Civilinė byla Nr. e2-288-854/2026
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00494-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.3.2.6.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Juntera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties, kuria mažajai bendrijai „Juntera“ iškelta bankroto byla.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. V. I. ir G. I. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami iškelti bankroto bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Juntera“ (toliau – ir bendrija).
2. Ieškovai nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. bendrija, V. B., K. B., J. I., Ž. I. ir ieškovai sudarė Užstatymo teisės sutartį (toliau – ir Užstatymo teisės sutartis), kurios pagrindu bendrijai buvo suteikta teisė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektuoti ir tiesti kelius, įrengti požemines ir antžemines komunikacijas, statyti statinius: daugiabučius gyvenamuosius namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji, pagal 2022 m. birželio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat bendrijos vardu registruoti daiktines teises į statinius bei valdyti juos nuosavybės teise. Sutarties 3.3 papunktyje bendrija įsipareigojo ieškovams sumokėti 500 000 Eur po to, kai bus įvykdytos prievolės Vilniaus kredito unijai pagal 2023 m. birželio 13 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. birželio 29 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas prievoles bendrija įvykdė, tačiau ieškovams piniginių prievolių iki šiol nėra įvykdžiusi. Dėl prievolės įvykdymo ieškovai 2025 m. liepos 30 d. kreipėsi į bendriją, tačiau ji į tai nereagavo ir 500 000 Eur nesumokėjo. Ieškovų nuomone, pateikti įrodymai ir informacija įrodo, kad bendrija yra nemoki, nes negali įvykdyti turimų prievolių ieškovams, todėl jai keltina bankroto byla.
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą bendrijai.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės 2024 ir 2025 metų finansinės atskaitomybės dokumentų dinamikos, t. y. atsakovės atsargų padidėjimo (beveik 1,9 mln. Eur verte) esant minimalioms pajamoms ir pelningumui, taip pat aplinkybės, ar atsakovės turtas nebuvo dirbtinai perkainotas arba į atsargas įtrauktas nelikvidus ir pan. turtas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino turto likvidumo kriterijaus. Didžiąją atsakovės turto dalį (apie 80 proc.) sudaro atsargos, kurių, kaip nurodė ieškovai, realizavimo galimybės ir terminai yra neaiškūs, o piniginių lėšų (380 604 Eur), nors ir padaugėjo, vis tiek nepakanka visiems pradelstiems įsipareigojimams padengti. Ieškovų teigimu, atsakovė negeneruoja pakankamų pajamų einamajai veiklai palaikyti ir neturi turto, kurį realizavus būtų galima įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo išsiaiškintos. Dėl nurodytų priežasčių teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės mokumą, neturėjo vadovautis vien formalia balanso eilute, o privalėjo vertinti realų atsakovės gebėjimą atsiskaityti, esant tokiam pajamų kritimui ir turto struktūros pokyčiui. Pirmosios instancijos teismas pagal balanso testą neatliko atsakovės finansinių rodiklių dinamikos įvertinimo, realaus bendrijos (ne)gebėjimo atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas likvidumo testą, nevertino, kaip sistemiškai ir kiek ilgai atsakovė laiku neatsiskaito su kreditoriais (įskaitant ir ieškovus). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovams ir kitiems žemės savininkams mokėtinos sumos pagal sutartį siekia 2 063 959,50 Eur, į kreditorių sąrašą jos įtrauktos kaip nepradelstos skolos, jų mokėjimo terminas – 2030 m. gruodžio 31 d., tačiau nenurodė, kokiu pagrindu ir kur buvo nustatytas minėtas mokėjimo terminas, t. y. nepagrindė šio mokėjimo termino konstatavimo pagrįstumo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrija veiklos nėra nutraukusi, tačiau neanalizavo veiklos vykdymo aplinkybių, nesigilino, ar realiai atsakovė vykdo veiklą, t. y. iš esmės pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės gyvybingumo, nurodytu aspektu plačiau nepasisakė ir savo išvados nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės mokumo padaryta neįvertinus, kokia buvo reali bendrijos finansinė padėtis bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimo metu, kiek sistemiškas yra bendrijos neatsiskaitymas su kreditoriais ir ar bendrija realiai vykdo veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovei MB „Juntera“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Avere“.
7. Teismas nustatė, kad ieškovai pateikė jų finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus – Vilniaus kredito unijos pažymą, patvirtančią, kad bendrija 2024 m. gruodžio 30 d. visiškai atsiskaitė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2024 m. birželio 15 d. – pagal 2023 m. birželio 29 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Teismas atmetė bendrijos argumentus, kad sutarties sąlygos turi būti vertinamos sistemiškai: su žemės sklypų savininkais, įskaitant ieškovus, gali būti atsiskaitoma tik pasibaigus 2023 m. birželio 29 d. kredito sutarties terminui (2026 m. gegužės 15 d.) ir pardavus visus daugiaaukščius pastatus. Teismas konstatavo, kad ginčo šalys skirtingai aiškina sutarties sąlygas, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovai yra potencialūs atsakovės kreditoriai, o vien bendrijos ginčas dėl finansinio reikalavimo egzistavimo nepaneigia ieškovų teisės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo.
9. Teismas nustatė, kad bendrija įregistruota 2023 m. kovo 21 d., jos veikla – statyba ir nekilnojamojo turto operacijos, o nuo 2024 m. vasario 14 d. vadove paskirta V. T.
10. 2023 m. bendrijos turtas sudarė 1 230 052 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 274 940 Eur, veikla buvo nuostolinga (– 46 388 Eur). 2024 metais turtas sumažėjo iki 564 396 Eur, įsipareigojimai – iki 258 006 Eur, veikla tapo pelninga (351 279 Eur). 2025 metais turtas padidėjo iki 2 300 733 Eur, įsipareigojimai – iki 2 064 185 Eur, tačiau veikla vėl buvo nuostolinga (– 9 842 Eur).
11. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad bendrijos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę ir jos turimo turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams padengti. Palyginęs 2024 ir 2025 metų duomenis, teismas nustatė, kad bendrijos pardavimo pajamos sumažėjo daugiau nei 10 kartų (nuo 1 115 326 Eur iki 111 193 Eur), tačiau atsargos išaugo daugiau nei 30 kartų (nuo 62 341 Eur iki 1 899 995 Eur). 2026 m. sausio 30 d. pateiktame turto sąraše nurodyta, kad atsargas sudaro užstatymo teisė (1 814 984 Eur) ir nebaigti statyti daugiabučiai (85 011 Eur), nors 2024 metais užstatymo teisė į balansą nebuvo įtraukta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei priklausantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas (8 proc. baigtumas) įvertintas tik 251 Eur, todėl jo vertinimas 85 011 Eur suma nepagrįstas. Teismas taip pat nepagrįstu laikė užstatymo teisės įtraukimą į atsargas ir jos vertinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pagrįsta bendrijos turto vertė yra 400 738 Eur (2 300 733 Eur – 1 899 995 Eur), kai įsipareigojimai sudaro 2 064 185 Eur, todėl konstatavo, kad bendrijos turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams padengti.
12. Teismas nustatė, kad bendrija nepateikė įrodymų, jog aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę veiklą, generuoja pajamas ir dengia įsipareigojimus kreditoriams. 2025 metais ji dirbo nuostolingai (– 9 842 Eur), o 2026 m. vasario 17 d. duomenimis neturėjo darbuotojų. Projekto vystymas sustabdytas dėl ginčų su rangovu ir vidinių nesutarimų, vyksta teisminiai procesai. Be to, bendrija nepateikė 2026 metų finansinių ataskaitų, teigdama, kad pokyčių nebuvo. Nors nurodė sumokėjusi 90 694 Eur mokesčių, tai lėmė 500 000 Eur pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą, o ne vykdomi projektai. Duomenų apie statybų vykdymą nepateikė. Teismo vertinimu, bendrija negeneruoja pakankamų pajamų įsipareigojimams dengti, o jos teiginiai apie mokumą nepaneigia nustatyto nemokumo ir veiklos neperspektyvumo.
13. Teismas nustatė, kad bendrija nuo 2024 m. gruodžio 30 d. nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams pagal Užstatymo teisės sutartį. Minėta sutartimi nustatyta 2 000 000 Eur plius PVM kaina (ieškovams – 500 000 Eur plius PVM), mokėtina 2024 m. gruodžio 30 d., kai bendrija visiškai įvykdė skolinius įsipareigojimus Vilniaus kredito unijai.
14. Teismas pažymėjo, kad nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti, jog juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nustatė, kad bendrijos turto vertė yra 400 738 Eur, o įsipareigojimai ją viršija 1 663 447 Eur, todėl bendrija nėra pajėgi vykdyti prievolių. Konstatavo, kad bendrija atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną, o duomenų apie restruktūrizavimo bylos inicijavimą ar laikino pobūdžio finansinius sunkumus nėra, todėl konstatavo, kad yra pagrindas bendrijai iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė MB „Juntera“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų pareiškimą iškelti bendrijai bankroto bylą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas faktinio ir teisinio pagrindo, didžiąją dalį apeliantės turto įvertino 0 Eur suma.
15.1.1. Apeliantė teigia, pagal balanso testą ji yra moki: turi 2 300 733 Eur vertės turtą ir 2 064 185 Eur įsipareigojimų. Didžiąją turto dalį – 1 899 995 Eur – sudaro trumpalaikis turtas (atsargos), kurias sudaro su tiesiogine veikla susijęs turtas: 85 011 Eur vertės nebaigta daugiabučio statyba ir 1 814 984 Eur vertės turtinė teisė (užstatymo teisė), suteikianti teisę vystyti nekilnojamojo turto projektą.
15.1.2. Pirma, teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų dėl tikrosios nebaigtos statybos vertės. Teismas šią vertę nustatė formaliai – remdamasis vien Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nurodyta 251 Eur vertė, todėl apeliantės nurodytą 85 011 Eur balansinę vertę pripažino nepagrįsta.
15.1.3. Apeliantė pažymi, kad į bylą pateikė individualią nebaigtos statybos turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad jos rinkos vertė siekia 244 000 Eur, o baigtumas – 20 proc., o ne 8 proc., kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad ši ataskaita parengta 2024 m. gruodžio 12 d., t. y. daugiau nei prieš metus, todėl, projektui vykstant, turto vertė ir baigtumo procentas skundo pateikimo dieną yra padidėję.
15.1.4. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad statinio vidutinė rinkos (mokestinė) vertė ir baigtumas nustatyti 2023 m. lapkričio 29 d. Tuo tarpu apeliantės užsakytas individualus vertinimas atliktas 2024 m. gruodžio 12 d., todėl dėl savo pobūdžio ir vėlesnio atlikimo momento tiksliau atspindi turto būklę ir vertę.
15.1.5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apeliantės pateiktos individualios turto vertinimo ataskaitos nevertino, be kita ko, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos motyvuoti pateikto įrodymo atmetimą.
15.1.6. Antra, teismas nepagrindė, kodėl užstatymo teisė (turtinė teisė), už kurią apeliantė žemės sklypo savininkams, įskaitant ieškovus, yra įsipareigojusi sumokėti 2 000 000 Eur + PVM laikytina beverte.
15.1.7. Apeliantė paaiškina, kad jos apskaitą tvarko MB „DNR apskaita“, teikianti paslaugas nuo bendrijos įsteigimo, kurią pasitelkė buvęs vadovas – ieškovų sūnus Ž. I. Tarp šalių vyksta daug ginčų, inicijuotų Ž. I., po jo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų.
15.1.8. Pakeitusi vadovą, bendrija toliau naudojosi MB „DNR apskaita“ paslaugomis ir jų kokybe neabejojo. Tačiau ieškovams inicijavus šią bylą, pareikalavus detalesnių duomenų paaiškėjo, kad užstatymo teisė ir su ja susiję įsipareigojimai nebuvo įtraukti į balansą. Vėliau jie buvo įtraukti. Vis dėlto galimi apskaitos netikslumai nėra bylos dalykas. Teismas turėjo nustatyti turto ir įsipareigojimų dydį bei jų santykį, o tai, kad užstatymo teisė galėjo būti netinkamai apskaityta, nepagrindžia išvados, jog ji yra bevertė – turto priskyrimas vienai ar kitai balanso eilutei konkretaus turto vertės nekeičia.
15.1.9. Aplinkybė, kad užstatymo teisės vertė apeliantės balanse yra 1 814 984 Eur (įvertinus ir kitus šios teisės vertės nustatymo aspektus pagal verslo apskaitos standartus), kai įsigijimo kaina siekė 2 000 000 EUR + PVM, atitinka įprastą tokio turto apskaitos praktiką.
15.2. Teismo motyvai ir išvados dėl apeliantės įsipareigojimų dydžio bei galimybės juos tinkamai ir laiku įvykdyti, laikytini prieštaringais ir nepagrįstais.
15.2.1. Apeliantė pateikė duomenis, kad jos įsipareigojimai sudaro 2 064 185 Eur, tačiau jų įvykdymo terminai dar nėra suėję. Didžiąją dalį šių įsipareigojimų (2 063 959,50 Eur), įskaitant įsipareigojimus ieškovams, sudaro prievolės pagal Užstatymo teisės sutartį.
15.2.2. Pirma, teismas, pripažinęs ieškovus tik potencialiais kreditoriais, nepagrįstai jų reikalavimus vis tiek įtraukė į atsakovės įsipareigojimus.
15.2.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad: tarp šalių vyksta ginčas dėl prievolių įvykdymo termino; sutarties aiškinimas nėra bylos dalykas; ieškovai laikytini potencialiais kreditoriais, kurių reikalavimai pagal praktiką į įsipareigojimus neįtraukiami. Tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių ir prieštaraudamas teismų praktikai, nusprendė, kad: prievolių įvykdymo terminas yra suėjęs ir jos nevykdomos nuo 2024 m. gruodžio 30 d.; apeliantės įsipareigojimai sudaro 2 064 185 Eur, neišskaičius ieškovų (583 597,24 Eur) reikalavimų.
15.2.4. Antra, teismas nepagrįstai konstatavo, kad visų apeliantės prievolių įvykdymo terminas yra pasibaigęs ir jos nevykdomos.
15.2.5. Nors teismas pripažino, kad dėl prievolių įvykdymo termino vyksta ginčas ir sutarties aiškinimas nėra bylos dalykas, vis tiek nusprendė, jog apeliantė nuo 2024 m. gruodžio 30 d. nevykdo įsipareigojimų visiems kreditoriams. Tačiau nutartyje nenurodyta, kuo ši išvada pagrįsta: byloje nėra duomenų apie įsipareigojimų nevykdymą kitiems kreditoriams, kurie termino neginčija ir, tikėtina, sutinka su apeliantės pozicija. Be to, ieškovai laikytini tik potencialiais kreditoriais, todėl jų reikalavimai neturėtų būti įtraukiami į įsipareigojimus.
15.2.6. Teismas nepasisakė dėl 225 Eur apeliantės įsipareigojimo MB „DNR apskaita“, kurio įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, tačiau jį taip pat laikė pradelstu. Tai matyti iš išvados, kad visi apeliantės įsipareigojimai sudaro 2 064 185 Eur ir ji esą negali jų vykdyti.
15.2.7. Trečia, teismas pats surinko įrodymus, patvirtinančius, kad apeliantė prievoles vykdo tinkamai, tačiau jų nevertino. Atsakovė neturi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodra“), jos atžvilgiu nėra užvestų vykdomųjų bylų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji sistemiškai nevykdo įsipareigojimų. Be to, 2 064 185 Eur vertės prievolių pagal Užstatymo teisės sutartį įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, o jį ginčija tik ieškovai.
15.2.8. Ketvirta, taikant teismo nutartyje naudotą logiką dėl atsargų vertinimo, apeliantės įsipareigojimai turėtų siekti tik 225 Eur. Pagal tą pačią logiką, iš Užstatymo teisės sutarties kylantys įsipareigojimai turėtų būti vertinami 0 Eur, nes nėra pagrindo manyti, kad bevertis turtas būtų įsigytas už 2 000 000 Eur + PVM. Jei vertinimas grindžiamas tuo, kad 2024 m. nebuvo apskaitytos atsargos, tai tuo pačiu laikotarpiu nebuvo apskaityti ir įsipareigojimai pagal Užstatymo teisės sutartį, todėl turėtų būti taikomas vienodas vertinimas.
15.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė nėra gyvybinga ir negali tęsti veiklos.
15.3.1. Apeliantė šiame skunde pagrindė, kad teismas netinkamai atliko ne tik balanso testą, bet neteisingai taikė ir likvidumo testą, skirtą įvertinti juridinio asmens gebėjimą vykdyti prievoles ateityje.
15.3.2. Pirma, teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė vykdanti veiklą ir turinti galimybę ją tęsti ateityje.
15.3.3. Apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji vykdo savo tiesioginę veiklą. Vien tai, kad projekto „Akacijų aveniu“ antrojo etapo darbai laikinai pristabdyti dėl ginčų, susijusių su pirmuoju projekto etapu, nesudaro pagrindo teigti, kad veikla nevykdoma ar nebus vykdoma ateityje.
15.3.4. Apeliantė taip pat pateikė išsamius vadovės paaiškinimus bei su veikla susijusias sutartis, o byloje esanti Užstatymo teisės sutartis ir vieši duomenys patvirtina, kad ji turi galiojantį statybos leidimą. Tai rodo, kad egzistuoja visos teisinės prielaidos tęsti veiklą ir toliau vystyti projektą „Akacijų aveniu“. Be to, apeliantė realiai naudojasi šiomis teisėmis – yra sudariusi techninės priežiūros ir draudimo sutartis, ieško rangovų ir ruošiasi tolimesniems darbams. Todėl aplinkybė, kad projektas vystomas lėčiau, nei tikėtasi, nepagrindžia išvados, jog veikla nevykdoma ar negalės būti vykdoma ateityje.
15.3.5. Ieškovai teigė, kad 355 708 Eur nepakanka veiklos finansavimui, o teismas su šiuo nepagrįstu teiginiu sutiko, neįvertinęs kitų aplinkybių ir neatsižvelgęs į apeliantės argumentus, kad jos veikla nėra ir niekada nebuvo finansuojama vien iš turimų pinginių lėšų.
15.3.6. Apeliantė paaiškino, kad jos veikla finansuojama ne tik iš turimų piniginių lėšų, bet ir iš dalininkų įnašų bei kitų finansinių instrumentų, įskaitant kreditavimą, šis modelis gali būti taikomas ir ateityje. Tokiu principu buvo sėkmingai finansuotas pirmasis projekto „Akacijų aveniu“ etapas – gauti kreditai pagal 2023 m. birželio 13 d. ir 2024 m. birželio 15 d. kredito sutartis buvo visiškai grąžinti, o po jų grąžinimo apeliantė dar ir uždirbo pelno. Tai patvirtina ne tik bendrijos veiklos tęstinumą, bet ir gebėjimą efektyviai valdyti finansinius įsipareigojimus.
15.3.7. Apeliantės turimos piniginės lėšos yra pakankamos pradiniam kredito įnašui, ji turi gerą kredito istoriją (įsipareigojimus vykdo laiku ir tinkamai), todėl nėra pagrindo abejoti galimybe gauti papildomą finansavimą. Be to, apeliantė turi 235 048 Eur nepaskirstyto pelno, o jos dalininkai svarsto galimybę papildomai prisidėti savo lėšomis.
15.3.8. Antra, aplinkybė, kad apeliantė neturi darbuotojų ir veiklą vykdo per paslaugų sutartis, nesudaro pagrindo ją laikyti negyvybinga. Be to, pats teismas pripažino, kad toks veiklos modelis netrukdė apeliantei 2024 metais dirbti pelningai. Todėl darbuotojų neturėjimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, savaime pagrindžianti apeliantės veiklos negyvybingumą.
15.3.9. Trečia, izoliuotas ir formalus apeliantės 2023–2025 metų finansinių duomenų vertinimas, neatsižvelgiant į visas apeliantės veiklos aplinkybes, nepagrindžia jos nemokumo.
15.3.10. Apeliantė 2023 metais dirbo nuostolingai dėl projekto „Akacijų aveniu“ pirmojo etapo išlaidų ir negautų pajamų, tačiau 2024 metais, užbaigusi šį etapą ir pardavusi butus, atsiskaitė su kreditoriais, sumažino įsipareigojimus ir uždirbo pelną.
15.3.11. 2025 metais apeliantė tęsė projekto „Akacijų aveniu“ antrąjį etapą, todėl patyrė išlaidas ir negavo pajamų, nes butai dar neparduoti. Planuojama, kad 2026 metais šį etapą užbaigus, iš pardavimo pajamų bus atsiskaityta su kreditoriais ir uždirbtas pelnas, kaip ir 2024 metais.
15.3.12. Aplinkybės dėl apeliantės turto (atsargų) padidėjimo 2025 metais jau buvo išsamiai paaiškintos. Apeliantė pažymi, kad 2025 metais apskaitė visas iš Užstatymo teisės sutarties kylančias teises ir pareigas, todėl padidėjo tiek jos turto, tiek įsipareigojimų vertė.
15.3.13. Atsižvelgiant į atsakovės veiklos specifiką, nėra pagrindo teigti, kad ji privalo nuolat dirbti pelningai, o vien 2025 metais patirtas nuostolis nesudaro pagrindo pripažinti ją negyvybinga.
16. Atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą ieškovai V. V. I. ir G. I. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovų vertinimu, apeliantės argumentai, kad teismas be faktinio ir teisinio pagrindo didžiąją jos turto dalį (1 899 995 Eur) įvertino 0 Eur suma, nepagrįsti bylos duomenimis, grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, neturinčiais jokio ryšio su byloje surinktais įrodymais.
16.2. Teismas pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose statinio vidutinė rinkos vertė nurodyta 251 Eur, o baigtumas – 8 proc. Tuo tarpu apeliantė teigė, kad nebaigta statyba kainuoja 85 011 Eur, tačiau šios vertės nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, 2024 m. ši statyba nebuvo įtraukta į apeliantės balansą, todėl pati apeliantė šį turtą laikė finansiškai neegzistuojančiu, ką patvirtina jos pateiktos finansinės ataskaitos.
16.3. Apeliantės argumentas dėl 2024 m. gruodžio 12 d. individualaus turto vertinimo ataskaitos yra nepagrįstas ir atmestinas. Ataskaita užsakyta apeliantės iniciatyva, jau esant realiai bankroto grėsmei, todėl kelia abejonių dėl objektyvumo. Be to, tais pačiais 2024 metais ši statyba nebuvo apskaityta jos finansinėje atskaitomybėje – joje deklaruota 0 Eur vertė, o teismui pateikta 244 000 Eur vertė. Šis prieštaravimas paneigia ataskaitos įrodomąją galią ir rodo sąmoningą melagingos buhalterinės apskaitos vedimą.
16.4. Teismas pagrįstai nustatė, kad užstatymo teisė 2025 metų balanse pasirodė pirmą kartą, nors egzistavo nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir nebuvo įtraukta į 2024 metų balansą. Ši aplinkybė vertintina bendrame apskaitos koregavimo kontekste: 2025 metais, jau vykstant bankroto procesui, balanse kartu atsirado didelė turtinė teisė (1 814 984 Eur) ir reikšmingi įsipareigojimai (virš 2 000 000 Eur). Tai patvirtina, kad apskaita buvo koreguojama siekiant imituoti mokumą, o ne atspindėti realią ūkinę veiklą.
16.5. Apeliantės argumentas, kad apskaitos netikslumus lėmė MB „DNR apskaita“ veiksmai, yra teisiškai nereikšmingas, nes už finansinės atskaitomybės teisingumą atsako pats ūkio subjektas. Net jei apskaita buvo vykdoma netinkamai, tai nepatvirtina apeliantės mokumo, juolab kad tokią prielaidą pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Be to, tariami netikslumai pastebėti tik pradėjus bankroto procesą, o tai kelia abejonių dėl jų koregavimo motyvų.
16.6. Ieškovai nesutinka su apeliantės teiginiu dėl prieštaringai nustatyto įsipareigojimų dydžio ir pažymi, kad net jį pripažinus teisingu, apeliantės nemokumas vis tiek išliktų.
16.7. Apeliantė teigia, kad prievolių pagal Užstatymo teisės sutartį terminas nesuėjęs, tačiau teismas pagrįstai nustatė, jog įsipareigojimai nevykdomi nuo 2024 m. gruodžio 30 d. Nors minėtos sutarties sąlygų aiškinimas yra atskiro ginčo dalykas, pats nevykdymo faktas yra nustatytas ir patvirtintas byloje esančiais duomenimis.
16.8. Teismas įvertinęs objektyvius duomenis (2025 metais patirti 69 842 Eur nuostoliai, daugiau nei 10 kartų sumažėjusios pajamos, darbuotojų nebuvimas, nevykdomi projekto „Akacijų aveniu“ antrojo etapo darbai ir nuo 2024 m. gruodžio 30 d. nevykdomi finansiniai įsipareigojimai) pagrįstai pripažino apeliantę negyvybinga.
16.9. Apeliantės argumentas apie verslo ciklus ir nuostolingų metų normalumą nekilnojamojo turto sektoriuje nepaneigia pagrindo kelti bendrovei bankroto bylą, nes net ir esant nuostoliams, išlieka pareiga vykdyti prievoles kreditoriams.
16.10. Apeliantės teiginiai apie galimą būsimą finansavimą yra hipotetiniai ir neparemti įrodymais. Be to, jie prieštarauja jos pačios pozicijai dėl konfliktiškų bendrovės dalininkų santykių.
16.11. Galiojantis statybos leidimas savaime neįrodo apeliantės gyvybingumo, o dėl ginčo su rangovu nevykdomas projektas, vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis, patvirtina apeliantės nemokumo būseną.
16.12. Apeliantės teiginiai dėl prieštaringų skundžiamos nutarties motyvų dėl potencialių kreditorių klausimo nepaneigia nutarties pagrįstumo, nes net ir neįtraukus ieškovų reikalavimų apeliantės nemokumas išlieka, todėl kritika neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei MB „Juntera“ iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iškelti bendrovei (apeliantei) nemokumo (bankroto) bylą.
Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo
19. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.
20. Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).
21. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, būtina įvertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo gali laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės (balanso testas). Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.
22. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo iš tiesų yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2023 metų bendrijos balanse nurodyta jos turimo turto bendra vertė – 1 230 052 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas – 480 655 Eur vertės; trumpalaikis turtas – 749 397 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 274 940 Eur. Remdamasis 2023 metų Pelno (nuostolių) ataskaita, teismas nustatė, kad bendrijos nuostoliai siekė 46 388 Eur. 2024 metų bendrijos balanse nurodyta turimo turto bendra vertė – 564 396 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas – 451 972 Eur vertės; trumpalaikis turtas – 112 424 Eur (atsargos – 62 341 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 4 365 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 45 718 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 258 006 Eur. Remdamasis 2024 m. Pelno (nuostolių) atskaita nustatė, kad bendrovės pelnas siekė 351 279 Eur. 2025 metų bendrovės balanse nurodyta turimo turto bendra vertė – 2 300 733 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas – 45 030 Eur vertės; trumpalaikis turtas – 2 255 703 Eur (atsargos – 1 899 995 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 355 708 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 064 185 Eur. Pagal 2025 m. Pelno (nuostolių) atskaitą nustatė, kad bendrovės nuostoliai siekė – 69 842 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos finansinė padėtis reikšmingai pablogėjo. Vien tai, kad iš 2024 ir 2025 metų bendrijos pelno (nuostolių) ataskaitų duomenų matyti, jog bendrijos pardavimo pajamos sumažėjo (net ir esant reikšmingam pokyčiui), kaip ir patirti nuostoliai, savaime nepatvirtina jos nemokumo.
25. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo vertinimu grindžia šiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai didžiąją dalį apeliantės turto įvertino 0 Eur 2) teismas netinkamai įvertino nebaigtos statybos vertę: neįvertino apeliantės pateiktos individualios vertinimo ataskaitos; 3) teismas nepagrindė išvados, kad užstatymo teisė yra bevertė, nors už ją mokėtina 2 000 000 Eur plius PVM, o jos balansinė vertė (1 814 984 Eur) atitinka įprastą praktiką. Apeliacinės instancijos teismus šiuos apeliantės argumentus laiko pagrįstais.
26. Pirmiausia, pažymėtina kad klaidos ir netikslumai buhalterinės apskaitos dokumentuose negali savaime paneigti aplinkybių, kurios nustatytos kitais pagrįstais ir pakankamais įrodymais. Sutiktina, kad šiuo konkrečiu atveju kaip atsargas apeliantės 2025 metų balanse nurodytų 1 899 995 Eur, t. y. sumos, kuri susideda iš užstatymo teisės (1 814 984 Eur) ir nebaigtos statybos (85 011 Eur), teismas nepagrįstai neįskaičiavo į bendrijos turtą, vertindamas jos turto ir įsipareigojimų santykį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada formali ir padaryta neįvertinus turto, kuris pavadintas atsargomis, pobūdžio, nors bendrija tokius duomenis teismui pateikė.
27. Nustatyta, kad Užstatymo teisės sutartimi bendrija įgijo teisę statyti daugiabučius gyvenamuosius namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) pagal 2022 m. birželio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nors ši turtinė teisė nebuvo įtraukta į 2024 metų balansą, o 2025 metų balanse atspindėta kaip atsargos, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad ji laikytina beverte, vertinant bendriją pagal balanso testą. Pažymėtina, kad dėl to, jog bendrijai ši teisė priklauso, ginčo byloje nėra, iš esmės nėra ginčo ir dėl apeliantės nurodomos šios teisės balansinės vertės – 1 814 984 Eur. Pagal CK 4.160 straipsnio 1 dalį užstatymo teisė (superficies), tai teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ji išlieka ir pasikeitus žemės savininkui. Taigi, kaip savarankiška daiktinė teisė, užstatymo teisė pasižymi turtiniu ir ilgalaikiu pobūdžiu, nes suteikia jos turėtojui apibrėžtas, įstatymu saugomas valdymo ir naudojimo galias, leidžiančias gauti ekonominę naudą iš statinio eksploatavimo per visą teisės galiojimo laikotarpį, ši teisė gali būti perleidžiama, todėl, atsižvelgiant į jos trukmę, ekonominį turinį ir savarankiškumą civilinėje apyvartoje, ji kvalifikuotina kaip ilgalaikio pobūdžio turtas. Dėl to šios turtinės teisės vertė yra reikšminga, sprendžiant dėl bendrijos (ne)mokumo pagal balanso testą.
28. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrijai nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai: 2023, baigtumas 8 proc., vidutinė rinkos vertė 251 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiais duomenimis, nurodė, kad jam kilo abejonių dėl šio turto įvertinimo 85 011 Eur suma 2025 metų balanse pagrįstumo, todėl šios sumos taip pat neįskaitė, vertindamas bendrijos turto ir įsipareigojimų santykį. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Nors statyba dar nėra baigta ir toks turtas negali būti naudojamas pagal paskirtį (nepriklausomai nuo baigtumo lygio, 8 proc. pagal viešojo registro duomenis ar 20 proc. pagal apeliantės pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą), jis yra kontroliuojamas bendrijos, yra skirtas ilgalaikei ekonominei naudai gauti ateityje, reikšminga ir tai, kad bet kuriuo statybos etapo metu toks teisėto statybos proceso metu kuriamas turtas gali būti realizuotas, dėl to nėra pagrindo sutikti, kad jo vertė yra nulinė. Bendrija leistinais rašytiniais įrodymais (licencijuoto turto vertintojo UAB „Ober Haus“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita) pagrindė, kad dar 2024 m. gruodžio 12 d. šio turto vertė buvo 244 000 Eur, dėl to nėra pagrindo vertinti 2025 metų balanse nurodytos jo vertės (85 011 Eur) kaip per didelės.
29. Nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad bendrijos turto vertė sudaro 2 300 733 Eur, o ne 400 738 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendrijos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, sudarantys 2 064 185 Eur, neviršija jos turimo turto vertės, todėl pagal balanso testą ji negali būti laikoma nemokia.
30. Remiantis aktualia teismų praktika, bendrija galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad ji nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas), tačiau tokios išvados bylos duomenys daryti neleidžia.
31. Šiuo atveju reikšminga tai, kad bylos duomenimis bendrija neturi įsiskolinimų valstybės ir Sodros biudžetams, neturi pradelstų neįvykdytų prievolių, antstoliai jos atžvilgiu nevykdo priverstinio išieškojimo procesų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai pažymėjęs, kad ieškovai yra bendrijos potencialūs kreditoriai, pagrįstai konstatavęs, kad, nors ieškovai ir bendrovė skirtingai aiškina Užstatymo teisės sutarties sąlygas, sutarčių aiškinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nepagrįstai nurodė, jog bendrija finansinių įsipareigojimų kreditoriams (įskaitant ieškovus) pagal Užstatymo teisės sutartį nevykdo nuo 2024 m. gruodžio 30 d. Tokios išvados šioje byloje padaryti pagrindo nebuvo, kadangi dėl prievolės įvykdymo termino tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris nepatenka į nagrinėjamos bylos dėl pagrindo iškelti bendrijai bankroto bylą ribas.
32. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).
33. Nors bendrija yra sustabdžiusi projekto vystymą ir ginčijasi su projektą vykdžiusiu rangovu teisme (Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1451-947/2026), šioje byloje ji yra pareiškusi priešieškinį dėl defektų šalinimo, dėl to šio ginčo egzistavimas savaime nepaneigia teigiamų jos veiklos perspektyvų. Tai, kad, kilo nesutarimų ir bendrijos viduje, ką patvirtina Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-323-413/2026 ir Nr. e2-611-587/2026, neabejotinai apsunkina bendrijos įprastą veiklą, tačiau savaime taip pat nesudaro pagrindo iškelti jai bankroto bylos. Bendrija veikia kaip nekilnojamojo turto projektų vystytoja, dėl to aplinkybė, kad ji neturi darbuotojų, atsižvelgiant į jos vykdomos komercinės veiklos specifiką, analogiškomis sąlygomis bendrijai sugebėjus generuoti pajamas ir pelną, nepatvirtina jos negyvybingumo. Tai, kad tarp darbus vykdžiusio rangovo ir bendrijos kilo ginčas, neleidžia spręsti nesant perspektyvos ateityje sudaryti sutartį su kitu rangovu dėl tolesnių darbų, o kad iki šiol tai nebuvo padaryta, atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią faktinę situaciją, nepaneigia bendrijos gyvybingumo. Bendrija pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad ji turi galiojančias statybos draudimo, techninės priežiūros sutartis, būtinas jos veiklai. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad bendrija neturi perspektyvų ateityje plėtoti ūkinę komercinę veiklą, gauti pajamas ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrijos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei byloje surinktus duomenis apie bendrijos įsipareigojimus ir finansinius rodiklius, sprendžia, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bendrija yra patyrusi rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar kad neegzistuoja perspektyva atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas bendrijai, kuri susiduria su laikino pobūdžio veiklos sutrikimais, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir ieškovų interesui gauti jų finansinio reikalavimo patenkinimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad bendrijos įsipareigojimai neviršija jos turimo turto vertės, o vien laikino pobūdžio sunkumai nepagrindžia, jog bendrija yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų V. V. I. ir G. I. pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo MB „Juntera“ netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
37. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliantės atskirąjį skundą ir atmetus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo bendrija, o ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).
38. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrija, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, pateikė įrodymus, pagrindžiančius 3 576,61 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bendrija, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme antrą kartą, pateikė įrodymus, pagrindžiančius 3 038,15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, teismas jas laiko protingomis ir pagrįstomis.
40. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrija, pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė įrodymus, pagrindžiančius 2 758,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovų atskirąjį skundą rengimą. Šios teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2025 m. gruodžio mėnesį, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2025 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokestis, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 2 387 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą Rekomendacijų 8.15 papunktyje numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 954,80 Eur (2 387 Eur x 0,4). Kadangi bendrijos prašoma priteisti suma už minėtą procesinį dokumentą viršija, ji mažintina iki 954,80 Eur.
41. Bendrija prašo priteisti 3 011,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo rengimą viršija Rekomendacijoje nustatytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, tačiau teismo prašo atsižvelgti į byloje suteiktų paslaugų kompleksiškumą, kokybę ir apimtį, teigia, kad bendrijos teisiniam atstovavimui patirtos sąnaudos buvo objektyviai būtinos, o atstovavimo išlaidų dydis yra protingas teisingas ir sąžiningas.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad išlaidos už atskirojo skundo parengimą sudaro 3 011,69 Eur. Šios teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2026 m. vasario mėnesį, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2025 m. III ketvirčio vidutinis darbo užmokestis, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 2 427,6 Eur. Už atskirąjį skundą Rekomendacijų 8.15 papunktyje numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, už atskirojo skundo parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 971,04 Eur (2 427,6 Eur x 0,4). Kadangi bendrovės prašoma priteisti suma už minėtą procesinį dokumentą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, o ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendrosios taisyklės, teismas šiuo atveju nenustatė, bendrijos pateikti argumentai priešingai spręsti pagrindo nesudaro, jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 971,04 Eur. Taigi, iš atsakovei MB „Juntera“ iš ieškovų V. V. I. ir G. I. lygiomis dalimis priteisiamos 8 540,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų V. V. I. ir G. I. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Juntera“, juridinio asmens kodas 306276994, atmesti.
Grąžinti atsakovei mažajai bendrijai „Juntera“, juridinio asmens kodas 306276994, 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2026 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymu.
Priteisti iš ieškovų V. V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei mažajai bendrijai „Juntera“, juridinio asmens kodas 306276994, 8 540,60 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidas, lygiomis dalimis t. y. po 4 270,30 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų ir 30 ct) iš kiekvieno ieškovo.
Nutarties kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registrui.
Teisėja Giedrė Čėsnienė