Civilinė byla Nr. 2S-518-881/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27632-2014-6     

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 29 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „LTk Capital“ ir UAB „Kainų kubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-35278-465/2014 pagal ieškovo UAB „AGRO ENERGY“ ieškinį atsakovams UAB „LTk Capital“, UAB „Kainų kubas“ ir UAB „PriceOn“ dėl akcijų išpirkimo ir akcininkų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys: T. M. ir J. L., kuria atmestas atsakovų prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                                          I. Ginčo esmė

            Ieškovas UAB „AGRO ENERGY“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovų UAB „LTk Capital“ ir UAB „Kainų kubas“ 2014 m. liepos 29 d. sudarytą 10 000 bendrovės „PriceOn“ paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, priklausiusių nuosavybės teise ieškovui UAB „AGRO ENERGY“, išpirkimo sandorį, pripažinti neteisėtu UAB„PriceOn“ 2014 m. liepos 30 d. priimtą sprendimą dėl T. M. paskyrimo šios bendrovės valdybos nariu, taikyti dvišalę restituciją grąžinant šalis į pirminę padėtį.

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams UAB „LTk Capital“ ir UAB „Kainų kubas“ priklausančias atitinkamai 9211 vnt. ir 789 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „PriceOn“ akcijų; uždraudė minėtiems atsakovams balsuoti visuotiniame UAB „PriceOn“ akcininkų susirinkime ir priimti sprendimus dėl Bendrovės įstatinio kapitalo pokyčių, akcijų emisijos kainos ir akcininkų pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas atšaukimo, konvertuojamų obligacijų išleidimo, Bendrovės savų akcijų įsigijimo dėl Bendrovės įstatų keitimo, Bendrovės pertvarkymo, restruktūrizavimo, reorganizavimo ir atskyrimo, likvidavimo bei reorganizavimo ir atskyrimo sąlygų patvirtinimo.

            Atsakovai UAB „LTk Capital“ ir UAB „Kainų kubas“, atskiruoju skundu apskundę jų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad teismas privalo paisyti abiejų proceso šalių interesų pusiausvyros principo, atsižvelgti ir į atsakovo interesus dėl realaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, t. y. užtikrinti ne tik tai, kad akcijos bus grąžintos, bet ir bus užtikrintas realus paties ieškovo prašomos dvišalės restitucijos taikymas – ieškovas grąžins atsakovams už išpirktas akcijas 70 000 Lt sumą. Todėl atsakovai prašė įpareigoti ieškovą UAB „AGRO ENERGY“ įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 70 000 Lt sumą, kuri užtikrintų palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą.

            Ieškovas UAB „AGRO ENERGY“ atsiliepime į pareikštą prašymą nurodė, kad civilinio proceso normos nenumato galimybės atsakovams, nepareiškusiems priešieškinio, reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, prašymą pagal CPK 146 straipsnį atsakovai sieja ne su poreikiu užtikrinti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymą, o su pačiu ieškovo reikalavimu. Ieškovas pripažino, kad nevykdo aktyvios ūkinės veiklos, nes yra holdingo bendrovė, vykdanti kitų įmonių akcijų kontrolę, tačiau kasmet teikia JAR finansines ataskaitas, o finansinė įmonės būklė esanti pakankamai gera, stabili. Be to, ieškovas turi iš atsakovų pervestas  70 000 Lt pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovų UAB „LTk Capital“ ir UAB „Kainų kubas“ prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

  Teismas nurodė, kad, sutinkamai su CPK 146 straipsniu, teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą pervesti areštuotų akcijų vertės piniginį ekvivalentą – 70 000 Lt, nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, apskritai neįrodinėja. Taigi, iš esmės jis prašo ieškovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų realiai užtikrinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau ieškovas, ginčydamas sandorį bei reikšdamas reikalavimą taikyti restituciją šalis grąžinant į pradinę padėtį, anot teismo, pats yra suinteresuotas tokio sprendimo įvykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jokių savarankiškų reikalavimų ieškovui nereiškia, leidžia pagrįstai teigti, kad jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu įstatymais neparemtas, todėl negali būti tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

            Atsakovai UAB „LTk Capital“ ir UAB „Kainų kubas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –atsakovų prašymą tenkinti. Nurodo, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašo taikyti dvišalę restituciją, todėl, nepatenkinus atsakovų prašymo, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas dalyje dėl piniginių lėšų grąžinimo atsakovams priklausytų išimtinai nuo ieškovo valios. Kartu su prašymu atsakovai pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ieškovo finansinė padėtis yra nestabili, be to, paties ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nurodytas abejones dar labiau patvirtina. Taigi teismo padaryta išvada/prielaida apie grėsmės sprendimo įvykdymui nebuvimą yra klaidinga. Atsakovai, laikydamiesi proceso ekonomiškumo principo, priešieškinio dvišalės restitucijos taikymo dalyje nereiškė, nes jis nėra tikslingas ir būtinas, ginčo dėl to nėra. Atsakovai neturi pagrindo tikėtis, kad teismui areštavus ieškovo turtą, tokia teismo nutartis būtų realiai antstolio įvykdyta, t. y. būtų areštuotas realus ieškovo turimas turtas, todėl, atsakovų nuomone, tik įpareigojimas įmokėti pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą leis užtikrinti realų dvišalės restitucijos taikymą.

            Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „AGRO ENERGY“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovų teiginiai apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra nepagrįsti: ieškovas yra holdingo bendrovė, todėl jai nebūtina vykdyti ūkinę veiklą, taip pat samdytis darbuotojų, ieškovas pateikė į bylą įrodymų, kad jo finansinė būklė yra pakankamai stabili ir gera, be to, ieškovas gavo atsakovų pervestas lėšas. Atsakovai byloje nėra pareiškę jokio reikalavimo, todėl neturi teisės teikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, atsakovų prašymas negalėjo būti tenkinamas ir pagal CPK 146 straipsnį, nes prašymas buvo grindžiamas ne poreikiu užtikrinti nuostolius, bet siejamas su pačiu ieškinio reikalavimu.

            Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „PriceOn“ nurodo su skundu sutinkantis ir prašo atskirąjį skundą tenkinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Atskirasis skundas atmetamas.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kitos šalies įpareigojimą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą.

Pagrindinis ginčas byloje yra susijęs su tuo, ar atsakovai, byloje nepareiškę jokių savarankiškų reikalavimų, gali prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu. Šiuo klausimu jau ne kartą yra pasisakyta teismų praktikoje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-942/2010, išaiškino, kad dvišalės restitucijos vykdymo ypatumai lemia tai, kad teisę reikalauti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju turi ne tik ginčo sprendimą teisme inicijavęs ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškęs ieškovas, bet ir pagal pareikštą ieškinį privalantis atsakyti atsakovas, kiek tai susiję su ieškovo prievolės grąžinti ginčijamu sandoriu perleisto turto kainą galimu atsiradimu ir tokią pareigą nustatančio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Taigi, teigdami, kad turi teisę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu, atsakovai yra teisūs.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų nuomone, kad kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikomas kitos šalies (šiuo atveju – ieškovo) įpareigojimas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą tam tikrą (šiuo atveju – pagal restitucijos taisykles atsakovams grąžintiną) pinigų sumą. Atvejai, kai pinigai gali būti įmokami į specialiąją (depozitinę) teismo sąskaitą, yra nurodyti Civilinio proceso kodekse, pavyzdžiui, 90 straipsnio 3 dalyje, 101 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnio 2 dalyje, pagal CPK 146 straipsnį. Tuo tarpu tokių laikinųjų apsaugos priemonių įstatymas nenumato, kas, be kita ko, yra siejama su tuo, kad tokių priemonių įgyvendinimas taptų priklausomas tik nuo ieškovo, nesuinteresuoto šių priemonių taikymu, valios, kas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių kaip procesinės prievartos priemonių esmės. Be to, patys atsakovai, viena vertus, teigia, kad ieškovas jokio realaus turto neturi, kita vertus, tvirtina, kad ieškovo įpareigojimas įmokėti į teismo sąskaitą 70 000 Lt (kurių ieškovas, anot atsakovų, neturi) užtikrintų realų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. yra nenuoseklūs ir neįrodo savo prašymo įgyvendinimo realumo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau skundžiamą nutartį palieka nepakeistą. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Teismas išaiškina atsakovams, kad ši nutartis neužkerta jiems kelio kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atžvilgiu.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Teisėja                                                                                                              Vilija Mikuckienė