Administracinė byla Nr. eI3-8107-1114/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04738-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 55.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
sekretoriaujant L. P.,
dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei D. T.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. G. ir S. G. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjai M. G. ir S. G. (toliau ir – Pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) pripažinti, kad Vilniaus rajono savivaldybė neteisėtai nustatė žemės sklypo (adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Žemės sklypas) naudojimo apribojimus, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau ir – atsakovė, Administracija) 2023-03-09 raštą Nr. A33(1)-2330 (toliau ir – Skundžiamasis sprendimas); 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti Pareiškėjų 2023-02-09 prašymą Nr. A34(1)-1201; 4) priteisti Pareiškėjų naudai iš Administracijos Pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. 2021 m. kovo mėn. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir– Tarnyba) pranešimu Pareiškėjai buvo informuoti, jog nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui (toliau ir – Įstatymas) pasikeitė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reglamentavimas žemės gelmių išteklių telkinių teritorijose. Kadangi Žemės sklypas patenka į parengtiniai išžvalgytą žvyro telkinį (Zujūnai III), kuriame ištekliai nėra patvirtinti (aprobuoti), žemės sklypams (jų dalims), išsidėsčiusiems minėto telkinio teritorijoje, naudojimo apribojimai Įstatymu netaikomi.
3. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Tarnybos raštu, 2021-04-19 pateikė Administracijai prašymą inicijuoti Administracijos direktoriaus 2017-02-21 sprendimu Nr. KADI-86 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (TPD registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) keitimą prijungiant Žemės sklypą.
4. 2021-05-12 raštu Administracija atsisakė tenkinti Pareiškėjų 2021-04-19 prašymą motyvuodama, jog Žemės sklypas patenka į naudingųjų išteklių teritoriją, Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, tryliktasis skirsnis). Tačiau Atsakovė nenurodė teisinio pagrindo, kodėl po Įstatymo įsigaliojimo ji vis dar Žemės sklypui taiko specialias naudojimo sąlygas.
5. 2021-11-29 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus (toliau ir - NŽT) vedėjo sprendimu Nr. 48SK-4622-(14.48.111E.) viešajame registre buvo panaikintos Žemės sklypui įregistruotos specialios naudojimo sąlygos: 1) Žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, tryliktasis skirsnis); 2) Dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis).
6. NŽT išregistravus Žemės sklypui taikytus specialius apribojimus, 2022-05-12 Pareiškėjai pateikė Atsakovei prašymą leisti rengti Žemės sklypo detalųjį planą su tikslu pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą. 2022-06-20 Atsakovė atmetė Pareiškėjų 2022-05-12 prašymą pasikartodama, kad Žemės sklypas yra naudingų iškasenų teritorijoje, Žemės sklype yra užregistruotos ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, 13 skirsnis). Akcentuotina, kad NŽT sprendimu Žemės sklypui taikytos specialios naudojimo sąlygos: Žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, 13 skirsnis) buvo išregistruotos dar 2021-11-29 Įstatymo, įsigaliojusio 2020-01-01 pagrindu. Tačiau Atsakovė, priimdama sprendimus Pareiškėjų atžvilgiu, aukštesnės galios teisės aktais nesirėmė ir situacijos atidžiai bei rūpestingai neišanalizavo.
7. 2022-11-22 Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu inicijuoti Vilniaus rajono Bendrojo plano korektūrą/korekciją pašalinant iš Vilniaus rajono savivaldybės Bendrojo plano išžvalgyto žvyro telkinio (Zujūnai III) apsaugos zoną esančią Žemės sklype. Atsakovė Pareiškėjų 2022-11-22 prašymą atmetė remdamasi anksčiau nurodytais motyvais
8. 2022-11-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1190 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotos paskutinės Žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: 1) Aerodromo apsaugos zonos (III skyrius, pirmasis skirsnis); 2) Dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis). Taigi nuo 2022-11-30 viešajame registre Žemės sklypui nėra registruotų apribojimų ar specialių naudojimosi sąlygų.
9. Pareiškėjai, įvertindami informacijos prieštaringumą: Atsakovės teiginius, jog Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, 13 skirsnis), bei viešajame registre esančią informaciją, pagal kurią Žemės sklypui netaikomos specialios naudojimo sąlygos, 2023-01-24 kreipėsi į Tarnybą su prašymu pašalinti iš Žemės gelmių registro detaliai išžvalgyto Zujūnų III žvyro telkinio apsaugos zoną. Tarnyba, atsakydama į 2023-01-24 Pareiškėjų prašymą nurodė, kad apie detaliai išžvalgytus telkinius nuo 2020-01-01 neišskiriamos apsaugos zonos, kadangi tokių zonų išskyrimo procedūra nėra numatyta teisės aktuose. Žemės sklypas patenka į parengtiniai išžvalgyto Zujūnų III telkinio teritoriją, kurioje nuo 2020-01-01 netaikomi žemės naudojimo apribojimai, numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnyje.
10. 2023-02-08 Pareiškėjai pateikė Atsakovei Tarnybos 2023-01-24 raštą ir pakartotinai paprašė leisti rengti Žemės sklypo detalųjį planą keičiant Žemės sklypo naudojimo būdą, kadangi Žemės sklypui teisės aktais nėra nustatytų specialių naudojimo sąlygų ar kitų apribojimų. Tačiau Atsakovė 2023-03-09 Skundžiamuoju sprendimu atmetė Pareiškėjų prašymą motyvuodama tuo pačiu pagrindu - Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, 13 skirsnis), pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į naudingųjų išteklių teritoriją, kurioje statyba galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą.
11. Taigi Atsakovė atsisako tenkinti Pareiškėjų prašymą ignoruodama Nekilnojamojo turto registro ir Tarnybos informaciją bei Įstatymą, neteisėtai, peržengiant kompetencijos ribas, nustatydama specialias naudojimo sąlygas Žemės sklypui. Atsakovės Skundžiamasis sprendimas yra nemotyvuotas ir teisiškai nepagrįstas, pažeidžiantis gero viešojo administravimo principą bei Pareiškėjų konstitucinę teisę nekliudomai naudotis turtu.
12. Specialios žemės naudojimo sąlygos nustatomos tik Įstatymu ir taikomos Nekilnojamojo turto registre įregistravimo laikotarpiu. Įsigaliojus Įstatymui Pareiškėjų Žemės sklypui buvo panaikintos visos specialios naudojimo sąlygos ir apribojimai. Tarnybos raštai patvirtina, kad apie detaliai išžvalgytus telkinius neišskiriamos apsaugos zonos, kadangi tokių zonų išskyrimo procedūra nėra numatyta Įstatyme. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog Žemės sklypui nėra nustatytų juridinių faktų ar specialių žemės naudojimo sąlygų. Skundžiamuoju sprendimu Atsakovė teigia, kad Pareiškėjų prašymas prieštarauja bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477, (toliau ir – Bendrasis planas) sprendiniams. Akcentuotina, kad Skundžiamasis sprendimas bei Bendrasis planas prieštarauja Įstatymui, Nekilnojamojo turto registre esančiai informacijai, viešajam interesui, riboja Pareiškėjų teisę disponuoti nekilnojamuoju turtu. Įstatymas yra aukštesnės galios teisės aktas, todėl teritorijų planavimo dokumentai turi būti parengti laikantis jo taip nesukuriant kolizijos tarp teisės aktų. Atsakovė, nustačiusi Žemės sklypui specialias naudojimosi sąlygas, viršijo kompetenciją, pažeidė viešąjį interesą, leidžiantį viešojo administravimo subjektui tiek, kiek nustato įstatymai. Atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas yra įpareigota savo veikloje vadovautis atsakingo valdymo principu, privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai užtikrindama, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų ir konstitucinių principų. Atsakovė, žinodama, kad pasikeitė teisinis reglamentavimas išvalgytų telkinių/teritorijų atžvilgiu, privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir inicijuoti Bendrojo plano sprendinių pakeitimus panaikinant specialias naudojimo sąlygas išžvalgytuose telkiniuose/teritorijose. Tačiau šiuo atveju Atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nevykdė savo pareigų, tik atsainiai atmesdavo bet kokį pagrįstą Pareiškėjų prašymą taip suvaržydama jų konstitucines teises. Apibendrinant išdėstyta pažymėtina, kad Atsakovės Skundžiamasis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Įstatymą bei kitus, aukščiau išdėstytus, teisės aktus, todėl yra naikintinas.
13. Skundžiamasis sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant įstatymų viršenybės principą, pareigą atidžiai ir rūpestingai išanalizuoti susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją. Skundžiamasis sprendimas pažeidžia teisės aktus, o jo sprendinių turinys neatitinka teisės normų reikalavimų. Skundžiamajame sprendime nenurodyti argumentai ir įrodymai, teisinis pagrindas, kuo remiantis viešojo administravimo subjektas priėmė sprendimą nesivadovauti Įstatymu, LR teritorijų planavimo įstatymu ir Nekilnojamojo turto registro informacija, kokiu pagrindu Atsakovė, viršydama suteiktą kompetenciją, nustatė Žemės sklypui specialias naudojimosi sąlygas apribodama Pareiškėjų teises disponuoti turtu. Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamasis sprendimas priimtas pažeidžiant teisinį reglamentavimą, bei viešojo administravimo principus, viršijant kompetenciją, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
14. Vadovaujantis Kasacinio ir Konstitucinio teismų suformuota praktika, specialios žemės naudojimo sąlygos ir(ar) bet kokie apribojimai naudotis nekilnojamuoju turtu gali būti nustatyti tik įstatymu. Kaip minėta, Įstatymas panaikino anksčiau Žemės sklypui nustatytas specialias naudojimosi sąlygas, NTR registre Žemės sklypui taip nėra registruotų naudojimosi ar kitokių apribojimų. Tačiau Atsakovė, neturėdama teisėto pagrindo, Žemės sklypui pritaikė specialias naudojimosi sąlygas taip apribodama Pareiškėjų teises disponuoti nekilnojamuoju turtu. Atsakovė, Bendruoju planu ir Skundžiamuoju sprendimu apribojusi Pareiškėjų nuosavybės teises viršijo savo kompetenciją, pažeidė LR Konstituciją ir Konstitucinio teismo suformuotą praktiką, todėl Skundžiamasis sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
15. Teismo posėdžio metu Pareiškėjų atstovė paaiškino, kad Pareiškėjai turi Žemės sklypą, kuris šiuo metu yra žemės ūkio paskirties; Pareiškėjai nori Žemės sklype statyti namą, tam ir įsigijo Žemės sklypą, nes tai galima pagal Bendrąjį planą, bet tam visų pirma reikia pakeisti Žemės sklypo paskirtį. Po teisinio reguliavimo pakeitimo apribojimai vis dar buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, gal dėl to savivaldybė rėmėsi NTR duomenimis, bet buvo imtasi veiksmų ir NŽT sprendimu apribojimai NTR buvo panaikinti. Pagal Įstatymą ir viešojo registro duomenims nėra pagrindo taikyti specialiuosius žemės naudojimo apribojimus. Administracija remiasi išimtinai Bendruoju planu, jog neatitinka Bendrojo plano; pagal Bendrąjį planą sklypas yra tam tikroje teritorijoje, tačiau pagal Įstatymą jam neturi būti taikomi specialieji žemės naudojimo apribojimai. Pagal teismų praktiką – Bendrasis planas negali prieštarauti Įstatymui, Bendrasis planas parengtas galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui; savivaldybė turi koreguoti Bendrojo plano sprendinius. Pagal Administraciją, su Žemės sklypu nieko negalima daryti, kol nebus išžvalgyti ištekliai (ištekių išžvalgymas labai lėtas procesas). Administracijos atsakymas neišsamus, tuo labiau, kad į Administraciją Pareiškėjai kreipėsi kelis kartus. Administracija nurodė, kad viršesnis yra kitas registras, bet teisinio pagrindo Administracija nenurodo jokio. Pareiškėjai palaiko skundą visa apimtimi, palaiko visus savo argumentus.
16. Atsakovė atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Pažymėjo, kad Pareiškėjai skunde nenurodė nė vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, leidžiančių panaikinti Skundžiamąjį sprendimą.
18. 2023-02-09 Atsakovė gavo pareiškėjų prašymą inicijuoti detaliojo plano rengimą. Išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsniu, remdamasi Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-12-18 nutarimu Nr. 1265, 2 punktu ir 9 punktu, Atsakovė pareiškėjus informavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius (toliau ir – Planavimo organizatorius) negali tenkinti pareiškėjų pasiūlymo pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos, padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, kadangi planavimo tikslas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Skundžiamuoju sprendimu Atsakovė taip pat pranešė, kad Pareiškėjų Žemės sklypas patenka į naudingųjų išteklių teritoriją, kurioje statyba galima, pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą. Atsakovė pažymėjo, kad Bendrojo plano sprendiniai atitinka tiek Žemės gelmių registro, tiek geoportal.lt duomenis.
19. Atsakovė pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477 patvirtino Bendrojo plano sprendinius. Daro išvadą, kad keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, turi būti laikomasi žemės sklypo naudojimo ir būdo keitimo tvarkos bei užtikrinama, jog keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendro plano dalimi – specialiuoju planu) ir vietovės lygmens bendruoju planu. Akcentuoja, kad Pareiškėjų Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai yra taikomi ūkinės veiklos apribojimai - „naudingųjų iškasenų telkinys“, statyba jame galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivuojant teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą. Ūkinės veiklos apribojimai yra detalizuojami U zonos bendrojo plano brėžinio grafiniuose žymėjimuose ir aprašyti bei įtvirtinti U zonos bendrojo plano aiškinamajame rašte, kuris, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau-LVAT) praktikoje pateiktais išaiškinimais, yra laikomas Bendrojo plano sudėtine dalimi (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-914-662/2017, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016). Akcentuoja, kad „U“ zonos bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, o aiškinamasis raštas yra šio norminio administracinio akto sudėtinė dalis. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Iš prie atsiliepimo pateiktos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrojo plano ištraukos matyti, kad Pareiškėjų Žemės sklypui taikomi ūkinės veiklos apribojimai (o ne specialios naudojimo sąlygos, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjai), kurie buvo išvardyti Skundžiamajame sprendime, kas įrodo, kad Skundžiamasis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
20. Pareiškėjų skundo 10 punkte teigiama, kad „2023-03-09 atsakovė atmetė pareiškėjų prašymą motyvuodama tuo pačiu pagrindu - žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, 13 skirsnis)“. Toks Pareiškėjų teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes Atsakovė atmetė Pareiškėjų prašymą motyvuodama, kad planavimo tikslai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, Žemės gelmių registro ir geoportal.lt duomenims. Iš prie atsiliepimo pateiktos ištraukos iš Tarnybos Žemės gelmių registro matyti, kad Pareiškėjų Žemės sklypas patenka į Zujūnų III parengtinai išžvalgyto žvyro karjero teritoriją ir Atsakovė pagrįstai pažymėjo, kad statyba tokiame Žemės sklype bus galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą. Taigi, rengdama Skundžiamąjį sprendimą, duomenų, kad Pareiškėjų Žemės sklypui netaikomi Žemės gelmių registre numatyti sprendiniai, Atsakovė neturėjo.
21. Atsakovės manymu, Skundžiamasis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) nuostatas.
22. Tarnyba atsiliepime paaiškino, kad Tarnyba, remdamasi Žemės gelmių registro ir Valstybinės geologijos informacinės sistemos duomenimis, patvirtina, jog Žemės sklypas yra Zujūnų III žvyro telkinio (Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Zujūnų sen.) parengtiniai išžvalgytų išteklių plote.
23. Nurodo, kad Tarnyba 2021-03-02 gavo vieno iš Pareiškėjų S. G. prašymą, kuriuo jis prašė paaiškinti, kaip Žemės sklype taikomos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apribojimas.
24. Tarnyba išnagrinėjo šį prašymą ir 2021-03-23 raštu Nr. (7)-1.7-2083 pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypų naudojimo apribojimus išžvalgytų žemės gelmių išteklių telkinių teritorijose nustato Įstatymas. Vadovaujantis Įstatymo 109 straipsnio 1 dalimi, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos žemės sklypams, kurie patenka į aprobuotų atviru kasybos būdu išgaunamų žemės gelmių išteklių telkinių teritoriją. Atsižvelgus į tai, kad Žemės sklypas patenka į parengtiniai išžvalgytą žvyro telkinį (Zujūnai III), kuriame žemės gelmių ištekliai nėra aprobuoti, todėl žemės sklypams (jų dalims), išsidėsčiusiems minėto telkinio teritorijoje, naudojimo apribojimai, numatyti Įstatymo 109 straipsnio 2 dalyje, netaikomi.
25. 2023-01-24 Pareiškėjai vėl kreipėsi į Tarnybą su prašymu „pašalinti išžvalgyto žvyro telkinio (Zujūnai III) apsaugos zoną esančia sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Zujūnų kaime iš Žemės gelmių registro duomenų, kadangi paminėtas sklypas patenka į parengtinai išžvalgytą žvyro telkinį“. Atsakydama į šį prašymą, Tarnyba 2023-02-03 raštu Nr. (7)-1-7-524 Pareiškėjams paaiškino, jog apie detaliai išžvalgytus telkinius neišskiriamos apsaugos zonos, kadangi tokių zonų išskyrimo procedūra nėra numatyta teisės aktuose.
Teismas
konstatuoja:
26. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Skundžiamojo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai prašo: 1) pripažinti, kad Vilniaus rajono savivaldybė neteisėtai nustatė Žemės sklypo naudojimo apribojimus, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 2) panaikinti Administracijos Skundžiamąjį sprendimą; 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti Pareiškėjų 2023-02-09 prašymą Nr. A34(1)-1201; 4) priteisti Pareiškėjų naudai iš Administracijos Pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta:
27.1. 2023-03-27 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, Žemės sklypo plotas ir žemės ūkio naudmenų plotas yra 1,7000 ha; 1/5 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso M. G., 4/5 Žemės sklypo asmeninės nuosavybės priklauso S. G.; nuo 2023-01-01 galioja žyma „teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: dirvožemio apsauga žemės ūko paskirties žemės sklypuose (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis); nuo 2023-01-01 taip pat galioja žyma „teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: aerodromo apsaugos zonos (III skyrius, pirmasis skirsnis).
27.2. 2021-03-02 Pareiškėjo S. G. prašyme, adresuotame Tarnybai, prašoma paaiškinti, kaip Žemės sklype taikomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apribojimas: XXIII. Naudingųjų iškasenų telkiniai plotas 1,7 ha (įregistravimo pagrindas 2012-07-17 NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 48 SK-(14.48.111.)-935.
27.3. 2021-03-23 raštu Nr. (7)-1.7-2083 Tarnyba, atsakydama į Pareiškėjo S. G. paklausimą, paaiškino, kad žemės sklypų naudojimo apribojimus išžvalgytų žemės gelmių išteklių telkinių teritorijose nustato Įstatymo 109 straipsnio nuostatos; pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos žemės sklypams, kurie patenka į aprobuotų atviru kasybos būdu išgaunamų žemės gelmių išteklių telkinių teritoriją. Žemės sklypas patenka į parengtiniai išžvalgytą žvyro telkinį (Zujūnai III), kuriame ištekliai nėra patvirtinti (aprobuoti), todėl žemės sklypams (jų dalims), išsidėsčiusiems minėto telkinio teritorijoje, naudojimo apribojimai, numatyti aukščiau nurodyto straipsnio 2 dalyje (VI skyrius, tryliktasis skirsnis), netaikomi. Pažymėjo, jog nuo 2020-01-01 įsigaliojus Įstatymui, pasikeitė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reglamentavimas žemės gelmių išteklių telkinių teritorijose.
27.4. 2021-05-12 raštu Atsakovė, atsakydama į Pareiškėjo A. G. 2021-04-19 prašymą inicijuoti Administracijos direktoriaus 2017-02-21 sprendimu Nr. KADI-86 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Geležių k., detaliojo plano patvirtinimo“ (TPD registracijos (duomenys neskelbtini)) patvirtinto detaliojo plano (toliau ir – Detalusis planas) keitimą, prijungiant žemės ūkio paskirties Žemės sklypą, įvertinusi Pareiškėjų nurodytus planavimo tikslus (prijungti prie Detaliuoju planu suformuoto skl. Nr. 2 Žemės sklypą (toliau-Žemės sklypai), keisti žemės ūkio pagrindinę naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemės), informavo, kad tenkinti Pareiškėjų prašymo negali, kadangi pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypai yra naudingųjų išteklių teritorijoje, kurioje statyba galima, pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą. Atsakovė pažymėjo, kad abiem minėtiems žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, tryliktasis skirsnis). Vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, informavo, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kurioms rengiami šioje dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla. Informavo, kad Įstatymo 12 straipsnis nustato Įrašų ir (ar) žymų apie šiame įstatyme nurodytą teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimą arba pakeitimą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje pabaigą.
27.5. 2022-06-20 raštu Nr. A33(1)-6221 Atsakovė, atsakydama į Pareiškėjų 2022-05-12 prašymą, informavo, kad Žemės gelmių registro valdytojas ir tvarkytojas yra Tarnyba. Tarnyba organizuoja ir atlieka valstybinius geologinius tyrimus, reguliuoja žemės gelmių naudojimą ir apsaugą, kontroliuoja tiesioginius ir distancinius žemės gelmių tyrimus, formuoja ir valdo valstybinę geologijos informacijos sistemą. Žemės gelmių registro duomenys naudojami rengiant savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) savivaldybės dalies bendrąjį planą, pagal Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 98.5 punktą, 187.5 punktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrajame plane Zujūnų III žvyro telkinio ribos atitinka Žemės gelmių registro duomenis. Be to, pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniu, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjų prašymui Atsakovė pritarti negali.
27.6. 2022-11-22 prašymu, adresuotu Atsakovei, Pareiškėjai prašė inicijuoti Bendrojo plano korektūrą/korekciją – pašalinti iš Bendrojo plano išžvalgyto žvyro telkinio (Zujūnai III) apsaugos zoną, esančią Žemės sklype, kadangi pagal Tarnybos 2021-03-23 raštą Nr. (7)-1.7-2083 žemės sklypams naudojimo apribojimai netaikomi.
27.7. 2023-01-24 prašymu, adresuotu Tarnybai, Pareiškėjai prašė pašalinti išžvalgyto žvyro telkinio (Zujūnai III) apsaugos zoną, esančią Žemės sklype, iš Žemės gelmių registro duomenų, kadangi Žemės sklypas patenka į parengtinai išžvalgytą žvyro telkinį (Zujūnai II), kuriame ištekliai nėra patvirtinti (aprobuoti), todėl Žemės sklypui naudojimo apribojimai, numatyti Įstatymo 109 straipsnio nuostatos 2 dalyje neturėtų būti taikomi.
27.8. 2023-02-03 raštu Nr. (7)-1-7-524 Tarnyba, atsakydama į Pareiškėjų 2023-01-24 prašymą pašalinti iš Žemės gelmių registro detaliai išžvalgyto Zujūnų III žvyro telkinio apsaugos zoną, paaiškino, kad apie detaliai išžvalgytus telkinius neišskiriamos apsaugos zonos, kadangi tokių zonų išskyrimo procedūra nėra numatyta teisės aktuose. Tarnyboje 2021 metais jau buvo išnagrinėta Pareiškėjų turimo Žemės sklypo padėtis naudingųjų iškasenų telkinių atžvilgiu. Tarnybos 2021-03-23 raštu Nr. (7)-1.7-2083 Pareiškėjai buvo informuoti, jog minėtas sklypas patenka į parengtiniai išžvalgyto Zujūnų III telkinio teritoriją, kurioje netaikomi žemės naudojimo apribojimai, numatyti Įstatymo 109 straipsnyje. Priminė, kad ši įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2020-01-01. Po šios nuostatos įsigaliojimo detaliai ir parengtiniai išžvalgyto Zujūnų III telkinio ribos nesikeitė, tačiau pasikeitė skirtingu detalumu ištirtuose telkinio plotuose taikomų apribojimų pobūdis. Tuo atveju, jeigu Pareiškėjų turimos žemės nuosavybės dokumentuose yra įrašytas žemės naudojimo apribojimas naudingųjų iškasenų telkinių atžvilgiu, dėl jo panaikinimo patarė kreiptis į NŽT Vilniaus skyrių arba Registrų centro Vilniaus padalinį.
27.9. 2023-02-08 prašyme, adresuotame Atsakovei, Pareiškėjai nurodė, kad 2021-05-12 buvo gautas Atsakovės atsisakymas Nr. A34(1)-3049 leisti rengti detalųjį planą Žemės sklype, pagrindinis atsisakymo motyvas buvo tai, kad Žemės sklypas yra naudingų iškasenų teritorijoje, kurioje statyba galima, pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploatacija, rekultivuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą. Tai pat buvo paminėta, kad Žemės sklype yra užregistruotos ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: „Žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, 13 skirsnis).“ Nurodo, kad 2023-01-24 Pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą kaip Žemės gelmių registro valdytoją su prašymu pašalinti iš Žemės gelmių registro Zujūnų III žvyro telkinio apsaugos zoną. 2023-02-03 gavo Tarnybos atsakymą Nr. (7)-1-7-524, kuriame parašyta, kad aplink Zujūnų III žvyro telkinį apsaugos zonos Žemės gelmių registre neišskiriamos ir tai, kad nuo 2020-01-01 pasikeitė skirtingu detalumu ištirtuose telkinio plotuose taikomų apribojimų pobūdis. Konstatuojama, kad Žemės sklype jokių apribojimų statyti nėra. Gautas nedviprasmiškas Tarnybos atsakymas (du raštai), kad jokių apribojimų statybai dėl naudingų iškasenų Žemės sklype nėra. Žemės sklype užregistruotos ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: „Žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, 13 skirsnis)“ panaikintos. Pagal Įstatymo 109 straipsnio nuostatą specialios žemės naudojimo sąlygos taikomos žemės sklypams, kurie patenka į aprobuotų atvirų kasybos būdu išgaunamų žemės gelmių išteklių telkinių teritoriją. Žemės sklypas patenka į parengtinai išžvalgytą žvyro telkinį (Zujūnai III), kuriame ištekliai nėra patvirtinti, todėl žemės sklypams, kurie patenka į šią teritoriją naudojimo apribojimai Įstatymo 109 straipsnio 2 dalyje (VI skyrius, 13 skirsnis) netaikomi. Bendrojo plano nuostatų dalis, kurioje apibrėžta, kad naudingų iškasenų teritorijoje statyba galima tik pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją ir rekultivavus teritoriją, negali būti taikoma Žemės sklypui, nes būtent šioje Zujūnų III žvyro telkinio dalyje šio apribojimo nėra. Pakartotinai prašo leisti rengti detalųjį planą su tikslu pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą į G1 (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), K (komercinės paskirties objektų teritorijas), sudalinti teritoriją sklypais ir nustatyti statybos reglamentus.
27.10. 2023-03-09 Skundžiamuoju sprendimu Atsakovė, atsakydama į Pareiškėjų 2023-02-09 prašymą inicijuoti detaliojo plano rengimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsniu, remdamasi Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-12-18 nutarimu Nr. 1265, 2 punktu ir 9 punktu, informavo, kad Administracijos direktorius (Planavimo organizatorius) negali tenkinti Pareiškėjų pasiūlymo pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos, padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, kadangi planavimo tikslas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Žemės sklypas patenka į naudingųjų išteklių teritoriją, kurioje statyba galima, pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą. Pažymėjo, kad Bendrojo plano sprendiniai atitinka tiek Žemės gelmių registro, tiek geoportal.lt duomenis. Nurodė, kad šis raštas laikomas Planavimo organizatoriaus priimtu motyvuotu sprendimu atmesti Planavimo iniciatoriaus pasiūlymą bei raštišku planavimo iniciatoriaus informavimu apie priimtą sprendimą.
27.11. Atsakovė į bylą pateikė ištrauką iš Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrojo plano, iš kurios matyti, kad Žemės sklypas patenka naudingųjų iškasenų telkinį „Zujūnai III“, Bendrajame plane nurodyta, kad naudingųjų iškasenų telkiniui „Zujūnai III“ taikomi „ūkinės veiklos apribojimai“ – „naudingųjų iškasenų telkinys“, „statyba galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą.
27.12. Atsakovė į bylą pateikė ištrauką iš Tarnybos Žemės gelmių registro (telkinio kodas 735), kad Žemės sklypas patenka į Telkinį pavadinimu „Zujūnai III“, išteklių rūšis – žvyras, geologinis tyrimo etapas „parengtinai išžvalgyti ištekliai“.
27.13. Tarnyba į bylą pateikė Zujūnų III žvyro telkinio planą, kuriame pažymėtas detaliai išžvalgytų išteklių plotas ir parengtinai išžvalgytų išteklių plotas, matyti, kad Žemės sklypas patenka į parengtinai išžvalgytų išteklių plotą.
27.14. Tarnyba į bylą pateikė Telkinio/perspektyvaus ploto pasą, kuriame nurodyta, kad telkinio „Zujūnai III“, kurio Nr. 735, iškasenų rūšis – žvyras, tyrimas – žvalgyba – atliktas 1990 m. ir 2000 m., telkinio būklė – nenaudojamas (ištekliai pasyvūs) nuo 1990-01-01; parašyta pastaba, kad telkinys išžvalgytas valstybės biudžeto lėšomis.
28. Įstatyme nustatyta:
28.1. Šis įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos (toliau – Įstatyme nurodytos teritorijos), reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, sudaro teisines prielaidas šiame įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre; Įstatymo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose (1 straipsnis).
28.2. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Įstatymas; kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (4 straipsnio 1 dalis); rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kurioms rengiami šioje dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla (4 straipsnio 2 dalis).
28.3. Nustatytos Įstatyme nurodytos teritorijos registruojamos vadovaujantis šiuo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymu (5 straipsnio 2 dalis).
28.4. Įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos viename iš šių dokumentų: 1) patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose; <...> (6 straipsnis).
28.5. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų Įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (10 straipsnis).
28.6. Kai pripažįstamos netekusiomis galios visos Įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios visos Įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dieną išregistruoja Įstatyme nurodytą teritoriją, kurioje nustatytos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo pripažintos netekusiomis galios; specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo Įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos (12 straipsnio 1dalis).
28.7. Įstatymo 109 straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos aprobuotų atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamų žemės gelmių išteklių telkiniuose, išskyrus atvejus, kai šie telkiniai patenka į valstybinius parkus, draustinius ar rezervatus (109 straipsnio 1 dalis); Įstatymo 109 straipsnio 1 dalyje nurodytuose žemės gelmių išteklių telkiniuose draudžiama: 1) statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus (išskyrus statinius, įrenginius ar inžinerinius tinklus, skirtus šių telkinių eksploatavimui); 2) įveisti mišką ar sodą; 3) įrengti dirbtinius vandens telkinius ir mažuosius karjerus; 4) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą 109 straipsnio (2 dalis).
29. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta:
29.1. Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai (2 straipsnio 1 dalis).
29.2. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (4 straipsnio 4 dalis).
29.3. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kiti teisės aktai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo proceso reikalavimų nenustato (10 straipsnis).
29.4. Savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus; savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti (14 straipsnio 5 dalis)
29.5. Savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai: 1) teritorijos funkcinis zonavimas; <...> 5) veiklos plėtojimo nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai; <...> 12) žemės gelmių išteklių telkiniai; <..> (15 straipsnio 1 dalis).
29.6. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Žemės įstatymas (16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29.7. Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis (20 straipsnio 1 dalis).
29.8. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo tvarką nustato šis įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (24 straipsnio 1 dalis); savivaldybės arba jos dalių bendrieji planai pradedami rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl savivaldybės arba jos dalių bendrųjų planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų; šių planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (24 straipsnio 4 dalis); detalieji planai pradedami rengti merui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Detaliųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (24 straipsnio 5 dalis).
29.9. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, laikantis šiame įstatyme nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (28 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (28 straipsnio 2 dalis).
29.10. Pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami ar koreguojami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriaus iniciatyva ir lėšomis (50 straipsnis).
2. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs:
31.1. LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 str. (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr. LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1694-629/2023).
31.2. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nors reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą taikomas visose viešojo administravimo srityse, viešojo administravimo subjektai sprendžia skirtingo pobūdžio teisinius santykius, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius (žr. LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010; LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1694-629/2023). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010; LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1694-629/2023). Visgi net ir esant tokiai situacijai, kiekvienu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus individualius administracinius aktus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius sprendimo priėmimą (žr. LVAT 2012 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I662-5/2012; LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1694-629/2023).
31.3. Ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1694-629/2023). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Išdėstyto išaiškinimo laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje (šiuo aspektu žr. LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-223-821/2023; LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1694-629/2023).
4. Kaip minėta, Pareiškėjai 2023-02-08 Prašymu kreipėsi į Administraciją prašydami leisti rengti detalųjį planą su tikslu pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, sudalinti teritoriją sklypais ir nustatyti statybos reglamentus. Prašyme Pareiškėjai nurodė, kad: 1) Tarnyba (kurios raštą pridėjo prie minėto prašymo) 2023-02-03 raštu Nr. (7)-1-7-524 paaiškino, kad apie detaliai išžvalgytus telkinius neišskiriamos apsaugos zonos, kadangi tokių zonų išskyrimo procedūra nėra numatyta teisės aktuose; informavo, jog Žemės sklypas patenka į parengtinai išžvalgyto Zujūnų III telkinio teritoriją, kurioje netaikomi žemės naudojimo apribojimai, numatyti Įstatymo 109 straipsnyje; priminė, kad ši Įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2020-01-01; po šios nuostatos įsigaliojimo detaliai ir parengtiniai išžvalgyto Zujūnų III telkinio ribos nesikeitė, tačiau pasikeitė skirtingu detalumu ištirtuose telkinio plotuose taikomų apribojimų pobūdis; tuo atveju, jeigu Pareiškėjų turimos žemės nuosavybės dokumentuose yra įrašytas žemės naudojimo apribojimas naudingųjų iškasenų telkinių atžvilgiu, dėl jo panaikinimo patarė kreiptis į NŽT Vilniaus skyrių arba Registrų centro Vilniaus padalinį; 2) Bendrojo plano nuostatų dalis, kurioje apibrėžta, kad naudingųjų iškasenų teritorijoje statyba galima tik pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją ir rekultyvavus teritoriją negali būti taikomi Žemės sklypui, nes būtent Zujūnų III žvyro telkinio dalyje, kurioje yra Žemės sklypas, tokio apribojimo nėra.
5. Administracija Skundžiamajame sprendime, atsakydama į Pareiškėjų 2023-02-08 prašymą, paaiškino, kad negali tenkinti pasiūlymo pakeisti Žemės sklypo pagrindinę Žemės naudojimo paskirtį, kadangi: 1) planavimo tikslas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose); 2) Žemės sklypas patenka į naudingųjų išteklių teritoriją, kurioje statyba galima, pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą; 3) Bendrojo plano sprendiniai atitinka tiek Žemės gelmių registro, tiek geoportal.lt duomenis.
6. Atsiliepime Administracija paaiškino, kad: 1) Pareiškėjų Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai yra taikomi ūkinės veiklos apribojimai - „naudingųjų iškasenų telkinys“, statyba jame galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivuojant teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą; ūkinės veiklos apribojimai yra detalizuojami U zonos bendrojo plano brėžinio grafiniuose žymėjimuose ir aprašyti bei įtvirtinti U zonos bendrojo plano aiškinamajame rašte; 2) iš prie atsiliepimo pateiktos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrojo plano ištraukos matyti, kad Pareiškėjų Žemės sklypui taikomi ūkinės veiklos apribojimai (o ne specialios naudojimo sąlygos, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjai), kurie buvo išvardyti Skundžiamajame sprendime; 3) Administracija atmetė pareiškėjų prašymą ne todėl, kad Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip nepagrįstai skunde teigia Pareiškėjai, o todėl, kad planavimo tikslas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, Žemės gelmių registro ir geoportal.lt duomenims; 4) iš prie atsiliepimo pateiktos ištraukos iš Tarnybos Žemės gelmių registro matyti, kad Pareiškėjų Žemės sklypas patenka į Zujūnų III parengtinai išžvalgyto žvyro karjero teritoriją ir Atsakovė pagrįstai pažymėjo, kad statyba tokiame Žemės sklype bus galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą; 5) rengdama Skundžiamąjį sprendimą, duomenų, kad Pareiškėjų Žemės sklypui netaikomi Žemės gelmių registre numatyti sprendiniai, Atsakovė neturėjo.
7. Kaip minėta, Atsakovė į bylą pateikė ištrauką iš Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Bendrojo plano, iš kurios matyti, kad Žemės sklypas patenka naudingųjų iškasenų telkinį „Zujūnai III“, Bendrajame plane nurodyta, kad naudingųjų iškasenų telkiniui „Zujūnai III“ taikomi „ūkinės veiklos apribojimai“ – „naudingųjų iškasenų telkinys“, „statyba galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą“. Atsakovė į bylą pateikė ištrauką iš Tarnybos Žemės gelmių registro (telkinio kodas 735), kad Žemės sklypas patenka į telkinį pavadinimu „Zujūnai III“, išteklių rūšis – žvyras, geologinis tyrimo etapas „parengtinai išžvalgyti ištekliai“.
8. Minėta, kad LVAT yra pažymėjęs, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas; individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.
9. Atsižvelgiant į bylos medžiagą – ypač Pareiškėjų 2023-02-08 prašymą (ir prie jo pridėtą Tarnybos raštą), adresuotą Administracijai, Administracijos atsiliepimą, skundo ir atsiliepimo argumentus, Tarnybos atsiliepimą, teismo įsitikinimu, Administracijos Skundžiamasis sprendimas vertintinas kaip turintis esminius turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumus dėl toliau išdėstytų motyvų.
10. Pirma, Pareiškėjai tiek teikdami Administracijai 2023-02-08 prašymą, tiek teikdami teismui skundą, grindė jį tuo, kad Žemės sklypui nėra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl nepagrįstai jiems neleidžiama rengti detalųjį planą tikslu pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą. Minėta, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Įstatymas; kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Teismas pažymi, kad iš Administracijos Skundžiamojo sprendimo turinio nėra aišku, ar Skundžiamajame sprendime nurodyti Žemės sklypui taikomi apribojimai kildinami iš Įstatymo, kitų įstatymų ar tiesiog iš paties Bendrojo plano. Tik atsiliepime Administracija paaiškino, kad Pareiškėjų Žemės sklypui taikomi ūkinės veiklos apribojimai (o ne specialios naudojimo sąlygos, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjai); Administracija atmetė pareiškėjų prašymą ne todėl, kad Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip nepagrįstai skunde teigia Pareiškėjai, o todėl, kad planavimo tikslas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, Žemės gelmių registro ir geoportal.lt duomenims.
11. Antra, Administracija Skundžiamajame sprendime nurodė, kad Bendrojo plano sprendiniai atitinka tiek Žemės gelmių registro, tiek geoportal.lt duomenis. Atsiliepime Administracija paaiškino, kad Administracija atmetė pareiškėjų prašymą ne todėl, kad Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip nepagrįstai skunde teigia Pareiškėjai, o todėl, kad planavimo tikslas prieštarauja, be kita ko, Žemės gelmių registro ir geoportal.lt. duomenims, tačiau nei iš Skundžiamojo sprendimo, nei iš Atsiliepimo nėra aišku, kokiems konkrečiai Žemės gelmių registro ir geoportal.lt. duomenims prieštarauja Pareiškėjų planavimo tikslas. Atsakovė į bylą pateikė ištrauką iš Tarnybos Žemės gelmių registro (telkinio kodas 735), kad Žemės sklypas patenka į Telkinį pavadinimu „Zujūnai III“, išteklių rūšis – žvyras, geologinis tyrimo etapas „parengtinai išžvalgyti ištekliai“. Tačiau iš į bylą pateiktos ištraukos iš Tarnybos Žemės gelmių registro (telkinio kodas 735) nematyti, kad Žemės sklypui taikomi Administracijos nurodyti apribojimai. Taip pat lieka neaišku, kokiems geoportal.lt duomenims prieštarauja Pareiškėjų planavimo tikslas.
12. Trečia, atsiliepime Administracija paaiškino, kad iš prie atsiliepimo pateiktos ištraukos iš Tarnybos Žemės gelmių registro matyti, kad Pareiškėjų Žemės sklypas patenka į Zujūnų III parengtinai išžvalgyto žvyro karjero teritoriją ir Atsakovė pagrįstai pažymėjo, kad statyba tokiame Žemės sklype bus galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą. Teismo vertinimu, lieka neaišku, kodėl, remiantis ištrauka iš Tarnybos Žemės gelmių registro, daroma išvada, kad jeigu Pareiškėjų Žemės sklypas patenka į Zujūnų III parengtinai išžvalgyto žvyro karjero teritoriją, tai reiškia, kad statyba tokiame Žemės sklype bus galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultyvuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą.
13. Teismo vertinimu, Skundžiamajame sprendime nėra nurodyti pakankami ir aiškūs motyvai, lėmę Skundžiamojo sprendimo priėmimą, nėra aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, be to, dalis motyvų pateikti, tikslinti ne pačiame Skundžiamajame sprendime, o Administracijos atsiliepime skundui. Teismas pažymi, kad individualaus administracinio akto motyvų, aiškių motyvų nenurodymas pačiame akte, jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjų prašymas panaikinti Administracijos Skundžiamąjį sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti Pareiškėjų 2023-02-08 prašymą Nr. A34(1)-1201 tenkintinas. Administracijos Skundžiamasis sprendimas panaikinamas dėl jo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) esminių trūkumų.
15. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, kad Administracija, iš naujo nagrinėdama Pareiškėjų prašymą, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes Pareiškėjams sukelianti sprendimą. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
16. Pareiškėjai prašo pripažinti, kad Vilniaus rajono savivaldybė neteisėtai nustatė Žemės sklypo naudojimo apribojimus, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymi, kad pagal ABTĮ, kitus įstatymus, Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi įgaliojimų tenkinti šį Pareiškėjų prašymą, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, kaip konstatuota šiame teismo sprendime, iš Administracijos Skundžiamojo sprendimo turinio nėra aišku, ar Skundžiamajame sprendime nurodyti Žemės sklypui taikomi apribojimai kildinami iš Įstatymo, kitų įstatymų ar tiesiog iš paties Bendrojo plano.
17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
18. Pareiškėjų skundas iš esmės patenkintas, todėl sprendžiamas pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjai prašo teismo priteisti Pareiškėjų naudai iš Administracijos Pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Į bylą pateiktas išrašas iš 2023-03-15 Teisinių paslaugų sutarties, iš kurios matyti, kad advokatų kontoros ALIANT Tarvainytė ir partneriai advokatei D. T. pavesta atstovauti Pareiškėjams. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 1477, iš kurio matyti, kad advokatė D. T. 2023-04-06 per SEB banką sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio; bankui už pavedimą sumokėtas 0,41 Eur komisinis mokestis. Į bylą pateiktas 2023-05-22 prašymą „Atlyginti bylinėjimosi išlaidas“, kuriuo prašoma priteisti 3466,09 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikta 2023-05-22 PVM sąskaita-faktūra Nr. DTL-2023-05-00026 Pareiškėjams sumokėti advokatų kontorai ALIANT Tarvainytė ir partneriai 978,18 Eur su PVM (28,41 Eur žyminio mokesčio išlaidų, kita išlaidų dalis – už teisines paslaugas, suteiktas šioje administracinėje byloje). 2023-04-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. DTL-2023-04-0023 Pareiškėjams sumokėti advokatų kontorai ALIANT Tarvainytė ir partneriai 2516,32 Eur su PVM už teisines paslaugas, suteiktas šioje administracinėje byloje. Byloje yra 2023-05-22 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 661392, kad Pareiškėjai pagal sutartį Nr. 23-03-04 sumokėjo advokatei D. T. 3494,50 Eur.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
22. LVAT, aiškindamas pirmiau nurodytas nuostatas, pažymėjo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(525)-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(492)-153/2013).
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas; teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1330-556/2015). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021); tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016).
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).
25. Pareiškėjams priteistina 22,50 Eur žyminio mokesčio, 0,41 Eur bankui sumokėto komisinio mokesčio už žyminio mokesčio pervedimą. Dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus Pareiškėjų atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 800 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjų M. G. ir S. G. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 9 d. raštą Nr. A33(1)-2330 „Dėl prašymo Nr. A34(1)-1201“.
Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų M. G. ir S. G. 2023 m. vasario 9 d. prašymą Nr. A34(1)-1201.
Kitą pareiškėjų M. G. ir S. G. skundo dalį atmesti.
Pareiškėjų M. G. ir S. G. prašymą priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjams M. G. ir S. G. iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188708224, 822,91 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Likusią pareiškėjų M. G. ir S. G. prašymo priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti.
Grąžinti advokatei D. T. 5,50 Eur (penkis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1477 per SEB banką iš banko sąskaitos Nr. 487044060000974957.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Sigita Fomičiova
Indrė Pukanasytė-Biekšė
Gediminas Užubalis