Civilinė byla Nr. e2A-1744-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00013-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybė.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. Š.: 337,54 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. birželio 7 d.; 12,09 Eur skolą per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. birželio 7 d. už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą; 12,78 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms ir 1,71 Eur duomenų iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimo išlaidos. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusi sutartį dėl šilumos energijos pirkimo, kuria vadovaudamasi ieškovė tiekė šilumos energiją butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė valdė nuomos teise.

2.       Atsakovė I. Š. atsiliepime į ieškinį prašė padaryti skolos perskaičiavimą, nurodydama, kad nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. ji gulėjo viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, o nuo 2015 m. gruodžio 14 d. ji gyvena VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centre, kur ir deklaravo savo gyvenamąją vietą.

3.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė per įstatymų nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės I. Š.: 333,96 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 16 d.; 11,48 Eur skolą per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 n. gegužės 16 d. už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą; 12,64 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (358,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15 Eur žyminį mokestį; 35,87 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms; 1,69 Eur duomenų iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimo išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2009 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudariusios Šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartį Nr. 27354026, kuria vadovaudamasi ieškovė tiekė šilumos energiją butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė valdė nuomos teise 2009 m. liepos 2 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-616 su Kauno miesto savivaldybe pagrindu. Teismas taip pat nustatė, kad nors atsakovė nuo 2015 m. gruodžio 14 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Jonavos raj. sav., (duomenys neskelbtini), tačiau nuomojamų patalpų savininkę Kauno miesto savivaldybę apie tai informavo tik 2018 m. (Kauno apygardos teismo pastaba: turėtų būti 2016 m.) gegužės 16 d. prašymu Nr. 53-2-1093.

6.       Atsižvelgdamas į tai, jog pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose atsakovės pareigą mokėti už butui patiektą šilumos energiją siejo su atsakovės pareiga informuoti buto savininką (Kauno miesto savivaldybę) apie tai, kad butas yra nenaudojamas ir kad atsakovė daugiau šiame bute nebegyvena, įvertinęs tai, kad atsakovė dėl to į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi 2016 m. gegužės 16 d., teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prašomą priteisti 337,54 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją sumažino iki 333,96 Eur, o prašomą priteisti 12,09 Eur skolą už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą sumažino iki 11,48 Eur, konstatuodamas, jog už pusę 2018 m. (Kauno apygardos teismo pastaba: turėtų būti 2016 m.) gegužės mėnesio (po 2016 m. gegužės 16 d.) ieškovė skolą skaičiavo nepagrįstai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė I. Š., atstovaujama įgalioto asmens R. Z. ir advokatės Eglės Rybelienės, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3813-527/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo, atmesti; priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės AB „Kauno energija“ bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovės I. Š., kurį vykdo antstolis A. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/06444, iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                        atsakovė I. Š. yra sulaukusi 99 metų ir dėl to netekusi gebėjimo pati tinkamai ir savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu, todėl jai, vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbų ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93, nuo 2015 m. gruodžio 8 d., kaip senyvo amžiaus asmeniui, kuris dėl amžiaus iš dalies yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu, turi būti tinkamai ir laiku teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, finansinės šalpos, transporto ir kitos paslaugos, kurios apsaugotų senolę ir nuo nepelnytos finansinės naštos;

7.2.                        I. Š., tuo metu buvusi 95 metų amžiaus, nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. buvo slaugoma Panemunės ligoninėje, o nuo 2015 m. gruodžio 8 d., kaip ilgalaikės socialinės globos paslaugos gavėja, neterminuotai gyvena socialinės globos įstaigoje – VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavos r., todėl visą ieškinio ginčo laikotarpį jokiomis ieškovės paslaugomis nesinaudojo. Juolab, kad komunalinės šilto vandens apskaitos prietaisų priežiūros paslaugos pagal įstatymus teikiamos ne buto nuomininkui, o buto savininkui.

7.3.                        jeigu Kauno miesto savivaldybė būtų tinkamai ir laiku nutraukusi nuomos sutartį su atsakove, t. y. 2015 m. gruodžio 8 d., sudarydama globos sutartį su socialinės globos įstaiga, tai ieškovė nebūtų galėjusi reikalauti apmokėti mokesčius už teiktas paslaugas jau nuo 2015 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistravo ne I. Š., o Kauno miesto savivaldybė, todėl ir pareigą savalaikiai išregistruoti šią sutartį turėjo taip pat Kauno miesto savivaldybė. Todėl ieškovės suteiktas paslaugas turi apmokėti buto savininkas – trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.

8.       Atsiliepime trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3813-527/2019 palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė tik 2016 m. gegužės 12 d. prašymu informavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkę Kauno miesto savivaldybę apie tai, kad butas yra nenaudojamas ir kad atsakovė daugiau šiame bute nebegyvena, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, priteisė iš atsakovės skolą už šilumos energiją nurodytu laikotarpiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11.       CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). 

12.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (jos atstovai), teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jį grindė tuo, kad dėl netinkamai vykdytos socialinės globos ji negalėjo tinkamai ginti savo interesų pirmosios instancijos teisme.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, juo labiau, kad apeliantė iš esmės nepagrindė būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

14.       Apeliacnio skundo esmė - trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė savo socialinės globos funkciją apeliantės atžvilgiu ir tai sąlygojo ieškovės reikalavimų nukreipimą į apeliantę.

15.       Nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ prašė priteisti iš apeliantės įsiskolinimą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, patiektą šilumos energiją ir už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 7 d. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., motyvuodamas tuo, kad „pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose atsakovės pareigą mokėti už butui patiektą šilumos energiją sieja su atsakovės pareiga informuoti buto savininką (Kauno miesto savivaldybę) apie tai, kad butas yra nenaudojamas ir kad atsakovė daugiau šiame bute nebegyvena, o, kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, atsakovė 2016 m. gegužės 16 d. prašymu Nr. 53-2-1093 ,,Dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutarties nutraukimo ir bute likusių daiktų atsisakymo“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto valdymo skyrių, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prašomą priteisti 337,54 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją mažina 3,58 Eur suma (7,15 Eur / 2), t. y. iki 333,96 Eur, o prašomą priteisti 12,09 Eur skolą už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą mažina 0,61 Eur suma (1,21 / 2), t. y. iki 11,48 Eur, konstatuodamas, jog už pusę 2018 m. gegužės mėnesio (po 2016 m. gegužės 16 d.) ieškovė skolą skaičiavo nepagrįstai“. Su tokia teismo išvada sutinka tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo (apeliacinių skundų neteikė, trečiasis asmuo atsiliepime pritaria šioms išvadoms).

16.       Kaip matyti, iš apeliantės I. Š. (gim. (duomenys neskeltini)) priteistas įsiskolinimas, nes ji buvo šio buto nuomininkė (buto savininkė – Kauno miesto savivaldybė) ir buvo sudariusi 2008 m. rugpjūčio 14 d. šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantė teigia, kad ji nuo 2015 m. gruodžio 8 d. šiame bute negyveno, paslaugomis nesinaudojo, todėl įsiskolinimą turi mokėti buto savininkas (Kauno miesto savivaldybė). Trečiasis asmuo nesutikdamas su tuo, nurodo, kad apeliantė apie nenaudojamą butą informavo tik 2016 m. gegužės 12 d. (atsiliepimas, b. l. 95), todėl įsiskolinimas pagrįstai priteistas iš apeliantės iki šio laikotarpio. Taigi, nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo, kaip buto savininkas, prisiima pareigą mokėti mokesčius nuo tada, kai jam tapo žinoma apie buto nenaudojimą. Tokiu būdu, tam, kad būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas (nustatytas tikrasis mokėtojas už paslaugą), svarbu nustatyti nuo kurios datos apeliantė faktiškai negyveno bute ir kada trečiajam asmeniui apie tai buvo žinoma.   

17.       Nustatyta, kad apeliantė nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. buvo slaugoma VšĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Nuo 2015 m. spalio 21 d. apeliantei neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 39). 2015 m. gruodžio 7 d. trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė (paslaugų užsakovas) sudarė su apeliante (paslaugų gavėja) ilgalaikės socialinės globos sutartį, pagal kurią apeliantė apgyvendinama VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centre. Šia sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo išsiųsti įstaigai paslaugų gavėjo dokumentų bylą kartu su sutartimi (sutarties 1.1 p.), pradėti teikti paslaugų gavėjui socialines paslaugas įstaigoje per 7 kalendorines dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos (sutarties 1.2 p.), teikti paslaugų gavėjui ilgalaikės socialinės globos paslaugas, numatytas Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame <...> (sutarties 1.3 p.) (b. l. 138).  2015 m. gruodžio 8 d. tarp VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centro ir apeliantės sudaryta dvišalė sutartis Nr. NG-061, kurioje aptarti šalių įsipareigojimai ir nustatyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos (sutarties V.1 p.). Apeliantės gyvenamoji vieta nuo 2015 m. gruodžio 14 d. deklaruota adresu  (duomenys neskelbtini), Jonavos r.   Taigi, nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 8 d. trečiojo asmens iniciatyva (teikiant socialines paslaugas) apeliantė buvo apgyvendinta VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centre, esančiame (duomenys neskelbtini) Jonavos r., todėl yra pagrindas spręsti, kad trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė jau 2015 m. gruodžio 8 d. žinojo, jog apeliantė išvyko iš jai išnuomoto buto gyventi kitur.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymą savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę (13 str.). Pagal Socialinių paslaugų katalogą, patvirtintą 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, į socialinių globos paslaugų sudėtį įeina tarpininkavimas ir atstovavimas, kuris apibūdinamas kaip pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines, tvarkant dokumentus, mokant mokesčius, užrašant pas specialistus, organizuojant ūkinius darbus ir kt.), tarpininkaujant tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų). Taigi, trečiojo asmens darbuotojai (socialiniai darbuotojai), kurie rūpinosi apeliantės socialine globa turėjo užtikrinti, kad buto nuomos sutartis su apeliante būtų nutraukta nuo tada, kai ji išvyko gyventi (kaip jau nustatyta būtent trečiojo asmens iniciatyva) iš nuomojamo buto. Kaip matyti, trečiojo asmens darbuotojai vėliau (2016 m. balandžio 19 d.) ėmėsi priemonių gauti apeliantės prašymą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo (b. l. 133-134), tačiau už tokį nesavalaikį (neužtikrinantį socialinės globos paslaugas gaunančio asmens interesų) trečiojo asmens darbuotojų elgesį negali atsakyti apeliantė, t. y. apeliantė, kuri 2015 m. gruodžio 8 d., trečiojo asmens (buto savininko) iniciatyva, buvo perkelta gyventi iš nuomojamos gyvenamosios patalpos į Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centrą, ir kuri bute negyveno ir nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, neturi už šias paslaugas mokėti. Pažymėtina, kad trečiojo asmens darbuotojų (Socialinių paslaugų skyriaus ir Būsto valdymo skyriaus) tarpusavio nebendradarbiavimas (informacijos vienų kitiems nesuteikimas) negali būti priežastimi priteisti iš apeliantės įsiskolinimą. Be to, tai, jog trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė nesiekia tinkamai (teisingai) išspręsti bylą, patvirtina ir tai, kad ji nepateikė apeliacinės instancijos teismui iš jos prašomos informacijos (b. l. 119) apie galimai bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. nesilaikė kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 str.).  

19.       Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi aplinkybė ta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-785 „Dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties nutraukimo“ yra priimtas 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 52), tačiau jame nėra aiškiai nurodyta, nuo kada ši sutartis laikoma nutraukta. Tikėtina, jog trečiasis asmuo sprendžia, kad ši sutartis nutraukta 2016 m. birželio 3 d. (yra žodis „nutraukiu“), tačiau įsakyme remiamasi CK 6.609 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodytaa „kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos“. Taigi, šiuo atveju nustačius, kad 2015 m. gruodžio 8 d. apeliantė trečiojo asmens iniciatyva buvo apgyvendinta kitoje gyvenamojoje patalpoje, laikytina, kad, remiantis CK 6.609 straipsnio 3 dalimi, gyvenamosios patalpos (buto) nuomos sutartis su apeliante nutraukta nuo 2015 m. gruodžio 8 d.

20.       Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino apeliantės pareigą informuoti apie negyvenimą bute ir neatsižvelgė į trečiojo asmens, kaip socialinės globos teikėjo apeliantei (tuo pačiu ir buto savininko) pareigas (tarpininkauti ir atstovauti apeliantę), dėl ko nepakankamai sumažino priteistiną sumą iš apeliantės. Tokiu būdu teismo sprendimas keistinas (sumažinant priteistiną sumą), pripažįstant, jog pareiga apmokėti už ieškovės suteiktas paslaugas apeliantei tenka tik už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 8 d., o už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. ši pareiga tenka trečiajam asmeniui – buto savininkui.

21.       Pagal du buto apyvartos žiniaraščius už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 8 d. (karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestis bei šildymas ir vandens pašildymas) priskaičiuotas mokestis už ieškovės suteiktas paslaugas yra 100,23 Eur (5,14 Eur + 95,09 Eur) (b. l. 23-24). Delspinigių dydis nuo priteistinos sumos (100,23 Eur) sudaro 3,67 Eur (100,23 x 0,02 % x 183 d.). Taigi, bendra priteistina suma yra 103,90 Eur. Taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (103,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

22.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistiną įsiskolinimą iki 103,90 Eur sumos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Pakeitus teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovės patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 50,01 Eur (15 + 36,30 + 1,71). Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 28,67 % (103,90 x 100 / 362,41), ieškovei iš atsakovės priteistina 14,34 Eur (50,01 x 28,67 %) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

24.       Valstybės patirtos išlaidos dėl atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme yra 234 Eur. Apeliacinės instancijos teisme ginčijama suma buvo 358,08 Eur, todėl apeliacinis skundas patenkintas 70,98 %, atmestas 29,02 % (103,90 x 100 / 358,08). Taigi, valstybei iš ieškovės priteistina 166,09 Eur (234 x 70,98 %) bylinėjimosi išlaidų apeliantei suteiktas teisines paslaugas. Kadangi apeliantė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (už apeliacinį skundą mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis), iš ieškovės valstybei taip pat priteistinas 10,65 Eur (15 x 70,98 %) žyminis mokestis.   

      Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

      Ieškinį patenkinti iš dalies.

      Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, į. k. 235014830, iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 103,90 Eur (vieną šimtą tris eurus 90 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (103,90 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

      Priteisti akcinei bendrovei „Kauno energija“, į. k. 235014830, iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 14,34 Eur (keturiolika eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

      Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, valstybei 10,65 Eur (dešimt eurų 65 ct) žyminio mokesčio (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

      Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, valstybei 166,09 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630).

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.