l. 48, 49, 1 tomas).
Iš valstybes imones registro centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas Kalotes kaime, Klaipedos rajone registruotas ieškoviu M. P. ir L. P. vardu yra 74 proc. baigtumo.( b.l. 159-161, 1 tomas, b.l.111-112, 3 tomas), o iš 2 tome, 73 b.l. esancios Klaipedos apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus pažymos apie nebaigta statyti statini matyti, kad 2004-09-27 šis pastatas buvo nebaigtas statyti, nurodyta, kad statoma be esminiu nukrypimu, o atlikti darbai atitinka kadastriniu matavimu duomenis.
Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu bylos Nr.55/58545, nustatyta, kad gyvenamojo namo, esancio Kalotes k., Klaipedos raj., unikalus Nr............. kadastro duomenys užfiksuoti 2006-08-02 (b.l. 1-12, 2 tomas).
Iš techninio projekto, kuri sudare 2004 m., UAB „Gargždu projektas“, nustatyta, kad užsakovai gyvenamojo namo statybai Kalotes k., Sendvario sen., Klaipedos raj., yra M. P. ir L. P., techniniame projekte nurodyti pagrindiniai namo statybos reikalavimai ir sprendiniai ( b.l.13-60, 2 tomas).
Iš pateiktos technines statybos ekspertizes akto Nr.10-005E nustatyta, kad R. M., turintis kvalifikacijos atestata Nr.6771, suteikianti teise eiti ypatingo statinio ekspertizes vadovo pareigas, 2010-08-26 atliko gyvenamojo namo, esancio Kalotes kaime, Klaipedos rajone, žemes sklype, kurio kadastrinis Nr.........., unikalus Nr................ technines statybos ekspertize, kurioje pateike išvadas, kad dauguma trukumu, surašytu statybos darbu technines priežiuros vadoves S. R. defektiniame akte pasitvirtino. Ne vienas iš nustatytu trukumu (punktai 2.1-2.21) negalejo susidaryti del netinkamo gyvenamojo namo eksploatavimo (netinkamo šildymo ir kitu veiksniu). Statant nama buvo pažeisti istatymai, teises aktai, statybos techniniai reglamentai. Už visus trukumus nurodytus (2.1.- 2.23. punktuose) yra atsakingas rangovas, o užsakovas istatymu nustatyta tvarka nenusamde technines priežiuros gyvenamojo namo statybos darbams prižiureti (ko pasekoje ekspertizes metu nustatyti trukumai nebuvo pastebeti laiku). Kadangi statinio statybos metu techninis prižiuretojas nusamdytas nebuvo, tai jis negali buti atsakingas už ekspertizes metu nustatytus trukumus. Butinos nekokybišku darbu šalinimo išlaidos (ekspertizes atlikimo metu) sudaro 93596,00 Lt. Šios išlaidos nurodytos defektu ištaisymo samatose.
Rangos sutarties esme yra ta, kad rangovas isipareigoja savo rizika atlikti tam tikra darba ir jo rezultata perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbu rezultata ir už ji apmoketi. Jos tikslas - sukurti ir perduoti darbu rezultata. Teismas, spresdamas klausima, kokia šaliu sutartis sudaryta - atlikti konkrecius statybos darbus ar pastatyti visa objekta, turi ivertinti, ar su vienu rangovu surašytos sutartys del projektavimo, pamatu, sienu, irangos, konstrukciju, stogo, langu, duru ir kitu pagrindiniu statybos darbu atlikimo objekte, ar užsakomi ir atliekami papildomi darbai (sutvarkyti teritorija ir kt.), ar buvo samdyti objekto statybos darbams atlikti kiti asmenys, jeigu taip, tai kas ir kokia tvarka juos samde, kas užsake projektine dokumentacija ir kieno vardu buvo išduoti leidimai ar kiti butini statybos normatyviniai dokumentai (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).
CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta istatymine rangovo darbu kokybes garantija, o 3 dalyje numatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantini termina. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybes, turi irodyti, kad defektai atsirado del objekto ar jo daliu normalaus susidevejimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytu asmenu netinkamai atlikto remonto arba del užsakovo ar jo pasamdytu asmenu kitokiu kaltu veiksmu. Ši nuostata nustato, kad defektu fakta privalo irodyti užsakovas, bet ju priežastis, šalinancias rangovo atsakomybe, privalo irodyti rangovas. Statybos darbu atlikimas rangovui - statybos imonei - yra verslas. Jo atsakomybe už sutartiniu isipareigojimu, kurie yra verslo dalis, nevykdyma
taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dali ir yra griežta, t. y. be kaltes. Ji taikoma atsižvelgiant i CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).
Del nuostoliu dydžio patirtai žalai atlyginti
Sprendžiant klausima del nuostoliu dydžio patirtai žalai atlyginti, remtis vien lingvistiniu teises normu aiškinimu negalima, jog, remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi galima priteisti tik tokias išlaidas, kurios realiai yra patirtos reikalavimo del žalos atlyginimo pareiškimo skolininkui momentu, atlyginima. Butina atsižvelgti i šiu teises normu teleologini aiškinima, t.y. kokiam tikslui pasiekti šios teises normos buvo itvirtintos Civiliniame kodekse. Šiu normu pagrindinis tikslas – atlyginti nukentejusiojo asmens patirta žala, atsižvelgiant i protingus bei imanomus budus jos dydžiui apskaiciuoti ir ivertinti.
Pagal ekspertizes akte eksperto nustatytus pastato trukumus, akivaizdu, kad jie, iš esmes susije su nekokybiškai atliktu darbu visuma. Todel su šiu trukumu ištaisymu, kas reikš pastato atitinkama perstatyma iš naujo, susije busimi, konkretiems darbams atlikti reikalingi ieškovo kaštai atitinka prašoma priteisti žalos dydi.
Konstatavus žalos fakta, nuostoliai privalo buti atlyginti visais atvejais jei patirta žala nera mažareikšme. Priešingu atveju butu paneigtas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje itvirtintas visiško nuostoliu atlyginimo principas, kuris reiškia tai, jog nukentejusiajam turi buti atlyginta tiek, kiek jis iš tiesu prarado. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje itvirtintas visiško nuostoliu atlyginimo principas, kuris reiškia, jog žala butina tiksliai ivertinti, kad nukentejusiajam butu atlyginta tiek, kiek jis iš tiesu prarado. Lietuvos A. T., aiškiai išskirdamas žalos ir nuostoliu savokas, formuojamoje teismu praktikoje yra nurodes: „CK 6.249 straipsnio, reglamentuojancio žalos (nuostoliu) nustatyma, 1 dalyje itvirtinta taisykle, kad tais atvejais, kai šalis nuostoliu dydžio negali tiksliai irodyti, ju dydi nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei del žalos atlyginimo atsirasti, yra irodytas, ieškinys del žalos atlyginimo negali buti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neirode patirtu nuostoliu dydžio“ (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Atsižvelgiant i tai, jog atsakove UAB ,,Urtegina‘‘šiuo atveju netinkamai ivykde tarp šaliu sudaryta sutarti, del ko ieškoves patyre žalos - negavo tinkamos kokybes pastato, kuri pagristai tikejosi gauti, darytina išvada, jog privalo buti atlyginama tokio dydžio žala, kuri leistu ieškovems atsidurti tokioje padetyje, lyg atsakoves UAB „Urtegina‘‘ prievole butu ivykdyta tinkamai.
Butina atsižvelgti ne tik i vienintele aplinkybe, t.y. fakta, ar išlaidos realiai patirtos, taciau apskritai ivertinti galimybe priteisti prašomo dydžio nuostoliu atlyginima, atsižvelgiant i reikalingas trukumams pašalinti ieškoviu kaštus. Savokos „kaštai“ tiesioginis neitvirtinimas CK neeliminuoja galimybes, remiantis ju nustatytu ir ivertintu dydžiu, laikyti tai vienu iš žalos apskaiciavimo budu. CK neitvirtinta nei viena nuostata, ipareigojanti nukentejusiaja šali pirma atlikti pastato ar patalpu remonta, o tik po to kreiptis i žala padariusi asmeni del nuostoliu atlyginimo. Toks reikalavimas nebutu protingas. Jeigu trukumu pašalinimui reikalingi statinio remontas ar rekonstrukcija, trunkantys ilga laiko tarpa, kol jie bus atlikti, ieškovas gali praleisti Civiliniame kodekse nustatyta sutrumpinta ieškinio senaties termina reikalavimui del žalos atlyginimo pareikšti. Pažymetina, kad po remonto ar rekonstrukcijos atlikimo butu apsunkintos tiek ieškoviu galimybes irodineti savo reikalavimo pagristuma, tiek atsakovo galimybes nuo jo gintis, nes butu sudetinga atlikti teismo statinio ekspertize siekiant išsiaiškinti defektu atsiradimo priežastis, pobudi, jiems pašalinti reikalingus atlikti darbus ir pan. Atsakovo atsiliepime ir posedžio metu nurodyti argumentai del nuostoliu atlyginimo yra nepagristi, kadangi, nukentejusiajai šaliai neturint pakankamai lešu atlikti numatytus darbus, nuostoliu padariusiai šaliai panaikinama prievole juos atlyginti, be to, tokiu budu jai leidžiama atsidurti nepagristai geresneje padetyje. Tokia padetis negali buti toleruojama bei pateisinama, atsižvelgiant i tai, jog tokie principai, kaip, pavyzdžiui, teisetu lukesciu principas, tokiu atveju apskritai netektu savo prasmes.
Lietuvos A. T. formuojamoje teismu praktikoje pripažistama galimybe prisiteisti ir nukentejusios šalies patirtas išlaidas ir kaštus, kurie dar turi buti jos patirti, siekiant atsidurti tokioje padetyje, kokioje teisetai ji turejo buti. Be to, Lietuvos A. T. priimtose nutartyse akcentuojama ir tai, jog butent teismas privalo vertinti samatoje nurodytus darbus bei padaryti išvadas, ar visi samatoje nurodyti darbai yra susije su padarytos žalos pašalinimu (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužes 29 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Žalos dydis – fakto klausimas, todel teismas žalos dydžio pats nustatyti negali ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Žalos dydis – viena iš irodinejimo dalyka sudaranciu aplinkybiu bylose del žalos atlyginimo, šios aplinkybes irodinejimo našta tenka nukentejusiam asmeniui. Nukentejusio asmens patirtu turtiniu netekimu dydis gali buti nustatytas nuostolius apskaiciuojant pagal prarasto turto atkuriamaja verte. Atkuriamosios vertes (kaštu) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatyme numatytu turto vertinimo metodu, jo pagrinda sudaro skaiciavimai, kiek kainuotu atkurti esamos (statybos metu) fizines bukles ir esamu ( statybos metu) eksploataciniu bei naudingumo savybiu objektus pagal vertinimo metu taikomas darbu technologijas bei kainas. Kaštai turi buti suskaiciuoti iki ribos, kuri atitinka esama sugadinimo metu objekto fizine bukle. Atkurimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidevejimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentejes asmuo neturejo realiu išlaidu, žalos dydis gali buti nustatomas skaiciavimo budu; svarbu, kad padaryta žala butu nustatyta objektyviai, pagal teises aktu reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose gincuose gali buti irodinejamas visais istatymo reikalavimus atitinkanciais irodymais (turto vertintojo pažymomis, samatomis, kt.), laikantis bendruju irodinejimo civiliniame procese taisykliu ( Lietuvos A. T. Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. rugsejo 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001).
Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad irodinejimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo irodinejime tenka irodinejamu aplinkybiu nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Vis delto ši principine taisykle nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus irodinejimo proceso dalyvis, istatymas itvirtina teismo galimybe siulyti šalims teikti papildomus irodymus, kai ju nepakanka, istatymo nustatytais atvejais teismas gali irodymus rinkti savo iniciatyva ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Gincuose del žalos atlyginimo, kai irodinejimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teise dalyvauti irodinejimo procese turi igyvendinti, atsižvelgdamas i tai, kad nenustacius tikrojo žalos dydžio negali buti teisingai išsprestas šaliu gincas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojancio žalos (nuostoliu) nustatyma, 1 dalyje itvirtinta taisykle, kad tais atvejais, kai šalis nuostoliu dydžio negali tiksliai irodyti, ju dydi nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei del žalos atlyginimo atsirasti, yra irodytas, ieškinys del žalos atlyginimo negali buti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neirode patirtu nuostoliu dydžio. Sprendima del žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas istatyme itvirtintas irodinejimo tikslas – teismo isitikinimas, pagristas patikimais, laikantis irodinejimo taisykliu ištirtais irodymais.
I š technines statybos ekspertizes akto išvados bei defektu ištaisymo samatos nustatyta, kad butinu išlaidu suma 93 596 Lt nekokybiškiems darbams pašalinti yra objektyviai pagrista bei teisinga. Juolab atsakove negincijo ekspertizes akte nurodytos sumos bei nepraše skirti konstatuotu nuostoliu ivertinimo ekspertizes, nereikalavo papildomai apklausti eksperto del pateiktu skaiciavimo metodikos, darbu ir išlaidu apskaiciavimo pagrindu. Be to, priteisiant virš nurodyta suma nustatytiems defektams pašalinti atsižvelgiama ir bendra statybos rangos sutartyje nurodyta objekto verte, nekilnojamojo turto registro duomenis apie šio pastato vidutine rinkos verte 2004 m., kai gyvenamojo namo užbaigtumas buvo tik 74 proc., ivertinant tai, jog šiuo metu namo statyba yra visiškai užbaigta bei susidariusia ekonomine-finansine padeti Lietuvos Respublikoje. Teismo nuomone, atsakoves neteisetu veiksmu buvima irodo tai, kad ji nevykde statybos darbu pagal statinio projekta, nesivadovavo istatymais ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir t.t. Ieškoves pagristai nurode, kad del pastato defektu, jos tures atlikti viso pastato rekonstrukcija pagal eksperto patvirtinta lokaline samata. Todel defektams pašalinti reikalinga mineta suma bei statybu ekspertui už žalos nustatyma sumoketa 5000 Lt suma laikytina ieškoviu patirta žala. Kaip nurodoma CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte, i nuostolius iskaiciuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilines atsakomybes ir žalos ivertinimu. Šiuo pagrindu patirtos išlaidos iprastai pripažistamos tada, kai žalai ivertinti reikia specialiu žiniu, butina atlikti tam tikrus skaiciavimus, matavimus, todel nukentejusysis, siekdamas irodyti jos dydi, yra priverstas samdytis ekspertus. Pagal pateiktus i byla dokumentus ieškoves už eksperto paslaugas iš viso sumokejo 5000 Lt, šios išlaidos buvo butinos bei neišvengiamos. Todel vadovaujantis CK 1.5 str. itvirtintais teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijais ieškoviu nurodyta suma visiškai pagrista, todel priteistina iš atsakoves UAB ,,Urtegina‘‘.
Teismas pagal pateiktus i byla irodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atsakove UAB „ Urtegina“ turi prievole atlyginti ieškovems L. P. ir M. V. 93 596 Lt nuostoliu ir 5000 Lt išlaidu nuostoliu dydžiui nustatyti (CK 6.1-6.4, 6.245-6.251).
Teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsniu iš atsakoves UAB „Urtegina“ solidariai priteisia ieškovems L. P. ir M. V. 2348 Lt žyminio mokescio išlaidu (t.2 b.l. 178 ) .
Už procesiniu dokumentu iteikima išlaidos byloje sudaro 53 Lt 04ct.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)260 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškini tenkinti visiškai.
I. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti iš atsakoves UAB ,,.........‘‘, imones kodas .......,
93 596, 00 Lt ( devyniasdešimt tris tukstancius penkis šimtus devyniasdešimt šešis Lt) ieškoviu išlaidu rangovo pastatyto gyvenamojo defektams pašalinti (ištaisyti).
Bylinejimosi išlaidas: 5000 Lt (penkis tukstancius litu) išlaidu eksperto paslaugoms apmoketi ir 2348 Lt (du tukstancius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokescio, ieškovems L. P. ir M. V. solidariai priteisti iš atsakoves UAB ,,........‘‘.
Priteisti i valstybes biudžeta iš atsakoves UAB ,,..........‘‘ 53 Lt 04 ct, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.
Valstybes naudai priteistos išlaidos turi buti sumoketos i Valstybines mokesciu inspekcijos biudžeto pajamu surenkamaja saskaita Nr.(duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, imokos kodas 5660. Imokos mokejimo kvita apie sumoketas pašto išlaidas valstybei yra butina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienu apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos rajono apylinkes teisma.
Teisejas M. M.