Baudžiamoji byla Nr. 1A-454/2011
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00333-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.3.2.9.; 1.2.14.3.2. (N)
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),
teisėjų: Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimo bausme devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 9 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu, įskaitant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš T. J. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 4776,59 Lt gydymo išlaidų.
Iš T. J. priteista nukentėjusiajai J. Z. – 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš T. J. priteista Lietuvos teismo ekspertizės centrui – 2196,23 Lt proceso išlaidų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
T. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas apgaulę – nurodydamas nukentėjusiajai, kad pastaroji neteisingai užpildė laikraščio prenumeratos kvitą, įsibrovė į J. Z. butą (duomenys neskelbtini), tikslu apiplėšti, bet nukentėjusiajai priešinantis po grasinimo peiliu, tyčia smogė peiliu J. Z. ne mažiau 9 kartus: du kartus į kaklo priekį, vieną į krūtinės kairę pusę, du kartus į pilvą bei į kairį dilbį, plaštakas, padarydamas pjautinę gerklės srities žaizdą, dvi durtines-kiaurines žaizdas pilve su skrandžio ir didžiosios taukinės sužalojimu, durtines-pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, dilbiuose, plaštakose, o nukentėjusiajai nugriuvus, spyrė į galvos sritį, ir taip panaudodamas fizinį smurtą ir peilį pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausančius 1000 litų ir dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti J. Z., tačiau nusikaltimų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo ir nulūžo peilio geležtė.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti ir padarytą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Taip pat nuteistasis prašo pakeisti nuosprendžio dalį ir nustatyti, kad pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausančius 100 – 200 Lt, sumažinti galutinę bausmę bei sumažinti priteistą J. Z. neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 10000 Lt.
Be to, nuteistasis T. J. prašo paskirti jam stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę dėl psichinės jo sveikatos būklės nustatymo nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu.
Nuteistasis T. J. nurodo, jog kaip ir paaiškino ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nukentėjusiosios nužudyti nenorėjo, norėjo tik apiplėšti. Nukentėjusiąją sužalojo peiliu, nes pastaroji pradėjo šaukti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
Nuteistasis T. J. teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad jis pasikėsino pavogti 1000 Lt. Nuteistasis tikėjosi rasti ir pavogti 100 – 200 Lt. Nukentėjusioji J. Z. neįrodė, kad nusikaltimo įvykdymo dieną ji turėjo 1000 Lt sumą. Atkreipia dėmesį, jog nuteistasis nusikaltimą padarė likus keturioms dienoms iki pensijos mokėjimo. Be to, nukentėjusiosios sūnus A. Z. teisme paaiškino, kad motina gauna apie 800 Lt pensiją.
Nuteistasis T. J. mano, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, nes nukentėjusioji jokių realių išlaidų neturėjo, išlaidas už gydymąsi 4776,59 Lt sumai apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Be to, nuteistojo darbo užmokestis yra nedidelis, jis neturi specialybės, teigia, kad priteista 20000 Lt moralinei žalai atlyginti suma beveik penkis kartus viršija realią žalą.
Be to, nuteistasis T. J. nurodo, jog specialistui nebuvo pateikta ligos istorija iš VšĮ Šiaulių ligoninės neurologinio skyriaus, šioje gydymo įstaigoje prieš dešimt metų jis gydėsi galvos traumą, jam buvo skiriami vaistai. Specialistui taip pat nebuvo žinoma, kad jis turi apsunkintą paveldimumą, nes T. J. mamos teta sirgo psichine liga ir visą gyvenimą praleido psichiatrinėse ligoninėse.
Nuteistasis T. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Prašo atsižvelgti į jauną jo amžių, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir labai gailisi, padėjo išaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes, charakterizuojamas teigiamai. Be to, nusikaltimas nėra baigtas, nėra labai sunkių pasekmių, pasižada daugiau nenusikalsti, dirbti ir atlyginti civilinį ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam T. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėčių, jo kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, pagrįsta išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Kaip matyti iš T. J. apeliacinio skundo turinio, jis neginčija smurto vartojimo aplinkybių (suduotų smūgių peiliu J. Z. į įvairias kūno vietas ir šių smūgių skaičiaus), tačiau teigia, kad J. Z. nužudyti nenorėjo.
Teisėjų kolegijos nuomone, kvalifikuoti apelianto veiką pagal padarinius, t. y. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą nėra pagrindo. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai yra netiesioginė ar tiesioginė neapibrėžta tyčia. Tuo tarpu veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Tiesioginės apibrėžtos tyčios požymiai T. J. veikoje yra įrodyti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. J. savo veikai pasirinko pavojingą, sunkiai kūną žalojantį įrankį – peilį, nukentėjusiajai sudavė 9 ar daugiau smūgių į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas – gerklę, krūtinę, pilvą, veika nutrūko tik todėl, kad nulūžo peilio geležtė bei nukentėjusiajai aktyviai priešinantis, apeliantas iš įvykio vietos pasišalino, palikdamas kraujuojančią nukentėjusiąją. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad apeliantas, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, siekė konkretaus rezultato – atimti jai gyvybę. Šių aplinkybių nepaneigia ir paties nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog nukentėjusiąją norėjo nutildyti durdamas peiliu, t. y. nužudyti (1 t., 167, 168, 179, 194 b. l.) bei parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad jei peilis būtų nenulūžęs, tai galėjo baigtis ir kitaip (2 t., 78 b. l.). Todėl tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti.
Atmestinas, kaip nepagrįstas nuteistojo T. J. apeliacinio skundo teiginys, jog jis tikėjosi rasti ir pagrobti 100 – 200 Lt. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nuteistasis parodė, jog jis žinojo, kur nukentėjusioji laiko piniginę, kurią norėjo paimti. Jis nekonkretizavo, kiek pinigų ketino pagrobti. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad nusikaltimą padarė likus keturioms dienoms iki pensijos mokėjimo ir, kad nukentėjusioji gauna 800 Lt dydžio pensiją, nepaneigia nukentėjusiosios teiginio, jog namuose ji turėjo apie 1000 Lt. Be to, byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji duoda nenuoseklius ar neteisingus parodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo.
Atmestinas ir nuteistojo T. J. prašymas paskirti jam stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę dėl psichinės jo sveikatos būklės nustatymo nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu. Traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui teismo psichiatrinė ir (ar) teismo psichologinė ekspertizė skiriama tada, kai iškyla pagrįstų abejonių dėl asmens psichikos sveikatos būklės iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ar po jos padarymo. Nagrinėjamoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nekilo abejonių dėl nuteistojo T. J. psichikos sveikatos būklės. Byloje esančios pažymos iš Šiaulių ligoninės psichiatrijos filialo ir Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro (2 t., 13, 15) patvirtina, kad T. J. šiose įstaigose nesigydė, apie jį duomenų neturima. Šiaulių psichikos sveikatos centro medicininiame pažymėjime nurodyta, jog T. J. 2008-09-03 lankėsi pas psichologę (2 t., 14 b.l.). Nuteistasis, duodamas parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, motyvavo jos padarymą (iš karto norėjo nukentėjusiąją apiplėšti, tačiau kai ji pradėjo šaukti ir priešintis, norėjo ją nutildyti durdamas peiliu, t. y. nužudyti), nuosekliai ir pakankamai išsamiai (išskyrus suduotų smūgių skaičių) nurodė visas įvykio aplinkybes. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog jei būtų buvęs blaivus, nebūtų kilusi mintis apiplėšti nukentėjusiąją. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja buvo apklausta apelianto motina R. J., kuri parodė, kad sūnus buvo sužalotas autoįvykyje kai lankė trečią klasę, po avarijos lankėsi pas psichiatrą, vartojo vaistus, kad ramiau miegotų. Pas psichologą kreipėsi tuo tikslu, kad sūnų priimtų į ugdymo centrą, tačiau jokios negalios nebuvo nustatyta (2 t., 76-77 b. l.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog remiantis pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir medicininiais dokumentais, T. J. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 17). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, priimtame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad įvykio metu T. J. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. O nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (vaikystėje turėjo galvos traumą, jam buvo skiriami vaistai, kad jis turi apsunkintą paveldimumą, nes jo mamos teta sirgo psichine liga) nėra tos aplinkybės, dėl kurių būtų tikslinga skirti nuteistajam teismo psichiatrinę ekspertizę.
Skundžiamu nuosprendžiu teismas priteisė iš nuteistojo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. Z. bei 4776,59 Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidų Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir 2196,23 Lt proceso išlaidų Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš jo nepagrįstai priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes jo darbo užmokestis nėra didelis, jis neturi specialybės, be to, priteista suma beveik penkis kartus viršija realią žalą, nes nukentėjusioji realių išlaidų neturėjo – išlaidas už gydymąsi apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nusikalstama veika padaryta turtinė žala (šiuo atveju gydymo išlaidos 4776,59 Lt sumai) negali būti tapatinama su neturtinės žalos atlyginimo sąvoka. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo T. J. priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus ir juos aptarė pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip ir su jais sutinka. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad remiantis CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kai žala padaryta tyčia, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neturi atsižvelgti į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir neviršija teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas priteistinų neturtinės žalos atlyginimo ribų. Be to, nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pvz., žalą padaręs jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Nuteistasis T. J. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje iš jo priteistą neturtinę žalą atlyginti turės galimybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajai J. Z. priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmės paskyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali koreguoti paskirtą bausmę tik tuo atveju, kai ji yra aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta.
T. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, tame tarpe ir nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kuria sukelti sunkūs padariniai – sunkiai sutrikdyta žmogui sveikata. Byloje nustatyta T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, T. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte paskyrė bausmę, kurios dydį nustatė gerokai mažesnį bei BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, paskyrė bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Prašymą švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę apeliantas grindžia tuo, jog prisipažino padaręs nusikaltimą ir labai gailisi, padėjo išsiaškinti visas nusikaltimo aplinkybes, charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, nusikaltimas nėra baigtas, nėra labai sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam T. J. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į kaltės formą, nusikaltimo pavojingumo laipsnį (BK 11 str. 5 ir 6 dalys), sunkius padarinius, nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbe charakterizuojamas teigiamai, Policijos komisariato Pietinės nuovados charakterizuojamas neigiamai) ir skirdamas nuteistajam bausmę, pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes ir švelninti bausmę nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. J. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam T. J. paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo T. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Rūta Mickevičienė
Teisėjai: Viktoras Kažys
Aloyzas Kruopys