Administracinė byla Nr. I-142-57/2011
Proceso Nr. 3-63-3-00817-2010-4
Procesinio sprendimo kategorijos 16.5;74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui Ž.A., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui Andruškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas Ž. A. prašymu ir patikslintu prašymu teismo prašo priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 1045,88 Lt (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-09-30. Nurodo, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, teigia, kad pagal darbo pobūdį nuolat dirba operatyvinėje grupėje arba laisvu nuo tarnybos metu vykdo tiesioginės funkcijas. Nurodo, kad iki 2010-07-01 už darbą laisvu nuo tarnybos metu gaudavo priemokas už naktinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis pilna apimtimi, pagal faktiškai dirbtą valandų skaičių. Įsigaliojus 2010-07-01 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-04-02 įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintam Darbo laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašui, atsakovas sumažino ar nebeskaičiavo priedų, kurie numatyti Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnyje. Argumentuoja, kad atsakovas neteisingai vertina darbo laiką, išskirdamas sąvokas „faktiškai budėtas laikas“ ir „faktiškai dirbtas laikas“, nes pagal Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalį į darbo laiką įeina dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose, todėl budėjimo įstaigoje laikas yra faktiškai dirbto laiko sudėtinė dalis. Teigia, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnį atsakovas privalo organizuoti darbą taip, kad budėjimo laikas įstaigose kartu su darbo dienos (pamainos) trukme neviršytų Darbo kodekso 144 straipsnyje ar Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė įstaigoje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose neviršytų 8 valandų per parą. Teigia, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininkas nėra priėmęs vidaus administravimo aktų, kuriais būtų įpareigojęs pareigūnus dirbti nukrypstant nuo įprastinio darbo režimo. Pareiškėjo teigimu, tai svarbu dėl apmokėjimo, nes tik už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu, kai viršijama darbo laiko trukmė, yra numatyti įvairūs kompensavimo mechanizmai. Teigia, jog atsakovas netinkamai taiko Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 1 dalį, kuriame reglamentuotas apmokėjimas už naktinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandinį darbą. Patikslintame prašyme nurodo, kad vienos valandos darbo užmokestis 2010 m. liepos mėnesį sudarė 16,80 Lt, o 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais 15,80 Lt. Teigia, kad atsakovas už darbą poilsio ir švenčių dienomis nurodytu laikotarpiu jam nesumokėjo už 26 valandas 424,72 Lt, už 42 val. naktinio darbo nesumokėjo 335,74 Lt, o už 39,5 val. viršvalandžių nesumokėjo 318,49 Lt.
Pareiškėjo atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas išdėstytų motyvų pagrindu palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo priteisti pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį - 1045,88 Lt (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-09-30.
Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimu su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog 2010-07-01 įsigaliojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-04-02 įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintas Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose
tvarkos aprašas, kurio 29 ir 30 punktuose numatyta, kad darbuotojui žymimas atskirai faktiškai dirbtas laikas (kai vykdo nustatytas funkcijas) ir faktiškai budėtas (namuose ar įstaigose) laikas. Teigia, jog kai pareiškėjas vykdė neatidėliotinas funkcijas budėjimo laisvu nuo tarnybos metu, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tas laikas buvo pažymėtas minėto aprašo nustatytoje vietoje, atitinkamai buvo pažymėtas ir budėtas įstaigoje laikas. Argumentuoja, kad faktiškai dirbtas laikas ir budėtas laikas negali būti sutapatinami tiek pagal Aprašo, tiek pagal Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies nuostatas (b.l. 25-26).
Atsakovo atstovas prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu siūlo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. (b.l. 39-41).
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiškėjas Ž. A. kelia reikalavimą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios nuo 2010 m. liepos 1 iki 2010 m. rugsėjo 30 d., kuri buvo neišmokėta už darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis pagal faktiškai dirbtą valandų skaičių, priteisimo.
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies – priemokos už viršvalandinį darbą priteisimo
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Statutinio valstybės tarnautojo tarnybą, statusą, socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau - ir Statutas), vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą teisminę praktiką ir teisminius precedentus administracinėse bylose, 2008-06-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2063/08 konstatavo, kad aiškinant teisės normas būtina atsižvelgti į tai, kad įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu nei Darbo kodeksas įstatymu - Vidaus tarnybos statutu. Taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas 29 straipsnyje („Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“). Iš to akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigūnų darbo laiko normas išsamiai reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu. Statuto 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.
Pareigūnų darbo ir poilsio režimas turi itin didelę specifiką lyginant su darbuotojais dirbančiais darbo sutarties pagrindu. Todėl ir Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, specialia sveikatos priežiūra, kompensacijomis, specialia pareigūnų valstybine pensija, aprūpinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t.t.). Todėl pareigūnų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis mechaniškas sulyginimas nėra galimas. Minėta išplėstinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijos nutartimi taip pat konstatuota, jog Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos. Kurios gali būti dvejopos - 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos
funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintas pareigybių sąrašas nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis bei nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai.
Pareiškėjo užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis pareigybių sąrašą (sąrašo 1.19 punktas). Tačiau atsakovas nei atsiliepime į skundą teikdamas savo argumentus dėl prašymo nepagrįstumo nenurodė, teisminio nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad įstaigos vadovas pareiškėjo einamą pareigybę sprendimu būtų priskyręs prie pareigybių sąrašo, kuri dėl jos specifikos ir vykdomų funkcijų nepertraukiamumo būtų priskirta prie pareigybių sąrašo, kurias einantys statutiniai pareigūnai dirbtų pamainomis. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjama situacija pagal faktines aplinkybes nepatenka į Statuto 29 straipsnio 3 dalimi nustatytą teisinį reglamentavimą, kadangi nėra visų elementų, kurie leistų pripažinti, jog pareiškėjo darbo laiko trukmė galėjo tęstis 48 valandas per savaitę, nes nėra įstaigos vadovo sprendimo dėl tokios darbo savaitės laiko normos nustatymo. Kadangi šių įstatymu nustatytų sąlygų nėra, pareiškėjo darbo laiko trukmė, jei ji viršija 40 valandų per savaitę trukmę, turėjo būti kompensuojama įstatymu numatytais būdais.
Iš pateiktų darbo grafikų (b.l. 12-14) ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 15-16, 18-20) matyti, kad pareiškėjas per savaitę (7 dienų laikotarpiu) dirbo ne daugiau kaip 40 val., o viršijus nustatytą darbo laiko dydį už tai buvo kompensuota įstatymo nustatytu būdu, kas atsispindi darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenyse. Esant šioms aplinkybėms teismui nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjui nėra kompensuota už viršvalandinį darbą, todėl pareiškėjo prašymas bei patikslintas parašymas dalyje dėl neišmokėtos užmokesčio dalies - priemokos už viršvalandinį darbą priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies - priemokos už darbą švenčių ir poilsio dienomis priteisimo
Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.
Statuto 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnams priemokos mokamos ir už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 1 d. dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
Darbo kodekso 147 straipsnio „Darbo laiko režimas“ 1 dalyje numatyta, kad darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. vasario 10 d. nutarimu Nr.111 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. numatomo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ pakeitimo 2.1 punkte numatyta, kad poilsio dienos yra šeštadienis ir sekmadienis. Darbo kodekso 167 straipsnyje yra numatytas sąrašas dienų, kurios laikomos švenčių dienomis.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.17 val. punkte nustatyta, kad jis
dirba operatyvinėse grupėse, pagal sudarytą darbo grafiką, patvirtintą padalinio vadovų. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad darbo ir budėjimo įstaigoje grafikai 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais patvirtinti Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojo. Pareiškėjui iš anksto buvo nurodytas darbo laikas ir budėjimo įstaigoje laikas vadovaujantis minėtais grafikais. Todėl teismas konstatuoja, kad už tarnybą pagal iš anksto sudarytus grafikus pareiškėjui buvo mokama pareiginė alga. Atkreipiamas dėmesys, kad nei Statute, nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Darbo kodekse nereglamentuojama apmokėjimo už darbą poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytus grafikus tvarka.
Esant nustatytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas bei patikslintas prašymas dalyje dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies – priemokos už darbą poilsio dienomis priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis pareiškėjui už darbą poilsio ir švenčių dienomis yra atlyginta, suteikiant kitą poilsio laiką ( b.l. 15-16 ).
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies - priemokos už darbą naktį priteisimo
Atsakovo atstovo teigimu, nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus Darbo ir poilsio laiko apskaitos įstaigose tvarkos aprašui (toliau – Aprašas), patvirtintam Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277, jo 29 ir 30 punktuose nustatyta, kad darbuotojui žymimas atskirai faktiškai dirbtas laikas (kai vykdo nustatytas funkcijas) ir faktiškai budėtas (namuose arba įstaigose) laikas, todėl pareigūnams už darbą naktį yra mokamas pareiginis atlyginimas, jei jie budėjimo metu vykdė savo tiesiogines pareigas išvykdami į įvykio vietą ir kt. Už budėjimo laiką, jei nėra vykdomos tiesioginės pareigos susijusios su įvykių tyrimu, o pareigūnas tiesiog būna įstaigoje, apmokama bendra tvarka kaip nesant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, t.y. koeficientas 1.
Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia, kas laikoma darbu nakties metu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatomis, nustatant, kas yra darbas nakties metu turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso nuostatomis. Darbo kodekso 154 straipsnis nustato, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos (nuo 22 val. iki 6 val.). Kaip jau minėta pareigūnams priemokos apmokamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (Statuto 38 straipsnio 1 dalis). Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnis yra skirtas nustatyti darbo apmokėjimo ypatumus, esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų. Tai reiškia, kad už darbą mokamas didesnis, palyginti su mokamu normaliomis darbo sąlygomis, tarifinis atlygis. Minėto įstatymo 261 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Šioje teisės normoje būtent ir numatytas apmokėjimas už darbą kai nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų – už darbą naktį.
Kaip matyti Aprašas, yra poįstatyminis teisės aktas, kuris nustato tik darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose bendrąją tvarką ir ypatumus. Tačiau įsigaliojus minėto Aprašo nuostatoms, aukštesnės galios teisės aktai – Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, kurie nustato apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą tvarką nepasikeitė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir darbo specifiką naktį, atsakovo taikomas darbo laiko apskaita už darbą naktį neabejotinai iškreipia teisės gauti teisingą atlyginimą už darbą principo paskirtį ir esmę bei suponuoja asmens teisės į teisingą darbo užmokestį pažeidimą, todėl visas darbas nuo 22 val. iki 6 val. nepriklausomai nuo to, kokias konkrečiai funkcijas pareigūnas šiuo laiku atliko turi būti apskaitomas kaip darbas naktį ir apmokamas Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Būtent tokios teisminės praktikos laikytasi ir LVAT 2007 m. rugsėjo 7 d. priimtoje nutartyje, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A438-744/07.
Iš pateiktų darbo grafikų, budėjimo grafikų nustatyta, kad 2010 m. liepos 2 d. pareiškėjas budėjo įstaigoje nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. naktį, liepos 3 d. budėjo įstaigoje nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. naktį, liepos 10 nuo 8 val. iki 20 val., liepos 14 d. nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. naktį, liepos 15 d. nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. naktį, liepos 22 d. nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. naktį, liepos 23 d. nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. naktį, liepos 24 d. nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. naktį, liepos 25 d. nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. naktį. Iš viso liepos mėnesį susidaro
32 valandos naktinio darbo (b.l. 49). Iš 2010 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų matyti, kad atsakovas 10 valandų pažymėjo kaip naktį dirbtą laiką ir už jį pareiškėjui buvo apmokėta (b.l. 16). Vadinasi, pareiškėjui už darbą naktį 2010 m. liepos mėn. nebuvo sumokėta už 22 valandas.
Pareiškėjas vidutinį vienos valandos užmokestį apskaičiuoja 2011 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK pažymoje Nr. 3-PAZ1-50 nurodomą vidutinį darbo užmokestį dalinant iš 2010 m. liepos mėnesį nustatytų darbo valandų skaičiaus ir rezultatas yra 16.45 Lt (2788,20 Lt : 166 val. = 16,80 Lt) (b.l. 52). Todėl atsakovas pareiškėjui už 32 naktinio darbo valandas privalėjo sumokėti ne mažiau kaip pusantro karto darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Minėta, kad už 10 val. naktinio darbo pareiškėjui yra apmokėta, o ginčo, kad pareiškėjo darbas už budėjimą yra apmokėtas koeficientu 1, t.y. kaip nesant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų nėra, o ginčas kyla tik dėl darbo užmokesčio 0,5 koeficiento dalies apmokėjimo. Pareiškėjui atsakovas pagal aukščiau nurodytą skaičiavimą už vieną darbo valandą naktį privalėjo sumokėti 25,20 Lt (1.5 koeficiento dydis) o sumokėjo po 16,80 Lt, taigi nepriemoka už 1 valandą yra 8.40 Lt, o nepriemoka už 22 naktinio darbo valandas yra 184,80 Lt. Taigi pareiškėjui už darbą naktį 2010 m. liepos mėn. nesumokėta 184,80 Lt.
Iš darbo, budėjimo grafikų, darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio mėn. 7 d. budėjo įstaigoje nuo 8 val. iki 00 val., t.y. 2 val. nakties metu, rugpjūčio 8 d. budėjo nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val., rugpjūčio mėn. 19 d. budėjo įstaigoje nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. nakties metu, rugpjūčio 20 d. nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. nakties metu, rugpjūčio 23 d. nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. nakties metu, rugpjūčio 24 d. nuo 00 val. iki 8 val., t.y. 6 val. nakties metu, rugpjūčio 31 d. nuo 22 val. iki 00 val., t.y. 2 val. nakties metu. Iš viso rugpjūčio mėnesį susidaro 26 valandos naktinio darbo (b.l. 50). Vidutinis pareiškėjo valandos darbo užmokestis, apskaičiuotas vidutinį pareiškėjo darbo užmokestį dalinant iš 2010 m. rugpjūčio mėnesį nustatytų darbo valandų skaičiaus, 2010 m. rugpjūčio mėnesį sudarė 15,80 Lt. Iš rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjui už naktinį darbą apmokėta taikant koeficientą 1, nors turėjo būti 1,5, todėl nesumokėta darbo užmokesčio dalis už 26 naktinio darbo valandas sudaro 205,40 Lt (23,70 - 15,80 = 7,90 x 26 = 205,40 Lt).
Iš darbo, budėjimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. 2 val. dirbo nakties metu nuo 22 val. iki 00 val., rugsėjo 29 d. 6 val. dirbo nakties metu nuo 00 iki 6 val. Iš viso pareiškėjas pagal teikiamą darbo grafiką, budėjimo grafiką 2010 m. rugsėjo mėn. dirbo 8 valandas nakties metu. Iš 2010 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų apie naktinio darbo apmokėjimą, nustatyta, kad pareiškėjui už darbą naktį padidintu tarifu nebuvo mokama (b.l. 18), todėl rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 63,20 Lt (23,70 - 15,80 = 7,90 x 8 = 63,20 Lt).
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dalyje dėl 453,40 litų neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais tenkintinas ir pareiškėjui priteistina 453,40 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Kitoje dalyje pareikėjo prašymas aukščiau išdėstytais argumentais atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo Ž. A. prašymą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjui Ž. A. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įmonės kodas 191008577) priteisti 453,40 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį (mokesčiai neišskaityti) už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Kitoje dalyje pareiškėjo Ž.A. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėja Irena Stulpinienė