Administracinė byla Nr. eAS-705-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02985-2021-2

                Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m.  rugsėjo 21  d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja T. B. (toliau – ir pareiškėja)  padavė skundą teismui, kuriuo prašė:

1)       panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir NŽT skyrius) 2021  m.  birželio  3  d. rašte Nr. 38SD-2458-(14.38.105.) „Dėl atsisakymo pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau - ir 2021  m.  birželio  3  d. raštas) išdėstytą sprendimą, kuriame NŽT skyrius atsisakė išnuomoti pareiškėjai T. B. 4,27 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kuris Utenos apskrities Anykščių rajono (savivaldybės) Troškūnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) plane (duomenys neskelbtini) pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir valstybinės žemės sklypas);  

2)       panaikinti atsakovo 2021 m. birželio 29 d. rašte Nr. 38SD-2916-(14.38.105.) „Dėl žemės sklypo projektavimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 29 d. raštas) išdėstytą sprendimą atsisakyti išnuomoti pareiškėjai T. B. valstybinės žemės sklypą;

3)       panaikinti atsakovo 2021 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 38SD-3580-(14.38.137 E.) „Dėl žemės sklypo nuomos“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštas) išdėstytą sprendimą atsisakyti išnuomoti pareiškėjai T. B. valstybinės žemės sklypą;

4)       panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 1SS-1317-(5.59 E.) (toliau – ir 2021  m. rugpjūčio 25 d. NŽT sprendimas);

5)       įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėją T. B. į pretendentų išnuomoti valstybinės žemės sklypą sąrašą bei atlikti visus būtinus veiksmus, tam, kad išnuomoti valstybinės žemės sklypą pareiškėjai T. B.. 

Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33  straipsnio  2  dalies  1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos T. B. skundą atsakovui NŽT skyriui, konstatavus, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atlikti vieną iš veiksmų prioriteto tvarka: arba pirkti valstybinės žemės sklypą, arba jį išsinuomoti, arba gauti leidimą juo laikinai naudotis. Taigi pagrindinis pareiškėjos reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, kylantis iš valstybinės žemės pardavimo / nuomos / suteikimo laikinai naudotis teisinių santykių. Teismas pažymėjo, kad nors skundžiamus sprendimus priėmė viešojo administravimo subjektas, nors apskundimo tvarka 2021  m. rugpjūčio 25 d. sprendime nurodyta kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau šioje byloje vyrauja civilinio pobūdžio reikalavimai, kurie nulemia bylos teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, dėl ko ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

III.

Pareiškėja T. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą. Ji taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja mano, kad jos skundas, kuriuo skundžiami 2021  m.  birželio  3  d., 2021  m.  birželio 29 d., 2021 m.  rugpjūčio 3 d. raštai bei 2021 m. rugpjūčio 25 d. NŽT sprendimas, patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus administracinių teismų sprendžiamus ginčus. Minėta norma nurodo, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Anot pareiškėjos, skundu būtent ir skundžiami valstybinio administravimo subjekto – NŽT – sprendimai dėl netinkamo parinkimo asmens, kuriam ateityje bus išnuomotas valstybinės žemės sklypas (t. y., būsimojo nuomininko parinkimo). Pareiškėja nekvestionuoja Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotos praktikos, kuri sprendžia bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimus, tačiau mano, kad, skirtingai nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartyje minimose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse nagrinėtose situacijose, pareiškėjos skundo situacijoje vyrauja administracinis, o ne civilinis ginčijamo teisinio santykio pobūdis.

Pareiškėjos manymu, Specialioji teisėjų kolegija savo formuojamoje praktikoje akcentuoja ginčijamo teisinio santykio pobūdį, o ne į teismą besikreipiančio asmens procesiniame dokumente pareikšto reikalavimo pobūdį. Nagrinėjamos bylos situacijos atveju nuomos civiliniai teisiniai santykiai tarp ginčo šalių net nėra susiklostę ir dėl galimos valstybinės žemės sklypo nuomos sąlygų ar NŽT apsisprendimo, ar išnuomoti ar ne šį sklypą, šalių ginčo net ir nėra. Vietoje to, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės sklypo būsimojo nuomininko parinkimo, atsakovui NŽT skyriui juo neparinkus pareiškėjos, o vietoje jos būsimuoju valstybinės žemės sklypo nuomininku parinkus kitą asmenį. Būsimojo valstybinės žemės sklypo nuomininko parinkimą, įskaitant aptarimą kas turi pirmumo teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, reglamentuoja ne nuomos santykius reglamentuojančios civilinės teisės normos, o skunde nurodytos administracinės teisės normos (Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 6.1 ir 7 punktai; Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalis). Visos šios normos yra imperatyviojo pobūdžio – jos įpareigoja valstybinio administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus ir priimti tam tikrus sprendimus (o ne leidžia jam pasirinkti tam tikrus veiksmus ar sprendimus). Taigi pareiškėjos skundo atveju vyrauja administraciniai teisiniai santykiai.

Pareiškėja teigia, kad nei vienas jos reikalavimas nėra civilinio teisinio pobūdžio. Pareiškėja neskundžia jokio NŽT skyriaus sprendimo apskritai išnuomoti ar neišnuomoti valstybinės žemės sklypą, neskundžia pačios nuomos sutarties sudarymo (pareiškėjos manymu, šio ginčo situacijoje ta sutartis dar nėra sudaryta ir nuomos sutartiniai teisiniai santykiai dar nėra atsiradę, o skunde pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios užtikrintų, kad tokia sutartis iki ginčo išsprendimo ir nebūtų sudaryta) ir neginčija kurių nors nuomos sąlygų (kurios dar ir nėra nustatytos). Pareiškėja skunde ginčija NŽT skyriaus raštus ir sprendimą, priimtus ir atliktus rengiantis ateityje sudaryti nuomos sutartį, tačiau ne dėl civilinių teisių ar pareigų būsimame nuomos sandoryje, o dėl būsimojo nuomininko parinkimo, t. y. su kuo tokia sutartis turėtų būti ir su kuo neturėtų būti sudaryta ateityje.

Pareiškėjos teigimu, skundu ginčijami NŽT skyriaus raštai ir NŽT sprendimas savo esme yra dėl valstybinės žemės sklypo nuomininko parinkimo, taigi – tai valstybinio administravimo subjekto padalinio, vykdant viešojo administravimo funkcijas ir veiksmus, priimti administraciniai aktai, kurie juose minimiems asmenims dar nesuteikia civilinių teisių ir nustato civilinių pareigų, t. y. vien šių sprendimų pagrindu joks minėtuose administraciniuose aktuose nurodytas asmuo dar netampa valstybinės žemės sklypo nuomininku ir tarp jo bei valstybinio administravimo subjekto neatsiranda valstybinės žemės sklypo nuomos santykiai. Tokiu atveju, pareiškėjos manymu, yra visiškai normalu, kad tokio valstybinio administravimo subjekto hierarchiniu požiūriu žemesnio padalinio (Anykščių skyriaus) sprendimus turi teisę peržiūrėti hierarchiniu požiūriu aukštesnis padalinys ar organas (NŽT direktorius). Priešingu atveju NŽT veiklos struktūroje teismų praktikos formavimo pagrindu būtų sukurtas klampus ir neefektyvus biurokratinis mechanizmas, kuriame valstybinio administravimo subjekto padaliniai veiktų nepriklausomai nuo ir nekontroliuojami NŽT centrinio padalinio ir NŽT vadovo. Tad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, pareiškėja NŽT skyriaus raštus ir sprendimą privalėjo skųsti juose nurodyta tvarka – NŽT direktoriui, o tai NŽT sprendime pripažįsta ir pati NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundų pagrindus ir rezoliucinėje dalyje atmetusi pareiškėjos skundus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021  m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria, vadovaudamasis ABTĮ 33  straipsnio  2  dalies  1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjos T. B. skundą atsakovui NŽT skyriui, konstatavus, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas ABTĮ 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1035-858/2017). Pabrėžtina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-677-438/2019, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-503-629/2021). Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, įtvirtinančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-494-815/2021). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų bei neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-520/2020).

Pareiškėja teismo prašė panaikinti NŽT skyriaus 2021  m.  birželio  3  d., 2021 m. birželio 29 d.,  2021 m.  rugpjūčio 3 d.  raštus bei 2021 m. rugpjūčio 25 d. NŽT sprendimą. 2021  m.  birželio  3  d. raštu atsakovas atsisakė pratęsti pareiškėjai leidimą laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu 2022 metams, nustatęs, kad šį žemės sklypą pasirinko nuomai XII eiliškumo grupės pretendentas. 2021  m.  birželio  29 d. ir 2021 m.  rugpjūčio 3 d. raštais atsakovas informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo išnuomoti pareiškėjai jos pageidaujamą valstybinės žemės sklypą. 2021 m. rugpjūčio 25 d. NŽT sprendimu, NŽT atmetė pareiškėjos skundus dėl NŽT skyriaus 2021  m.  birželio  3  d., 2021 m. birželio 29 d., 2021 m.  rugpjūčio 3 d. raštų panaikinimo ir valstybinės žemės sklypo nuomos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-91/2016, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-46/2017, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-63/2019).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra iš esmės susijęs su teisiniais santykiais dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Pareiškėja, prašydama panaikinti 2021  m.  birželio  3  d., 2021 m. birželio 29 d., 2021 m.  rugpjūčio 3 d. raštus bei 2021 m. rugpjūčio 25 d. NŽT sprendimą, kelia ginčą, susijusį su valstybinės žemės sklypo nuoma, kuris, atsižvelgiant į aptartus Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimus, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o tai, kad yra kvestionuojami atskiri viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) atitinkamo nuomos sutarties sudarymo procese (teisingo nuomininko parinkimo), kilusio ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančių ginčo rūšinį teismingumą, nekeičia, nes ginčas susijęs su pareiškėjos reikalavimu realizuoti subjektinę teisę nuomoti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti kliūtis šios teisės realizavimui. Todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Nors teismas, nagrinėdamas ginčą, turės atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šios įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose ir prašomoje panaikinti nutartyje pagrįstai bei teisėtai nutarė, kad pareiškėjos T. B. keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir jai išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Šią nutartį remiantis pareiškėjos T. B. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. B. atskirąjį skundą atmesti. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys