VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei V. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-177-1124/2021 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei V. D. dėl nuostolių atlyginimo. Šio teismo sprendimo 28 punkte pažymėta, kad proceso įstatymo nuostatos nenumato naujų įrodymų teikimo galimybės po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi byla buvo išnagrinėta, teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus bei atitinkamus prašymus (išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus) ir grąžino juos ieškovei.

2.       Ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus, t. y. išduoti ieškovės L. B. atstovui advokatui Michail Parchimovič teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymą, suteikiantį teisę gauti iš UAB „Cgates“ šiuos duomenis: kokiam gavėjui (nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą) buvo siunčiami laiškai, sąskaitos ar kita korespondencija adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 12 d., kai ieškovei L. B. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Prašyme nurodė, jog teismui patenkinus šį prašymą, ieškovė galės kreiptis į registrą su prašymu nurodyti bute gyvenusio asmens dabartinį adresą, susisiekti su juo ir gauti teisiškai reikšmingą informaciją apie tai, kokiomis sąlygomis jis gyveno bute. Šiam asmeniui patvirtinus, kad bute jis gyveno nuomos pagrindais, tai bus pagrindas proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjos teigimu, tai leis patikslinti ieškinį dėl prašomos priteisti sumos, nes iki šiol nuompinigiai buvo skaičiuojami pagal skelbimus ir nekilnojamojo turto brokerių pateiktas pažymas, taikant mažiausią sumą. Pažymėjo, jog atsakovas priklauso nuo bute gyvenusio asmens pateiktos informacijos: jeigu buvo gyvenama nuomos pagrindu, atsakove bus V. D. ir bus prašoma atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; jeigu buvo gyvenama panaudos pagrindu, atsakovu bus bute gyvenęs asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės L. B. prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo atsisakė priimti ir grąžino prašymą jį padavusiam asmeniui .

4.       Teismas nurodė, kad civilinė byla Nr. e2-177-1124/2021 šiuo metu yra išnagrinėta, joje priimtas teismo procesinis sprendimas – įsiteisėjęs. Kadangi proceso įstatymo nuostatos nenumato naujų įrodymų teikimo (jų išreikalavimo) galimybės po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teisme taip pat nebevyksta (nėra pradėtas) joks procesas, kuriame galėtų būti sprendžiamas atitinkamas ieškovės prašymas, teismas ieškovės prašymą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovė L. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. priimtą nutartį ir ieškovės L. B. prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Ieškovė nurodo, jog jos prašymas nebuvo grindžiamas ketinimu pateikti naujus įrodymus į jau išnagrinėtą ar kitas nagrinėjamas bylas. Tai, kad teismas nesuprato ieškovės prašymo argumentų, rodo ir tai, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodytas jau išnagrinėtos civilinės bylos numeris, nors prašymas yra pareikštas naujame procese.

5.2.       Ieškovės teigimu, prašymas buvo pateiktas siekiant su teismo pagalba gauti duomenis, kurie leis arba nustatyti atsakovo tapatybę ir pareikšti jam ieškinį, arba pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tolimesni ieškovės procesiniai veiksmai priklausytų nuo tos informacijos, kurią pateiktų asmuo, kurio tapatybę prašoma padėti nustatyti. Teisinis reguliavimas, įskaitant teismų praktiką, leidžiantis pateikti prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo iki ieškinio pateikimo, taip pat buvo nurodytas ieškovės prašyme.

6.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. D. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas 200,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Atsakovė nurodo, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme, o vėliau Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtas tarp ieškovės ir atsakovės iškilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo, nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės. Ieškovei viso bylos nagrinėjimo metu atstovavo profesionalus teisininkas, ieškovė turėjo teisę naudotis visomis CPK jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, ieškovės prašymai dėl įrodymų išreikalavimo buvo išspręsti.

6.2.       Atsakovės teigimu, ieškovė praėjus beveik 4 mėnesiams po bylos pabaigos, teikia analogiškus procesinius prašymus lyg byla dar būtų nagrinėjama. Tai yra akivaizdus CPK 279 straipsnio bei rungimosi principo pažeidimas. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose specialiai nenurodė atsakovės duomenų, be kita ko ieškovė būdama Ukrainos pilietė puikiai žino, jog 827,08 Eur skolos išieškojimas yra ypatingai sudėtingas. Būtent todėl ieškovė dar pirmosios instancijos teisme dėjo maksimalias pastangas, jog būtų atmestas atsakovės prašymas įpareigoti Ieškovę CPK nustatyta tvarka sumokėti 500,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsakovės prašymas buvo atmestas, o tuo pasinaudodama ieškovė iki šiol nevykdo jokių mokėjimų ir tikėtina šiais naujais procesiniais dokumentais toliau didina bylos vedimo išlaidas žinodama, jog atsakovė į juos neatsikirs, nes nenorės didinti patirtų išlaidų.

6.3.       Vien tai, jog teismo nutartis yra glausta, nereiškia, jog ji neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Iš nutarties ir visos bylos medžiagos yra aišku, jog byla tarp šalių išnagrinėta, sprendimas (nutartis) įsiteisėjusi, o proceso teisės normos nesuteikia teisės išreikalauti įrodymų jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties neteisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

8.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir jos prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo tenkinti.

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo

9.       2021 m. gruodžio 1 d. teisme buvo gauti ieškovės papildomi paaiškinimai dėl atsakovės atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių.

10.       CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2021 m. gruodžio 1 d. teisme gautą ieškovės prašymą priimti papildomus paaiškinimus ir spręsdamas atskirojo skundo (ne)pagrįstumo klausimą jų nevertina.

Dėl apeliacinio proceso

11.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

12.       CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimą, numatyta, kad rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, siunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui (2 dalis), taip pat teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (4 dalis). Tačiau nurodytame CPK 199 straipsnyje ir kitose proceso normose nėra tiesiogiai įtvirtinta šalių teisė joms nepalankų rezultatą, susijusį su rašytinių įrodymų išreikalavimu (teismo liudijimo (ne)išdavimu), apskųsti atskiruoju skundu. Tokiu atveju vertintina, ar toks teismo procesinis veiksmas (nutartis) užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

13.       Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė pateikė prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021, kurioje tarp šalių kilęs ginčas jau yra išnagrinėtas bei joje priimtas teismo procesinis sprendimas – įsiteisėjęs. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei buvo atsisakyta išduoti teismo liudijimą jau išnagrinėtoje byloje nesudaro ir negali sudaryti jokių kliūčių išnagrinėtos ir įsiteisėjusios civilinės bylos Nr. e2-177-1124/2021 eigai.

14.       Šią poziciją pagrindžia ir teismų formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, priimti CPK 199 straipsnio pagrindu, negali būti skundžiami atskiraisiais skundais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-882-241/2020; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-335-407/2019; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-464/2018; 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015).

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo padarytas apsirikimas, nutarties rezoliucinėje dalyje netinkamai nurodant nutarties apskundimo tvarką, nesudaro pagrindo nukrypti nuo imperatyvaus teisinio reglamentavimo ir nesuteikia byloje dalyvaujantiems asmenims teisės atskiruoju skundu skųsti apeliacijos objektu negalintį būti teismo procesinį sprendimą (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-512-781/2020).

16.       Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).

17.       Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

18.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis). Apeliacinį procesą nutraukus, dėl atskirojo skundo argumentų nėra pasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19.       Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

20.       Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).

21.       Kaip jau buvo minėta, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama, nekeičia CPK normų turinio ir neeliminuoja jų privalomumo tiek ieškovei, tiek ir pačiam teismui.

22.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė yra kalta dėl pradėto apeliacinio proceso. Dėl šios priežasties atsakovė įgyja teisę reikalauti atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nors atsakovė pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

23.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

24.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties, nutraukti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas