Administracinė byla Nr. I-3036-257/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02491-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,

sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui K. D.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas K. D. (toliau – ir pareiškėjas) į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (158 b. l.). Skundu (10–12 b. l.), rašytiniu prašymu (152 b. l.) pareiškėjas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (2–4, 10–12 b. l.), prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 58 su rūkančiais buvo laikomas nuo 2014-02-05 iki 2014-02-19, nuo 2014-02-26 iki 2014-03-04, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-27, nuo 2014-04-30 iki 2014-06-18, nuo 2014-06-20 iki 2014-07-10, nuo 2014-07-15 iki 2014-07-17. Nurodė, kad yra nerūkantis, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Jam buvo grasinama susidorojimu, buvo liepiama rašyti sutikimą raštu, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis vienoje kameroje. Kelis kartus bandė ignoruoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojus ir nerašė minėto sutikimo, todėl buvo patalpintas į kamerą Nr. 1, po to į Nr. 22, o po to vėl į  kamerą Nr. 1. Jam būnant kameroje Nr. 1 nuo 2014-01-24 iki 2014-02-05 ir nuo 2014-03-18 iki 2014-03-21 skyrė nuobaudą, darė psichologinį spaudimą, kad parašytų sutikimą būti laikomas su rūkančiaisiais. Nurodytais laikotarpiais kamerose Nr. 1 ir Nr. 22 jis buvo vienas, todėl prižiūrėtojai prie jo priekabiavo ir žemino. Būnant kameroje Nr. 1 parašė prašymą įrengti dieninį šviestuvą, jį įrengė, bet šviestuve degė tik viena lempa, o neveikiančią lempą išsinešė elektrikas su prižiūrėtoju. Jis buvo apkaltintas, kad pradangino šviestuvo lempą bei liepė rašyti paaiškinimą. Jam buvo skirta nuobauda ir turėjo sumokėti iš pašalpos už lempą. Kokie Šiaulių tardymo izoliatoriaus operatyviniai darbuotojai ar prižiūrėtojai darė spaudimą ir priekabiavo, jis nežino ir pavardžių negali nurodyti. Neatlaikęs žeminimų, jis du kartus parašė sutikimą, kad būtų laikomas su rūkančiais asmenimis vienoje kameroje. Buvo perkeltas į kamerą Nr. 58, kurioje esantys asmenys rūkė ir jam per parą teko 24 valandas kvėpuoti tabako dūmais. Jo skaičiavimu kameroje Nr. 58 prievarta buvo laikomas 98 paras su rūkančiaisiais ir jo prašymai skirti jį į nerūkančiųjų kamerą buvo ignoruojami. Rašė skundus į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau atsakymai buvo netiesioginiai, o per tuos pačius operatyvinius darbuotojus, kurie jį išsikvietę grasindavo ir versdavo rašyti departamentui, kad pretenzijų neturi ir visi jo norai yra patenkinti.

Pareiškėjas 2014-11-14 išsiuntė prašymą Šiaulių apygardos administraciniam teismui (94–95 b. l.) jo skundo nenagrinėti, o prie skundo pateiktą medžiagą grąžinti jam, tačiau tokį prašymą pareiškėjas atšaukė (96–97, 100–101 b. l.)

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (156 b. l.).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (84–88 b. l.) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

              Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pateiktas skundas yra tapatus pareiškimams administracinėje byloje Nr. I-1295-362/2014 ir administracinėje byloje Nr. I-2174-621/2014. Pareiškėjas nurodė neturtinę žalą patyręs, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kartu su rūkančiaisiais. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014-05-21 priėmė sprendimą (bylos Nr. I-1295-362/2014), kuriuo teismas pareiškėjo K. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014-10-13 sprendime aplinkybių dėl laikymo kartu su rūkančiaisiais nevertino.

               2014-10-28 skunde pareiškėjas nurodo patyręs žalą, nes neva jam padaryta tabako dūmų žala, kurios nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais.

              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

            Atsakovas pažymi, jog tiek 2014-03-04 ir 2014-07-21 pareiškėjo pateiktuose skunduose, tiek 2014-10-28 skunde, šalys yra tapačios bei skundo dalykas ir  pagrindas yra iš esmės tapatus, nes abu skundai grindžiami ta pačia aplinkybe – neva jis buvo laikomas su rūkančiaisiais vienoje kameroje prieš jo valią. Ta aplinkybė, jog pasikeitė skundo reikalavimo dydis (pareiškėjas vietoje 1600 Lt bei 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nauju skundu reikalauja 50 000 Lt  neturtinės žalos atlyginimo), bylos baigčiai įtakos nedaro, nes skundo dalykas išlieka tapatus. Reikalavimo padidinimas ar sumažinimas nelaikomas skundo dalyko pakeitimu.

              Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, prašo skundą palikti nenagrinėtą.             

Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.). Iki šios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rūkymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo.

Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nebuvo pateikęs. Skundą (pareiškimą) teismui pareiškėjas pateikė tik 2014 m. kovo mėnesį,

Pareiškėjas K. D. savo pareiškimuose teismui skundžiasi, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, kad jo prašymai bei maldavimai patalpinti į kameras su nerūkančiais asmenimis buvo tyčia ignoruojami. Atsakovas teismui pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-11-10 pažymą Nr. 61/04-1825 „Dėl K. D.“, iš kurios matyti, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas su skundais, pareiškimais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų į įstaigos direktorių nesikreipė. Priešingai, vietoj galimybės spręsti iškilusias problemas tiesiogiai Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pareiškėjas net keletą kartų kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Visais atvejais kalinamojo skundai būdavo persiunčiami į Šiaulių tardymo izoliatorių. Savo 2014-03-06 ir 2014-03-07 skunduose Kalėjimų departamentui K. D. nurodo, kad jis yra laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis (Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra gautas K. D. 2014-03-03 prašymas Nr. 72/04-1836, kad jis yra rūkantis ir sutinka būti kalinamas kameroje, kurioje laikomi rūkantys suimtieji ir nuteistieji). Pareiškėjas teigia, kad prašymas išgautas prievarta, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo žodžius. Priešingai, savo skunde jis nurodo, kad jei jis būtų perkeliamas į kitą kamerą, tai būtų pati „blogiausia, kur ištisą parą gali žmogus arba sėdėti, arba gulėti. Be to, tai būtų pati šalčiausia kamera ir nemačiusi remonto nuo pastatymo kalėjimo laikų“. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėjas bet kuriuo atveju geriau būtų kameroje su rūkančiais asmenimis (preziumuojant jo nerūkymo faktą), nei bet kurioje kitoje kameroje. Taip pat pareiškėjas, pats sau prieštaraudamas, skunde nurodo, kad prašymą, jog yra rūkantis, parašė savo noru, nes žinojo, kad kitą dieną bus etapuojamas į Kauno tardymo izoliatorių. Jo teiginiai, kad bijojo kitų įstaigoje laikomų asmenų fizinio susidorojimo, nepagrįsti jokiais įrodymais ir neturi jokio teisinio pagrindo.  Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, priešingai nei teigia pats ieškovas, geranoriškai ir pagal savo kompetenciją bendraudavo su kalinamuoju, siūlė įvairias problemų sprendimo galimybes – 2014-03-03 pareiškėjas bendravo su Šiaulių tardymo izoliatorius direktoriumi, kuris patikino, kad jo problemos bus išspręstos. Taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gauti 2014-03-21 K. D. prašymai Nr. 71/04-1892 ir Nr.71/04-1893, kuriuose pareiškėjas atsisako Kalėjimų departamentui siųstų 2014-03-06 ir 2014-03-07 skundų ir prašo jų nebenagrinėti, nes juose išdėstytos problemos aptartos ir išspręstos, tai dar kartą įrodo, jog įstaigos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, veikė teisėtai, nesudarydami blogesnių sąlygų pareiškėjui ir neišskirdami jo iš kitų kalinamųjų (žr. administracinė byla Nr., I-1295-362/2014).

Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, anot kurios, tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerūkančiųjų teisės, o ne rūkančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerūkančiųjų teisių į sveiką aplinką užtikrinimas, o ne rūkančiųjų interesai, pareiškėjo abstraktūs ir neįrodyti argumentai dėl rūkančiųjų laikymo su nerūkančiaisiais nelaikytini neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.

Akcentuoja, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1295-362/2014 priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo K. D. skundą dėl neturtinės žalos dėl laikymo kamerose su rūkančiais asmenimis Šiaulių tardymo izoliatoriuje priteisimo. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendė, jog byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas iš tiesų per skundžiamą laikotarpį būtų teikęs prašymą nebūti laikomam su rūkančiaisiais (prašymai ir skundai buvo rašomi jau išvykus iš Šiaulių TI), Šiaulių TI veiksmų neteisėtumas neužtikrinant pareiškėjui kalinimo sąlygų kartu su nerūkančiais asmenimis byloje nėra nustatytas, teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad jis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl apgyvendinimo atskirai nuo rūkančiųjų, nes Šiaulių tardymo izoliatorius patvirtino, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į administraciją raštu nesikreipė, o skundą teismui padavė tik 2014-03-04, t. y. jau išvykęs iš Šiaulių TI. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, galinčius būti pagrindu spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas teismui nepateikė. Byloje esantys rašytiniai duomenys, skunduose ir pareiškimuose dėstomų aplinkybių nesutapimas, prieštaravimas sudaro pagrindą jo argumentus, nepatvirtintus objektyviais, įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis, atmesti kaip nepagrįstus. Nenustačius vienos iš būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.

Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, kad nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, skundžiamas laikotarpis labai neilgas, negalėjęs ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Byla dėl pareiškėjo K. D. skundo dalies už laikotarpį nuo 2014-02-05 iki 2014-02-19 ir nuo 2014-02-26 iki 2014-03-04 nutrauktina, o kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas K. D. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 50 000 Lt žalos atlyginimą periodiškai už laikotarpį nuo 2014-02-05 iki 2014-07-17. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, nurodant, kad jis buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis.

Iš prie šios administracinės bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-1295-362/2014 matyti, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurioje pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildino iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-02-05 iki 2014-02-19, nuo 2014-02-26 iki 2014-03-04 buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, sprendimas byloje yra įsiteisėjęs, nes nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas. Išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo išanalizuoti analogiški pareiškėjo aiškinimai ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Administracinėje byloje yra pareiškėjo skundai Šiaulių tardymo izoliatoriui, pareiškėjo prašymas jo 2014-01-15 skundo nenagrinėti, kadangi skunde minimi klausimai išspręsti vietoje, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas, įsakymas skirti pareiškėjui nuobaudą pradanginus vieną dieninio apšvietimo lempą ir kt. dokumentai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas bylą nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismas bylą dėl pareiškėjo K. D. skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014-02-05 iki 2014-02-19 ir nuo 2014-02-26 iki 2014-03-04 dėl pareiškėjo laikymo vienoje kameroje su rūkančiaisiais nutraukia, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip paminėta aukščiau, pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014-03-21 iki 2014-07-17, nes periodiškai buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kartu su rūkančiais asmenimis. Naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Atsakovas pateikė 2014 m. kovo 3 d. (79 b. l.) ir 2014 m. kovo 21 d. (78 b. l.) rašytinius K. D. prašymus Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, kad jis sutinka būti kalinamas kameroje, kurioje laikomi rūkantys suimtieji arba nuteistieji. Todėl pareiškėjo aiškinimas, kad jis laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis ir tuo jam daroma neturtinė žala, yra visiškai nepagrįstas. Kaip skunde nurodė pats pareiškėjas, jis negali nurodyti, kokie Šiaulių tardymo izoliatoriaus operatyviniai darbuotojai ar prižiūrėtojai darė spaudimą ir priekabiavo prie jo, kad jis rašytų paminėtus prašymus (78, 79 b. l.), nes nežino pavardžių, todėl teismas tokių aplinkybių taip pat negali patikrinti ir toks pareiškėjo aiškinimas yra subjektyvus, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Juo labiau, pareiškėjas, nors ir nežinodamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų pavardžių, kurie, jo teigimu, darė spaudimą ir priekabiavo prie jo, kad jis rašytų sutikimus būti laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis, neskundė pareigūnų veiksmų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui ar institucijoms, kurių kompetencija ištirti tokias aplinkybes, nors tokią galimybę pareiškėjas turėjo, turi ir dabar. Nuo 2014-03-21 pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, neteikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui naujų prašymų (skundų), kad būtų perkeltas į nerūkančiųjų kameras bei raštu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl laikymo sąlygų ir sveikatos būklės nesikreipė (81 b. l.). Be to, skunde pareiškėjas ( 10–12 b. l.) nurodė, kad buvo patalpintas į 1 kamerą, po to į 22, o po to vėl į 1 kamerą, o laikotarpiais nuo 2014-01-24 iki 2014-02-05 ir nuo 2014-03-18 iki 2014-03-21 kamerose Nr. 1 ir Nr. 22 jis buvo vienas, todėl prižiūrėtojai prie jo priekabiavo ir žemino. Tokios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės iš dalies vertintinos kritiškai, nes kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-11-05 pažymos „Dėl K. D.“ Nr. 69/06-5186, pareiškėjas niekada nebuvo kameroje Nr. 22.

Taigi, neturtinę žalą turi įrodyti pareiškėjas, taip pat pareiškėjas turi nurodyti faktines aplinkybes, kurias teismas galėtų patikrinti. Šiuo atveju administracinėje byloje esantys rašytiniai dokumentai paneigia pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes, pareiškėjo aiškinimai yra prieštaringi, todėl atmestini kaip nepagrįsti, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Bylą dėl pareiškėjo K. D. skundo dalies už laikotarpį nuo 2014-02-05 iki 2014-02-19 ir nuo 2014-02-26 iki 2014-03-04 nutraukti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjo K. D. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja                                                                      Laisvutė Kartanaitė