Civilinė byla Nr. e2S-1561-794/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08585-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1;
3.3.2.3; 3.1.14.8.1
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13529-727/2024, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės J. M. ieškinį.
Teismas
n u s t a t ė :
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo tenkinti ieškinį įsiteisėjimo dienos ieškovei ir jos advokatui R. Č. nurodyti asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, jei juridinis asmuo – juridinio asmens duomenis), kuris inicijavo elektros oro linijos įrengimą per ieškovės žemės sklypus nuo atramos 100/10, esančios jai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype unikalus daikto numeris: 4400-5644-1175 (žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) k. v.), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti šio asmens paraišką Nr. 23-44979 atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl prijungimo prie elektros tinklų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – bendrovė) pateiktas šiam asmeniui prijungimo sąlygas, pagal šias sąlygas įrengtų vidaus elektros tinklų dokumentaciją, Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą, nurodyti asmenis (vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, jei juridinis asmuo – juridinio asmens duomenis), kurie projektavimo įrengtą elektros oro liniją, įrengė ir konstatavo įrengtos elektros oro linijos techninę būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškiamu ieškiniu faktiškai prašo įpareigoti atsakovę pateikti kitų (gretimų sklypų) elektros vartotojų asmeninius duomenis (nuo asmenų identifikavimo iki jų kontaktinių duomenų, kuriuos turi energetikos bendrovė), informaciją apie kitus asmenis (ne tik fizinius), tačiau nėra aišku, kam ir kokiu pagrindu ieškovei tokių konkrečių elektros vartotojų asmeninių ir kitų duomenų (apie kitus asmenis) jai reikia, kur konkrečiai ir kaip šie duomenys bus ar gali būti panaudoti.
4. Teismas nurodė, jog pati ieškovė ieškinio pareiškime nurodo, kad galimą jos teisių pažeidimą sąlygojo trečiaisiais asmenimis į bylą ieškiniu įtrauktų asmenų – gretimų sklypų savininkų, su kuriais ieškovės santykiai nėra geri, veiksmai jiems galimai pasijungiant elektrą savo sklype. Tačiau duomenis apie juos nurodo pati ieškovė, jie jai yra žinomi. Teismas pabrėžė, jog jokių konkrečių reikalavimų byloje trečiaisiais asmenimis įtrauktiems ieškovei gretimų sklypų savininkams, kurie, jos pačios nuomone, galimai pažeidžia jos subjektines sklypo savininkės teises, ieškovė nereiškia, nors iš ieškinio faktinio pagrindimo matyti akivaizdus ieškovės siekis gintis būtent nuo gretimų sklypų savininkų galimai neteisėtų veiksmų, kuomet pastarieji, tikėtina, įsirengė elektros liniją.
5. Teismas vertino, kad ieškovė nereiškia nei bendrovei, nei gretimų sklypų savininkams, kurie ieškovei yra žinomi, jokių reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu, nereiškia reikalavimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus ar galimus suvaržymus, ką, tikėtina, ieškovė, atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, ir turėtų daryti, nes ji akivaizdžiai kvestionuoja naudojimosi jai priklausančiu žemės sklypu teisėtumą, ir pati apie tokį galimą kreipimąsi užsimena šiame savo ieškinyje.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašo įstatymo saugotinų duomenų pateikimo, t. y. informacijos, kuri yra susijusi su asmens duomenų tvarkymu ir apsauga (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) Reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo). Tokių duomenų reikalavimas išimtinis.
7. Teismas sprendė, jog jau ieškinio priėmimo stadijoje pakankamai akivaizdu, kad sprendimas pagal inicijuojamą ieškinį objektyviai jokių teisinių pasekmių nesukels, kas reiškia, kad reiškiamo turinio reikalavimai šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai žinant gretimų sklypų savininkų duomenis (ir ne tik) negali būti ginčo objektu, teismas ieškovės teisių apginti negalėtų, ginčo išnagrinėjimas niekaip nepakeistų ieškovės turimų teisių ir pareigų apimties, kurias ji ginti turėtų kitais įstatymo numatytais būdais, pat procesas dėl to būtų iš esmės beprasmis ir nereikšmingas. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalie 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) J. M. prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantė nurodo, jog ji ieškinyje nurodė ir ieškinio reikalavimai patvirtina, kad ieškiniu ji siekia savo teisės gauti iš atsakovės konkrečius duomenis ir dokumentus pripažinimo, įvykdymo priverstine tvarka, nes atsakovė atsisako juos pateikti, o be šių duomenų ir dokumentų ieškovė neturi galimybės tinkamai suformuluoti, pagrįsti ieškinio dėl savo nuosavybės teisės į nurodytus žemės sklypus gynimo. Teismo nurodymas, kad tokio ieškinio atveju atsakovais turi būti Pastatų žemės sklypui gretimo žemės sklypo savininkai, paremtas tik prielaidomis ir tai savaime rodo skundžiamos nutarties, joje pateiktų argumentų nepagrįstumą.
8.2. Apeliantės teigimu, nepagrįsti teismo nurodymai, kad ieškovė turi patraukti atsakovais trečiaisiais asmenimis įtrauktus ieškovei gretimų sklypų savininkus, jiems pareikšti, kokius tai reikalavimus. Aplinkybė, kad iš ieškinio faktinio pagrindimo matyti ieškovės siekis gintis nuo jos žemės sklypuose įrengtos elektros oro linijos įrengimo, nereiškia jokios ieškovės pareigos reikšti kokį nors kitą ieškinį trečiaisiais asmenimis įtrauktiems ieškovei gretimų sklypų savininkams ar reikalauti iš jų kokio nors įvykdymo, ieškovės teisių pažeidimo pašalinimo.
8.3. Ieškiniu ieškovė nurodo, kad ji nežino, kas iš tikrųjų įrengė elektros oro liniją ir tokiais asmenimis gali būti tiek atsakovė, tiek ieškovei gretimų žemės sklypų savininkai ar tik dalis iš jų, tokiu asmeniu gali būti ir ieškovei gretimų žemės sklypų teisėti naudotojai ar faktiškai elektros oro linijos, kurie sudaro „vidaus elektros tinklus“, įrengimo ir projektavimo darbus atlikę asmenys, t.y. ieškovei trūksta duomenų nurodyti neteisėtų veiksmų pobūdį, tuo pačiu ji negali nurodyti atsakovais trauktinų asmenų ir suformuluoti ieškiniu prašomą taikyti savo teisių gynimo būdą. Atsakovė negali pasakyti, ar elektros oro linija per ieškovės žemės sklypus buvo įrengta teisėtai ar neteisėtai, nes tokį vertinimą atliko kitas asmuo, pateikęs atsakovei Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą. Nors atsakovė buvo (turėjo) išduoti prisijungimo sąlygas, atsakovė teigianti, nieko iš esmės nekeitusi – tik atnaujinusi jau buvusio abonento prisijungimo sąlygas ir šis abonentas yra neva Atramos žemės sklypo „kaimyninis sklypas“. Būtent šis abonentas yra „vidaus elektros tinklų“, kurių dalis eina per ieškovės žemės sklypus savininkas, nes kaip nurodo savo atsakymuose ieškovei, atsakovės nuosavybės teise priklauso elektros linija einanti iki atramos, o nuo atramos einanti „vidaus elektros linija“ yra abonento, o ne kokio nors gretimo žemės sklypo savininkų nuosavybė.
8.4. Šiuo atveju atsiranda atsakovės atsakomybė, kadangi ji turi užtikrinti, kad elektros energijos vartotojai būtų prijungiami prie elektros tinklų teisėtai, tuos duomenis tikrinti, o paaiškėjus neteisėtiems veiksmams, sudaryti sąlygas teisės pažeidimus pašalinti (atjungti elektros tiekimą neteisėtai įrengtomis elektros linijomis, įskaitant ir dėl to, kad jas būtų galima išmontuoti). Iš atsakovės atsakymų matyti, kad ji nei atliko ar sutinka atlikti detalų prijungimo prie elektros tinklų teisėtumo tyrimą, nei sutinka atjungti elektros tiekimą, kad tų neteisėtų veiksmų rezultatas būtų pašalintas – išmontuota elektros oro linija, einanti per ieškovės žemės sklypus.
8.5. Teismas gali daryti išvadas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir dėl pareikšto ieškinio priimdamas sprendimą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Dėl to ir vien dėl to teismo pasisakymas, kad reiškiamas ieškinys aiškiai nepagrįstas (reikalaujama išreikalauti duomenis, kai to galima prašyti tik išimtiniais atvejais, nes taikytinas BDAR Reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo), iš esmės nepagrįstas, tokia išvada padaryta civilinio proceso stadijoje, kurioje tokia išvada negali būti daroma.
8.6. Teismo nurodoma galimybė prašyti duomenų ir dokumentų išreikalavimo ieškinio pateikimo momentu nėra korektiška, nes taip pat sąlygota ieškinio priėmimo, t. y. toks prašymas apskritai gali būti teismo svarstomas, jeigu jau pradėta civilinė byla - ieškinys neturi trūkumų, yra priimtas. Teismo siūlymas reikšti kitą, aiškių procesinių trūkumų turintį ieškinį nesudaro pagrindo reikalauti reikiamų dokumentų ir duomenų nurodytu būdu.
8.7. Ieškinys sudarys sąlygas ieškovei tinkamai išsiaiškinti visas jos teisės pažeidimo aplinkybes, leis jai gauti tinkamas teisines paslaugas ir pareikšti pagrįstą, CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį dėl ieškovės nuosavybės teisės gynimo, tokio ieškinio reikalavime tinkamai ir išsamiai suformuluoti prašymą dėl atitinkamų jos teisių gynimo būdų ir priemonių taikymo. Ieškovė ieškiniu neprašo nurodyti kokio nors gretimo žemės sklypo savininko ar savininkų asmens duomenų. Ji prašo nurodyti asmenį, kuris naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo – pažeidė jos teises (tapo atsakovės abonentu, prijungtu prie elektros tinklų) ir kuris turėtų būti atsakovu teisme dėl ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypus pažeidimų pašalinimo. Tokių duomenų ir dokumentų gavimas, reikalavimas teisme nedaro civilinio proceso nei beprasmiu, nei nereikšmingu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo
11. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalie 1 punktas).
12. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktą).
13. Pabrėžtina ir tai, jog ieškinys laikomas sukeliančiu materialinius teisinius padarinius ne tik tada, kai juo prašo pakeisti, panaikinti konkrečias materialinės teisės pagrindu atsirandančias teises, bet ir esamas teises pripažinti, jas apginti, taikant jų priverstinį įgyvendinimą teismo sprendimo pagrindu. Siekimas pareikštu ieškiniu pripažinti teisę, gauti jos įvykdymą priverstine tvarka, skirtingai negu siekimas teisiškai kvalifikuoti faktinę aplinkybę, yra materialinius teisinius padarinius sukeliantis reikalavimas. Pripažinimas civilinių teisių yra vienas civilinių teisių gynimo būdų; pripažinimas kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas yra siejamas ne su fakto, bet su teisės pripažinimu (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023). Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl teisės pripažinimo yra laikomas sukeliančiu materialinius teisinius padarinius.
14. Šiuo atveju iš ieškovės ieškinio turinio matyti, kad ieškiniu ji siekia savo teisės gauti iš atsakovės konkrečius duomenis ir dokumentus pripažinimo, įvykdymo priverstine tvarka, nes atsakovė atsisako juos pateikti, o be šių duomenų ir dokumentų ieškovė neturi galimybės tinkamai suformuluoti, pagrįsti ieškinio dėl savo nuosavybės teisės į nurodytus žemės sklypus gynimo.
15. Pažymėtina, jog ieškovas pasirenka jo teisių gynimo būdą ir kada inicijuoti procesą, o teismas vertina ieškinio pagrįstumą išnagrinėjęs civilinę bylą. Ši ieškovo teisė absoliuti ir teismas negali ieškovui nurodyti, kokiu būdu ir kokia apimtimi jis turi ginti savo teises, tuo labiau ieškinio priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-20-313/2016). Dėl prašomo pritaikyti teisių ginimo būdo kaip ir dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės teismas gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės argumentais, jog tai, ar ieškovei reikšti ieškinį dėl duomenų ir dokumentų gavimo, kad įsitikinti tiek jos teisių pažeidimo faktu, tiek pažeidimo pobūdžiu ir kitomis aplinkybėmis (kas ir kokiu būdu padarė pažeidimą, kokia apimti ir t.t.), sprendžia pati ieškovė. Ieškovė pasirenka ir atsakovą (CPK 45 straipsnis). Net jeigu ir yra pagrindas patraukti atsakovais kelis asmenis, ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriam iš tokių asmenų ieškinį reikšti, taip pat turi teisę atsakovais patraukti juos visus. Kurio nors asmens nepatraukimas atsakovu nėra ieškinio trūkumas taip kaip jis suprantamas dėl ieškinio priėmimo teisme.
16. Kaip matyti, šioje byloje ieškovės reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti duomenis nėra savitikslis – ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia apginti savo teises, t. y. ieškovės ieškinys sudarys sąlygas jai tinkamai išsiaiškinti visas jos teisės pažeidimo aplinkybes, leis jai pareikšti pagrįstą, CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį dėl ieškovės nuosavybės teisės gynimo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pareikštu ieškiniu ieškovė nurodo, kad ji nežino, kas iš tikrųjų įrengė elektros oro liniją ir tokiais asmenimis gali būti tiek atsakovė, tiek ieškovei gretimų žemės sklypų savininkai ar tik dalis iš jų, tokiu asmeniu gali būti ir ieškovei gretimų žemės sklypų teisėti naudotojai ar faktiškai elektros oro linijos, kurie sudaro „vidaus elektros tinklus“, įrengimo ir projektavimo darbus atlikę asmenys, t. y. ieškovei trūksta duomenų nurodyti neteisėtų veiksmų pobūdį, tuo pačiu ji negali nurodyti atsakovais trauktinų asmenų ir suformuluoti ieškiniu prašomą taikyti savo teisių gynimo būdą.
17. Taip pat ieškovė paaiškino, kad šiuo atveju atsiranda atsakovės atsakomybė, kadangi ji turi užtikrinti, kad elektros energijos vartotojai būtų prijungiami prie elektros tinklų teisėtai, tuos duomenis tikrinti, o paaiškėjus neteisėtiems veiksmams, sudaryti sąlygas teisės pažeidimus pašalinti (atjungti elektros tiekimą neteisėtai įrengtomis elektros linijomis, įskaitant ir dėl to, kad jas būtų galima išmontuoti). Iš atsakovės atsakymų matyti, kad ji nei atliko ar sutinka atlikti detalų prijungimo prie elektros tinklų teisėtumo tyrimą, nei sutinka atjungti elektros tiekimą, kad tų neteisėtų veiksmų rezultatas būtų pašalintas – išmontuota elektros oro linija, einanti per ieškovės žemės sklypus.
18. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog reikalaujama išreikalauti duomenis, kai to galima prašyti tik išimtiniais atvejais, nes taikytinas BDAR Reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė iš esmės prašo pateikti konkrečius dokumentus, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, kad esama faktinė padėtis, kai elektros oro linija eina per ieškovės žemės sklypus, yra tinkama ir atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat nurodyti asmenį (nebūtinai jis turi būti fizinis asmuo), kuris tos elektros oro linijos įrengimą inicijavo (tapo abonentu ir galimai pažeidė ieškovės nuosavybės teisę, turi pašalinti iš jos žemės sklypų savo nuosavybę – elektros oro liniją). Taigi ieškovė turi teisę žinoti kas galimai neteisėtai naudojasi jos žemės sklypais, kas, kaip nurodo ieškovė, galimai pažeidžia jos kaip žemės sklypų savininkės nuosavybės teisę.
19. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškinio pagrįstumas, įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36, p. 347-393). Konkrečių įrodymų nepateikimas ar konkrečių aplinkybių nenurodymas gali būti pagrindas nepriimti ieškinio, jeigu dėl to teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokių aplinkybių ieškovės ieškinio atveju nenustatyta.
20. Šiuo atveju kaip matyti, ieškovei nėra aišku, kad galimai ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą padarė ir kokiu būdu (ar abonentas, kuris buvo prijungtas ir kas yra abonentas iš gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų, ar „vidaus elektros tinklus“ įrengę rangovai), kaip prie to galimo pažeidimo prisidėjo atsakovė, leidusi naudoti netinkamai ir ne pagal prisijungimo sąlygas įrengus „vidaus elektros tinklus“, nereaguojanti į ieškovės nurodymus apie padarytus pažeidimus vien dėl to, kad yra nenustatyto asmens patvirtinimas (Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas), kad prijungimas atliktas teisingai ir t.t. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ieškovė pagrindė kam ir kokiu pagrindu ieškovei tokių konkrečių elektros vartotojų asmeninių ir kitų duomenų (apie kitus asmenis) jai reikia, kur konkrečiai ir kaip šie duomenys bus ar gali būti panaudoti. Taip pat ieškovė pažymėjo, jog ne visi kitų (gretimų sklypų) savininkai (bendrataučiai) turi būti elektros tinklų abonentai ir ne nebūtinai tik jie. Tokiu abonentu ir tuo pačiu „vidaus elektros tinklų“ savininku gali būti bet koks asmuo, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu ar jame esančiu pastatu. Ieškinyje konkrečiai nurodyta, kad prašomi duomenys reikalingi nustatyti tiek asmenį, kuris pažeidė ieškovės nuosavybės teisę (užsakė įrengti „vidaus elektros tinklus“, pagal užsakymą suprojektavo ir įrengė juos, klaidingai nurodė atsakovei, kad „vidaus elektros tinklai“ įrengti pagrįstai ir pan.), tiek nustatyti kiekvieno iš pažeidėjo neteisėtus veiksmus, nes civilinė atsakomybė ar teisių gynimas gali būti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų, kaltę ar teisės pažeidimo aplinkybes
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog ieškovė iš viešų registrų žino gretimų žemės sklypų savininkus (bendraturčius), savaime nereiškia, kad ji žino, kuris iš jų padarė neteisėtus veiksmus, kuris iš jų yra atsakovės abonentas ir t.t. Atsakovės nurodyto „kaimyninio“ žemės sklypo bendraturčiais yra 5 asmenys ir neteisėti „vidaus elektros tinklai“ galėjo būti įrengti tiek jų visų, tiek kurios nors jų dalies ar netgi jų turto teisėtų naudotojų iniciatyva ar nurodymu. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, jog tik nustačius atsakovės abonentą, kuriam tiekiama elektros energija per naujai įrengtus „vidaus elektros tinklus“, gavus dokumentus dėl tokių tinklų įrengimo, bus galima spręsti, kuris konkretus asmuo patrauktinas atsakovu ir dėl kokių priežasčių, koks ieškinio reikalavimas ateityje turi būti reiškiamas jo atžvilgiu. Taigi šie duomenys yra svarbūs, kad ieškovė galėtų tinkamai ginti pažeistas teises teisme, t. y. ateityje tinkamai parengti dokumentus teismui dėl ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypus gynimo bei jų pašalinimo būdų.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys sudarys sąlygas ieškovei tinkamai išsiaiškinti visas jos teisės pažeidimo aplinkybes, leis jai gauti tinkamas teisines paslaugas ir pareikšti pagrįstą, CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį dėl ieškovės nuosavybės teisės gynimo, tokio ieškinio reikalavime tinkamai ir išsamiai suformuluoti prašymą dėl atitinkamų jos teisių gynimo būdų ir priemonių taikymo. Ieškovė ieškiniu siekia nurodyti asmenį, kuris naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo – pažeidė jos teises (tapo atsakovės abonentu, prijungtu prie elektros tinklų) ir kuris turėtų būti atsakovu teisme dėl ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypus pažeidimų pašalinimo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių duomenų ir dokumentų gavimas, reikalavimas teisme nedaro civilinio proceso nereikšmingu. Toks procesas reiškia ieškovės teisės gauti duomenis ir dokumentus, svarbius jos teisių pripažinimui ir gynybai, jos teisiniam statusui išsiaiškinti, pripažinimą, t. y. ieškinys yra dėl teisės pripažinimo ir jis laikomas sukeliančiu materialinius teisinius padarinius. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinys objektyviai jokių teisinių pasekmių nesukels. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimų, kurie priskirtini pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnis), todėl klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Vaclovas Paulikas