VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatas ir patvirtinti mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimo į mokyklą ir atgal tvarką ir atvejus.

Nurodo, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas savivaldybių administracinę priežiūrą nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra įgyvendinusi Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nėra priėmusi sprendimo, kuris reglamentuotų mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimo į mokyklą ir atgal tvarką ir atvejus. Apie neįgyvendintas teisės aktų nuostatas Vyriausybės atstovas 2018 m. lapkričio 12 d. reikalavimu Nr. 1R-28 informavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, reikalaudamas nedelsiant įgyvendinti Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatas ir patvirtinti mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimo į mokyklą ir atgal tvarką ir atvejus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kolegialus savivaldybės administravimo subjektas Vyriausybės atstovo reikalavimą turėjo apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį) nuo reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Artimiausias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2018 m. lapkričio 21 d. (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/posedziai/), tačiau į šio posėdžio darbotvarkę klausimas dėl ginčijamo tarybos sprendimo panaikinimo nebuvo įtrauktas. Taip pat nustatytais terminais nebuvo gautas ir prašymas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas tokiu atveju įpareigoja Vyriausybės atstovą kreiptis į teismą dėl savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A51-108667/18 atsakė į Vyriausybės atstovo 2018 m. lapkričio 12 d. raštus Nr. A50-36593/18 bei Nr. A50-36550/18 ir informavo, kad reaguoja į Vyriausybės atstovo kreipimąsi ir šiuo metu rengia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą, tačiau dėl didelio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų užimtumo neturi galimybės šio sprendimo projekto patvirtinti artimiausiame posėdyje, todėl paprašė pratęsti terminą iki 2019 m. sausio 31 d., skirtą Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimui. Pažymi, kad artimiausiu metu šis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas bus baigtas ir pateiktas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. A50-40648/18 atsakė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą A51-108667/18 ir informavo, kad 2018 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įgyvendinti Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl termino pratęsti nebegali. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. yra atlikusi viešuosius pirkimus ir 2014 m. vasario 5 d. sudarė specialiųjų poreikių mokinių pavėžėjimo į / iš Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigas paslaugų teikimo preliminariąją sutartį Nr. 29-52(1.2.16-AD4) su viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) „Vilties akimirka“. Šios preliminariosios sutarties pagrindu mokyklos tiesiogiai sudarė pagrindines sutartis su VšĮ „Vilties akimirka“. Pasibaigus sutarčių galiojimo laikui 2017 m. vasario mėnesį mokyklos vadovaudamosi Vilniaus miesto savivaldybės mero 2017 m. sausio 12 d. protokoliniu nutarimu Nr. 28-19/17(1.2.13-T1) ir 2017-02-14 d. ŠKSD raštu Nr. A51-8247/17(3.3.2.9-EM4), pačios organizavo viešuosius pirkimus ir pasirašė sutartis su paslaugos teikėju. Galiojančios sutartys, kurias mokyklos yra sudariusios su VšĮ „Vilties akimirka“, yra saugomos ugdymo įstaigose. Pažymi, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių pavėžėjimas Vilniaus mieste vyko ir iki šiol tebevyksta, nors ir nebuvo parengto atskiro savivaldybės tarybos sprendimo, kuris tai reglamentuotų. 2018-2019 mokslo metais, pavėžėjimo paslauga Vilniaus mieste yra teikiama 414 specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Sutartis su VšĮ „Vilties akimirka“ dėl pavėžėjimo paslaugos teikimo tiesiogiai yra sudariusios 9 mokyklos. Pavėžėjimas taip pat yra vykdomas ir pačių mokyklų turimais mokykliniais ar geltonaisiais autobusiukais. Atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį turi būti parengiamas ar savivaldybės taryboje patvirtinamas konkretaus sprendimo projektas.

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas savivaldybių administracinę priežiūrą, nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra įgyvendinusi Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatų, o būtent nėra patvirtinusi mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimo į mokyklą ir atgal tvarkos ir atvejų. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 12 d. atsakovui pateikė reikalavimą Nr. 1R-28 nedelsiant įgyvendinti Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatas ir patvirtinti nurodytą mokinių vežimo į mokyklą ir atgal tvarką ir atvejus, įpareigodamas šį reikalavimą apsvarstyti artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą įpareigojo informuoti pareiškėją per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2018 m. lapkričio 21 d. (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 7–26). Iš posėdžio protokolo darbotvarkės matyti, kad klausimas dėl Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo nebuvo įtrauktas, t. y. klausimas posėdyje nebuvo svarstytas. Atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. A51-108667/18 informavo pareiškėją, kad reaguoja į pareiškėjo kreipimąsi ir šiuo metu rengia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą, tačiau dėl didelio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų užimtumo neturi galimybės šio sprendimo projekto patvirtinti artimiausiame posėdyje, todėl prašė pratęsti terminą iki 2019 m. sausio 31 d. (e. b. l. 59). Atsakovė atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių pavėžėjimas Vilniaus mieste vyko ir iki šiol tebevyksta, nors ir nebuvo parengto atskiro Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuris tai reglamentuotų: sutartis sudaryta su VšĮ „Vilties akimirka“ dėl pavėžėjimo paslaugos teikimo, tiesiogiai sutartis yra sudariusios 9 mokyklos. Pavėžėjimas taip pat yra vykdomas ir pačių mokyklų turimais mokykliniais ar geltonais autobusiukais. 

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Vyriausybės atstovas, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybės atstovas nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, per 10 dienų nuo pranešimo apie reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

Tad ši teisės norma yra taikoma situacijai, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t. y. nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio. Tai reiškia, kad (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 2 d. taikymo požiūriu) įstatymo ar Vyriausybės sprendimo savivaldybės administravimo subjektui nustatyti reikalavimai dėl privalomo elgesio modelio yra (turi būti) suformuluoti imperatyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai. Tai taip pat reiškia, kad šie reikalavimai (jų įgyvendinimas) turi būti aktualūs tiek Vyriausybės atstovo reikalavimo savivaldybės administravimo subjektui pateikimo metu, tiek ir jo kreipimosi į teismą metu, nes priešingu atveju būtų nepasiekiamas prašomo įgyvendinti teisės akto tikslas.

Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2015 m. gruodžio 22 d. redakcijos nuostata, įsigaliojusi nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., numato, kad mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais. Tad atsakovė turėjo pakankamai laiko įgyvendinti Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatą ir parengti atitinkamą tvarką, numatant joje ir specialiųjų poreikių turinčių mokinių pavėžėjimo į mokyklą ir atgal atvejus, tačiau teismui iki posėdžio atsakovė nepateikė įrodymų, kad įgyvendino šią Švietimo įstatymo nuostatą. Be to, atsiliepime nurodoma aplinkybė, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų ir galimai pradėjo aptariamos tvarkos rengimo procesą, nereiškia, jog jis įvykdė pareiškėjo teisėtą Reikalavimą. Atsakovo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės mero pasitarimo Švietimo, kultūros ir sporto departamento klausimais 2017 m. sausio 12 d. protokolo išrašas nepatvirtina aplinkybės, jog aptariama tvarka pradėta rengti ar rengiama, kadangi iš darbotvarkės 3 klausimo matyti tik protokolinis nutarimas leisti pačioms įstaigoms vykdyti tokios paslaugos viešojo pirkimo konkursus.

Savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 1 d.). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 48 str. 2 d.). Savivaldybės taryba gali steigti neformaliojo švietimo mokyklas savarankiškai, pagalbos įstaigas <…> bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas (Švietimo įstatymo 42 str. 1 d. 5 p.). Savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priklauso svarstyti klausimus ir priimti sprendimus, susijusius su mokesčių, rinkliavų ir lengvatų teikimu, kompensacijų skyrimo tvarkos nustatymu, papildomos socialinės paramos skyrimu ir t.t. (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 18, 38 p.)

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, kadangi atsakovės, kaip administravimo subjekto, sprendimo nepriėmimas nustatytu laiku yra laikomas neveikimu ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas pareiškėją įpareigoja kreiptis į teismą dėl savivaldybės administravimo subjekto neveikimo. Atsakovė įpareigotina įgyvendinti Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatą ir patvirtinti mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimo į mokyklą ir atgal tvarką ir atvejus. Aplinkybė, kad įstatyme nėra nustatytas terminas jo nuostatoms įvykdyti, nesudaro pagrindo atsakovui neribotą laiką jų nevykdyti. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie de facto mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais pavėžėjimą nepatvirtina, jog yra nustatyta aiški ir visiems gyventojams, ūkio subjektams žinoma šios kategorijos mokinių pavėžėjimo tvarka ir atvejai, kuomet vykdomas šis pavėžėjimas. Atsakovo rašte, atsakant į pareiškėjo reikalavimą vykdyti įstatymo nuostatas (e. b .l. 59), nurodyti darbai (planuojamas atlikti viešasis pirkimas, sutarties dėl centralizuoto pavėžėjimo sudarymas) taip pat nepatvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybėje yra nustatyta bendra mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pevėžėjimo tvarka ir joje numatyti pavėžėjimo atvejai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo prašymo netenkinti ir neįpareigoti atsakovui įgyvendinti įstatyme nustatytą tvarką per teismo nustatytą terminą (ABTĮ 92 str.). Terminas nustatytinas įvertinus kolegialaus organo darbo specifiką, procedūrų trukmę, tai, jog 2018/2019 mokslo metai eina į pabaigą, tačiau visuomenei plačiąja prasme būtina, jog iki naujųjų mokslo metų sprendime aptariama tvarka būtų patvirtinta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įgyvendinti Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatą ir patvirtinti mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimo į mokyklą ir atgal tvarką ir atvejus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.