Civilinė byla Nr. 2-1299-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00074-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4; 3.4.4.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Plungės Jonis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės Jonis“ generalinio direktoriaus Ginto Ordos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Jonis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Contech“.

Teisėja,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į teismą, kuriu prašė iškelti atsakovei UAB „Plungės Jonis“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
2. Nurodė, kad įmonė buvo įkurta 1993 metais ir veiklos nėra nutraukusi, tačiau dėl laikinų finansinių sunkumų atsakovė negali tinkamai atsiskaityti su kreditoriais. Pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 21,18 proc. į balansą įrašyto bendrovės turto vertės, 2016 ir 2017 metais įmonės veikla buvo nuostolinga. Ieškovas nurodė ir tai, jog įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, nes 2017 metais atsakovei pavyko sumažinti veiklos nuostolius, įmonė vykdo veiklą, yra sudariusi didelės vertės sutartis su užsakovais, todėl iškėlus restruktūrizavimo bylą, bendrovė galės išsaugoti ir toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir išvengti bankroto. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovės akcininkas 2018 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą restruktūrizuoti įmonę ir kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

3. Trečiasis asmuo UAB „Constech“ prašė netenkinti UAB „Plungės Jonis“ pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo.
4. Nurodė, jog apie atsakovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sužinojo iš antstolės kontoros, jis nėra gavęs jokių dokumentų ir pranešimo iš atsakovės apie ketinimus kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodė, jog atsakovė savo pareigos tinkamai neįvykdė, nepateikė ĮRĮ numatytos informacijos kreditoriams, todėl jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti teise pareikšti savo nuomonę dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2018-04-27 rašte UAB „Constech“ nurodė, jog sutinka su AB SEB banko pateikta nuomone byloje. Iš byloje pateiktų dokumentų darytina išvada, jog atsakovės finansinė padėtis neatitinka restruktūrizavimo sąvokos, t. y. iškėlus restruktūrizavimo bylą atsakovė nebus realiai pajėgi išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklos, sumokėti skolas ir atkurti įmonės mokumo.

5. Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2018-04-10 pateikė atsiliepimą byloje ir prašė netenkinti Ginto Ordos prašymo ir atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Plungės Jonis“ restruktūrizavimo bylą.
6. Nurodė, jog atsakovės būklė akivaizdžiai pagrindžia įmonės nemokumą, todėl turi būti keliama bankroto, o ne restruktūrizavimo byla, be to restruktūrizavimo metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Esą atsakovo balanse nurodyta turto suma realiai yra žymiai mažesnė, nei pateikti skaičiai, ir turėtų būti mažinama iki 242 8376 Eur. Nesant duomenų apie nekilnojamojo turto vertės nustatymo pagrįstumą ir realumą, nėra galimybės įvertinti, ar turto vertė prieš kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pagrįsta. Taip pat nurodė, jog balanse nurodyti duomenys apie pradelstus įsipareigojimus ir mokėtinas per vienerius metus sumas neatitinka tikrosios situacijos.

7. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė atsiliepimą byloje ir nurodė, jog VSDFV Mažeikių skyrius, būdamas vienas iš didžiausių UAB „Plungės Jonis“ kreditorių, nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovei.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Ginto Ordos pareiškimą iškelti atsakovei UAB „Plungės Jonis“ restruktūrizavimo bylą. Trečiojo asmens AB SEB banko prašymo atsakovei UA „Plungės Jonis“ skirti baudą netenkino.
9. Teismas, vertindamas atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertę vadovavosi trečiojo asmens AB SEB banko nurodytomis nekilnojamojo turto vertėmis, kadangi  atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė aktualių nekilnojamojo turto rinkos verčių, kartu nepagrindė, jog 2017 m. pabaigoje atliktas turto vertinimas, po kurio balanse buvo nurodoma žymiai didesnė nekilnojamojo turto vertė, yra pagrįstas ir teisėtas, tai yra nepagrindė, jog balanse nurodytos nekilnojamojo turto vertės atitinka rinkos vertes. Teismas vertino, kad atsakovės nekilnojamojo turto vertė siekia 1 497 756,83 Eur, o ne 1 901 893 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad įmonė turi kito materialaus turto, kurio vertė yra 1 801 179,83 Eur, nematerialaus turto, kurio vertė – 12 192 Eur ir trumpalaikio turto, kurio vertė – 176 828 Eur. Šio turto verčių byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo. Teismas į atsakovės turtą neįtraukė 90 775 Eur sumos, kurią sudaro per vienerius metus gautinos sumos ir po vienerių metų gautinos sumos, laikydamas kad šias sumas atgauti yra maža tikimybė. Teismas taip pat neįtraukė 512 070 Eur atidėto pelno mokesčio, nes nustatė, jog šių pinigų realiai įmonė neturi, nes tai yra planuojamas ateityje gauti pelnas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, vertino, jog nutarties priėmimo dienos duomenimis atsakovės pradelstos skolos sudaro 1 948 471,34 Eur. Įvertinęs atsakovės turimą turtą (1 978 007,83 Eur) ir pradelstas skolas (1 948 471,34 Eur) teismas vertino, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir byloje nustatė įmonės nemokumo požymius. Iš atsakovės metmenų nustatyta, kad atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (Paslaugų) teikimo, nei turto įsigijimo, įmonė nenumato jokių struktūrinių pertvarkymų, neplanuoja nutraukti jokių su veikla susijusių sutarčių, gauti naujų kreditų iš finansinių institucijų, todėl laikyta, jog atsakovė nepagrindė planuojamo įmonės mokumo atkūrimo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Plungės Jonis“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos Ginto Ordos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Plungės Jonis“. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
1. Atsakovė remiasi savo apskaitoje fiskuotais ilgalaikio nekilnojamojo turto duomenimis, todėl neturi pagrindo nurodyti kitokios šio turto vertės. Pažymi, kad dalis žemės sklypų yra smėlio karjerai, kurių rinkos vertė iki tol, kol nėra gaunamas leidimas eksploatuoti karjerą ir atitinkamai nėra fiksuojamas smėlio išteklių kiekis jame, neatspindi tikrosios atsakovės turimo turto vertės.
2. Debitoriniai įsiskolinimai yra atsakovės turtas, kurio nevertinti nėra jokio pagrindo. Metmenų 6.2. punkte pateikta pozicija, jog debitoriniai įsipareigojimai esminės įtakos atsiskaitymams su kreditoriais nepadarys, nereiškia, kad jie yra beviltiški ir nurašytini. Debitoriniai reikalavimai, nepriklausomai nuo jų santykio su kreditoriniais reikalavimais, negali būti nepripažįstami įmonės turtu, nes tokiu atveju bus paneigta turto sąvoka ir imperatyvi asmens teisė į jį.
3. 512 070 Eur atidėto pelno mokesčio sumos įtraukimas į atsakovės apskaitą pagrįstas apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, tuo tarpu byloje nebuvo tirtas nei kitaip paneigtas šios sumos įtraukimo į apskaitą negalimumas. Atidėtas pelno mokestis yra turtas, kurį turi ne pati įmonė „pinigų forma“, o turtinė teisė, kuri ateityje bus realizuota nurodyta pinigų suma ar gauta kita forma.
4. Įvertinus teismo nustatytą turtą ir jo vertes, atsakovei priklausančio turto vertė būtų 1 990 200,21 Eur, tačiau neaišku, kodėl teismas nurodė 1 978 007,83 Eur sumą. Nėra aišku, kodėl į atsakovės turtą nėra įtraukiamas trumpalaikis turtas, balanse fiksuotas 1.7 punkte kaip sumokėti avansai 3 765 Eur sumai, taip pat pinigų ir pinigų ekvivalentų 272 Eur. Tokiu būdu, darytina išvada, kad teismas klaidingai nustatė atsakovės turto vertę.
5. Teismas dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų rėmėsi klaidingu matematiniu skaičiavimu, kadangi, atsižvelgus į teismo aiškinimus dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų, suma būtų 1 218 246,50 Eur. Pabrėžia, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 95 683,03 Eur negali būti vertinama kaip pradelsta, nes ši skola susidarė išimtinai dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių. Mokėjimas SEB bankui skundžiamos nutarties skelbimo dienai taip pa negali būti vertinamas kaip pradelstas, nes prievolės įvykdymo data nurodoma 2018 m. birželio 5 d.
6. Teismas visiškai klaidingai konstatavo atsakovės nemokumą. Atsakovės vertinimu, įmonės pradelsto skolos (851 258,20 Eur) neviršija pusės įmonės turto vertės (2 262 889 Eur).
7. Teismas klaidingai įvertino atsakovės planuojamus veiksmus, kadangi metmenyse nurodyta, kad įmonė mažins renovacijos objektų skaičių, ketindama 2018 m. vykdyti tik vieną renovacijos projektą. Pagal poreikį įmonė įvairins savo veiklą, teiks naujas paslaugas, sieks aktyviai dalyvauti projekte Rail Baltica. Taip pat nurodyta, kad jei dėl pokyčių ar pertvarkymų bus reikalinga perskirstyti darbo išteklius, gali būti nutraukiamos sutartys su dalimi darbuotojų ir sudaromos naujos sutartys su naujais darbuotojais. Metmenyse nurodyta, kad įmonė gali sudaryti finansavimo sutartis sudarytų sutarčių vykdymui reikalingų apyvartinių lėšų gavimui ar kredito sutartis, jei bus priimtas sprendimas dėl turimų paskolų refinansavimo, apyvartinių lėšų didinimo ar investicijų pritraukimo. Be to nurodyta, kad įmonės savininkai ketina suteikti iki 100 000 Eur pagalbą, kuri bus suteikiama per restruktūrizavimo procesą.
8. Teismas subjektyviai nusprendė, kad atsakovės nustatyti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams negali būti realiai įgyvendinti, tačiau šios savo pozicijos visiškai nemotyvavo. Metmenyse dėstomos tik galimos veiksmų gairės, o detalus restruktūrizavimo planas rengiamas ir derinamas su kreditoriais jau po bylos iškėlimo. Mokėjimų terminų atidėjimas yra ĮRĮ aiškiai numatyta kreditorių pagalbos forma restruktūrizuojamai įmonei, todėl jos buvimas nepaneigia proceso perspektyvų ar metmenų teisėtumą.

11. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis buvo sumažinta apeliantės nekilnojamojo turto vertė ir nesiremta balanse ilgalaikio turto sąraše esančiomis sumomis. Vertinant skundo argumentus manytina, kad to neginčija ir apeliantė, tačiau tiesiog nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis žemės sklypų yra smėlio karjerai, kurių rinkos vertė bus aiški tik pradėjus eksploatuoti karjerus. Byloje nėra įrodymų, kad kuriems nors žemės sklypams būtų gauti leidimai eksploatuoti karjerą, o ir metmenyse nenurodyta, kad ketinama eksploatuoti karjerus bei iš to generuoti pajamas.
2. Atkreipia dėmesį, kad tariami debitoriniai reikalavimai balanse nurodomi 90 775 Eur sumai, o metmenyse – 53 327,30 Eur sumai, taigi kuo sąlygotas šis skirtumas – nesuprantama. Vertinant debitorių sąrašą yra mažai tikėtina, kad tai yra statybose numatyti atsiskaitymų sulaikymai, garantiniai laikotarpiai, kaip nurodoma skunde. Apeliantė neteikė įrodymų, kad paneigtų išvadas dėl beviltiško skolų išieškojimo.
3. Nėra ginčo, kad atidėto pelno mokesčio eilutė balanse yra galima ir ji nurodyta apelianto balanse turint teisinį pagrindą, tačiau šios sumos nėra turtinė teisė kaip nurodo apeliantė. Atidėto pelno mokesčio turtas – tai nesumokėti mokesčiai, kurie metų eigoje tampa įsipareigojimais, nepagrindus jų galimybės traukti į ataskaitą.
4. Iš esmės teismas tinkamai įvertino turto bendrą vertę ir galimai atliktos aritmetinio skaičiavimo klaidos nedaro nutarties negaliojančia, kadangi turto ir įsipareigojimų santykis, net ir  ištaisius apsirikimus, akivaizdžiai rodo įmonės nemokumą.
5. Trečiojo asmens nuomone, atsakovės pradelstos skolos sudaro bendrą 1 432 652,60 Eur sumą, kuri sudaryta iš skolų AB SEB bankui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kitiems kreditoriams. Nors nutarties priėmimo dieną įsipareigojimų įvykdymo terminas AB SEB bankui formaliai nebuvo pasibaigęs, tačiau teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, kreditoriaus pozicija, nesant įrodymų dėl termino galimo pratęsimo, pagrįstai konstatavo, kad tai yra pradelsta skola. Mano, kad bet kokiu atveju atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos turimo turto vertės.
6. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės iš esmės yra dabartinės bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant jos veiklos nuostolingumo. Įmonė ketina toliau tęsti savo veiklą, kuri iki šiol buvo nuostolinga, todėl pateikti duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė restruktūrizavimo proceso metu turi realią galimybę padengti įsiskolinimą kreditoriams. Metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti.

12. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės į bylą pateiktos nekilnojamojo turto vertės yra nerealios, nes buvo nustatytos masinio vertinimo būdu pagal duomenis, kurie užfiksuoti kiekvieno konkretaus žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose.
2. Teismas pagrįstai neįtraukė į turto sudėtį 90 775 Eur debitorinių skolų, nes teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautomis sumomis, todėl debitorių skolos turi būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie skolų susigrąžinimo realumą ar bent jau siekį išieškoti tokias sumas.
3. Teismas pagrįstai į pradelstų skolų sąrašą įtraukė 296 651,98 Eur įsipareigojimą AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartį, kurio grąžinimo terminas suėjo 2018 m. birželio 5 d., nes byloje nebuvo pateikta pagrįstų duomenų, kad atsakovė veda derybas su banku dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo.
4. Atsakovės skola trečiajam asmeniui 2018 m. birželio 22 d. sudaro 100 763,74 Eur. Pažymi, kad būdamas vienas didžiausių kreditorių trečiasis asmuo nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovei ir mano, kad atsakovės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų

15. Atsakovė UAB „Plungės Jonis“ iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pelno (nuostolių) ataskaitos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.
16. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo argumentais ir rašytinių paaiškinimų turiniu, sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai ir paaiškinimai nėra tiesiogiai susiję su atskirojo skundo argumentais, apeliantė teikia 2018 m. gegužės 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri galimai parodo įmonės finansinį rezultatą laikotarpiui, kuriam ši atsakaita sudaryta, tačiau jos duomenys objektyviai negali įtakoti įmonės finansinės būklės vertinimo. Dėl išvardintų priežasčių, apeliantės 2018 m. liepos 19 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus su naujais įrodymais atsisakoma priimti.

Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą

18. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
19. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai.
20. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
21. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
22. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
23. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs į įmonės balansą įtraukto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimą, atsisakė UAB „Plungės Jonis“ kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustatęs, kad bendrovė pagal pateiktus finansinius duomenis atitinka nemokios įmonės padėtį.
24. Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016).
25. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
26. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės (ne)mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą.
27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir aptariamu atveju įmonės mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Plungės Jonis“ ir jos direktoriui, teigiantiems, kad bendrovė yra moki bei prašančiam iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą.
28. Apeliantė, nesutikdama su teismo nustatyta nekilnojamojo turto verte, skunde nurodo, kad ji remiasi savo apskaitoje fiksuotais ilgalaikio nekilnojamojo turto duomenimis, todėl neturi pagrindo nurodyti kitokios šio turto vertės. Be to, esą dalies žemės sklypų, kurie yra smėlio karjerai, vertė priklauso nuo to, ar yra pradėtas jų eksploatavimas. Kaip jau minėta anksčiau, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujausiomis nekilnojamojo turto vertėmis, nustatė realią nekilnojamojo turto vertę ir detaliai pasisakė, kodėl remiasi atitinkamais duomenimis. Apeliantė, turėdama pareigą pagrįsti įmonės mokumą, tokios pareigos neįvykdė nei pirmosios instancijos teismo metu, nei teikdama apeliacinės instancijos teismui skundą, grindžiamą aplinkybėmis, kad būtent apeliantės nurodytos nekilnojamojo turto vertės yra realios ir pagrįstos. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl žemės sklypų – smėlio karjerų – didesnės vertės, todėl apeliacinės instancijos teismas juos vertina kaip nepagrįstus.
29. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).
30. Apeliantė skunde kvestionuoja teismo atsisakymą į įmonės turto vertę įtraukti 60 775 Eur ir 30 000 Eur gautinų sumų. Apeliantės įsitikinimu, debitoriniai įsiskolinimai yra atsakovės turtas, kurio nevertinti nėra jokio pagrindo, o tai, kad jų dydis esminės įtakos atsiskaitymams su kreditoriais nepadarys, nereiškia, kad tokios sumos yra beviltiškos ir nurašytinos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išsakyta apeliantės pozicija, tačiau kartu akcentuoja, jog nagrinėjamuoju atveju debitoriniai įsiskolinimai, nors ir pagrįstai įtraukti į įmonės balansą, turėjo būti vertinami, kaip paminėta nutarties 29 punkte, t. y. turėjo būti sprendžiama, kokios yra galimybės debitorių skolas realiai išsiieškoti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų vertinti debitorinių skolų susigrąžinimo realumą ar bent aktyvų siekį jas susigrąžinti. Apeliantė restruktūrizavimo metmenų 6 dalies „Preliminarus bendrovės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiu“ 3 punkte „Debitorinių skolų išieškojimas“ nurodė, jog bendrovės debitorių įsiskolinimai sudaro apie 53 000 Eur (fiksuojamas deklaruojamų debitorinių skolų dydžių neatitikimas), skolų susigrąžinimas atsiskaitymams su kreditoriais esminės įtakos nedarys. Jokių kitų aplinkybių apeliantė restruktūrizavimo metmenyse nenurodė, taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šių sumų įtaką bendrovės turto realios vertės nustatymui.
31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės bendro turto vertės, neįtraukė ir nevertino apeliantės nurodyto kito ilgalaikio turto, t. y. atidėtojo pelno mokesčio, kurio vertė –512 070 Eur, motyvuojant tuo, kad šių pinigų įmonė realiai neturi. Apeliantė skunde nurodo, kad šios sumos įtraukimas į atsakovės apskaitą pagrįstas apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir jei šis mokestis iš valstybės nebus gautas, turtas bus gautas kita forma.
32. Pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ metodines rekomendacijas, atidėtojo pelno mokesčio turtas – būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais atgautinos pelno mokesčio sumos, kurios susidaro dėl įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir nepanaudotų mokestinių nuostolių perkėlimo. Toks turtas pripažintinas tik tada, kai tikėtina, jog bus gautas apmokestinamasis pelnas.
33. Teismo posėdžio metu apeliantės vyr. buhalterė teismui paaiškino, kad balanse nurodytos 512 070 Eur atidėtojo pelno mokesčio turto sumos bendrovė realiai neturi ir tai yra planuojamas ateityje gauti pelnas. Todėl apeliantės skunde dėstomi argumentai, jog šios sumos įtraukimas į įmonės apskaitą yra pagrįstas tokią apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo apie atitinkamų piniginių lėšų realumą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad įmonė per atitinkamą laikotarpį realiai gali gauti pelno, nuo kurio realu būtų atgauti balanse nurodytą sumą.
34. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, skaičiuodamas nustatytą turto vertę, padarė aritmetinių klaidų, be to visiškai be motyvų neįtraukė pinigų ir pinigų ekvivalentų (272 Eur) bei sumokėtų avansų (3 765 Eur).
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog apeliantė turi  nekilnojamojo turto už 1 497 756,83 Eur, taip pat mašinų ir įrenginių, kurių vertė 194 257,71 Eur, transporto priemonių – 89 991,67 Eur, kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių – 19 174 Eur, nematerialaus turto – 12 192 Eur, trumpalaikio turto – 176 828 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog skundžiamos nutarties 36 punkte nustatyta viso turto vertė – 1 978 007,83 Eur, yra apskaičiuota neteisingai, kadangi, susumavus pirmosios instancijos teismo nustatytas apeliantės turto vertės sudedamąsias dalis, iš viso susidaro 1 990 200,21 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad 272 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentu sumos realumas nebuvo ginčijamas ir kad ji be pagrindo nebuvo įtraukta į bendrą turto vertę, įtraukia 272 Eur sumą į apskaičiuojamą realią įmonės turto vertę. Pagal 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ metodines rekomendacijas į balanso 1.7 eilutę įrašomos iš anksto sumokėtos sumos tiekėjams už atsargas ar paslaugas, kurias įmonė gaus vėliau. Nors apeliantė nepateikia detalesnių paaiškinimų dėl sumokėtų avansų (kam, už ką, kada atitinkamas atsargas ar paslaugas gaus), tačiau ši suma pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčijama, todėl nebuvo pagrindo jos neįtraukti į įmonės realią turto vertę. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas įtraukia į apskaičiuojamą įmonės realią turto vertę sumokėtus avansus ir konstatuoja, jog apeliantei priklausančio turto vertė sudaro 1 994 237,21 Eur.
36. Apeliantė kvestionuoja teismo nustatytų pradelstų skolų dydį, pažymėdama, jog teismas, skaičiuodamas apeliantės pradelstų įsipareigojimų dydį, padarė aritmetinę klaidą, be to nepagrįstai vertino, jog įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir AB SEB bankui yra pradelsti.
37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pradelsti apeliantės įsipareigojimai iš viso sudaro 1 948 471,34 Eur sumą, kuri susideda iš apeliantės nurodytų įsipareigojimų kreditorių sąraše – 851 258,20 Eur, pradelstų skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 95 305,30 Eur ir AB SEB bankui – 271 683,03 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas pradelstų įsipareigojimų dydį, padarė skaičiavimo klaidas, kadangi susumavus teismo nustatytų pradelstų įsipareigojimų sumas susidaro 1 218 246,53 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės vertinimu, jog įsipareigojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturėtų būti vertinamas kaip pradelstas – esą ši skola išimtinai susidarė dėl nuo apeliantės valios nepriklausančių aplinkybių. Visų pirma, aplinkybės, dėl kokių priežasčių susidarė įsiskolinimas, neturi įtakos paties įsiskolinimo fakto vertinimui. Kaip matyti iš Restruktūrizavimo metmenų, kurie buvo teismui pateikti 2018 m. vasario 13 d., apeliantė jau tuo metu turėjo didelių pradelstų įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (46 374,10 Eur). Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi, tenkindamas atsakovės generalinio direktoriaus prašymą, leido iš nurodytų banko sąskaitų atsakovei naudoti 271 500 Eur sumą įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybių biudžetams. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, leidžiant atsakovei naudoti 271 500 Eur sumą per mėnesį atsakovės einamosios įmokoms mokėti iš vienos konkrečios banko sąskaitos. Nepriklausomai nuo galimai buvusių trukdžių vykdyti mokestines prievoles, iki skundžiamos nutarties priėmimo įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondui atsakovė neįvykdė ir įrodymų, paneigiančių, kad atitinkamos mokestinės prievolės vykdymo terminas jau yra suėjęs, teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu įtraukti į atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydį skolą AB SEB bankui. Nustatyta, kad šios skolos įvykdymo data yra 2018 m. birželio 5 d. (antradienis), o skundžiama nutartis priimta 2018 m. birželio 1 d. (penktadienis), todėl, atsakovei nepateikus įrodymų apie skolos mokėjimo termino atidėjimą ar priemones, kuriomis būtų siekiama tokio atidėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptariamą skolą įvertino kaip pradelstą.
38. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog atsakovės reali turto vertė yra 1 994 237,21 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 218 246,53 Eur, konstatuojama, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog byloje yra nustatyti įmonės nemokumo požymiai.
39. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokia informacija turi būti pateikiama restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).
40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės metmenyse nurodytą verslo planą bei priemones restruktūrizavimo tikslams pasiekti, sprendė, jog atsakovės nusistatyti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams negali būti realiai įgyvendinti. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, teigdama, jog restruktūrizavimo metmenyse nurodė, kad ketina atsisakyti nuostolingos veiklos – būsto renovacijos projektų ir pasilikti tik vieną projektą, taip pat nurodė, jog esant poreikiui bus atliekami struktūriniai pertvarkymai, sudarytos finansavimo sutartys, o savininkai ketina suteikti įmonei 100 000 Eur pagalbą.
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantė metmenyse nurodytu verslo planu nepagrindė planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, jog įmonė atlieka susisiekimo komunikacijos, inžinierinių tinklų, hidrotechninių statinių, bendrastatybinius, gerbūvio ir kultūros paveldo tvarkymo, aplinkosauginius bei geodezinius darbus ir teikia statybinės technikos nuomos paslaugas. Taigi, būsto renovacijos projektų vykdymas nėra įtrauktas tarp įmonės teikiamų paslaugų/atliekamų darbų, be to metmenyse pateiktame įvykdytų ir vykdomų užsakymų sąraše nėra nurodyto nei vieno užsakymo dėl būsto renovacijos, todėl tokios veiklos atsisakymas nelaikytinas pakankamu įmonės mokumo atkūrimo užtikrinimui. Apeliantė deklaratyviai nurodė, kad esant poreikiui ji atliks struktūrinius pertvarkymus, sudarys finansavimo sutartis, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, planuojamų veiksmų/priemonių, kuriuos būtų galima vertinti įmonės mokumui atkurti pakankamumo aspektu, nepateikė. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog atsakovė, teigdama, kad įvairins savo veiklą, teiks naujas paslaugas, nenurodė, kaip įvairins veiklą, kokias naujas paslaugas teiks ir kaip tai įtakos įmonės mokumo atkūrimą. Vien deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantė realiai suplanuotais ir įgyvendintinais veiksmais ketina ir turi galimybių atkurti įmonės mokumą. Aplinkybė, kad įmonės savininkai ketina suteikti įmonei finansinę pagalbą, taip pat nėra įrodyta, todėl vertinama kaip deklaratyvi. Be to, nėra pateikta teisiškai reikšmingų argumentų, kokiu būdu žadama suteikti finansinė pagalba (100 000 Eur) galėtų įtakoti sėkmingą įmonės mokumo atkūrimą.
42. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados, jog atsakovės nustatyti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams negali būti realiai įgyvendinti, nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų teikimo, nei turto įsigijimo, įmonė nenumato jokių struktūrinių pertvarkymų, neplanuoja nutraukti jokių su veikla susijusių sutarčių, gauti naujų kreditų iš finansinių institucijų. Teismas taip pat nustatė, kad nėra konkretizuojama nei kada, nei koks turtas bus parduodamas. Nenustatęs jokių realių veiksmų dėl įmonės mokumo atkūrimo pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantės nusistatyti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams negali būti realiai įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 41 punkte išdėstytais argumentais pritarė, jog apeliantė nepagrindė planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Apeliantė nepateikė jokių kitų motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad realiai suplanuotomis ir siekiamomis įgyvendinti priemonėmis bus atkurtas įmonės mokumas.
43. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

44. Trečiojo asmens AB SEB banko bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes trečiasis asmuo nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovės UAB „Plungės Jonis“ 2018 m. liepos 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus su naujais įrodymais.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė