Civilinė byla Nr. e2-1699-585/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00490-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.  

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo L. B. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ iškėlimo ir patenkintas pareiškėjų A. L., A. S., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., P. B., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. N., V. A. ir V. Ž. pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plieninis skydas“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjai yra esami arba buvę bendrovės darbuotojai, tačiau atsakovė dar 2019 m. kovo 9 d. nebuvo su darbuotojais atsiskaičiusi, neišmokėtos sumos svyruoja nuo 681,81 Eur iki 12 000 Eur (maždaug 51 600 Eur). Atsakovė veiklos nevykdo, bendrovėje mažėja turto – tiek nekilnojamojo, tiek atsargų. Atsakovė įsipareigojimų nevykdo ne tik darbuotojams, bet ir valstybei. Atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2020 m. kovo 25 d. pradžioje sudarė daugiau nei 14 000 Eur. Credit Info duomenimis vidutinė įsiskolinimų trukmė yra 98 dienos, bendrovei registruoti 3 turto areštai daugiau kaip 80 000 Eur sumai.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą, įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė D. V..

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Plieninis skydas“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Pareiškėjas L. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti atsakovei UAB „Plieninis skydas“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad yra atsakovės kreditorius. Pareiškėjo teigimu, atsakovė vykdo veiklą, priima užsakymus, gamina produkciją (metalo gaminius, šarvuotas duris ir kt.), kuri yra paklausi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose. Pareiškėjo turimais duomenimis, atsakovės 2018-2019 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, jos turtas padidėjo 14 procentų (trumpalaikis turtas net 31 procentu), taip pat ženkliai padidėjo per metus gautinos sumos (pirkėjų skolos įmonei). Tai reiškia, kad bendrovė šiuo metu patiria finansinius sunkumus dėl to, kad pirkėjai su ja neatsiskaito už produkciją. Be to, padidėjus bendrovės nemokumo rizikai, dalis tiekėjų reikalauja išankstinių mokėjimų už gamybai perkamas žaliavas. Situaciją sunkina ir COVID-19, tačiau bendrovė yra gyvybinga ir turi galimybę išsaugoti veiklą

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą.

6.       Teismas konstatavo, kad UAB „Plieninis skydas“ finansinė padėtis yra sunki, nes jos turimas turtas yra apsunkintas, bei sudaro mažesnę sumą, nei turimi įsipareigojimai. Be to, bendrovės būsena jau keletą metų formaliai atitinka nemokumo sąvoką, ji daugiau nei metus turi įsipareigojimų darbuotojams, o jos skolos valstybės įstaigoms sparčiai auga. Iš turto administratoriaus UAB „Insolvensa“ ataskaitos teismas nustatė, kad pagal 2020 m. birželio 12 d. bendrovės inventorizacijos aprašą, UAB „Plieninis skydas“ turi atsargų/žaliavų, kurių vertė siekia 105 176,17 Eur. Visas bendrovės apskaitytas ilgalaikis turtas administratoriaus ataskaitoje įvertintas 636 402,38 Eur, tačiau joje nurodyta, kad bendrovės ilgalaikio turto masė mažintina 271 000 Eur apimtimi, iki 365 402,38 Eur (636 402,38 – 271 000 = 365 402,38), nes yra nuginčytas sandoris dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) perleidimo. Teismas sprendė, kad net apskaičiuotos sumos negalima laikyti realia bendrovės turto verte, nes nėra galimybės įvertinti ilgalaikio turto (staklių, įrenginiu) nusidėvėjimo ir realios vidutinė rinkos vertė.

7.       Teismas nustatė, kad bendras pareiškėjams žinomas ir šios bylos medžiaga pagrįstas bendrovės įsiskolinimas darbuotojams yra 241 374,89 Eur, t. y. daugiau nei bendrovės turimas turtas, kuris be kita ko dar yra ir apsunkintas daugybiniais areštais. Teismas pažymėjo, kad įmonės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenims, įmonė kaip atsakovė dalyvauja daugybėje teisminių ginčų dėl skolos priteisimo, darbo ginčuose.

8.       Teismas pažymėjo, kad bendrovė ne tik nevykdo įsipareigojimų darbuotojams, tačiau ir neatsiskaito su valstybinėmis įstaigomis. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. turėjo 14 103,41 Eur socialinio draudimo skolą, kuri palaipsniui didėjo. Teismas padarė išvadą, kad nepaisant to, jog COVID-19 karantino laikotarpis baigėsi, tačiau praėjus trims mėnesiams nuo jo pabaigos UAB „Plieninis skydas“ įsipareigojimai kreditoriams tik didėja, t.y. bendrovės finansinė padėtis ir toliau blogėja.

9.       Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „Plieninis skydas“ direktorius pateikė byloje bendrovės kreditorių sąrašą, kurį sudaro 289 620 Eur skolos tiekėjams ir 278 634,60 Eur skola klientui, tačiau teismas sutiko su pareiškėjų argumentu, kad šiame sąraše nurodyta bendra reikalavimų suma galimai neatitinka tikrovės, nes nėra įtraukta dalies kreditorių, kurie nurodyti administratoriaus UAB „Insolvensa“ 2020 m. birželio 29 d. ataskaitoje. Taigi, įvertinus turimus bendrovės reikalavimus minėtiems kreditoriams, labiau tikėtina, kad bendrovės skolos siekia 894 899,99 Eur, kaip nurodyta administratoriaus ataskaitoje.

10.       Analizuodamas juridinio asmens gyvybingumo kriterijų, teismas nustatė, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nesustabdė. Tą patvirtina atsakovės teismui su rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai, kad atsakovė sudaro naujas sutartis, taip pat kiti dokumentai, kurie leidžia spręsti apie tai, kad atsakovė realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir generuoja pajamas. Kita vertus, iš bendrovės administratoriaus ataskaitos matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. birželio 23 d. bendrovė gavo mažiau pajamų, nei patyrė išlaidų.

11.       Teismas pažymėjo, kad iki klausimo dėl nemokumo bylos nagrinėjimo pabaigos, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis per laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio akivaizdžiai pagerėjo, ar patvirtinančių, kad atsakovė tinkamai vykdo naujai prisiimtus įsipareigojimus, mažina turimus įsipareigojimus. Tai, kad bendrovė nėra gyvybinga rodo ir ta aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovės finansiniai įsipareigojimai ne mažėjo, o didėjo. Be to, bendrovė vis dar nėra atsiskaičiusi su darbuotojais, kuriems Darbo ginčų komisijos sprendimais priteistos sumos siekia 217 559,48 Eur.

12.       Iš viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų teismas nustatė, kad UAB „Plieninis skydas“ 2015 m. darbuotojų skaičius sudarė 117, tačiau 2020 m. balandžio 22 d. duomenimis, apdraustų asmenų skaičius įmonėje jau buvo 45. Pats bendrovės direktorius teismui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad bendrovėje dirba dar mažiau asmenų – 16.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovė turi finansinių sunkumų (taip, kaip finansiniai sunkumai suprantami pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 5 dalį) – yra nemoki tiek pagal balanso, tiek pagal likvidumo testus, bei neatitinka gyvybingumo kriterijų (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), kas teismą įgalina spręsti, kad jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla ir turi būti keliama bankroto byla.

14.       Teismas nustatė, kad atsakovė ir jos vadovas R. G. savo procesiniuose dokumentuose iš esmės įmonės nemokumo nepaneigė. Aplinkybė, kad įmonė pakankamai ilgą laiką nėra pajėgi atsiskaityti su darbuotojais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetu, be to, nesant duomenų, kad bent iš dalies dengtų šį įsiskolinimą, bei tai, kad įmonės įsiskolinimai viršija turtą, leidžia daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Atsakovė UAB „Plieninis skydas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Plieninis skydas“ iškėlimo, o pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti kaip nepagrįstą ir bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Teismas nustatė visas sąlygas atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl nepagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą.

15.2.                      Teismas neteisingai iš turto administratorės UAB „Insolvensa“ nustatė, kad atsakovė nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. birželio 23 d. patyrė daugiau išlaidų nei gavo pajamų. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu patyrė iš viso 125 605,90 Eur išlaidų ir gavo 132 509,80 Eur pajamų.

15.3.                      Iš turto administratorės UAB „Insolvensa“ ataskaitos matyti, kad atsakovė gauna pajamas ir atsiskaito su kreditoriais.

15.4.                      Aplinkybė, kad atsakovė turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir buvusiems darbuotojams patvirtina, kad įmonė yra nemoki, tačiau ji nėra susijusi su gyvybingumo sąlyga. Atsakovei susidūrus su finansiniais sunkumais, nulemtais tiek COVID-19, tiek kitų aplinkybių, buvo priimtas verslo sprendimas pirmiausiai atsiskaityti su įmonėje faktiškai dirbančiais darbuotojais, pagrindinių žaliavų (metalo, spynų) ir paslaugų (elektros, ryšio) tiekėjais, kadangi tik pirminis atsiskaitymas su šiais kreditoriais leidžia įmonei vykdyti gamybinę veiklą, plėsti jos mastą.

15.5.                      Tai, kad įmonėje dirba 16 darbuotojų, nepaneigia įmonės gyvybingumo. Atsakovė su tokiu darbuotojų skaičiumi yra pajėgi vykdyti gamybinę veiklą.

15.6.                      Atsakovei taikomi areštai taip pat nepaneigia jos gyvybingumo, kadangi nepaisant vykdomų išieškojimų ir taikomų areštų, įmonė toliau tęsia veiklą. Teismas net nenustatė areštų vertės ir vykdomų išieškojimų sumos.

15.7.                      Atsakovės finansinius sunkumus nulėmė ilgai trukęs konfliktas tarp akcininkų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartyje, grąžindamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pažymėjo, kad akcininkų konfliktas, bendra ekonominė situacija dėl įvesto karantino būtent lėmė momentinį negalėjimą pilnai atsiskaityti su kreditoriais ir tai yra itin svarbios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

15.8.                      Teismas nevertino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, kad galimai bankroto bylos iškėlimu yra siekiama visai ne pagrindinių tikslų – greičiau atsiskaityti su įmonės kreditoriais, o siekiama verslo perėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas minėtas aplinkybes pripažino svarbiomis ir nurodė, kad dėl jų atitinkamas išvadas padaryti bei sąsajas su nagrinėjama byla nustatyti turėtų pirmosios instancijos teismas.

15.9.                      Atsakovės finansinė padėtis per laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio negalėjo akivaizdžiai pagerėti, kadangi dėl nepagrįstai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovei iškeltos bankroto bylos, dalis įmonės klientų sumažino užsakymų kiekį, be to, ilgametis atsakovės vadovas buvo nušalintas nuo pareigų vykdymo, o jas pavesta vykdyti jokios patirties šioje srityje neturinčiam turto administratoriui. Įmonė taip pat patyrė daug išlaidų dėl to, kad paskyrus turto administratorių, jam negalint organizuoti gamybinės įmonės veiklos, tam jis pasitelkė kitas įmones.

15.10.                      Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išspręstas neišsamiai vertinant visą į bylą pateiktą informaciją. Teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neišklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų.

16.       Pareiškėjai A. L., G. N., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. Ž., Irena Markelienė, J. E., A. M., V. S., R. V., T. Š., R. J., V. Z., S. J., M. V., V. M. su atskirojo skundo argumentais nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Atsakovė nepateikė įrodymų kad yra gyvybinga. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė vykdo veiklą ir iš šios veiklos gali vykdyti savo prievoles kreditoriams bei su jais atsiskaityti.

16.2.                      Bendrovės ginčai su trečiaisiais asmenimis ir ginčai tarp bendrovės akcininkų nėra klausimo dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo dalykas.

16.3.                      Atsakovė pati pripažįsta, kad yra nemoki. Atsakovės įsiskolinimai toliau didėja. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikini ir kad jos finansinė padėtis gali pagerėti.

16.4.                      Bendrovės veikla jau daugiau nei penkerius metus yra nuostolinga, o per pirmuosius keturis 2020 metų mėnesius bendrovės patirtas nuostolis yra ženklus. Bendrovė iš savo veiklos uždirba mažiau, nei patiria sąnaudų. Tai patvirtina, kad bendrovė nėra pajėgi vykdyti savo prievolių t. y. ji nėra gyvybinga.

16.5.                      Pareiškėjas L. B., kuris nagrinėjamoje byloje pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atskiruoju skundu nutarties neskundžia, todėl bendrovės vadovas neturi teisės apeliacinės instancijos teismo prašyti išspręsti ginčą iš esmės ir iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Be to, pareiškėjas L. B. nėra atsakovės kreditorius ir negali reikšti ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.

16.6.                      Nei pareiškėjas L. B., nei atsakovės vadovas R. G. neteikia jokių siūlymų ir neįrodinėja, iš kokių resursų galėtų būti atkurtas atsakovės gyvybingumas.

16.7.                      Teismas pagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas 

17.       Suinteresuotas asmuo R. G. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą nukentėtų atsakovės darbuotojai ir valstybė, iš atsakovės toliau galėtų būti vagiami pinigai ir bloginama jos padėtis. Dėl blogos įmonės finansinės padėties yra kaltas jos akcininkas ir direktorius R. G.. Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka tyrimą dėl atsakovės direktoriaus veiksmų. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atlieka tyrimą dėl R. G. finansinių nusikaltimų.

18.       Suinteresuotas asmuo A. Č. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad yra buvęs atsakovės darbuotojas, su kuriuo atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi. Pažymi, kad atsakovė nėra gyvybinga, su kitais įmonės darbuotojais taip pat nėra atsiskaitoma. Darbuotojai, kurie vis dar dirba įmonėje, negali nutraukti darbo sutarčių, nes iš jų nėra priimami prašymai dėl atleidimo iš darbo. Įmonėje dirba tik 16 darbuotojų, todėl padengti dideles įmonės skolas nėra galimybės.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20.       Atsakovė UAB „Plieninis skydas“ su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. gegužės 5 d. paslaugų teikimo sutartį ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. darbuotojų reikalavimą atsiskaityti. Pareiškėjai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. spalio 1 d. raštą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. spalio 1 d. raštą, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendį. Suinteresuotas asmuo R. G. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos 2020 m. rugsėjo 18 d. pranešimą, R. G. 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

21.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad dalis pateiktų įrodymų buvo gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apeliantės ir suinteresuoto asmens R. G. pateiktus naujus įrodymus, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo

22.       Apeliantė 2020 m. lapkričio 12 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. ir 2020 m. liepos 16 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-3004-643/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leisti atsakovei UAB „Plieninis skydas“ už 320 000 Eur kainą parduoti negyvenamąsias patalpas – sandėlio patalpas, plane pažymėtas nuo 1-1 iki 1-10, nuo 2-1 iki 2-24, 2-51, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1425,93 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad už parduodama turtą gauta pinigų suma bus pervesta į notaro depozitinę sąskaitą ir iš notaro depozitinės sąskaitos šia suma būtų tiesiogiai atsiskaitoma su UAB „Plieninis skydas“ kreditoriais įstatymų nustatytu eiliškumu.

23.       Pagal JANĮ 25 straipsnio 1 dalį teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, JANĮ numato griežtus terminus, per kuriuos turi būti išspręstas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo. Įstatymu reglamentuojant ir nustatant griežtus bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo teisme terminus, siekiama apsaugoti  teises, užtikrinti kreditorių galimybes maksimaliai patenkinti jų reikalavimus ir/arba kiek įmanoma greičiau išspręsti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, žalingą teisinio netikrumo būseną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad bankroto proceso tikslas – kiek įmanoma operatyviau užbaigti procedūras tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).

24.       JANĮ 78 straipsnio, reglamentuojančio bankroto bylos nutraukimo pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ar patvirtinama taikos sutartis (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos (JANĮ 78 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliantės turto pardavimo klausimas gali būti išspręstas vykdant bankroto procedūras, o atsiskaičius su kreditoriais ar sudarius taikos sutartį su jais, bankroto byla gali būti nutraukta. Todėl įvertinus griežtus procesinius terminus, per kuriuos turi būti išspręstas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliantės bankroto byla galėtų būti nutraukta, pardavus įmonės turtą ir atskaičius su kreditoriais ar sudarius taikos sutartį, o taip pat nenustačius aplinkybių, kuriomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi taikydamas laikinąsias pasaugos priemones, esminio pasikeitimo, tenkinti apeliantės prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nėra pagrindo.

Dėl teismo vaidmens nemokumo byloje

25.       Apeliantė teigia, kad teismas nebuvo aktyvus ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išspręstas neišsamiai vertinant visą į bylą pateiktą informaciją. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neišklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų.

26.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir mano, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl teismo aktyvumo yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, išsamiai ir visapusiškai ištyręs į bylą pateiktus duomenis, vadovaudamasis taikytina teise bei savo vidiniu įsitikinimu, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką byloje nagrinėjamais klausimais.

27.       Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors yra pripažįstama, jog bankroto bylose yra viešojo intereso ir teismo vaidmuo teisminiame bankroto procese yra aktyvus, tačiau tai nereiškia, kad įrodymų rinkimo ir įrodinėjimo pareigą, paneigiant bendrą proceso rungtyniškumo principą, turi tik teismas – apeliantės direktorius ir pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikęs apeliantės kreditorius turi procesinę pareigą teikti aktualius įrodymus, patvirtinančius savo nurodomą faktą apie finansinių sunkumų laikinumą, bendrovės gyvybingumą, kurios, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nevykdė. Pažymėtina, kad atsakovės vadovas, kuris buvo įpareigotas pateikti aktualius įmonės finansinius dokumentus, šios pareigos nevykdė, todėl teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi kitais byloje esančiais duomenimis. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės argumentai dėl teismo neaktyvumo yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

28.       Pagal JANĮ 31 straipsnio 2 dalį, nagrinėjant ginčus dėl juridinių asmenų nemokumo, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių byloje buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė neturėjo galimybės pateikti išsamius rašytinius paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, taip pat nėra duomenų, kad apeliantei nebuvo sudaryta galimybė pateikti kokius nors įrodymus, kuriais apeliantė siekė pagrįsti byloje svarbias aplinkybes. Apeliantė nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl to, kad klausimai dėl UAB „Plieninis skydas“ restruktūrizavimo ir bankroto bylos iškėlimo nebuvo nagrinėjamas žodiniame teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėti klausimai nepagrįstai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

29.       JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

30.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.

32.       Pirmosios instancijos teismas bendrovei atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ji nėra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33.       JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą galėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi pats juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020; 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020).

34.       Taigi, JANĮ juridinio asmens gyvybingumą sieja su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jam vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Tačiau, nei įstatymas, nei jo parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas juridinio asmens gyvybingumas ir sprendžiama dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles ateityje.

35.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, yra nurodęs, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo.

36.       Byloje nėra ginčo, kad UAB „Plieninis skydas“ turi finansinių sunkumų ir yra nemoki bei nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą sprendė, kad pareiškėjas pateiktais duomenimis neįrodė, kad nemoki UAB „Plieninis skydas“ yra gyvybinga, taigi ji neatitinka šios restruktūrizavimo sąlygos. Apeliantės teigimu, bendrovė yra gyvybinga, joje dirba 16 darbuotojų, įmonė iš dalies atsiskaito su savo kreditoriais. Įmonės finansiniai sunkumai, pasak apeliantės, yra laikini ir buvo nulemti COVID-19 situacijos ir ilgai trukusio konflikto tarp įmonės akcininkų. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės teiginiai dėl įmonės gyvybingumo stokoja pagrindimo, o vien aplinkybė, kad įmonėje vis dar dirba 16 darbuotojų, nepatvirtina, kad esant tokiam darbuotojų skaičiui, įmonė bus pajėgi toliau tęsti ūkinę veiklą ir atsiskaityti su visais kreditoriais.

37.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo ir apeliantės pateiktus duomenis apie priežastis, lėmusias nemokumo problemas, esamą įmonės finansinę padėtį – jos turimą turtą bei įsipareigojimus, duomenis apie šiuo metu vykdomą veiklą. Pati apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji yra nemoki. Vien aplinkybė, kad apeliantė iš dalies atsiskaito su savo pasirinktais kreditoriais, neleidžia spręsti, kad jos finansinė padėtis gerėja. Byloje nėra duomenų, kad apeliantės įsiskolinimai, įvertinant gaunamas pajamas, nagrinėjamu metu mažėja. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepateikė į bylą jokių aktualių įmonės finansinių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės gaunamas pajamas ir patirtas išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nenurodė jokių realių priemonių, kurių ji ketina imtis, siekdama pakeisti (pagerinti) įmonės veiklos rodiklius. Darytina išvada, kad įmonė planuoja ir toliau vykdyti tą pačią veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugant gyvybingumą. Pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu, jame iš esmės akcentuodama laikinus finansinius sunkumus, kuriuos nulėmė konfliktai tarp akcininkų. Tačiau pažymėtina, kad apeliantės nurodomi akcininkų nesutarimai ir jų įtaka įmonės finansinei padėčiai niekaip nepagrindžia apeliantės galimybių toliau ateityje tęsti sėkmingą ūkinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles kreditoriams ateityje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentai apie veiklos tęstinumą turi būti ne deklaratyvūs, o realūs, pateikiant teismui atitinkamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

38.       Pažymėtina, kad sistemiškai vertinant JANĮ restruktūrizavimo proceso nuostatas, matyti, kad įstatymų leidėjas siekė užtikrinti, jog restruktūrizuojama įmonė tinkamai, laiku vykdys mokestines prievoles. Teismas netvirtina restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas), taip pat teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomas (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje nemokumo (restruktūrizavimo) proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar įmonės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu. Juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos, įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

39.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apeliantė neginčija, kad bendrovės turimi įsipareigojimai darbuotojams sudaro 241 374,89 Eur, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. birželio 29 d. buvo 71 886,88 Eur, o 2020 m. rugsėjo 18 d. jau 84 793,84 Eur. Iš pareiškėjų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. spalio 1 d. rašto matyti, kad bendrovė turi 68 032,49 Eur mokestinę nepriemoką, iš kurios 36 887,38 Eur susidarė iki 2020 m. kovo 16 d. Taigi, įmonė nevykdo mokestinių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei įsipareigojimų darbuotojams. Byloje nėra duomenų, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra suteikusi apeliantei pagalbą, apeliantė taip pat nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą būtų pajėgi įvykdyti mokestines prievoles ir atsiskaityti su buvusiais ir esamais bendrovės darbuotojais, kuriems įsiskolinimas sudaro didelę dalį apeliantės skolų, todėl darytina išvada, kad apeliantės restruktūrizavimas šiuo atveju negalėtų būti laikomas veiksminga priemonė, kuri galėtų atkurti jos mokumą. 

40.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė yra gyvybinga. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes bendrovė neatitinka vienos iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos – gyvybingumo.

41.       Pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuoto bendrovės nemokumo, todėl atsisakius iškelti UAB „Plieninis skydas“ restruktūrizavimo bylą, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai iškėlė jai bankroto bylą. 

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo ir bankroto bylos iškėlimą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos (ne)skyrimo

43.       Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė teismui skirti UAB „Plieninis skydas“ direktoriui R. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašyme suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Plieninis skydas“ direktorius R. G. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui nepagrįstą prašymą dėl teisėjo nušalinimo, kuriame nurodė melagingą informaciją, kad jis turi 100 procentų UAB „Plieninis skydas“ akcijų.

44.       CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

45.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

46.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien aplinkybė, jog pareiškime dėl teisėjo nušalinimo nurodytas teiginys, kuris pasak suinteresuoto asmens R. G., neatitinka tikrovės, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantės direktoriaus R. G. veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių. Teikdamas pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, R. G. pasinaudojo jam suteikta teise tokį pareiškimą pateikti, o tai negali būti vertintina kaip piktnaudžiavimas procesu. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens R. G. prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                        Vytautas Zelianka