Civilinė byla Nr. 2YT-129-374/2020
Proceso Nr. 2-28-3-02208-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos
3.1.3.5; 3.2.7.1.; 3.2.8.5.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 13 d.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. A. S., E. Š., Suvalkijos socialinės globos namams, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, A. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1993 m. rugpjūčio 16 d. mirusio J. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuotas asmuo E. Š. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, teismo prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą plikimo priėmimui.
2019 m. gruodžio 23 d. teisme gautas pareiškėjos A.L. K. ir suinteresuoto asmens E. Š. pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.
Prašymas tenkinamas.
Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008).
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas tarp pareiškėjos A. L. K. ir suinteresuoto asmens E. Š., kuri pareiškė savarankiškus reikalavimus. Suinteresuotas asmuo E. Š. teismo prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą plikimo priėmimui.
Šalys ginčą išsprendė taikiai, teismui pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį, kurioje aptarė iškilusį ginčą ir numatė sąlygas taikiam ginčo išsprendimui. Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta. Šalys supranta ir žino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio ir 6.985 straipsnio nuostatas taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje.
Taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama. Tas pats pažymėtina ir apie taikos sutartį ypatingąja teisena nustatant juridinius faktus. Nepaisant to, kad civilinis procesas tokiais atvejais buvo pradėtas siekiant nustatyti juridinį faktą, proceso metu kilęs ginčas gali būti sureguliuotas tarpusavio susitarimu (jei, tik žinoma, šis susitarimas nepažeidžia viešojo intereso ir neegzistuoja CK įtvirtintų susitarimo negaliojimo pagrindų). Tokiu atveju pradėtas procesas dėl juridinio fakto nustatymo šalių valia (CPK 13 straipsnis) pakinta: iš faktų konstatuojamojo proceso pereinama tik į teises ir pareigas nustatantį procesą. Dėl to, jei ypatingąja teisena nustatinėjant juridinius faktus, susijusius su nuosavybės atkūrimo procesu, sudaroma taikos sutartis, ja nėra nustatomi buvusio valdymo nuosavybės teise faktai. Atitinkamai naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės susijusios su nustatinėjamu juridiniu faktu, esant sudarytai taikos sutarčiai, neturi reikšmės, nebent būtų įrodyta, kad taikos sutartis sudaryta pažeidžiant taikos sutarties galiojimą nustatančius civilinius ir civilinio proceso ar kitus įstatymus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnyje numatytos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės šalims yra žinomos ir suprantamos. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad šalys laisva valia sutiko su taikos sutarties sąlygomis, kurios jas tenkina, nepažeidžia viešojo intereso ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms šalių taikos sutartis tvirtinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėja teismui yra pateikusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – VGTP) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą (2018 m. lapkričio 5 d. - patikslintas) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4342-16940, kurio pagrindu pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant pareiškėją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, išskyrus išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir išlaidas, susijusias su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu.
Pareiškėja A.L. K., teikdama teismui pareiškimą, žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi yra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl prašymas grąžinti jai 75 proc. žyminio mokesčio netenkintinas (sutarties 3 p., CPK 87 str.).
Iš pareiškėjos priteistina valstybės naudai 25,14 Eur teismo pašto išlaidų (sutarties 2 p., CPK 93, 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 295 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Pareiškėjos A. L. K. ir suinteresuoto asmens E. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo priimti.
Patvirtinti pareiškėjos A. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos advokato E. R., 2019 m. gruodžio 23 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1.1. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja siekia asmeninės nuosavybės teise įgyti likusias 112/336 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios liko kaip palikimas suinteresuotam asmeniui E. Š. po jos tėvo J. S., gimusio(duomenys neskelbtini) mirusio 1993 m. rugpjūčio 16 d., mirties, taip pat į tai, kad suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, po jos tėvo J. S., mirusio 1993 m. rugpjūčio 16 d., mirties, ir kad palikimas susideda iš 112/336 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)
1.2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, A. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio 1993 m. rugpjūčio 16 d., palikimą – 112/336 dalis 3,36 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. Pareiškėja A. L. K. per 5 (penkias) dienas nuo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, patvirtinimo dienos, E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jos atsiskaitomąją sąskaitą įsipareigoja sumokėti 1963 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) kompensaciją.
1.4. Asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, reikalavimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo atsisako.
1. Taikos sutarties šalys susitaria, jog jų turėtos bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos kiekvienos iš šalių savarankiškai ir dėl jų kompensavimo šalys viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų neturi, o teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, jei tokios būtų nustatytos, įsipareigoja apmokėti pareiškėja.
2. Taikos sutarties šalys prašo Marijampolės apylinkės teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią taikos sutartį bei priimti nutartį, kuria pareiškėjai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų grąžinta 75 (septyniasdešimt penkių) procentų sumokėto žyminio mokesčio dalis.
3. Taikos sutarties šalys pareiškia, jog sudarius ir tinkamai įvykdžius taikos sutartį, yra išsprendžiami visi ginčai tarp šalių dėl civilinėje byloje 2YT-129-374/2020 (buvęs civilinės bylos Nr. 2YT-5474-374/2019), pareiškėjos pareikšto pareiškimo ir jokių kitų iš to kylančių reikalavimų šalys viena kitai neturi. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, patvirtina, jog sudarant šią taikos sutartį yra atlyginti visi jos patirti nuostoliai, susiję su šiuo įvykiu.
4. Taikos sutarties šalys pareiškia, jog joms suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, tai yra įsiteisėjus Marijampolės apylinkės teismo nutarčiai, kuria patvirtinama ši tarp šalių sudaryta taikos sutartis, civilinė byla Nr. 2YT-129-374/2020 (buvęs civilinės bylos Nr. 2YT-5474-374/2019), yra nutraukiama. Bylą nutraukus, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
5. Ši taikos sutartis yra šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio bei pasekmių, ir kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta.
Civilinę bylą Nr. 2YT-129-374/2020 (buvęs civilinės bylos Nr. 2YT-5474-374/2019) pagal pareiškėjos A. L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. A. S., E. Š., Suvalkijos socialinės globos namams, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patvirtinus šalių taikos sutartį, nutraukti.
Priteisti iš pareiškėjos A. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25,14 Eur valstybei (dvidešimt penkis eurus 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Rūta Gustienė