Administracinė byla Nr. A-3698-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-45-3-00024-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant užsieniečiui V. L.,

užsieniečių atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Giedriui Kašubai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečių V. L. ir K. T. bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimus dėl (duomenys neskelbtini) piliečių V. L. ir K. T. kartu su jų nepilnamečiais vaikais (L. A. L., S. L., T. L.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre persvarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimais dėl užsieniečių sulaikymo persvarstymo.
2. Centras nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimais sulaikė V. L. ir jo sutuoktinę K. T. kartu su jų trimis nepilnamečiais vaikais Centre iki 2018 m. kovo 22 d. Užsieniečiai buvo sulaikyti dėl to, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III Reglamentas) 2017 m. gruodžio 20 d. buvo grąžinti į Lietuvą ir buvo pripažinti Lietuvoje esančiais neteisėtai. Užsieniečiai 2018 m. sausio 2 d. pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (15/6-11) 15PR-3 prašymai priimti nagrinėti iš esmės. Todėl užsieniečių teisinė padėtis yra nustatyta, jie šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Atsižvelgęs į tai, Centras kreipėsi dėl užsieniečių sulaikymo klausimo persvarstymo.
3. Centras paaiškino, kad dar 2016 m. lapkričio 12 d. užsieniečiai buvo pateikę prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimais užsieniečiams buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Migracijos departamentas priėmė 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (15/6-13)14PR-7, kuriuo nuspręstą nutraukti užsieniečių prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 24 d. užsieniečiai išėjo iš Centro ir išvyko į (duomenys neskelbtini).
4. Centro nuomone, užsieniečių elgesį galima vertinti kaip piktybišką teisėtų sprendimų nevykdymą ir nebendradarbiavimą aiškinantis jų teisinį statusą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į tai, Centras teikimais prašė palikti galioti teismų sprendimus dėl užsieniečių sulaikymo, nes egzistuoja kiti užsieniečių sulaikymo pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 10 punktuose.  

II.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. sausio 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) piliečių V. L. ir K. T. kartu su jų trimis nepilnamečiais vaikais – L. L., S. L., T. L. – sulaikymo Centre ir taikė šiems užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. kovo 22 d.
6. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, užsieniečių asmens byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad užsieniečiai kartu su jų trimis nepilnamečiais vaikais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimais yra sulaikyti Centre iki 2018 m. kovo 22 d. 2018 m. sausio 2 d. užsieniečiai pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. 2018 m. sausio 11 d. Migracijos departamentas minėtus prašymus priėmė nagrinėti iš esmės, todėl užsieniečių teisinė padėtis yra nustatyta, jie šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.
7. Teismas pažymėjo, kad užsieniečiai piktnaudžiavo prieglobsčio prašytojo teise, nes neteisėtai išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais, todėl į Lietuvą buvo grąžinti pagal Dublino III Reglamentą. Šį pažeidimą jie padarė tuo metu, kai savo iniciatyva nutraukė prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras ir buvo priimtas sprendimas juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.
8. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 10 punktuose. Tačiau teismas pabrėžė, kad sulaikymas yra kraštutinė priemonė žmogaus teisių ir laisvių atžvilgiu ir būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad užsieniečio žmona laukiasi dar vieno vaiko, netrukus turėtų gimdyti, nėščiosios sveikata ir psichologinė būklė yra problemiška. Šeima pažeidžiama. Dėl numatomo gimdymo vaikai negali būti atskirti nuo abiejų tėvų. Todėl teismas vertino užsieniečių norą ir pasiryžimą daugiau nepažeisti Centro vidaus tvarkos. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, galima tikėtis, kad užsieniečiai pakartotinai ir neteisėtai nebevyks į kitas Šengeno valstybes tol, kol bus išnagrinėti jų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo. Duomenų apie užsieniečių keliamas grėsmes Lietuvos valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai nėra.

III.

9. Užsieniečiai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Centro teikimų dėl užsieniečių sulaikymo persvarstymo netenkinti.
10. Užsieniečiai pabrėžia, kad jie turi prieglobsčio prašytojų teisinį statusą. Užsieniečių vertinimu, atsižvelgiant į jų turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jų sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, 4 dalies 3 punktą, 5 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 10 punkto nuostatas. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingas atvejis pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį gali būti suprantamas, kai yra grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsieniečio žmona laukiasi dar vieno vaiko (37 nėštumo savaitė), netrukus turėtų gimdyti, nėščiosios sveikata ir psichologinė būklė yra problematiška. Užsieniečiai jau turi tris nepilnamečius vaikus, kurių amžius varijuoja nuo dviejų iki devynerių metų. Devynerių metų mergaitė turi psichologinių problemų, jai reikalinga medicininė pagalba, t. y. tiek jai, tiek motinai yra nustatytas (duomenys neskelbtini).
11. Užsieniečiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog, nepaisant nustatyto jų pažeidžiamumo, galima konstatuoti sulaikymo pagrindus ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti juos Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tačiau, užsieniečių nuomone, nesant pagristų įrodymų dėl jų keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, jų atvejis neturėtų būti traktuojamas kaip ypatingas atvejis, suteikiantis teisę teismui svarstyti sulaikymo galimybes.
12. Užsieniečiai nurodo, kad pagal viešai prieinamą informaciją, t. y. skelbiamą Seimo kontrolierių išvadą, prieglobsčio prašytojų bendrabutyje yra galimybė atskirai apgyvendinti tik dviejų kategorijų prieglobsčio prašytojus, t. y. vyrus ir moteris, minimali galimybė apgyvendinti jų šeimas, taip pat nėra jokios galimybės įkurdinti suskirsčius pagal religiją, tautinę, kultūrinę ir seksualinę tapatybę. Todėl dėl esamų užsieniečių laikymo sąlygų ne tik negarantuojamas jų saugumas, tačiau taip pat neužtikrinamos tinkamos apgyvendinimo sąlygos pažeidžiamiems asmenims, šeimoms bei dėl tautybių, religinių pažiūrų ir kitais pagrindais konfliktuojantiems asmenims. Jungtinių tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras taip pat yra nurodęs, kad prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vieta Centre yra šalia įkalinimo sekcijos, kurią supa spygliuota vielinė tvora ir uniformuoti apsaugos pareigūnai. Ši atmosfera daro neigiamą poveikį traumuotiems prieglobsčio prašytojams, ypač tiems, kurie patyrė fizinę ir (ar) psichologinę prievartą, ir žmonėms su negalia. Centre dirbančių socialinių darbuotojų ir psichologų skaičius yra nepakankamas, o laisvalaikio ir reabilitacijos įrenginiai vis dar yra riboti.
13. Užsieniečiai pabrėžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, nuostatas (toliau – ir Direktyva 2013/33/ES), yra nurodęs, kad, suteikdamos priėmimo sąlygas prieglobsčio prašytojams, Europos Sąjungos valstybės narės privalo užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui bei sveikatos būklę atitinkantį gyvenimo lygį. Direktyvos 2013/33/ES nuostatos taip pat turi būti aiškinamos gerbiant pagrindines teises ir pripažintus principus, pirmiausia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pripažintus principus. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog yra itin svarbu atsižvelgti į nepilnamečių vaikų pažeidžiamumą, vaikams yra būdingi specifiniai poreikiai, ypač susiję su jų amžiumi ir savarankiškumo stygiumi, taip pat su jų, kaip prieglobsčio prašytojų, statusu. Todėl valstybės turi pareigą užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygos imigrantų ir ypač prieglobsčio prašytojų vaikams. Neužtikrinus tinkamų priėmimo sąlygų prieglobsčio prašytojams, ypač vaikams, valstybės gali pažeisti savo įsipareigojimus pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.
14. Užsieniečių teigimu, nesant pagristų įrodymų, kad jie kelia grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, jų atvejis neturėtų būti traktuojamas kaip ypatingas atvejis, suteikiantis teisę teismui svarstyti sulaikymo galimybes, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu nėra jų sulaikymo pagrindų. Nesant sulaikymo pagrindų, nėra pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Įvertinus pateiktos medžiagos turinį, apgyvendinimas Centre neužtikrina valstybės prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti nepilnamečių vaikų bei pažeidžiamų asmenų tinkamas apgyvendinimo sąlygas.
15. Centras padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimus.
16. Centras pabrėžia, kad užsieniečių sulaikymo pagrindai pasikeitė, bet neišnyko. Centro nuomone, užsieniečių sulaikymas yra būtinas, kadangi jie, būdami pažeidžiami ir turintys mažamečių vaikų, piktnaudžiauja savo padėtimi, piktavališkai pažeidinėja įstatymus. Užsieniečiai nėra suinteresuoti gauti prieglobstį ir apsaugą Lietuvos Respublikoje, jie tik siekia bet kokiomis priemonėmis likti Europos Sąjungos teritorijoje ir išvengti išsiuntimo į kilmės šalį. Centro teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, nepakankamai skyrė dėmesio užsieniečių elgesio vertinimui.
17. Užsieniečiai atsiliepimu į Centro apeliacinį skundą prašo Centro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18. Iš esmės nurodo tuo pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde. Pabrėžia, kad, atsižvelgiant į geriausius nepilnamečių vaikų interesus, akivaizdu, kad užsieniečių atžvilgiu neturėtų būti taikomas sulaikymas. Sulaikymas Centre nėra tinkama priemonė nepilnamečiams (prastesnės apgyvendinimo sąlygos; yra leidžiama išeiti į lauką tik nustatytu metu ir tik nustatytą trumpą laiko tarpą, t. y. vaikai neturėtų galimybės pažaisti (pamiegoti gryname ore); vyresnis vaikas neturėtų galimybės bendrauti su kitais vaikais; vienas iš vaikų turi rimtų psichologinių problemų, dėl ko byloje yra pateikta gydytojo išvada, kad sulaikymas kenkia vaiko psichinei sveikatai). Taikius sulaikymą, užsieniečiai iki galutinio sprendimo jų prieglobsčio byloje priėmimo (kas gali užtrukti pakankamai ilgą laiko tarpą) kartu su jų nepilnamečiais vaikais beveik visą laiką turėtų praleisti viename kambarėlyje, o tai akivaizdžiai neatitiktų nepilnamečių vaikų poreikių ir interesų. Todėl, užsieniečių nuomone, atsižvelgiant į šeimos su nepilnamečiais vaikais interesus, įstatymų nustatyti tikslai (prieglobsčio procedūros įgyvendinimas) gali būti pasiekti ir netaikant sulaikymo jų atžvilgiu.
19. Centras atsiliepimu į užsieniečių apeliacinį skundą prašo jų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nurodo analogiškus argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo užsieniečiams taikymo persvarstymo klausimo.
21. Pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) piliečių V. L. ir K. T. kartu su jų nepilnamečiais vaikais – L. L., S. L., T. L. – sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ir taikė šiems užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. kovo 22 d.
22. Tiek užsieniečiai, tiek Centras pateikė apeliacinius skundus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Užsieniečių nuomone, jiems nėra pagrindo taikyti nei sulaikymo, nei alternatyvios sulaikymui priemonės. Centro teigimu, užsieniečiams nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti sulaikymą.
23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
24. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
25. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.
26. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad alternatyvi sulaikymui priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 12 d. užsieniečiai buvo pateikę prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (asmenų b. l. 1). Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (15/6-13)15PR-176 (asmenų b. l. 2) priėmė nagrinėti užsieniečių prašymus dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimais (asmenų b. l. 5–6, 26–27) užsieniečiams buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečiai 2017 m. kovo 15 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui nutraukti jų prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, kadangi dėl pasikeitusių asmeninių aplinkybių jie nori grįžti namo (asmenų b. l. 54). Migracijos departamentas priėmė 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (15/6-13)14PR-7 (asmenų b. l. 55–56), kuriuo nuspręsta nutraukti užsieniečių prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 24 d. užsieniečiai išėjo iš Centro ir išvyko į (duomenys neskelbtini) (asmenų b. l. 57). Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 2017 m. gruodžio 20 d. užsieniečiai iš (duomenys neskelbtini) buvo grąžinti į Lietuvą ir buvo pripažinti Lietuvoje esančiais neteisėtai (asmenų b. l. 58). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimais (asmenų b. l. 112, 113–114), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, nusprendė sulaikyti užsieniečius kartu su jų trimis nepilnamečiais vaikais Centre iki 2018 m. kovo 22 d. Užsieniečiai 2018 m. sausio 2 d. pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo (asmenų b. l. 120). Migracijos departamento 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (15/6-11) 15PR-3 (asmenų b. l. 126) užsieniečių prašymai priimti nagrinėti iš esmės. Todėl užsieniečių teisinė padėtis šiuo metu yra nustatyta, jie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio, t. y. galutinė priemonė, ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
29. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Vadovaujantis Įstatymo 182 punktu, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).
30. Užsieniečiai yra šeima, turinti tris nepilnamečius vaikus. Užsienietė (motina) laukiasi ir ketvirtojo vaiko. Byloje yra pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad gydytojai yra nustatę (duomenys neskelbtini) tiek užsienietei (motinai) K. T., tiek jos mažametei dukteriai T. L. (b. l. 47, 49). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra akivaizdu, kad užsieniečiai patenka į minėtoje Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategoriją, t. y. užsieniečiai yra ne tik šeima, kuri turi nepilnamečių vaikų, bet užsienietė (motina) ir užsieniečių nepilnamečiai vaikai yra pažeidžiami asmenys.
31. Kaip jau minėta, šeima ir pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo atveju aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra. Nors, įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsieniečiai prašymus dėl prieglobsčio pateikė tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti juos į užsienio valstybę, o tai yra pagrindas pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį ir 4 dalies 3 punktą jiems takyti sulaikymą, vis dėlto tokia priemonė užsieniečiams, esantiems šeima su nepilnamečiais vaikais ir daliai šios šeimos narių esantiems pažeidžiamais asmenimis, gali būti skiriama tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos sulaikymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015, 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3714-662/2015, 2016 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3856-662/2016). Šiuo atveju vertinant išdėstytas aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste užsieniečių sulaikymas Centre vertintinas kaip netikslinga ir neproporcinga priemonė, o aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, sudarančios pagrindą sulaikyti užsieniečius, teisėjų kolegijos nuomone, nenustatyta.
32. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
33. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pritaikė užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. kovo 22 d.
34. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Taip pat nenustatyta, kad užsieniečiai šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, sprendžiančiomis dėl jų teisinės padėties (statuso) Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietė artimiausiu metu turėtų gimdyti, ir į tai, kad užsieniečiai jau kartą pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžinti į Lietuvos Respubliką, dėl to turėtų suvokti, kad vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar kitas valstybes, kuriose taikomas minėtas reglamentas, yra beprasmiška, teisėjų kolegijos nuomone, tikimybė, kad užsieniečiai ryžtųsi antrą kartą neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę, yra menka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečių apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo, kuri gali būti taikoma prieglobsčio prašytojams, – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, dėl to pirmosios instancijos teismo pagrįstai pritaikyta.
35. Nors užsieniečiai teigia, kad jų gyvenimo sąlygos Centre neužtikrina jų šeimos gerovės, nurodo tai, anot jų, patvirtinančias Seimo kontrolieriaus ir Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro išvadas (apžvalgas), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad šios sąlygos neužtikrina būtiniausių jų poreikių patenkinimo, kenkia jų sveikatai, žemina jų garbę ir orumą bei pažeidžia jų teises, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje arba kituose tarptautiniuose ar nacionaliniuose Lietuvos teisės aktuose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Centro atstovės teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad užsieniečiai gyvena keliuose kambariuose, su užsieniečių vaikais Centre dirba socialiniai darbuotojai, pareigūnai, kurie saugo Centro teritoriją, vaikšto be ginklų. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija užsieniečių argumentą, kad jiems alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti taikoma dėl Centre sudarytų netinkamų gyvenimo sąlygų, vertina kaip nepagrįstą.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. kovo 22 d., – priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o užsieniečių ir Centro apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. L. ir K. T. bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

                            Veslava Ruskan

                            Vaida Urmonaitė-Maculevičienė