Civilinė byla Nr. 3K-3-24-313/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00288-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.3;

              2.10.1

              (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Achema“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Amber Grid“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Achema“ dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami teisės klausimai dėl civilinės bylos sustabdymo ir laiku su Europos Komisija nesuderintos valstybės pagalbos teisinių pasekmių.
2. Ieškovė AB „Amber Grid“ prašė teismo įpareigoti atsakovę AB „Achema“ laikytis 2012 m. gruodžio 21 d. Gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties 1.14, 1.15, 7.11, 9.6, 9.14, 9.21, 13.1, 14.1.1 nuostatų ir jas vykdyti, priteisti iš atsakovės AB „Achema“ 38 234 334,97 Lt (11 073 428,80 Eur) Suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) priedo ir 1 735 688,40 Lt (502 690,11 Eur) delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi 2012 m. gruodžio 21 d. sutarties 1.14, 1.15, 7.11, 9.6, 9.14, 9.21, 13.1 straipsniais, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. O3-330, 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294, privalo sumokėti Suskystintų gamtinių dujų terminalo priedą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. ir delspinigius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino: priteisė ieškovei AB „Amber Grid“ iš atsakovės AB „Achema“ 38 234 334, 97 Lt (11 073 428,80 Eur) Suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų, 867 844,20 Lt (251 345,05 Eur) delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė; nutraukė bylos dalį pagal ieškovės AB „Amber Grid“ reikalavimą įpareigoti atsakovę AB „Achema“ laikytis 2012 m. gruodžio 21 d. Gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties 1.14, 1.15, 7.11, 9.6, 9.14, 9.21, 13.1, 14.1.1 nuostatų ir jas vykdyti.

5. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie atsirado viešosios 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties pagrindu, pagal kurią AB „Achema“ prisiėmė teisės aktais nustatytą ir įtvirtintą pareigą mokėti Suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšas (Gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties 1.14, 1.15, 7.11, 9.6, 9.14, 9.21, 13.1 straipsniai). Prievolė mokėti SGDT lėšas atsakovei nustatyta Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir SGDTĮ) 5 straipsniu. Vadovaudamasi SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė 2012 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. O3-294, kuris nustato SGDT lėšų mokėjimo tvarką, be kita ko, pareigą SGDT lėšų mokėtojui, kurio įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų sistemos, sumokėti už SGDT lėšas, atsiskaitant už suteiktas dujų transportavimo paslaugas pagal sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi (6.1 punktas) ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. O3-330, kuris nustato pakoreguotas gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutines ribas, galiojančias nuo 2013 m. sausio 1 d., be kita ko, papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos, skirtą Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais – 37,53 Lt už tūkst. kub. m be pridėtinės vertės mokesčio (2 punktas). SGDTĮ 5 straipsnio, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 6 punkto ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 punkto nuostatos yra imperatyviosios ir nesuteikia ieškovei ar atsakovei teisės pasirinkti kitokio elgesio.
6. Teismas sprendė, kad šalių sutartos netesybos yra aiškiai per didelės, todėl sumažino jas iki 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną dieną.

7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės AB „Amber Grid“ ir atsakovės AB „Achema“ apeliacinius skundus, 2015 m. liepos 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeitė: priteisė ieškovei AB ,,Amber Grid“ iš atsakovės AB ,,Achema“ 11 073 428,80 Eur Suskystintų gamtinių dujų terminalo priedą, 488 678,17 Eur delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo 4 911 464,83 Eur sumos skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d., 6 proc. metines procesines palūkanas nuo 11 562 106,97 Eur sumos skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad atsakovės argumentus, jog SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 2 ir 3 dalims, 23 straipsniui, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 4 ir 5 dalims, paneigė Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (2012 m. birželio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“ (2012 m. liepos 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavęs, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis minėtoms Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams neprieštarauja.

9. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad teisės aktais, kuriais nustatytas SGDT priedas, yra teikiama valstybės pagalba, kuri nebuvo iš anksto suderinta su Europos Komisija, todėl yra neteisėta. Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. SA.36740, atlikusi tyrimą dėl valstybės pagalbos, susijusios su SGDT įrengimu ir eksploatavimu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, teikimo AB „Klaipėdos nafta“, nusprendė laikyti šią valstybės pagalbą suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 107 straipsnio 3 dalies c punktą – dėl investicinės pagalbos ir pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį – dėl veiklos pagalbos. Europos Komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojamas SGDT priedas, kaip vienas iš SGDT projekto finansavimo šaltinių, yra suderinamos su Europos Sąjungos teise.
10. Kolegija atmetė atsakovės prašymą stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki administracinėje byloje pagal atsakovės skundą dėl VKEKK 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 3.1 ir 4 punktų bei VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 punkto panaikinimo bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

11. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigius, todėl pakeitė teismo sprendimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu atsakovė AB „Achema“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo atmesti atsakovės skundą dėl VKEKK 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 3.1 ir 4 punktų ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 punkto panaikinimo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus ginčijamas nutarimų nuostatas, būtų panaikintos teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu buvo nustatyta ir apskaičiuota iš atsakovės šioje civilinėje byloje priteista suma, ir ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas. Bendrosios kompetencijos teismai neturi teisės spręsti viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo klausimo. Ši civilinė byla turėjo būti sustabdyta iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas nurodytoje administracinėje byloje. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas neturi pareigos sustabdyti bylos tik tuomet, kai visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.).
2. Ieškovė šioje byloje prašė priteisti SGDT priedą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu byloje SA.36740 (2013/NN) yra konstatavusi, kad Lietuvos Respublika pradėjo taikyti pagalbos priemonės dalį, t. y. SGDT priedą, susijusį su investicijomis, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį, nesuderinusi iš anksto su Europos Komisija. Nagrinėjamu atveju Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo dėl valstybės pagalbos suderinimo padariniai yra nukreipti tik į ateitį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bylose Nr. C-368/04, C-199/06, C-261/01, C-262/01 yra išaiškinęs, kad Europos Komisijos sprendimas, kuris pripažįsta pagalbą, apie kurią nepranešta, suderinama su bendrąja rinka, neįteisina a posteriori įgyvendinančių priemonių, kurios buvo neteisėtos, nes buvo priimtos pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje SA.36740 (2013/NN) dėl valstybės pagalbos pavėluoto suderinimo nepagrįstai taikė retrospektyviai – iš atsakovės priteisė sumas už laikotarpius, kurie iš anksto nebuvo suderinti su Europos Komisija. Nacionaliniai teismai turi pareigą užtikrinti Europos Sąjungos teisės veikimą, o jei nacionalinis reguliavimas neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų, netaikyti Europos Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinių teisės aktų byloje (ESTT 1988 m. vasario 4 d. sprendimo byloje Nr. 157/86 11 punktas; 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimo byloje Nr. C-262/97 38–40 punktai; 2009 m. spalio 27 d. sprendimo byloje Nr. C-115/08 138 punktas; kt.). Nacionaliniai teismai turi įgaliojimus konstatuoti, kad valstybės pagalba yra neteisėta, t. y. suteikta iš anksto nesuderinus jos su Europos Komisija pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, bei taikyti teisinės gynybos priemones, tarp jų draudimą išmokėti neteisėtą pagalbą (žr., pvz., ESTT 1977 m. kovo 22 d. sprendimo byloje Nr. 78/76 14 punktą; 1996 m. liepos 11 d. sprendimo byloje Nr. C-39/94 49 punktą, Europos Komisijos pranešimą dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės). Nacionaliniai teismai turi įgaliojimus pripažinti teisės aktą, kuriuo suteikta valstybės pagalba, negaliojančiu (žr. ESTT 1991 m. lapkričio 21 d. sprendimo byloje Nr. C-354/90 12 punktą).

13. Kasatorė AB „Achema“ taip pat prašo kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo šiais klausimais: 1) Ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005, ir 2009 m. liepos 13 d. direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB, turi būti aiškinami kaip draudžiantys priimti tokius nacionalinius teisės aktus kaip skundžiami nagrinėjamoje byloje? 2) Ar Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12, 26, 28, 37 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys priimti tokius nacionalinius teisės aktus kaip skundžiami nagrinėjamoje byloje? 3) Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio, 108 straipsnio 3 dalis ir 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, nuostatos turi būti aiškinamos kaip draudžiančios teikti valstybės pagalbą tokiomis sąlygomis ir tvarka, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje? 4) Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17, 38 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys priimti tokius nacionalinius teisės aktus kaip skundžiami nagrinėjamoje byloje? Prašymas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nustatant SGDT priedą ir taip pažeidžiant teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo gamtinių dujų rinkoje principus, neteisėtai ribojant nuosavybės teisę (ES teisių chartijos 17 straipsnis), yra sukuriamas ES teisėje nenumatytas teisinis reguliavimas (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis, Reglamento (EB) Nr. 715/2009 pažeidimas, netinkamai įgyvendinta Direktyva 2009/73/EB).
2. SGDT priedas yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba (SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimas). SGDT priedas yra nebūtina ir neproporcinga valstybės pagalba, nes valstybė ir jos valdoma AB „Klaipėdos nafta“ turi pakankamai galimybių ir be šios priemonės užsitikrinti pakankamą SGDT projekto finansavimą. Nustatant SGDT priedą yra daromas itin didelis neigiamas poveikis privatiems subjektams ir prekybai tiek gamtinių dujų, tiek ir kituose pramonės sektoriuose. SGDT priedas yra selektyvus, SGDT projekto finansavimo našta paskirstoma tarp privačių subjektų neatsižvelgiant į objektyvius kriterijus. Nustačius SGDT priedą nėra pasiekiamas skatinamasis poveikis, priešingai, fiksuojamas neigiamas poveikis, nes gamtinių dujų naudojimas mažėja. SGDT priedas yra valstybės pagalba, pradėta įgyvendinti nesant privalomo Europos Komisijos pritarimo.
3. Nustatant SGDT priedą monopolizuojama rinka ir iškraipoma konkurencija (SESV 37 straipsnis, Reglamento (EB) Nr. 715/2009 pažeidimas, netinkamai įgyvendinta Direktyva 2009/73/EB). 
4. SGDT priedas riboja laisvą prekių judėjimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių (SESV 26, 28 straipsnių pažeidimas). SGDT priedu nustatomi nepagrįsti laisvo judėjimo apribojimai importuojamoms gamtinėms dujoms ir eksportuojamai privačių asmenų produkcijai.

14. Ieškovė AB „Amber Grid“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Administracinėje byloje ginčijami VKEKK nutarimų punktai, kuriais patvirtintas konkretus SGDT priedo dydis ir mokėjimo tvarka. Šioje civilinėje byloje nekyla ginčo dėl SGDT priedo dydžio ar mokėjimo tvarkos. Šioje civilinėje byloje atsakovė ginčija tik pačią pareigą mokėti SGDT priedą. Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu yra patvirtintas šios pareigos teisėtumas ir paneigti visi atsakovės argumentai, kuriais ji remiasi tiek civilinėje, tiek administracinėje byloje.
2. Po Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo SGDT priedas negali būti laikomas neteisėta valstybės pagalba. Jokia SGDT priedo dalis (valstybės pagalba) jo gavėjai AB „Klaipėdos nafta“ iki 2015 metų net nebuvo išmokėta, o pagal ESTT praktiką tik valstybės pagalbos išmokėjimas jos gavėjui yra laikomas valstybės pagalbos suteikimu (ESTT 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Nr. C-384/07). ESTT 2008 m. vasario 12 d. sprendime byloje Nr. C-199/06 nurodė, kad SESV 108 straipsnio 3 dalis yra grindžiama apsauginiu tikslu užtikrinti, kad nesuderinama pagalba niekada nebūtų įgyvendinama. Siekiant šio tikslo, pagalbos projekto įgyvendinimas yra atidedamas iki to laiko, kai, Komisijai priėmus galutinį sprendimą, išnyks abejonės dėl jo suderinamumo. Komisijai priėmus teigiamą sprendimą yra aišku, kad nurodytas tikslas nebuvo pažeistas pirma laiko išmokant pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

15. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nestabdyti šios civilinės bylos dėl to, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal atsakovės AB „Achema“ skundą dėl VKEKK 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 3.1 ir 4 punktų, 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 2 punkto panaikinimo.
16. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai nagrinėjamą civilinę bylą ir teisinį rezultatą kitoje neišnagrinėtoje byloje sieja tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-52/2010). Sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011, ir joje nurodytą praktiką).
17. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012, ir joje nurodytą praktiką).
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, tačiau toks teismo sprendimas turi būti proporcingas, priimtas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.).
19. Vadovaujantis civilinio proceso tikslu kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, civilinio proceso koncentruotumo, proporcingumo principais, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą bei administracinėje byloje pateikto skundo dalyką ir pagrindą, darytina išvada, kad tarp nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos teisinis ryšys yra, bet nepakankamas tam, kad ši byla pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą būtų sustabdyta.

Dėl laiku su Europos Komisija nesuderintos valstybės pagalbos teisinių pasekmių

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl AB „Achema“ pareigos mokėti Suskystintų gamtinių dujų terminalo priedą. Minėtas priedas kaip valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį buvo suderinta su Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu C (2013) 7884 final, todėl, kasatorės nuomone, iš jos negalėjo būti priteistas SGDT priedas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Kasatorė mano, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami SESV 108 straipsnio 3 dalį ir nesivadovaudami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktais išaiškinimais, retrospektyviai taikė Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo C (2013) 7884 final (toliau tekste – ir Komisijos sprendimas) teisinius padarinius – priteisė iš kasatorės SGDT priedą už laikotarpį, kai valstybės pagalba nebuvo suderinta su Europos Komisija.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad ESTT jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, jog Komisijos ir valstybių narių nacionalinių teismų kompetencijos užtikrinant SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatų laikymąsi yra aiškiai atskirtos ir papildančios viena kitą (ESTT 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo Cedilac SA prieš Minist?re de l'Économie, des Finances et de l'Industri, C-368/06, ECLI:EU:C:2007:819, 37–39 punktai).
22. Pagrindinė Komisijos funkcija – patikrinti valstybės pagalbos priemonių suderinamumą su vidaus rinka. Pagalbos priemonės ar pagalbos sistemos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas priklauso išimtinei Komisijos, veikiančios kontroliuojant Bendrijos teismams, kompetencijai (žr. ESTT 1996 m. liepos 11 d. sprendimo SFEI ir kiti, C-39/94, ECLI:EU:C:1999:116, 42 punktą; 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Ministero dell'Industria, del Commercio e dell'Artigianato prieš Lucchini SpA, C-119/05, ECLI:EU:C:2007:434, 52 punktą).
23. Komisijos sprendimai yra privalomi ir saisto visas valstybės narės, kuriai jie yra skirti, institucijas bei pareigūnus, įskaitant teismus, todėl Komisijos įvertintos aplinkybės ir dėl jų padarytos išvados negali būti revizuojamos (ESTT 1987 m. gegužės 21 d. sprendimo Albako Margarinefabrik Maria von der Linde GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für landwirtschaftliche Marktordnung, C-249/85, ECLI:EU:C:1987:245, 17 punktas).
24. Nacionaliniai teismai savo ruožtu turi jurisdikciją saugoti privačių asmenų teises, pažeistas nesilaikant SESV 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos savarankiškos pareigos apie valstybės pagalbą iš anksto pranešti Komisijai. Nacionaliniai valstybių narių teismai, atsižvelgiant į Komisijos išimtinę kompetenciją atitinkamoje srityje, yra nekompetentingi priimti sprendimą dėl valstybės pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka.
25. Teismai turi kompetenciją vertinti, ar atitinkama priemonė ar priemonių paketas yra valstybės pagalba (SESV 107 straipsnio 1 dalis), apie kurią reikia pranešti Komisijai (SESV 108 straipsnio 3 dalis), bei ginti dėl nepranešimo apie atitinkamas priemones pažeistas privačių asmenų teises (įpareigoti grąžinti valstybės pagalbą, priteisti nuostolių atlyginimą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kt.).
26. Nagrinėjamoje byloje Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime, įvertinusi valstybės taikytas priemones, atskyrė dvi sritis, kurios finansuojamos iš SGDT priedo: 1) terminalo ir jo jungties su dujų tinklu pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų dengimas; 2) investicinės sąnaudos, kurių nėra galimybės padengti iš kitų šaltinių.
27. Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime konstatavo, kad SGDT priedas, tiek, kiek jis apima su investicijomis susijusias sąnaudas, yra suderinamas su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą (Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo 192 punktas).
28. Dėl terminalo operatoriaus eksploatavimo išlaidų kompensavimo Komisija sprendė, kad SGDT priedu pagrįsta veiklos pagalba atitinka 2012 m. VESP (visuotinės ekonominės svarbos paslaugos) bendrųjų nuostatų sąlygas, todėl yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį (Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo 266 punktas). Šios Komisijos išvados reikšmė yra ta, jog nustačius, kad aptariama kompensacija atitinka VESP kriterijus, jai apskritai netaikomos teisės normos, reglamentuojančios valstybės pagalbą (ESTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH, dalyvaujant Oberbundesanwalt beim Bundesverwaltungsgericht, C-280/00, ECLI:EU:C:2003:415).
29. Komisija taip pat pripažino SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimą: konstatavo, kad Lietuvos Respublika iš anksto nepranešė Komisijai apie pradėtą taikyti valstybės pagalbos priemonės dalį, susijusią su investicijomis.
30. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl SGDT priedo, susijusio su investicinėmis sąnaudomis, vertinimo SESV 108 straipsnio 3 dalies aspektu. Skunde nekeliama argumentų, susijusių su kompensacijos už SGDT eksploatavimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl šio klausimo išsamiau nepasisako. Kaip minėta, kasatorė įrodinėja, kad SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas (valstybė pagalbos teikimas prieš tai nepranešus Komisijai) visuomet lemia pareigą grąžinti valstybės pagalbą, o vėlesnis Komisijos sprendimas pripažinti tokią pagalbą suderinama su vidaus rinka neturi atgalinio veikimo galios.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad senesnėje ESTT praktikoje, kuria, be kita ko, skunde remiasi kasatorė AB „Achema“, iš tiesų yra išaiškinta, kad pagalbos priemonė SESV 107 straipsnio 1 dalies prasme, kuri įgyvendinama pažeidžiant su SESV 108 straipsnio 3 dalimi susijusius įsipareigojimus, yra neteisėta, o Komisijos sprendimas, kuris pripažįsta pagalbą, apie kurią nepranešta, suderinama su bendrąja rinka, neįteisina a posteriori įgyvendinančių priemonių, kurios buvo neteisėtos, nes buvo priimtos pažeidžiant Europos Bendrijos Steigimo Sutarties (toliau – EB Sutartis) 88 straipsnio 3 dalies (dab. SESV 108 straipsnio 3 dalis) paskutiniame sakinyje nustatytą draudimą (ESTT 2006 m. spalio 5 d. sprendimo Transalpine Ölleitung in Österreich GmbH ir kiti prieš Finanzlandesdirektion für Tirol ir kt., C-368/04 ECLI:EU:C:2006:644, 40 ir 41 punktai).
32. Tačiau ESTT praktika aptariamoje srityje vėliau buvo išplėtota byloje CELF, kurioje ESTT Didžioji Kolegija suformulavo naują taisyklę, kad nacionalinio teismo pareiga pareikalauti grąžinti visą neteisėtą (t. y. suteiktą pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį) valstybės pagalbą nustoja egzistuoti, jeigu iki to laiko, kai nacionalinis teismas priima sprendimą, Komisija jau nusprendė, kad pagalba yra suderinama su bendrąja rinka. Kadangi sustabdymo pareigos (pareigos neteikti valstybės pagalbos, kol nėra gautas Komisijos sutikimas) tikslas – užtikrinti, kad tik suderinama pagalba gali būti įgyvendinama, šis tikslas negali būti ginčijamas, kai Komisija jau patvirtino jos suderinamumą (ESTT 2008 m. vasario 12 d. sprendimo Centre d’exportation du livre fran?ais (CELF) ir Ministre de la Culture et de la Communication prieš Société internationale de diffusion et d’édition (SIDE), C-199/06, ECLI:EU:C:2008:79, 49 punktas).
33. Todėl nacionalinio teismo pareiga užtikrinti asmenų teisių apsaugą pagal EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalį (dab. SESV 108 straipsnio 3 dalis) išlieka, kol Komisija vis dar nepriėmė sprendimo, nepaisant to, ar procesas Komisijoje vyksta, ar ne (minėto sprendimo byloje CELF 41 punktas).
34. Minėtame sprendime byloje CELF ir ankstesnėje ESTT jurisprudencijoje išdėstyti išaiškinimai bei jais sukuriamas teisinis režimas leidžia įžvelgti aiškias sąsajas tarp pažeidimo pobūdžio bei kylančių teisinių pasekmių – tais atvejais, kai valstybė apskritai nepraneša Komisijai apie pagalbą arba Komisija jos atžvilgiu priima neigiamą sprendimą, pagalba turi būti grąžinama, nes iškraipo konkurenciją rinkoje ir yra neteisėta materialiąja teisine prasme. Tokią išvadą suponuoja ankstesnė ESTT praktika, įskaitant tą, kuria remiasi kasatorė. O atsižvelgiant į byloje CELF pateiktus naujus išaiškinimus, tais atvejais, kai Komisija a posteriori pripažįsta valstybės pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, tai reiškia, kad nuo valstybės pagalbos konkurencija savaime nenukenčia. Šiuo atveju teisės pažeidimas – išankstinis nepranešimas – yra tik procesinio pobūdžio, o valstybės pagalbą gavęs subjektas įgyja tik laiko pranašumą (t. y. pagalbą gauna anksčiau, nei gautų, jeigu valstybė jos neteiktų negavusi Komisijos teigiamo sprendimo). Kadangi tokiam subjektui tai sukuria iš esmės tik tam tikrą nesąžiningą laiko pranašumą prieš konkurentus (pvz., valstybės pagalbos subjektas iki Komisijos sprendimo priėmimo neprivalo skolintis lėšų rinkos sąlygomis), pagal ES teisę turi būti grąžinama tik palūkanų suma – nacionaliniams teismams ES teisėje nustatyta pareiga spręsti dėl palūkanų už neteisėtumo laikotarpį priteisimo (minėto sprendimo byloje CELF 52 punktas).
35. Taigi principas, kad vėlesnis teigiamas Komisijos sprendimas a posteriori nelegalizuoja iki tol neteisėtų pagalbos priemonių, skirtingai, nei įrodinėja AB „Achema“, atsižvelgiant į šios nutarties 32 punkte nurodytus ESTT išaiškinimus byloje CELF, savaime nereiškia automatinės valstybės pagalbos grąžinimo pareigos atsiradimo pagal ES teisę.
36. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad SESV nuostatos, reglamentuojančios pranešimo apie valstybės pagalbą pareigą, yra skirtos valstybėms narėms, bet ne privatiems subjektams – valstybės pagalbos gavėjams, todėl pastariesiems nesukuria jokių specialių pareigų. Europos Sąjungos teisė nenustato valstybės pagalbos gavėjo teisinės atsakomybės pagrindo, jeigu jis nepatikrina, ar apie pagalbą, kurią jis gauna, buvo tinkamai pranešta Komisijai. Taigi valstybės pagalbos gavėjui, kuris nepatikrina, ar apie jo gaunamą pagalbą valstybė pranešė Komisijai, vien Europos Sąjungos teisės pagrindu teisinė atsakomybė negali kilti. Nepaisant to, ši taisyklė neužkerta kelio tokiam naudos gavėjui taikyti nacionalinės teisės normų, reglamentuojančių nesutartinę atsakomybę (ESTT 1999 m. kovo 4 d. sprendimo Union fran?aise de l'express (Ufex), formerly Syndicat fran?ais de l'express international (SFEI), DHL International and Service CRIE v Commission of the European Communities and May Courier, C-39/94, ECLI:EU:C:1999:116, 72–76 punktai).
37. Dėl šių priežasčių kasatorės argumentai dėl ES teisės pažeidimo sukeliamų teisinių pasekmių atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

38. Vertinant kasatorės prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą, pažymėtina, kad kasacinis teismas privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo tik tada, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas kyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai kasaciniam teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo. Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima ex officio.
39. Nagrinėjamai bylai aktualiu teisės klausimu – ar valstybės pagalba, kuri buvo suteikta pažeidus SESV 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą informavimo pareigą, tačiau vėliau Komisijos pripažinta suderinama su vidaus rinka, privalo būti grąžinta, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika yra suformuota ir aiški, dėl aptariamos teisės normos taikymo kasaciniam teismui neaiškumų nekyla. Todėl šiuo klausimu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nėra teisinio pagrindo.
40. Kiti kasatorės argumentai (dėl teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo principų pažeidimo, valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka, neigiamo poveikio prekybai, poveikio konkurencijai ir kt.) yra susiję ne su poreikiu gauti Europos Sąjungos teisės aktų išaiškinimą, o su siekiu kvestionuoti minėtame Komisijos sprendime padarytas išvadas. Kaip jau minėta, Komisija klausimais, kurie, kasatorės teigimu, sudaro pagrindą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, jau yra pasisakiusi, o kasacinis teismas negali revizuoti Komisijos sprendime padarytų išvadų (žr. šios nutarties 22 ir 23 punktus). Europos Sąjungos institucijų veiksmais galbūt pažeistos asmenų teisės ginamos SESV šeštosios dalies I antraštinės dalies 1 skyriaus 5 skirsnyje nustatyta tvarka. 
41. Todėl kasatorės prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą atmetamas kaip nepagrįstas.
42. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Kasacinis teismas patyrė 10,18 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės AB „Achema“ kasacinis skundas atmestas, tai valstybei iš atsakovės AB „Achema“ priteistina 10,18 Eur šių išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės AB „Achema“ (j. a. k. 156667399) 10,18 Eur (dešimt Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Janina Stripeikienė