Civilinė byla
Nr. 3K-3-54/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.1;
52.3; 114.9.6.2; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano
Simniškio (pranešėjas),
sekretoriaujant Aringui Kartanui,
dalyvaujant ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės „Congestum group“ atstovams S. Č. ir advokatei Dianai
Dūdienei,
atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Sermeta“ atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,
žodinio proceso tvarka viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Sermeta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2007 m. spalio 9 d. sprendimo bei Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Congestum group“ ieškinį atsakovui
uždarajai akcinei bendrovei „Sermeta“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių
atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje
nagrinėjamas iš statybos rangos santykių kilęs ginčas dėl apmokėjimo rangovui
už atliktus darbus ir nuostolių atlyginimo.
Ieškinyje
nurodyta, kad šalys 2005 m. lapkričio 15 d. sudarė rangos sutartį, kuria
ieškovas (rangovas) įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis ir lėšomis atlikti
objekto – pastatų, priskirtų prie istorinio paveldo objektų, esančių Vilniuje,
Malūnų g. 6 ir 6A, avarinės būklės likvidavimo, konstruktyvinės dalies projektavimo
bei kitus statybos-remonto-bendrastatybinius darbus, o atsakovas (užsakovas)
įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas statybos-remonto darbams atlikti, priimti
tinkamai, laiku ir laikantis visų sutarties nuostatų atliktus darbus ir už tinkamai
atliktus darbus rangovui sumokėti sutartyje ar jos prieduose nurodytą kainą. Ieškovo
teigimu, jis atliko skubius objekto avarinės būklės likvidavimo darbus –
pamatų, perdangų, kapitalinių sienų, stogo stiprinimą bei kitus su likvidavimo
darbais susijusius statybos remonto darbus – ir, vadovaudamasis sutarties 11.5 papunkčiu,
atsakovo atstovams pasirašytinai pateikė atliktų darbų aktus, kuriuos gavęs atsakovas
privalėjo nedelsiant pradėti darbų patikrinimą ir ne vėliau kaip per 5 darbo
dienas pasirašyti tinkamai atliktų darbų (darbų etapų) perdavimo-priėmimo
aktus, tačiau atsakovas vengia priimti dalį atliktų darbų. Anot ieškovo, dėl
atliktų darbų atsakovas jokių pretenzijų nepareiškė, atliekamų darbų objekte
nesustabdė. Ieškovas nurodė, kad atliko darbų iš viso už 773 942,59 Lt
sumą, iš kurios atsakovas yra sumokėjęs 282 831,90 Lt, o
491 110,69 Lt suma yra likusi nesumokėta. Ieškovas taip pat nurodė,
kad jis, vykdydamas rangos sutarties priedą Nr. 1, 2006 m. vasario 14 d.
pagal perdavimo-priėmimo aktą perdavė atsakovui konstruktyvinės dalies avarinės
būklės likvidavimo projekto dokumentaciją, kurios pagrindu buvo atliekami rangos
sutartimi sulygti darbai, ir šalys susitarė, kad už atliktą projektą atsakovas
ieškovui sumokės 15 000 Lt, tačiau šio įsipareigojimo atsakovas
neįvykdė. Be to, pažeisdamas savo įsipareigojimus, atsakovas nepateikė ieškovui
objekto avarinės būklės likvidavimo projekto, leidimo statybai, informacijos
apie paskirtą statybos techninės priežiūros vadovą ir t. t. Ieškovo
teigimu, įvertinęs atsakovo padarytus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, jis
nuo 2006 m. lapkričio 15 d. nutraukė rangos sutartį. Ieškovo prašymu antstolis
2006 m. rugpjūčio 16 d. konstatavo faktines aplinkybes – statinių,
esančių Vilniuje, Malūnų g. 4, 6 ir 6A, būklę, o 2006 m. spalio 25 d.
V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertas atliko tyrimą, kurio akte
konstatuota, kad likviduojant statinio avarinę būklę faktiškai atlikti darbai
atitinka sutartyje ir sąmatose numatytus darbus, dėl ko yra pagrindas užsakovui
atsiskaityti su rangovu pagal atliktų darbų aktus ir projektavimo darbų
priėmimo-perdavimo aktą, sumokant rangovui 506 110,69 Lt. Šiems
dokumentams parengti, anot ieškovo, jis turėjo iš viso 4012 Lt išlaidų,
kurios pripažintinos jo nuostoliais. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 506 110,69 Lt
nesumokėtą atliktų darbų kainą, 4012 Lt patirtų nuostolių ir šešių
procentų dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos nuo bylos iškėlimo
teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2007 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė
iš atsakovo ieškovo naudai 510 122,69 Lt nesumokėtą atliktų darbų
kainą ir patirtus nuostolius ekspertizei bei faktinėms aplinkybėms konstatuoti,
šešis procentus metinių palūkanų nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad šalys
2005 m. lapkričio 15 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią
ieškovas įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis ir lėšomis atlikti objekto
pastatų, esančių Vilniuje, Malūnų g. 6 ir 6A, avarinės būklės likvidavimo,
konstruktyvinės dalies projektavimo bei kitus statybos-remonto darbus, o
atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai, laiku ir laikantis rangos sutarties
nuostatų atliktus darbus bei už juos sumokėti. Šalys 2005 m. lapkričio
29 d. pasirašė sutarties priedą Nr. 1, pagal kurį per nustatytą
terminą ieškovas įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis ir lėšomis parengti
pastato, esančio Vilniuje, Malūnų g. 6, konstruktyvinės dalies avarinės
būklės likvidavimo projektą, o atsakovas – priimti tinkamai, laiku ir laikantis
rangos sutarties ir priedo Nr. 1 nuostatų atliktus darbus ir už juos
sumokėti. Šalys susitarė, kad visi darbų vykdymo etapai pagal sudarytą sutartį
bus atliekami tik iš anksto susitarus šalims atskirais rašytiniais
susitarimais. Remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, teismas
nustatė, kad darbų vykdymo metu tarp šalių susiklostė žodiniai sutartiniai
santykiai, o rašytiniai susitarimai dėl atskirų darbų etapų atlikimo pasirašomi
nebuvo. Nustatydamas ieškovo atliktų ir atsakovo priimtų darbų apimtį bei kainą,
teismas vertino tik šalių pateiktus pasirašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo
aktus, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas atliko specifinius pastatų
avarinės būklės likvidavimo statybos darbus, dėl kurių apimties ir kainos
šalims iš anksto sunku susitarti, ir į tai, kad visi avarinės būklės
likvidavimo darbai turėjo būti atlikti iš karto, o tokių darbų sustabdymas
galėjo sukelti žalą pačiam atsakovui. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas
nustatė, kad atsakovas sutiko su ieškovo atliktais darbais pirmame aukšte (iš
viso 643 167,66 Lt sumai), šiuos darbus priėmė, pasirašė atliktų
darbų priėmimo-perdavimo aktus, tačiau neatsiskaitė už atliktus darbus. Teismo
vertinimu, šalių sudaryta rangos sutartis ir jos priedas Nr. 1 neapribojo
ieškovo galimybės vykdyti pastato avarinės būklės likvidavimo darbus ir antrame
objekto aukšte. Nustatęs, kad ieškovas dėl objekto antro aukšto darbų kreipėsi
į atsakovo darbuotoją T. Ž., laikydamas jį tinkamu pagal rangos sutartį
atsakovo paskirtu statybos vadovu, ir kad T. Ž. atliktų darbų priėmimo-perdavimo
aktus pasirašė ir po 2006 m. kovo 10 d., teismas darė išvadą, jog T. Ž.
vykdė statybos vadovo pareigas visame objekte pagal šalių pasirašytą rangos
sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepranešė ieškovui apie įgaliojimų
T. Ž. priimti darbus panaikinimą, kad T. Ž. vis dar dirba UAB „Sermeta“,
teismas sprendė, kad visi T. Ž. pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo
aktai įrodo, jog ieškovas ieškinyje nurodytus darbus atliko tinkamai ir
atsakovas juos priėmė. Teismo vertinimu, ieškovas negalėjo ir neprivalėjo
žinoti, kad atsakovas paskyrė statybos vadovą tik tam tikriems atskiriems
darbams prižiūrėti ir priimti. Teismas pažymėjo, kad atsakovui apie ieškovo
atliekamus darbus buvo žinoma, tačiau atsakovas nepasinaudojo sutarties
11.4 papunktyje nustatyta teise stabdyti atliekamus darbus, pretenzijų dėl
darbų kiekių, kokybės ir kainos nepareiškė, todėl laikytina, kad atsakovas,
gavęs ieškovo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, pretenzijų nepareiškė, su
ieškovo vykdomais darbais antrame aukšte sutiko, darbus priėmė ir neįvykdė savo
atsiskaitymo už darbus prievolės. Nustatęs, kad atsakovas ieškovui yra
sumokėjęs 282 831,90 Lt už atliktus darbus, teismas nurodė, kad už
atliktus ir priimtus darbus atsakovas skolingas ieškovui iš viso
491 110,83 Lt (643 167,66 Lt + 62 278,85 Lt +
68 496,22 Lt – 282 831,90 Lt). Remdamasis 2006 m.
vasario 14 d. ir 2006 m. lapkričio 22 d. projektinės
dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktais, teismas nustatė, kad ieškovas,
vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, parengė pastato, esančio Vilniuje,
Malūnų g. 6, konstruktyvinės dalies avarinės būklės likvidavimo projektą,
o atsakovas patvirtino, kad sumokės 15 000 Lt kainą, pasirašydamas
priėmimo-perdavimo aktus. Nustatęs, kad ieškovas už ekspertizę sumokėjo
3540 Lt, o už antstolio paslaugas – 472 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad
šios ieškovo išlaidos, turėtos iki ieškinio padavimo teismui dienos, nepriskiriamos
bylinėjimosi išlaidoms, teismas sprendė, kad jos laikytinos ieškovo patirtais
nuostoliais ir priteistinos iš atsakovo. Teismas konstatavo, kad atsakovas
nesikreipė į teismą su priešieškinio (ieškinio) reikalavimais dėl žalos
atlyginimo, todėl ieškovo pateikti įrodymai apie sugriuvusią sieną nelaikomi
įrodymais, patvirtinančiais ieškovo atliktų darbų nekokybiškumą. Teismas nurodė,
kad, atsakovo iniciatyva atliekant ekspertizę dėl ieškovo atliktų darbų
vidutinės rinkos vertės, ekspertui buvo pateikti atsakovo ar jo atstovo
nepasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, apie atliekamą ekspertizę
atsakovas ieškovui nepranešė, todėl šios atsakovo iniciatyva atliktos
ekspertizės išvados nelaikytinos rašytiniu įrodymu ir negali būti vertinamos
nei pagal CPK 218 straipsnyje nustatytas taisykles, nei pagal CK 6.662 straipsnio 5 dalies, 6.691 straipsnio
1 dalies nuostatas.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo
apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija nustatė,
kad šalys 2005 m. lapkričio 15 d. sudarė rangos sutartį ir 2005 m.
lapkričio 29 d. pasirašė priedą Nr. 1; ieškovas 2006 m.
lapkričio 7 d. pranešimu atsakovui pranešė, kad nuo 2006 m. lapkričio
15 d. nutraukia 2005 m. lapkričio 15 d. rangos sutartį ir prašė
iki 2006 m. lapkričio 15 d. sumokėti 491 110,54 Lt už
atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus ir 15 000 Lt už atliktus
projektavimo darbus, t. y. iš viso 506 110,54 Lt. Remdamasi pateiktomis
ieškovo sudarytomis darbų ir jų kainų lokalinėmis sąmatomis, kurių dalį patvirtino
atsakovas, kolegija sprendė, kad šalys pagal rangos sutartį buvo sudariusios
atskirus raštiškus susitarimus dėl darbų atlikimo. Įvertinusi byloje surinktus
įrodymus, kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad
dėl darbų vykdymo šalys buvo sudariusios ir žodinius susitarimus, kuriuos patvirtina
atsakovo pasirašyti ir priimti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, kuriuose
nenurodyta pastabų dėl darbų, jų kainos ir atlikimo, taip pat patvirtina
atsakovo veiksmai – atsakovas nesustabdė darbų ir atsakovo paskirtas statinio
statybos techninis prižiūrėtojas nepareiškė reikalavimų ar pastabų dėl
atliekamų darbų (Statybos įstatymo 16 straipsnis).
Spręsdama dėl
atsakovo prievolės pagal jo atstovų pasirašytus atliktų darbų perdavimo-priėmimo
aktus, kolegija nustatė, kad atsakovas nepranešė ieškovui, jog atliktų darbų
aktus gali pasirašyti tik atsakovo direktorius K. A., o atsakovo statybos
vadovas T. Ž. negali jų pasirašyti ir privalo pateikti įgaliojimą
kiekvieno atliktų darbų akto pasirašymui. Kolegijos vertinimu, atsakovas savo
veiksmais pritarė T. Ž. pasirašytiems atliktų darbų aktams (CK 2.133 straipsnio
2 dalis), nes gavo nurodytus aktus, pretenzijų bei pastabų dėl aktų
nepateikė, nepranešė ieškovui (rangovui) per protingą terminą iki šalių ginčo
atsiradimo dėl T. Ž. įgaliojimų viršijimo, sumokėjo ieškovui už dalį
minėtuose aktuose nurodytų darbų. Kolegija sprendė, kad atsakovo atstovų
pasirašyti atliktų darbų aktai yra šalių rašytiniai susitarimai, patvirtinantys
jų žodinius ir rašytinius susitarimus dėl darbų pagal rangos sutartį atlikimo
ir darbų kainos. Kolegija pažymėjo, jog atsakovas minėtuose aktuose nepareiškė
pretenzijų dėl darbų, jų kainos, apimties ir atlikimo, o byloje įstatymo
nustatyta tvarka nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtuose aktuose
konkretūs duomenys yra neteisingi ar nepagrįsti. Kolegija sprendė, kad pateikti
į bylą įrodymai nepatvirtina, jog objekto rūsio sienos sugriuvo dėl ieškovo
veiksmų bei kaltės. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo
išvadą, jog pagal atsakovo atstovų pasirašytus atliktų darbų perdavimo-priėmimo
aktus atsakovui atsirado prievolė sumokėti ieškovui už atliktus darbus 643
167,66 Lt.
Nustačiusi,
kad atsakovo statybos vadovas T. Ž. pasirašė, jog gavo atliktų darbų laikotarpiu
2006 m. kovo 1-31 d. aktą 62 278,85 Lt sumai ir pasirašė,
kad 2006 m. kovo 20 d. gavo atliktų darbų laikotarpiu 2006 m.
kovo 1-17 d. aktą 68 496,22 Lt sumai, taip pat kad T. Ž. gavo
sąmatas dėl objekto antrojo aukšto darbų, kolegija konstatavo, kad atsakovas
gavo pirmiau nurodytas sąmatas ir atliktų darbų aktus. Kolegija nustatė, jog
atsakovas minėtuose atliktų darbų aktuose nenurodė pastabų dėl atliktų darbų ir
nepranešė ieškovui, kad atsisako pasirašyti šiuos aktus. Kolegija sprendė, kad
atsakovas savo veiksmais patvirtino minėtus atliktų darbų aktus, nes darbų
nesustabdė, per protingą laiką iki šalių ginčo atsiradimo nepareiškė pastabų
ieškovui dėl atliktų darbų pagal minėtus aktus, atsakovo paskirtas statinio
statybos techninis prižiūrėtojas A. G. Statybos įstatymo 16 straipsnio
nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimų ir nepadarė įrašų statybos darbų
žurnale dėl darbų pagal šiuos aktus atlikimo. Kolegijos nuomone, atsakovas,
vykdydamas rangos sutartį, nesilaikė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarties
vykdymo principų bei CK 6.691 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl
statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir dėl to atsiradusios
pasekmės tenka atsakovui. Kolegijos vertinimu, šiuose atliktų darbų
62 278,85 Lt bei 68 496,22 Lt sumai aktuose nurodytų
duomenų nepaneigia byloje surinkti įrodymai, teismo eksperto S. M. ekspertizės
aktas ir teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės aktas. Pastarųjų
ekspertizių aktų išvados nei patvirtina, nei paneigia šių atliktų darbų aktų
duomenų teisingumą bei pagrįstumą. Kolegija pažymėjo, kad atliktiems darbams, jų
kainoms bei darbo trūkumams nustatyti svarbi ir reikšminga CK 6.662,
6.694 straipsniuose nustatyta atliktų darbų perdavimo ir priėmimo tvarka. Atsižvelgusi
į tai, kad atsakovas šiuose atliktų darbų aktuose nenurodė, kokie konkretūs šių
aktų duomenys yra neteisingi ar nepagrįsti ir kokie konkretūs duomenys turėtų
būti juose nurodyti, taip pat į tai, kad atsakovas, ginčydamas atliktų darbų
aktus tuo aspektu, kad juose nurodytų darbų kaina yra nepagrįstai didesnė už
ankščiau atliktų analogiškų darbų kainą, nenurodė kokie konkretūs tai darbai
bei analogiški darbai ir kokia konkreti tokių darbų kaina turi būti nurodyta
šiuose aktuose, kolegija, atkreipusi dėmesį į CK 6.653 straipsnio 1 dalies
nuostatą dėl kainos nustatymo pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas
taisykles, konstatavo, jog atsakovas neįrodė savo atsikirtimų į ieškinio
reikalavimus, grindžiamus minėtais atliktų darbų aktais, pagrįstumo. Kolegija
pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovui atsirado
prievolė sumokėti ieškovui už atliktus darbus pagal minėtus atliktų darbų
aktus. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl 15 000 Lt
skolos už atliktus projekto darbus ir 4012 Lt nuostolių atlyginimo
priteisimo iš atsakovo ieškovui.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas UAB „Sermeta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2007 m. spalio 9 d. sprendimą bei Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
spalio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Taikydami
CK 6.694 straipsnio 4 dalį, teismai neatsižvelgė į: 2006 m.
gegužės 12 d. atsiliepimą į ieškovo 2006 m. gegužės 9 d.
pretenziją-įspėjimą; 2006 m. lapkričio 24 d. pranešimą dėl
geranoriško bendradarbiavimo vykdant rangos sutartį; kasatoriaus atstovų
paaiškinimus byloje apie tai, kad šalių ginčas dėl pastato II aukšto
atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kainos bei pretenzijos buvo pareikštos iš
karto ieškovui pateikus kasatoriui atliktų darbų aktus. Šių įrodymų teismai
apskritai nevertino, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisyklę (CPK
185 straipsnis). Nurodyti įrodymai paaiškino priežastis, dėl kurių
kasatorius atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus. Dėl to teismai nepagrįstai
taikė ir aiškino CK 6.694 straipsnio 4 dalies normą, nustatančią
vienašalio atliktų darbų perdavimo akto galiojimą kitai šaliai. Teismai,
pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nevertino
nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovas pateikdavo kasatoriui tokius
objekto II aukšto darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąmatas, kuriuose
nurodomi tapatūs darbai, tačiau skirtingos už tuos darbus mokėtinos sumos.
2. Apeliacinės
instancijos teismas neteisingai vertino teismo ekspertų ekspertizės aktų
išvadas, nes būtent teismo ekspertizės aktai patvirtina kasatoriaus teiginius
apie tai, kad 2006 m. kovo 1-17 d. atliktų darbų aktuose nurodytos
kainos (62 278,85 Lt ir 68 496,22 Lt), dėl kurių kilęs
ginčas, yra nepagrįstai didelės. Kadangi ginčas kilęs dėl visos objekto
II aukšte atliktų darbų ir medžiagų kainos, tai kasatorius byloje ginčijo
ir atliktų darbų aktą už 2006 m. vasario 1-28 d. laikotarpį 255 414,77 Lt
sumai. Pagal teismo ekspertų išvadas nurodytame akte užfiksuota darbų ir
medžiagų kaina mažesnė negu nurodyta ieškovo, tačiau apeliacinės instancijos
teismas apskritai nesivadovavo specialisto skaičiavimais. Vertindami įrodymus
apie atliktų darbų vertę, teismai turėjo vadovautis specialistų pateiktomis
išvadomis ir motyvuoti, kodėl su jų skaičiavimais (iš dalies) nesutinka (CPK
218 straipsnis). Pažeisdamas CPK 218 straipsnio reikalavimus,
apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.691 straipsnį ir
6.694 straipsnio 4 dalies normas. Nagrinėjamu atveju nebuvo šalių
suderintos darbų sąmatos dėl objekto II aukšto darbų ir kainos, kasatorius
jau nuo pat pradžių siūlė įvertinti atliktus nesuderintus darbus ir susitarti
dėl jų kainos. Vėliau kasatorius pateikė specialisto skaičiavimus,
patvirtinančius kasatoriaus teiginius dėl nepagrįstai didelės kainos. Šias
aplinkybes dar kartą patvirtino teismo paskirtas ekspertas, tačiau apeliacinės
instancijos teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir
3 punktų reikalavimus, dėl šių aplinkybių nepasisakė ir nenurodė motyvų,
dėl kurių padarė išvadą, jog kasatorius vis dėlto neįrodė savo atsikirtimų į
ieškinio reikalavimus.
3. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.
spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Estinos
arka“ v. UAB „Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006, konstatavo, kad kainos
keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė,
apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo
kriterijų. Nagrinėjamoje byloje šalys buvo susitarusios dėl statybos kainos
nustatymo sudarant sąmatas, tačiau ieškovas dėl ginčo objekto šių sąmatų nebuvo
pateikęs kasatoriui, todėl kasatorius turėjo teisę reikalauti, kad būtų
koreguojama atliktų darbų kaina, kurią vienašališkai nustatė ieškovas. Teismai
nepagrįstai netaikė CK 6.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos
galimybės kasatoriui nustatyti protingumo kriterijus atitinkančią kainą.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas UAB „Congestum group“ prašo kasacinį skundą
atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismuose kasatorius ginčijo tik dalį ieškinio
reikalavimų bendrai 386 189,84 Lt sumai. Kasaciniu skundu kasatorius
taip pat iš esmės ginčija teismų priimtų procesinių sprendimų dalį dėl objekto
II aukšte tinkamai atliktų darbų kainos, bet ne darbų kiekio.
2. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti
rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, bylos
Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos
Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“,
bylos Nr. 3K-3-17/2007), ir tik esant įstatymo nustatytiems atvejams,
užsakovas turi teisę atsisakyti priimti rangovo atliktus darbus. Pagal
2006 m. vasario 1-28 d. atliktų darbų aktą nustatyta, kad
2006 m. kovo 7 d. užsakovo atstovas akte nurodytų darbų kiekius
suderino ir patvirtino bei šiuos darbus be išlygų priėmė. Atliktų darbų akte nesant
užsakovo nuorodos apie atsisakymą priimti akte nurodytus darbus, laikytina, kad
jie priimti, be to, užsakovui nenurodžius akte darbų trūkumų bei kitų esminių
pastabų, darytina išvada, kad darbai atlikti laiku ir tinkamai. Esant tokioms
aplinkybėms, užsakovas prarado teisę vėliau remtis trūkumų faktu. Dėl to
ieškovas mano, kad skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, kuria ieškovui
iš kasatoriaus priteista 255 414,77 Lt pagal 2006 m. vasario
1-28 d. atliktų darbų aktą, yra teisinga. Kasacinio skundo argumentai, kad
teismai nevertino kasatoriaus 2006 m. gegužės 12 d. atsiliepime į
ieškovo 2006 m. gegužės 9 d. pretenziją, 2006 m. lapkričio
24 d. pranešime nurodytų argumentų dėl 2006 m. vasario 1-28 d.
atliktų darbų aktu priimtų darbų, atmestini. Kasaciniame skunde nurodyti
kasatoriaus rašytiniai įrodymai (atsiliepimai, pareiškimai) buvo gauti tik po
to, kai ieškovas atliko visus sulygtus darbus ir pareiškė pretenzijas dėl
užsakovo įsipareigojimų atsiskaityti už atliktus darbus nevykdymo. Kasatorius
nepareiškė priešieškinio dėl 2006 m. vasario 1-28 d. atliktų darbų
akto pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad
neva teismai nevertino aplinkybių, jog ieškovas pateikdavo kasatoriui tokius
objekto II aukšto darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąmatas, kuriuose
nurodomi tapatūs darbai, tačiau skirtingos už tuos darbus mokėtinos sumos.
Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi
šalys buvo įpareigotos pateikti atliktų darbų aktų originalus. Priimdami
procesinius sprendimus, teismai rėmėsi atliktų darbų aktų originalais, kuriuose
buvo šalių atstovų žymos.
3. Užsakovui
nenurodžius priežasčių, dėl kurių jis nesutinka priimti pagal 2006 m. kovo
1-17 d. ir 2006 m. kovo 1-31 d. darbų aktus atliktų darbų,
rangovas įgijo teisę pasirašyti šiuos aktus vienašališkai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“
v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio
17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be
priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovo
interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą. Be
to, pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis
darbais ir nesiejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto
pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Jonaitis
v. G. Alionis, bylos Nr. 3K-3-207/2005). Atsiliepime pažymima,
kad ieškovas prašė teismo priteisti už atliktus darbus, kurie buvo baigti iki
2006 m. gegužės mėn., o kasatoriaus pretenzijos dėl atliktų darbų ir
panaudotų medžiagų kainos ieškovui tapo žinomos po to, kai šie darbai buvo
visiškai atlikti.
4. Ieškovo
teigimu, nagrinėdami bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tenkino
visus šalių prašymus, aptarė ir tyrė visus byloje esančius įrodymus, todėl
kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė įrodymų
ar neteisingai taikė materialines ar procesines teisės normas, yra kritiški,
pažeidžia CPK 7 straipsnio nuostatas ir naudojami kaip priemonė bylai
vilkinti, turint tikslą kiek įmanoma ilgiau neatsiskaityti už tinkamai atliktus
darbus. Be to, ieškovo manymu, kasatorius, gavęs darbo rezultatą, nesąžiningai
praturtėjo ieškovo sąskaita (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal
civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo
dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą
neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra
įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas
patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o
kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos
teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatoriaus UAB „Sermeta“ kasacinį
skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK
353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame
skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Šioje byloje kasatorius UAB
„Sermeta“, nors kasaciniu skundu prašo visiškai panaikinti skundžiamus
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir priimti naują
sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau kasaciniame skunde nurodo argumentus tik
dėl dalies skundžiamų teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka,
t. y. dalies, kuria, remiantis trimis atliktų darbų aktais (atliktų darbų 2006 m.
vasario 1-28 d. laikotarpiu aktas 255 414,77 Lt sumai, atliktų
darbų 2006 m. kovo 1-17 d. laikotarpiu aktas 68 496,22 Lt
sumai ir atliktų darbų 2006 m. kovo 1-31 d. laikotarpiu aktas
62 278,85 Lt sumai), iš kasatoriaus ieškovo naudai yra priteista 386 189,84 Lt
už atliktus pagal rangos sutartį darbus. Nagrinėjant bylą žodinio proceso
tvarka kasatoriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad yra ginčijami trys
atliktų darbų aktai: atliktų darbų 2006 m. vasario 1-28 d.
laikotarpiu aktas 255 414,77 Lt sumai, atliktų darbų 2006 m.
kovo 1-17 d. laikotarpiu aktas 68 496,22 Lt sumai ir atliktų
darbų 2006 m. kovo 1-31 d. laikotarpiu aktas 62 278,85 Lt
sumai. Dėl to kasacinio peržiūrėjimo objektu nagrinėjant kasatoriaus UAB „Sermeta“
kasacinį skundą yra tik skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis dėl minėtų
386 189,84 Lt už atliktus darbus (atliktų darbų 2006 m. vasario
1-28 d. laikotarpiu aktas 255 414,77 Lt sumai, atliktų darbų
2006 m. kovo 1-17 d. laikotarpiu aktas 68 496,22 Lt sumai
ir atliktų darbų 2006 m. kovo 1-31 d. laikotarpiu aktas 62 278,85 Lt
sumai) priteisimo, tuo tarpu likusi teismų procesinių sprendimų dalis, kuria
ieškovo naudai už atliktus darbus bei nuostoliams atlyginti iš atsakovo
priteista 123 932,85 Lt, nėra kasacinio peržiūrėjimo objektas.
Dėl
atlyginimo rangovui už atliktus pagal statybos rangos sutartį darbus ir atliktų
darbų perdavimo-priėmimo akto
CK 6.681 straipsnio
1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas
įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį
statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui
būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje
nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei
įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami
statybos rangos sutarties.
Aiškindamas
statybos rangos santykius reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“, bylos
Nr. 3K-3-543/2006), kad statybos rangos santykius reglamentuoja specialiosios
CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos. Šiose normose nenurodyti
statybos darbų kainos nustatymo ypatumai. Darbų kaina – tai rangovo turėtų
išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas.
Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią
kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo
kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1-3 dalys – dispozityviosios
teisės normos, kuriose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo
būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju
darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka.
CK 6.38
straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis
turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei
prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų
reikalavimų. Atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų
leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK
6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė,
įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl
darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje
įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi)
pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių
tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas)
privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims
pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant
rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi)
principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis,
nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies
bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę
– nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Mamedovas v.
UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005, ir kt.). Tuo atveju, kai
statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla
ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio
subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo,
taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.
Aiškindamas
atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK
normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbų perdavimas
ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose
normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK
6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo
priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“;
bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“; bylos
Nr. 3K-3-597/2005). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai,
kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK
6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys).
Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo
priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų
rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą,
pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė
prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis
sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su
vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad
pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad
vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir
pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta
negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo
pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims
pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus
rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir
reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be
priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Atliktų
darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis
patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio
1 dalis). Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar
pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar
jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos
paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007).
Nagrinėjamos
bylos kontekste konstatuotina, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek
pasirašytas abiejų statybos rangos sutarties šalių, tiek ir vienašališkai
rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų
medžiagų kainą. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už
atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų
darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytą kainą, taip pat ir tuo atveju, kai dėl
kainos rangos sutarties šalys nebuvo iš anksto susitarusios ir kaina rangos
sutartyje nenurodyta. Šia teise užsakovas gali naudotis atsikirtimų į ieškinį
pareiškimo forma. Tuo atveju, kai sutarties (atliktų darbų) kainai nustatyti
pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį taikomos CK 6.198 straipsnio
taisyklės ir statybos rangos sutarties šalių ginčas dėl sutarties (atliktų
darbų ) kainos sumokėjimo nagrinėjamas teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo
reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone,
taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis).
CK 6.653 straipsnio
1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu rangos sutartyje kaina nenurodoma,
ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK
6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys,
nenumatydamos sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo
įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus
kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu
ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą
(tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis
aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms,
įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti
vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties
šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę,
sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti
už tam tikrą įvykdymą. CK 6.198 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta
galimybė koreguoti sutarties kainą, kai sutarties šalis, turinti teisę viena
nustatyti sutarties kainą, elgėsi nesąžiningai ir šia teise piktnaudžiaudama
nustatė aiškiai protingumo kriterijų neatitinkančią kainą. Pagal šią teisės
normą viena iš jos taikymo sąlygų yra sutarties šalies turėjimas teisės savo
nuožiūra nustatyti sutarties kainą ir šios teisės įgyvendinimas. Kai šios
sąlygos nėra, aptariamoji teisės norma netaikytina.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. lapkričio 15 d. sudarė rangos
sutartį, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis ir
lėšomis atlikti objekto – pastatų, priskirtų prie istorinio paveldo objektų,
esančių Vilniuje, Malūnų g. 6 ir 6A, avarinės būklės likvidavimo,
konstruktyvinės dalies projektavimo bei kitus statybos-remonto-bendrastatybinius
darbus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas statybos-remonto
darbams atlikti, priimti tinkamai, laiku ir laikantis visų sutarties nuostatų
atliktus darbus ir už tinkamai atliktus darbus rangovui sumokėti sutartyje ar
jos prieduose nurodytą kainą. Sutartimi šalys, be kita ko, sulygo, kad:
kiekvienas <...> darbas (darbų etapas) bus vykdomas prieš tai šalims susitarus
atskiru rašytiniu susitarimu, kuris taps neatskiriama šios sutarties dalimi
(1.3 papunktis); sutarties kaina bus nurodyta atskirame šalių pasirašomame
susitarime arba kiekvieno darbo (ar atskiro darbų etapo) kaina bus nurodyta
atskiruose šalių raštiškai sudaromuose susitarimuose (7.1 papunktis); visi
šioje sutartyje nurodyti darbai bus atliekami tik po to, kai šalių bus
sudarytas atskiras rašytinis susitarimas (atskiri rašytiniai susitarimai) dėl
kiekvieno darbo (darbų etapo) atlikimo, kuriame (kuriuose) kiekvienas atskiras
darbas (ar darbų etapas) bus konkrečiai ir aiškiai apibrėžtas bei įvardytas,
nurodant darbų kainą, apimtį, kiekį ir kitą reikiamą informaciją (7.3 papunktis).
Byloje taip pat nustatyta, kad šalys pagal rangos sutartį buvo sudariusios
atskirus rašytinius susitarimus dėl atitinkamų darbų atlikimo, taip pat,
nepaisant sutarties sąlygų, dėl atitinkamų darbų (darbų etapų) vykdymo buvo
sudariusios ir žodinius susitarimus, tuo tarpu rašytiniai susitarimai dėl
pastarųjų darbų (darbų etapų) pasirašomi nebuvo. Kaip jau pirmiau konstatuota
šioje nutartyje, kasacinio peržiūrėjimo objektas šioje kasacinėje byloje yra
skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis dėl priteisimo 386 189,84 Lt
už atliktus darbus, kurių perdavimas įformintas abiejų šalių pasirašytu atliktų
darbų 2006 m. vasario 1-28 d. laikotarpiu 255 414,77 Lt
sumai aktu (T. 2, b. l. 94-97) ir vien tik ieškovo pasirašytais
(atsakovas pasirašyti atsisakė) atliktų darbų 2006 m. kovo 1-17 d.
laikotarpiu 68 496,22 Lt sumai aktu (T. 2, b. l. 91-93) ir
atliktų darbų 2006 m. kovo 1-31 d. laikotarpiu 62 278,8 Lt
sumai aktu (T. 2, b. l. 89, 90). Byloje nustatyta, kad dėl šiuose
atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo, jų kainos ir t. t.
išankstinis rašytinis šalių susitarimas, kaip tai numatyta pagal šalių rangos
sutarties sąlygas, sudarytas nebuvo. Byloje nenustatyta, kad atsakovas
patvirtino šių darbų sąmatas, taip pat kad ieškovas turėjo teisę savo nuožiūra nustatyti
darbų kainą. Kasatorius minėtus atliktų darbų aktus ginčija išimtinai kainos
aspektu, tuo tarpu nėra šalių ginčo dėl juose nurodytų darbų atlikimo, jų
kiekio, apimties, atitikties sutarties sąlygoms ir panašiai.
Teisėjų
kolegijos vertinimu, negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad bylą
nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 6.198 straipsnio 2 dalies.
Byloje nenustatyta, kad egzistuoja šios teisės normos taikymo sąlyga – ieškovo
turėjimas teisės savo nuožiūra nustatyti sutarties kainą ir šios teisės
įgyvendinimas. Dėl to kasatoriaus argumentas dėl CK 6.198 straipsnio
2 dalies nepagrįsto netaikymo atmestinas.
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į darbų priėmimo-perdavimo akto paskirtį (šios bylos
atveju – ginčijami atliktų darbų aktai), faktines bylos aplinkybes apie šalių
sudarytos rangos sutarties sąlygas ir jos vykdymą, šalių bendradarbiavimą, jų statusą
bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų
žinojimo, sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai suabsoliutino atliktų darbų aktų, dėl kurių nagrinėjamas ginčas,
teisinę reikšmę ieškovui juose nurodytos kainos aspektu ir dėl to netinkamai
taikė materialinės teisės normas. Darbų priėmimo-perdavimo aktu (šios bylos
atveju – ginčijami atliktų darbų aktai) yra įforminamas jau atliktų darbų
priėmimas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai apie tai, kad
atsakovas darbų nesustabdė, atsakovo paskirtas statinio statybos techninis
prižiūrėtojas A. Grušas Statybos įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka nepareiškė
reikalavimų bei nepadarė įrašų statybos darbų žurnale dėl darbų pagal
ginčijamus aktus atlikimo ir kt., pagal faktines šios bylos aplinkybes neteikė
teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui pripažinti, jog atsakovo
atstovo pasirašytas vienas iš ginčijamų atliktų darbų aktų yra šalių rašytinis
susitarimas dėl jame nurodytų darbų kainos bei jog atsakovas savo veiksmais
patvirtino jo nepasirašytuose ir šioje byloje ginčijamuose atliktų darbų
aktuose nurodytą kainą. Šios bylos šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine
veikla, ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio
subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo,
taigi jos žinojo arba privalėjo žinoti, kad, nesant susitarimo dėl tam tikrų
darbų (darbų etapo) kainos, tokių atliktų darbų kainos nustatymui vadovaujantis
CK 6.653 straipsnio 1 dalimi taikytinos CK 6.198 straipsnio 1 dalies
taisyklės. Esant ginčui dėl jau atliktų darbų kainos, rangos sutarties šalių
bendradarbiavimo pareigos (CK 6.691 straipsnio 1 dalis) vykdymo
išraiška yra įprastos kainos nustatymas, o jeigu tokia kaina neegzistuoja –
protingumo kriterijus atitinkančios kainos nustatymas. Šioje byloje apeliacinės
instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo CK
6.653 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl kainos nustatymo pagal CK
6.198 straipsnio nustatytas taisykles, tačiau skundžiamos nutarties
turinys neteikia pagrindo pripažinti, jog šios teisės normos pritaikytos
tinkamai, nes byloje nėra pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalies
taisykles nustatyta atliktų darbų, dėl kurių nagrinėjamas ginčas, kaina. Tokios
kainos įrodinėjimo pareiga esant ginčui teisme paskirstoma pagal CPK 178 straipsnyje
įtvirtintas įrodinėjimo pareigos taisykles, abi ginčo šalys, pagrįsdamos savo
reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone,
taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo.
Apibendrindama
išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu kaip nagrinėjamos
bylos atveju ginčijama kaina nustatoma pagal CK 198 straipsnio 1 dalies
taisykles. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes kaip įprasta kaina gali būti
vertinama ir rangos sutarties šalių abipusiais susitarimais sulygta tokių pačių
darbų ir medžiagų kaina.
Įrodymai
civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas
įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių
reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai
teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas
ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka
įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas
turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti
grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis
įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta
tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas
reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra
saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis,
180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis).
Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir
visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei
tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Dukštas
v. T. Eitutis, bylos Nr. 3K-3-516/2004).
Šioje byloje
aktuali kaina gali būti nustatoma remiantis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse
išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal teismo nutartį paskyrus ir įstatymo
nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia
įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (177 straipsnio 2 dalis,
216 straipsnis). Tuo atveju, kai ekspertizė – faktų tyrimo procesas yra
atliekamas asmenų, kurie teismo nėra paskirti byloje ekspertais, surašyta
eksperto išvada nelaikoma įrodinėjimo priemonė – eksperto išvada, o priskirtina
kitai įrodinėjimo priemonei – rašytiniam įrodymui. Eksperto išvada teismui nėra
privaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y.
ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos
įrodinėjimo priemonės. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti
motyvuojamas teismo procesiniame sprendime (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu,
gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra
duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti
kritiškai vertinama dalis ekspertizės akto duomenų. Pagrindas kritiškai
vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto
turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada
pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais
panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir
rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai
jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys
neturi išankstinės galios.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl
ginčijamos kainos, nesutiko su teismo eksperto S. M. ekspertizės
akto ir teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės akto išvadomis
motyvuodamas tuo, kad šių ekspertizių aktų išvados nei patvirtina, nei paneigia
ginčijamų atliktų darbų aktų duomenų teisingumą bei pagrįstumą. Teisėjų kolegijos
vertinimu, skundžiamos nutarties turinys rodo, kad apeliacinės instancijos
teismas detaliai neanalizavo šių įrodymų, jų nevertino visų faktinių bylos
aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste. Skundžiamoje nutartyje
nurodyti nesutikimo su aptariamais įrodymais motyvai nėra pakankami ir
reikiamai pagrįsti. Dėl to pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas,
kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 218 straipsnio
reikalavimus.
Reikalavimai apeliacinės
instancijos teismo nutarties turiniui reglamentuojami CPK 331 straipsnyje,
o ne 270 straipsnyje, reglamentuojančiame pirmosios instancijos teismo
sprendimo turinį, todėl kasacinio skundo argumentai apie tai, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų
reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nustatyti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai
yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos nutarties dalį dėl
priteisimo 386 189,84 Lt už atliktus darbus, kurių perdavimas
įformintas atliktų darbų 2006 m. vasario 1-28 d. laikotarpiu 255 414,77 Lt
sumai aktu (T. 2, b. l. 94-97), atliktų darbų 2006 m. kovo 1-17 d.
laikotarpiu 68 496,22 Lt sumai aktu (T. 2, b. l. 91-93) ir
atliktų darbų 2006 m. kovo 1-31 d. laikotarpiu 62 278,85 Lt
sumai aktu (T. 2, b. l. 89, 90) (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Ją naikinant, taip pat panaikintina ir skundžiamos nutarties
dalis dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Nurodyta bylos
dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine
tvarka. Tuo tarpu skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis,
kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo
naudai už atliktus darbus bei nuostoliams atlyginti iš atsakovo priteista
123 932,85 Lt, paliktina nepakeista.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalis, kuriomis
palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d.
sprendimo dalis dėl priteisimo iš atsakovo 386 189,84 Lt už atliktus
darbus ieškovo naudai bei iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistas
20,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas, panaikinti ir šią
bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalį palikti
nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis