Civilinė byla Nr. e2-333-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00347-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SIA „ALFA LAVAL“ filialo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria byla buvo nutraukta, civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „ALFA LAVAL“ filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos šilumos tinklai“ dėl pirkimo sąlygų panaikinimo.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas SIA „ALFA LAVAL“ filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti pirkimo Nr. 687973 techninėje specifikacijoje nurodytą pirkimo kriterijų – šilumokaičio ir antvamzdžių matmenis.

2.       Nurodė, kad vienas iš kriterijų, nustatytų Techninėje specifikacijoje, yra perkančiosios organizacijos planuojamų pirkti lituotų šiluminių šilumokaičių ir antvamzdžių matmenys, pirkimo sąlygose nustatyti vieno milimetro tikslumu.

3.       Ieškovo manymu, šis kriterijus, t. y. numatant plokštelių dydį 1 milimetro tikslumu, naikintinas arba keistinas, kadangi šie išmatavimai nėra pagrįsti atsakovės aiškiais kriterijais. Ieškovas taip pat nurodo, kad yra pritaikytas vienam iš tiekėjų, taip nesilaikant lygiavertiškumo, nediskriminavimo principų, užkertant kelią dalyvauti viešajame pirkime kitiems tiekėjams, siūlantiems kitų išmatavimų, tačiau pagal pirkimo sąlygas tinkamas prekes.

4.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)  „Palangos šilumos tinklai“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įvykdė mažos vertės skelbiamos apklausos būdu su derybomis pirkimą ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. CVP IS paskelbė su konkurso laimėtoju sudarytą sutartį.

5.       2019 m. lapkričio 18 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, kuriuo prašė pripažinti atsakovės ir Konkurso laimėtojo sudarytą sutartį negaliojančia.

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, kadangi ieškovui apie atsakovės su konkurso laimėtoju 2019 m. liepos 17 d. sudarytą sutartį tapo žinoma, kai atsakovė ją išviešino centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, t. y. 2019 m. rugpjūčio 2 d., tačiau ieškovas neteikė pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo. Teismas taip pat nurodė, kad pateiktas pareiškimas yra su trūkumais.

7.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovo ieškinys paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. gruodžio 13 d. 9.00 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo SIA „ALFA LAVAL“ filialo ieškinį atsakovei UAB „Palangos šilumos tinklai“ dėl pirkimo kriterijų panaikinimo.

9.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo veiksmai negrindžia teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas.

10.       Pažymėjo, kad ieškovas apeliacine tvarka neskundė 2019 m. liepos 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1232-479/2019, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį. Ieškovas apie atsakovės ir konkurso laimėtojo 2019 m. liepos 17 d. sudarytą Šilumokaičių pirkimo pardavimo sutartį paskelbtą centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pirkimo sutarčių posistemėje sužinojo (ar turėjo sužinoti) 2019 m. rugpjūčio 2 d., tačiau ieškinį dėl šios sutarties nuginčijimo teismui pateikė tik 2019 m. lapkričio 18 d. ir tai su trūkumais.

11.       Ieškovo ne suinteresuotumą ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, teismo vertinimu, grindžia ir ta aplinkybė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas sutiko su atsakovės atskiruoju skundu ir panaikino 2019 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 2019-687973: „Šilumokaičiai“ procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Ieškovas šios teismo nutarties taip pat neskundė.

12.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į ieškovo procesinį elgesį išankstinės ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros metu. Išanalizavęs ieškovo pateiktų pretenzijų turinį ir ieškinio pagrindą, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinyje daugelis nurodytų aplinkybių nebuvo nurodytos ieškovo abiejose pretenzijose. Tokį ieškovo elgesį teismas vertino, kaip ieškovo neturėjimo teisinio suinteresuotumo viešojo pirkimo sutarties sudarymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Apeliantas SIA „ALFA LAVAL“ filialas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1.                      Ieškovo suinteresuotumas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis Aukščiausiojo ir kitų teismų praktika bei Viešųjų pirkimų įstatymo, Civilinio proceso kodekso nuostatomis, buvo aiškus – panaikinti kriterijų, kuris perkančiosios organizacijos nurodytas apribojant kitų potencialių dalyvių, taip pat ir savo, kaip ūkio subjekto, kurio teisės pateikti pasiūlymą dalyvauti viešojo pirkimo konkurse buvo aiškiai apribotos, pirkime galimybę pateikti savo pasiūlymus. Tik panaikinus ginčijamą sąlygą būtų užtikrinta galimybė didesniam tiekėjų ratui teikti pasiūlymus, taip užtikrinant tiek viešąjį interesą valstybei įsigyjant kuo pigesnę reikalavimus atitinkančią prekę, tiek juridinių asmenų interesus tiekti savivaldybės įmonei savo prekiaujamą produkciją ir taip gauti pelno.

13.2.                       Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą 2019 m. liepos 5 d., prašydamas pripažinti pirkimo Nr. 6867973 sąlygas negaliojančiomis bei panaikinti konkurso rezultatus. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti dėl to, kad ieškinio reikalavimai yra platesni, nei pretenzijoje nurodyti reikalavimai. Ieškovas siekdamas operatyvesnio proceso, pasirinko ne skųsti šią nutartį, bet pateikti kitą ieškinį, kurio reikalavimai sutaptų su pretenzijoje perkančiajai organizacijai nurodytu reikalavimu panaikinti pirkimo sąlygą – šilumokaičio ir antvamzdžių matmenis.

13.3.                      Pažymėtina, kad ieškovui abu kartus kreipiantis į teismą su ieškiniu, sutartis su laimėtoju nebuvo sudaryta  ir pirkimas nebuvo pasibaigęs.

13.4.                      Teismui atsisakius priimti pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, ieškovui buvo užkirstas kelias tinkamai ginti savo interesus. Pažymi, kad aplinkybė, jog su laimėtoju sudaryta sutartis, ieškovui tapo žinoma tik atsakovei pateikus atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

13.5.                      Apelianto manymu, turi būti panaikintos kliūtys tinkamai ginti jo pažeistas teises, kadangi šalių pozicija dėl šilumokaičio matmenų yra priešinga ir apeliantas yra suinteresuotas ginti savo pažeistas teises dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

14.       Atsakovė UAB „Palangos šilumos tinklai“ atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl nutarties, kuria civilinė byla buvo nutraukta, teismui konstatavus, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo.

17.       Byloje nustatyta, kad atsakovė paskelbė mažos vertės šilumokaičių pirkimą, kuris vykdomas skelbiamos apklausos būdu su derybomis. Ieškovas 2019 m. birželio 20 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją, pažymėdamas, kad techninėje specifikacijoje nurodyti pernelyg tikslūs pageidaujami šilumokaičio išmatavimai, kuriuos atitinka tik tam tikras šilumokaičių gamintojas. Taip pat ieškovas 2019 m. birželio 26 d. pateikė atsakovei UAB „Palangos šilumos tinklai“ pretenziją, kurioje pakartotinai išreiškė savo nuomonę dėl pirkimo sąlygų pritaikymo vienam iš tiekėjų.

18.       2019 m. birželio 26 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad „Perkamos prekės yra skirtos skubiam remontui/keitimui, todėl tiekėjo siūlomos prekės turi atitikti pirkimo dokumentuose nurodytus išmatavimus. Jei tiekėjo siūlomų prekių matmenys skiriasi nuo nurodytų pirkimo dokumentuose, tada tiekėjas kartu su siūlomomis prekėmis privalo pateikti perėjimus ar kitus reikalingus priedus, greitam ir paprastam prekių pasikeitimui, nurodydamas siūlomų prekių įkainius, kuriuose jau įskaičiuoti pakeitimui reikalingi priedai“.

19.       Byloje taip pat buvo nustatyta, kad 2019 m. liepos 17 d. atsakovė sudarė sutartį su konkurso laimėtoju, kuri CVP IS buvo paskelbta 2019 m. rugpjūčio 2 d.

20.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylos aplinkybes, nustatęs, kad ginčijamas pirkimas yra pasibaigęs, konstatavo, jog ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą nutraukti civilinę bylą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

21.       Pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs.

22.       Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

23.       Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.

24.       Viešųjų pirkimų įstatymo 101 – 104 straipsniai įtvirtina teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus tiek ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, pateikiant perkančiajai organizacijai pretenziją, tiek teismine tvarka, pareiškiant ieškinį teismui, tiekėjui, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus.

25.       Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo. Iš kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas matyti, kad pirma, šis klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria, antra, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktą).

26.       Kasacinio teismo, be kita ko, yra išaiškinta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktas).

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo veiksmai negrindžia teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kadangi ieškovas apeliacine tvarka neskundė jam nepalankių pirmosios instancijos teismo nutarčių, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1232-479/2019, kuria teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos šioje civilinėje byloje, kuria teismas sutiko su atsakovės atskiruoju skundu dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jas panaikino. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas yra nesuinteresuotas sudaryti sutartį ir tai įrodo aplinkybė, jog jis ilgai netikslino savo reikalavimų, o jo pateiktas pareiškimas dėl reikalavimų pakeitimo, yra su trūkumais.

28.       Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, kad kaip minėta, tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai yra dvi privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti nustatomas pagal tai kaip jis bylos nagrinėjimo metu naudojasi turimomis procesinėmis teisėmis, t. y. ar skundžia jam nepalankias teismų priimamas nutartis bei kurioje proceso stadijoje tikslina savo ieškininius reikalavimus, ir kt. 

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bet kokiu atveju tiekėjas, kreipdamasis į teismą, turi siekti apginti egzistuojantį turtinį interesą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį (arba atkurti turtinę padėtį). Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovo tikslas pareiškus teisme ieškinį yra akivaizdus. Ieškovas ginčydamas paskelbto pirkimo sąlygas, siekia dalyvauti pirkime su galimybe jį laimėti ir su atsakove sudaryti sutartį, kurią nori vykdyti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovo ne suinteresuotumą ginčyti viešojo pirkimo sąlygas bei sudaryti viešo pirkimo sutartį, parodo jo nesinaudojimas turimomis procesinėmis teisėmis, laikytina neteisinga.

30.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į ieškovo procesinį elgesį išankstinės ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros metu, konstatuodamas, kad ieškovas atsakovei teiktose pretenzijose nenurodė daug aplinkybių, kurios nurodytos pateiktame ieškinyje. Tokį ieškovo elgesį teismas vertino, kaip ieškovo neturėjimo teisinio suinteresuotumo viešojo pirkimo sutarties sudarymu.

31.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia (be kita ko), dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014).

32.       Pastebėtina, kad teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl perkančiajai organizacijai teikiamų pretenzijų turinio ir formos, vis dėlto iš aptariamų teisės aktų nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad pretenzijoje dėl pirkimo sąlygų ar procedūrų turi būti aiškiai įvardinti tiekėjo reikalavimai perkančiajai organizacijai bei išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šių reikalavimų pagrįstumą. Šie du pretenzijos turinio elementai apibrėžia galimo būsimo teisminio ginčo ribas, todėl jie turi būti suformuluoti pakankamai konkrečiai ir aiškiai. 

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pateikė atsakovei dvi pretenzijas, kuriose glaustai nurodė argumentus dėl, jo manymu, neteisėtos pirkimo sąlygos, taip pat suformulavo reikalavimą – panaikinti techninėje specifikacijoje nurodytą pirkimo kriterijų – šilumokaičio ir antvamzdžių matmenis. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovo teiktos pretenzijos yra glaustos, neleidžia teigti, kad ieškovas yra nesuinteresuotas ginčyti viešo pirkimo sąlygas ar sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kaip matyti, ieškovas aiškiai pretenzijose nurodo, jog siekia dalyvauti pirkime, tačiau negali, nes, jo teigimu, tiekėjams yra nustatyti reikalavimai, kuriuos atitinka vienas pirkėjas, o be to tiek pretenzijose, tiek ieškinyje yra pareikštas tas pats reikalavimas – panaikinti (pripažinti neteisėta) pirkimo sąlygą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra akivaizdūs ieškovo ketinimai bei tikslai. Dėl to, tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė įstatyme įtvirtintos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, spręsti dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas ir sutarties sudarymo, pagrindo nebuvo. Tokiu atveju ši civilinė byla, turėjo būti nutraukta konkrečiu Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu, konstatuojant nesilaikymą ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, tačiau teismas skundžiama nutartimi nenutraukė bylos minėtu pagrindu, o nutraukė ją nenustačius ieškovo teisinio suinteresuotumo. 

34.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įtraukti į procesą ar ne; kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų negali būti pripažįstami teisėti interesai į viešojo pirkimo sutarties sudarymą, nes ji bet kokiu atveju būtų sudaryta atitinkamo konkurso dalyvių ir visų tiekėjų sąžiningos konkurencijos iškraipymo sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).

35.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo (nagrinėjamu atveju Konkurso) sąlygas pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu. Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36.       Pažymėtina, kad teismas, nustatęs, jog sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika.

37.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas žinodamas, jog atsakovė sudarė su konkurso laimėtoju sutartį, reikalavimą pripažinti šią sutartį negaliojančia, pateikė pavėluotai, o be to pateiktas pareiškimas buvo su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip jau minėta, teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įtraukti į procesą ar ne, o klausimą dėl sudarytos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, ar taikyti alternatyvias bausmes, teismas turi spręsti ex officio, nepriklausomai nuo to ar bylos dalyviai tokį reikalavimą pareiškė. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė, kada ieškovas kreipėsi su reikalavimu dėl sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia ir, ar apskritai jis tokį reikalavimą pareiškė, buvo nesvarbi, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs klausimą dėl pirkimo sąlygų (ne) pagrįstumo, turėjo šį klausimą nagrinėti ex officio. Dėl to, remtis šia aplinkybe, sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo pagrindo buvimo, negalima.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovo SIA „ALFA LAVAL“ filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos šilumos tinklai“ dėl pirkimo sąlygų panaikinimo, nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                             Romualda Janovičienė