Civilinė byla Nr. e2-528-866/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00010-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.3.; 6.7.3.; 2.8.1.2

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. sausio 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginet LTU“ atstovui advokatui Ąžuolui Čekanavičiui, bei įmonės darbuotojams A. M., V. T.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „cV Group“ atstovei advokatei Vilija Viešūnaitė, advakoto padėjėjai Gretai Obadauskaitei, bendrovės vadovui A. V., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginet LTU“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „cV Group“, dėl draudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises, ir jų nutraukimo, draudimo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir jų nutraukimo, kompensacijos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Diginet LTU“ (toliau – ieškovė) prašo įpareigoti atsakovę – UAB „cV Group” – nutraukti tęstinius ir sistemingus ieškovės – UAB „Diginet LTU“ – duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises pažeidžiančius veiksmus – nuotraukų, VIN kodų, pardavimo kainų, ridų ir kitų duomenų perkėlimą iš ieškovės duomenų bazės bei jų naudojimą atsakovės parduodamose ataskaitose, gautus iš ieškovės duomenis ištrinti bei uždrausti perkėlinėti bei naudoti duomenis ateityje be išankstinio ieškovės sutikimo; įpareigoti atsakovę nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir uždrausti ieškovės atžvilgiu juos atlikti ateityje; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 1 000 MGL dydžio kompensaciją; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidžia Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 61 straipsnio 1 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies nuostatas bei atsakovė neteisėtais ieškovės duomenų bazės perkėlimo ir naudojimo veiksmais pažeidžia nesąžiningo konkuravimo draudimą pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalį.

3.       Ieškovė nurodo, kad nors šalys bendradarbiavo ir buvo sudarę Bendradarbiavimo sutartį, tačiau nėra susidarę jokio susitarimo dėl  ieškovės duomenų bazės duomenų naudojimo, o bendradarbiavimas buvo susijęs išskirtinai tik su atsakovės automobilių istorijos ataskaitų (toliau – Ataskaitos) pateikimo sistemos integracija į Autoplius.lt (toliau – Interneto svetainė). Šalių bendradarbiavimas nutrūko 2020 metais.

4.       Ieškovė teigia, kad atsakovė be ieškovės leidimo perkelia ir naudoja ieškovės Duomenų bazės turinį. Tą įrodo faktas, kad pačios ieškovės sukurtų skelbimų ir tikrų vartotojų skelbimų duomenys, kurie buvo paskelbti Interneto svetainėje, sutampa su atsakovės generuojamų Ataskaitų duomenimis. Nurodo, kad atsakovė iš ieškovės Interneto svetainės perkėlė duomenis apie automobilių ridą (fiksavimo datą ir nuvažiuotus kilometrus), kainą ir pardavimo faktą, o šie duomenys yra beveik tapatūs Interneto svetainėje skelbiamai informacijai.

5.       Ieškovės įsitikinimu, tai, kad šalia atitinkamų Duomenų yra nurodytas šaltinis „classified“, reiškia, kad Duomenys yra paimti iš skelbimų. Nurodo, kad tokia išvada gali būti pagrįsta tuo, kad žodis „classified“ išvertus iš anglų kalbos reiškia skelbimas, todėl viešai prieinami meta-duomenys leidžia teigti, kad atsakovė gauna Duomenis iš ieškovės.

6.       Ieškovės įsitikinimu, jos atliktos investicijos į Duomenų bazę yra reikšmingos ir jų spektras yra platus, jos apima tiek kiekybines, tiek kokybines investicijų rūšis. Ieškovė nurodo, kad šias investicijas nuo 2016 metų iki ieškinio padavimo momento sudaro išlaidos turtui (kompiuterių technika, programinė įranga, kitas materialusis turtas) 81 602 Eur; atlyginimas, sumokėtas darbuotojams, kurie kuria, prižiūri ir vysto Duomenų bazę ir Interneto svetainę, sudaro 3 486 286 Eur; Interneto svetainės išlaikymo išlaidos sudaro 1 148 337 Eur; rinkodarai skirtos išlaidos sudaro 907 423 Eur; administracinės išlaidos (atlyginimai vadovams, teisininkams, bankui, audito ir atlygis už kitas paslaugas) sudaro 1 848 807 Eur. Nurodo, kad išlaidos nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio padavimo momento sudaro 7 472 455 Eur, taigi, yra itin reikšmingos ir esminės.

7.       Anot ieškovės, atsakovė pažeidžia ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes naudoja visus arba esminę dalį ieškovės Duomenų bazės, o jei toks pažeidimas nebūtų nustatytas, atsakovė neabejotinai pažeidžia ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalį, nes pasikartojančiai ir sistemingai perkelia Duomenis be ieškovės sutikimo.

8.       Nurodo, kad į atsakovės generuojamas Ataskaitas yra perkeliami Duomenys, kurie sudaro esminę apie automobilius skelbiamą informaciją, tai yra nuotraukos, kainos istorija, pardavimo istorija, automobilių rida ir jos fiksavimo data ir galimai kiti duomenys, kurie yra esminiai vartotojams, kurie perka konkretų automobilį. Pažymi, kad atsakovės vykdomi neteisėti veiksmai yra automatizuoti ir tęstiniai, o jų rezultatas yra Duomenų perkėlimas į Ataskaitas, kurių sugeneruojamas kiekis yra neabejotinai didelis, atsakovės vykdomi pažeidimai yra pasikartojančio ir sistemingo pobūdžio.

9.       Nurodo, kad ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalyje nustatytos dvi sąlygos, kurias įgyvendinus Duomenų bazės naudojimas būtų galimas be ieškovės išankstinio sutikimo – tos duomenų bazės normalus naudojimas; teisėtų Duomenų bazės gamintojo interesų nepažeidimas. Pažymi, kad jeigu pažeidžiama bent viena iš šių sąlygų, tai reiškia, kad vykdomas ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė pažeidžia abi aukščiau nurodytas sąlygas.

10.       Atsakovės vykdomas ieškovės Duomenų neteisėtas perkėlimas ir naudojimas, ieškovės nuomone,  pažeidžia ne tik ATGTĮ, tačiau ir Interneto svetainėje viešai prieinamų Taisyklių 7.2 punkte nustatytas taisykles, t.y. bet koks trečiųjų asmenų atliekamas Autoplius.lt turinio, dizaino apdorojimas, kopijavimas ir (ar) kitoks naudojimas be raštiško Tiekėjo (UAB „Diginet LTU“ – Ieškovės past.) leidimo ir (arba) nesilaikant Taisyklių, yra autorių ir kitų teisių pažeidimas.

11.       Apibendrinant nurodo, kad atsakovė atlieka ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes neteisėtai perkelia ir naudoja visus ieškovės Duomenų bazėje esančius duomenis ar jų esminę dalį; net jeigu atsakovė neperkelia visų ar esminės Duomenų bazės Duomenų dalies, atsakovė, pažeidžia ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalį, kadangi Duomenis perkelia pasikartojančiai ir sistemingai; be kita ko, pažeisdama ir Interneto svetainės Taisykles, dėl ko nukenčia ieškovės teisėti interesai, juo labiau duomenų bazę naudojant ne pagal normalią jos paskirtį.

12.       Ieškovė nurodo, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti <...>“.

13.       Nurodo, kad ieškovės galimybės konkurencingai teikti tokias paslaugas išnaudojant savo pačios Duomenų bazės privalumus yra nepagrįstai apribotos, nes atsakovė savo verslo tikslais neteisėtai, be ieškovės leidimo sistemingai daro Duomenų ištraukas iš Duomenų bazės ir naudoja Duomenis savo parduodamose Ataskaitose.

14.       Ieškovė prašo priteisti 1 000 MGL kompensacijos už atsakovės atliktus pažeidimus, remdamasi ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pabrėžia, kad atsakovės atliekamuose neteisėtuose veiksmuose yra daug kaltės (nesąžiningumo) elementų: atsakovės neteisėtas naudojimasis ieškovės Duomenų baze ir Duomenų perkėlimas yra tęstinio pobūdžio ir, tikėtina, tęsiasi jau 3 metus; į ieškovę niekada nebuvo kreiptasi dėl leidimo perkelti ir naudoti Duomenis, nors atsakovė puikiai žinojo, kad ieškovė yra Duomenų bazės gamintoja ir turėtoja; atsakovė nesąžiningai konkuruoja; ieškovei pastebėjus pažeidimus ir pateikus Pretenziją, buvo pateiktas itin deklaratyvaus pobūdžio atsakymas, kad „bendrovė (UAB „cV Group“ – Ieškovės past.) veiklą vykdo laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidinėjant įstatymų ar kokių nors trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų“.

15.       Pažymi, jog atsakovė yra pelningai veikiantis verslo subjektas, kurio oficiali 2020 metų pajamų suma, vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, yra 8 526 450 Eur, iš jų 1 605 407 Eur pelno. Ieškovė teigia, kad viena vertus, atsakovės finansinė padėtis yra visiškai pakankama, kad atsakovei galėtų būti skirta (ir laikoma protinga) maksimali ATGTĮ numatyta kompensacijos suma, kita vertus, pastebėtina, kad atsakovė yra komercinis subjektas, o tai, kaip ir šios bylos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė žinojo (ir turėjo žinoti), jog savo tęstiniais Duomenų bazės perkėlimo ir naudojimo veiksmais pažeidžia trečiųjų asmenų autorių, sui generis ir/ar kitas teises, įskaitant šiame ieškinyje aptariamas ieškovės sui generis teises.

16.       Paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose (DOK-11286) ieškovė nurodo, kad priešingai nei teigiama atsiliepime, ieškovė nuolat atlieka reikšmingas investicijas į Duomenų bazę, dėl ko ji laikytina duomenų bazės gamintoja kaip tai nurodo ATGTĮ 61-64 straipsniai ir todėl jos išimtinių teisių galiojimo terminas nėra pasibaigęs (ATGTĮ 64 straipsnio 2 dalis).

17.       Nurodo, kad kartu su dubliku pateikiami įrodymai patenka į 15 metų teisių į Duomenų bazę galiojimo terminą, todėl laikytina, kad ieškovės išimtinių teisių į Duomenų bazę galiojimo terminas jau ne sykį yra prasidėjęs iš naujo. Pažymi, kad ieškovė tokias investicijas atlieka nuolat ir tai galima pamatyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, todėl ir teisių į Duomenų bazę apsaugos terminas ieškovės atžvilgiu atsinaujina nuolat.

18.       Atsikirsdama į atsakovės teiginius, kad atsakovė gauna duomenis ne iš Duomenų bazės, o iš trečiųjų asmenų (verslo partnerių), ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė tokių įrodymų. Pažymi, kad jeigu atsakovė gauna pastaruosius duomenis iš trečiųjų asmenų (verslo partnerių), tai ji turėtų tai pagrįsti rašytiniais įrodymais, pavyzdžiui, sutartimis ir gautų duomenų išrašais, iš kurių matytųsi gautų duomenų šaltinis, tačiau ir tada nereikštų, kad ji neatlieka ieškovės išimtinių teisių į Duomenų bazę pažeidimo.

19.       Nurodo, kad kai kurie skelbimai, kurie buvo pateikti kartu su ieškiniu, buvo sukurti specialiai ieškovės, kad būtų patikrinta, ar atsakovė perkėlinėja ir vėliau naudoja Duomenų bazę ataskaitose. Pažymi, kad šiuose skelbimuose pateikta informacija atsirado atsakovės ataskaitose. Nurodo, kad dėl šios priežasties, nėra abejonių, kad ir visa kita informacija, nurodyta ieškinyje, buvo atsakovės sistemiškai ir automatiškai nukopijuota iš ieškovės Duomenų bazės.

20.       Atsižvelgdama į tai, kad atsiliepime teigiama, kad Duomenų bazė yra vieša, o ieškovė siekia monopolizuoti Duomenų bazėje pateiktus duomenis, pažymi, kad remiantis ESTT praktika, netgi tuo atveju, jeigu duomenų bazės gamintoja yra padariusi savo duomenų bazę viešai prieinamą, jos teisės numatytos ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje turėtų būti ginamos.

21.       Ieškovė, remdamasi ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, nurodo, kad duomenų perkėlimas ir vėlesnis panaudojimas (padarymas viešai prieinamais) yra du atskiri pažeidimai. Teigia, kad dėl šios priežasties, net ir nesant viešų duomenų atsakovės generuojamose ataskaitose, sutampančių su duomenimis, kurie yra pateikti ieškovės Duomenų bazėje, tai nereiškia, kad atsakovė neperkėlė daugiau duomenų iš Duomenų bazės, tik jų nepadarė viešai prieinamais.

22.       Teigia, kad analizuojant atsakovės atliekamus veiksmus techniškai, tam, kad būtų perkelti Interneto svetainėje ir Duomenų bazėje kintantys duomenys, atsakovė privalo į savo serverį atsisiųsti visą puslapio turinį (visus duomenis). Pažymi, kad kitoks netgi ir mažesnės ieškovės duomenų dalies perkėlimas techniškai nebūtų įmanomas, todėl atsakovė neabejotinai turėjo perkelti visus duomenis iš Duomenų bazės tam, kad panaudotų net ir nedidelę jų dalį.

23.       Pažymi, kad būtent tie duomenys, kurie atsakovės yra perkėlinėjami iš ieškovės Duomenų bazės ir naudojami juos padarant viešai prieinamais yra tie duomenys, kurie kinta įkeliant naujus skelbimus apie tą patį automobilį (pavyzdžiui, svyruoja automobilio kaina, keičiasi rida). Atkreipia dėmesį, kad tokie duomenys kaip automobilio pavadinimas, pagaminimo data, durų skaičius, pavarų dėžės informacija, vairo padėtis, sėdimų vietų skaičius, pirmosios registracijos šalis ir kiti duomenys nekinta. Nurodo, kad šie duomenys tiek Interneto svetainėje, tiek atsakovės ataskaitose išlieka tokie patys, nebent vartotojas keldamas skelbimą padaro klaidą.

24.       Pažymi, kad būtent dėl tarp pakitimų esančių sutapimų ieškovė ir pastebėjo, kad atsakovė perkėlinėja ir naudoja ieškovės Duomenų bazę. Nurodo, kad tikėtina, jog atsakovė perkėlinėja ir naudoja daugiau duomenų iš Duomenų bazės, o tai pagrindžia faktas, kad atsakovės ataskaitose, be kita ko, atsirado visi duomenys apie ieškovės tik Interneto svetainėje patalpintus skelbimus.

25.       Atsikirsdama į tai, jog atsakovė atsiliepime teigia, kad Duomenų bazėje taip pat talpinami ir duomenys apie kitus objektus nei automobiliai, tai yra šalmus, ratlankius, variklius, audio-video techniką ir kitus, ieškovės įsitikinimu, pastarieji duomenys nėra susiję su šia byla, kadangi Duomenų bazė aktuali šiai bylai yra susijusi tik su automobiliais. Duomenų bazės, susijusios su šalmais, ratlankiais ir kitais duomenimis yra kitos duomenų bazės, kurios yra atskiros nuo automobilių Duomenų bazės, kadangi jose objektai yra klasifikuojami pagal skirtingas kategorijas ir duomenų klasifikavimas pagal tam tikras kategorijas ir atskiria vieną duomenų bazę nuo kitos.

26.       Nurodo, kad atsakovė perkėlinėja ir naudoja ieškovės Duomenų bazės duomenis galimai mažina Interneto svetainės lankytojų skaičių, nes jie automobilių kainos ir ridos informaciją, automobilių nuotraukas dabar gali pamatyti ir atsakovės ataskaitose. Pažymi, kad mažesnis Interneto svetainės lankytojų skaičius lemia mažesnes ieškovės pajamas iš Interneto svetainėje skleidžiamos reklamos, todėl Duomenų bazės perkėlimas ir naudojimas, vykdomas atsakovės, daro žalą ieškovės padarytoms investicijoms į Duomenų bazę.

27.       Teigia, kad atsakovė klaidingai interpretuoja teismų praktikoje ir Lietuvos teisės doktrinoje išaiškintas kompensacijos priteisimo sąlygas. Pažymi, kad aplinkybė, jog neįmanoma nustatyti patiriamos žalos, yra prielaida teisių pažeidimą patiriančiam subjektui pasirinkti reikalauti alternatyvaus teisių gynimo būdo – kompensacijos priteisimo, kitokiu atveju pažeidimą patiriančiam subjektui būtų apribota galimybė tinkamai apginti savo pažeistas teises bei atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ieškovė yra įpareigota įrodyti faktinį žalos dydį tam, kad būtų priteista kompensacija, nes tradicinis turtinės žalos apskaičiavimas netaikomas ir ieškovė yra atleidžiama nuo tokiu metodu apskaičiuojamos žalos dydžio įrodinėjimo.

28.       Teigia, kad jeigu atsakovė niekada nebūtų neteisėtai naudojusi ieškovės Duomenų bazės, ieškovės Duomenų bazių gamintojų (sui generis) teisės niekada nebūtų pažeistos, o ieškovė nebūtų patyrusi jokių nuostolių. Nurodo, kad atsakovės veiksmai ne tik kad neturėtų būti laikomi tik mažiausiai tikėtina ieškovės nuostolių priežastimi, tačiau jos veiksmai patiriamą žalą nulemia tiesiogiai, todėl laikytina, jog ieškovės patiriamų nuostolių faktas laikomas įrodytu.

29.       Atsakovė UAB „cV Group“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

30.       Teigia, jog ieškovė neįrodė, kad ieškovui taikytina ATGTĮ numatyta duomenų bazių gamintojo teisių apsauga. Atsakovė pažymi, kad su ieškiniu nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio kada buvo sudaryta ar paskelbta, ieškovės teigimu, ieškovei priklausanti Duomenų bazė, nėra įrodymų, kad ieškovės minima Duomenų bazė priklauso ieškovei, o ne, pavyzdžiui, yra ieškovės tik tvarkoma ar administruojama.

31.       Atkreipdama dėmesį, jog ieškinyje nurodoma, kad tiek Autoplius.lt interneto svetainė veikia, tiek ir iš jos prieinama Duomenų bazė buvo sukurta 2003 metais, atsakovė teigia, kad susipažinus su ieškovės teikiamais įrodymais, nėra įmanoma nustatyti, kad po Duomenų bazės sukūrimo ir paviešinimo buvo atliktos esminės kokybinės ir kiekybinės investicijos Duomenų bazės pakeitimui, suteikiančios teisę Duomenų bazei taikyti naują apsaugos terminą. Atsakovė atsižvelgdama į tai, kad: Duomenų bazė yra laisvai pasiekiama mažiausiai 19 metų; duomenų, jog per nurodytą laikotarpį Duomenų bazė būtų buvusi iš esmės atnaujinta, pakeista, nėra; teisių galiojimo terminas yra ribotas, turi rimtą pagrindą abejoti, ar ieškinio pateikimo dienai ieškovės teisėms vis dar gali būti taikoma Direktyvos 7 straipsnio, ATGTĮ 61 straipsnio apsauga.

32.       Atkreipia dėmesį, kad ieškovė save pateikia kaip vieną sėkmingiausių interneto bendrovių Lietuvoje, kuri specializuojasi: nekilnojamojo turto, komercijos, transporto, paslaugų, kainų palyginimo bei darbo skelbimų srityje, ieškovei priklauso tokie portalai, kaip Aruodas.lt, Autoplius.lt, CVbankas.lt, Kainos.lt, Paslaugos.lt, Skelbiu.lt .

33.       Nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovės veiklos pobūdį, ieškovės portalo Autoplius.lt „Naudojimosi AUTOPLIUS.LT taisykles“ (toliau – Taisyklės) galima daryti kelias pagrįstas išvadas: ieškovė pati neieško egzistuojančių duomenų, tiesiogiai šių duomenų nerenka ir netalpina į Duomenų bazę; ieškovė savo klientų platformoje Autoplius.lt skelbiamų duomenų teisingumo netikrina, tai yra, ieškovė neatlieka jokių veiksmų, galinčių užtikrinti Duomenų bazės patikimumą.

34.       Nurodo, kad ištekliai, kuriuos ieškinyje ieškovė įvardija kaip esmines investicijas į savo Duomenų bazę, nėra investicijos, kurios skirtos Duomenų bazės duomenims gauti ir tikrinti. Pažymi, kad investicijos, kurios skirtos duomenų bazę sudarančiai medžiagai (duomenims) sukurti, sui generis teisinės apsaugos atžvilgiu nėra aktualios. Teigia, kad Duomenų bazės gamintojui (šiuo atveju ieškovei) neįvykdžius reikalavimo skirti investicijas į Duomenų bazės duomenų gavimą, tikrinimą ir pateikimą, sui generis teisė į duomenų bazę jam negali būti suteikta.

35.       Atsakovė pabrėžia, kad nekūrė ir nenaudoja jokių automatizuotų procesų, skirtų ieškovės interneto tinklapyje Autoplius.lt esančių duomenų perkėlimui ar rinkimui. Nurodo, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovė neva neteisėtai perkėlinėja iš ieškovės Duomenų bazės duomenis, kad yra suprogramavusi ir sudiegusi technologines sąsajas su ieškovės Duomenų baze ir panašiai, turi pareigą šiuos savo teiginius įrodyti. Teigia, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė neteisėtai, naudojant automatizuotas informacinių technologijų priemones, perkėlinėja ieškovės Duomenų bazės duomenis (ar kokią nors jų dalį), atmestini kaip neįrodyti.

36.       Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia ir iš ieškovės Duomenų bazės gautos esminės Duomenų bazės dalies duomenų naudojimu, šių duomenų integravimu (panaudojimu) atsakovės rengiamose ataskaitose. Teigia, kad visų pirma, kadangi atsakovė Ataskaitose naudojamus duomenis gauna iš trečiųjų asmenų (verslo partnerių), atsakovė negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės daromų prielaidų, kad tokių duomenų (jų elementų) kaip konkrečios transporto priemonės rida, kaina, pardavimo faktas, nuotraukos, pirminis informacijos šaltinis ar vienas iš informacijos šaltinių buvo, galėjo būti ieškovės Duomenų bazė. Atsakovės nuomone, ši aplinkybė net neturi esminės reikšmės, kadangi net ir darant prielaidą, jog tokie duomenys buvo gauti iš ieškovės Duomenų bazės, jų panaudojimas yra visiškai teisėtas, leidžiamas tiek nacionalinių, tiek ir Europos sąjungos teisės aktų.

37.       Atsakovė nurodo, kad pagal Direktyvą ir ATGTĮ ne bet koks duomenų bazėje patalpintų duomenų perkėlimas ir panaudojimas yra draudžiamas ar neteisėtas. Pažymi, kad pačioje Direktyvos preambulės 9 punkte yra nurodyta, jog „ <...> kadangi, nepaisant teisės neleisti perkelti ir (arba) panaudoti visų arba didžiosios dalies bazės duomenų, turėtų būti numatyta, kad duomenų bazės sudarytojas arba teisių savininkas negali trukdyti teisėtam naudotojui perkelti neesmines duomenų bazės dalis ir jomis naudotis.“

38.       Atsakovė nurodo, kad nedidelio kiekio duomenų iš viešai paskelbtos duomenų bazės gavimas ir tokių duomenų panaudojimas bet kokiais tikslais yra teisėtas ir leidžiamas pagal Direktyvą ir ATGTĮ. Atsakovės vertinimu, ieškovės įvardintų duomenų, tariamai neteisėtai gautų ir panaudotų be pastarojo sutikimo, dalis, nei kokybiškai ar kiekybiškai vertinant, nesudaro pakankamai didelės Duomenų bazės dalies. Nurodo, kad Autoplius.lt platformoje taip pat yra skelbiama informacija apie parduodamas transporto priemonių dalis, įvairias kitas prekes, pavyzdžiui, šalmus, ratlankius, variklius, audio-video techniką, taip pat galima rasti informacijos, susijusios su limuzinų, lengvųjų automobilių nuoma, įvairius straipsnius, nuotraukų ir video galerijos, apžvalgas.

39.       Nurodo, kad su ieškiniu pateikti ieškovės klientų Duomenų bazėje patalpintų skelbimų pavyzdžiai rodo, kad vos viename skelbime apie parduodamą transporto priemonę įprastai būna patalpinta net keliasdešimt skirtingų duomenų apie transporto priemonę, tokių kaip rida, variklis, kuro tipas, spalva, defektai, informacija iki kada galioja techninė apžiūra, pardavėjo kontaktiniai duomenys ir t.t. pažymi, kad net ir vertinant vos vieno skelbimo apimtį, tokie duomenys kaip nurodyti ieškinyje – rida, pardavimo kaina, nuotraukos (retais atvejais), VIN numeris – niekaip negalėtų būti laikomi netgi pakankamai didele (esmine) skelbimo duomenų dalimi kiekybine prasme. Pažymi, kad ieškovės platforma Autoplius.lt savyje talpina reikšmingai daugiau įvairių duomenų, nei ta duomenų grupė (rida, pardavimo kaina, nuotraukos, VIN numeris), kurią esmine laiko ieškovė.

40.       Papildomai paaiškina, jog tokie duomenys kaip VIN kodas net negali būti laikomi gaunamais iš ieškovės duomenų bazės, nes VIN kodas yra tas duomuo, kurio pagrindu atsakovės klientai pateikia užklausas atsakovei dėl Ataskaitų parengimo. Šis duomuo yra prieinamas daugybėje duomenų bazių (įvairių šalių duomenų bazėse, kuriose fiksuojami duomenys apie eismo įvykius, ieškomas transporto priemones, transporto priemonių registraciją ir t.t.), tačiau visais atvejais pirminiai šio duomens šaltiniai yra atsakovės klientai. Nurodo, kad be VIN kodo, kurį pateikia atsakovės klientas, Ataskaitos iš esmės netgi negali būti suformuojamos. Pažymi, kad VIN kodų paieška ieškovės duomenų bazėje pagal atsakovės veiklos modelį būtų visiškai netikslinga ir bereikšmė.

41.       Pažymi, kad ieškovė, kaip vieną iš panaudotų duomenų, įvardija ir nuotraukas, kurias platformoje Autoplius.lt su skelbimais paskelbia ieškovės klientai. Atsakovė nurodo, kad tik nedidelėje dalyje Ataskaitų pateikiamos transporto priemonių nuotraukos. Nurodo, kad su ieškiniu nėra pateikta įrodymų, kad ieškovei priklauso autorių teisės į ieškinyje minimas nuotraukas ar kad nuotraukų savininkai yra perdavę ieškovei teises ir įgaliojimus ginti kokias nors jų teises, susijusias su nuotraukų naudojimu.

42.       Nurodo, kad dėl ieškinyje nurodytų tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų nėra galimybės atkurti ir padaryti prieinamus visuomenei visus ieškovės Duomenų bazės duomenis arba pakankamai reikšmingos jų dalies. Pažymi, kad dėl šios priežasties neegzistuoja rizikos galimybė ieškovei patirti žalą, susijusią su investicijomis, kurių ieškovė turėjo (jei turėjo) kurdama šią duomenų bazę. Teigia, ieškovės reikalavimai, grindžiami ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti atmesti, kaip nepagrįsti.

43.       Nurodo, kad ieškovei, siekiančiai pasinaudoti sui generis teisės apsauga, būtina pagrįsti ne tik atliktų investicijų, skirtų tam turiniui gauti, patikrinti ir pateikti, realumą ir jų tikslingumą Duomenų bazės kūrimo atžvilgiu, tačiau būtina įrodyti ir tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai kelia pavojų ieškovės galimybei susigrąžinti patirtas investicijas įprastai naudojantis Duomenų baze. Atsakovė pažymi, kad vos kelių Duomenų bazėje paskelbtų duomenų panaudojimas savaime negalėtų apriboti ar apsunkinti ieškovės galimybės pilna apimtimi naudotis Duomenų baze, joje esančiais duomenimis, toliau joje talpinti klientų skelbimus apie parduodamas transporto priemones bei iš šios veiklos gauti pelno.

44.       Teigia, kad ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovė pažeidė ieškovės patvirtintas Taisykles ir tuo pačiu Duomenų bazės gamintojo teises. Nurodo, kad ieškovė remiasi savo pačios vienašališkai patvirtintomis Taisyklėmis, tačiau Taisyklės yra paties ieškovės vienašališkai parengtas dokumentas. Pažymi, kad atsakovė nėra sudariusi su ieškove jokios sutarties ar kokiu nors kitu būdu sutikęs, kad ieškovės vienašališkai, nederinus su atsakove parengtos Taisyklės saistytų atsakovę ar sukurtų atsakovei kokias nors pareigas.

45.       Nurodo, kad atsakovės veiksmai jokia apimtimi ar forma nepažeidžia ieškovės teisių ir (ar) teisėtų interesų Direktyvos 7 straipsnio, ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies, 63 straipsnio 2 dalies ir (ar) Taisyklių pagrindu.

46.       Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė atliko ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nes tariamai „sukūrė automatizuotą procesą, kuris padėtų lengviau perkėlinėti Duomenis iš ieškovės duomenų bazės, jokio ieškovės sutikimo neprašė <...>“, pažeidė Konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą.

47.       Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė nėra nei esamos, nei potencialios konkurentės. Nurodo, kad nors abiejų šalių veikla yra susijusi su transporto priemonėmis, šalys veikia skirtingose rinkose ir teikia skirtingas paslaugas. Pažymi, jog, kaip nurodė pati ieškovė, Autoplius.lt interneto svetainė, su kuria susijęs nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas, yra transporto skelbimų interneto svetainė, joje esančioje Duomenų bazėje jos vartotojams yra suteikiama galimybė patalpinti bei peržiūrėti skelbimus apie nuomai ar pardavimui siūlomus objektus. Atsakovė pažymi, kad jos vykdoma veikla nėra susijusi su interneto skelbimų talpinimu ir viešinimu, o yra susijusi su automobilių istorijų registro „carVertical“ kūrimu, Ataskaitos rengimu, dėl to, šalys negali būti laikomos konkurentėmis.

48.       Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia, pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Pažymi, kad ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Nurodo, kad įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Be to, pažymi, kad kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Nurodo, kad sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017).

49.       Paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose (DOK-13701) atsakovė papildomai pažymi, kad atsakovė duomenis iš verslo partnerių gauna teisėtai sudarytų susitarimų pagrindu, už didelę dalį duomenų sumokant sutarto dydžio atlyginimą. Nurodo, kad neegzistuoja ir neegzistavo joks pagrindas atsakovei abejoti, kad jai pateikiami duomenys yra gauti neteisėtai. Pažymi, kad nei pretenzijos pateikimo metu, nei, atsakovės įsitikinimu, nėra pateikta įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai ar bent patikimai prielaidai, kad atsakovei pateikiami duomenys galėjo būti neteisėtai gauti iš ieškovės ar kokių kitų asmenų.

50.       Atsikirsdama į tai, kad duomenų bazės, susijusios su šalmais, ratlankiais ir kt. yra kitos duomenų bazės, kurios yra atskiros nuo automobilių Duomenų bazės, kadangi jose objektai yra klasifikuojami pagal skirtingas kategorijas, atsakovė nurodo, kad pačios ieškovės ieškinyje bei Taisyklėse nurodyti duomenys įrodo, kad interneto tinklapyje yra patalpinta viena Duomenų bazė, kurioje, be kitos informacijos, yra kaupiami bei padaryti viešai prieinamais duomenys ne tik apie transporto priemones, bet ir apie jų dalis, aksesuarus ir kt. Nurodo, kad atitinkamai, sprendžiant dėl ieškovės teisių pažeidimo (ne)įrodymo, pakankamai didelės dalies duomenų bazės naudojimo (ne)įrodymo, turi būti vertinamas ne pačios ieškovės pasirinkimu nurodytų nedidelės dalies Duomenų bazės duomenų kiekis, o visa Duomenų bazė.

51.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė perkėlinėtų ar neteisėtai naudotų ieškovės Duomenų bazėje talpinamus duomenis, juo labiau, kad ji neva perkėlinėja visą ieškovės Duomenų bazę, interneto tinklapio turinį. Pažymi, kad nei Duomenų bazės kopijavimas, perkėlinėjimas, naudojimas, nei duomenų dalies reikšmingumas negali būti grindžiamas tik deklaratyviais ir subjektyviais ieškovės vertinimais, jog jos nuomone, atsakovė persikėlė į savo serverį ieškovės Duomenų bazę ar, kad atitinkamus duomenis ieškovė laiko esmine Duomenų bazės dalimi. Nurodo, kad nėra įrodytas ir neegzistuoja pakartotinis ar sistemingas ištraukų ir nedidelių Duomenų bazės turinio dalių naudojimas, kuris prieštarautų duomenų bazės normaliam naudojimui arba pažeistų teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus.

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

        Dėl šalių vykdomos veiklos ir bendradarbiavimo

52.       Ieškovė, nuo 2003 m. valdo interneto svetainę autoplius.lt, kurioje skelbiami vartotojų transporto priemonių, jų dalių ir(arba) aksesuarų pardavimo arba nuomos skelbimai, o ieškovė tik teikia technines priemones informacijos patalpinimui už užmokestį (Taisyklių 1.5, 2.2, 3 punktai, ieškinio priedas Nr. 1).

53.       Atsakovė nuo 2019 m. valdo „carVertical“ platformą, teikiant naudotų automobilių istorijos ataskaitų rengimo mokamą paslaugą. Kaip nurodė atsakovė, naudojant kliento nurodytą automobilio VIN kodą iš įvairių informacijos šaltinių gauti duomenys apie konkretų automobilį yra atsakovės sukurtų informacinių technologijų išanalizuojami, patikrinami, sulyginami tarpusavyje, susisteminami ir jų pagrindu suformuojama Ataskaita.

54.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 17 d. el. laišku kreipėsi į ieškovę dėl bendradarbiavimo (ieškinio priedas Nr. 4). 2018 m. lapkričio 9 d. šalys pasirašė ir Bendradarbiavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 5), pagal kurią ieškovės Autoplius interneto svetainės (auoplius.lt) lankytojams suteikiama galimybė naudotis automobilių istorijos patikros paslaugomis ir įsigyti ataskaitas carVertical interneto svetainėje (carvertical.com), integruojant reikiamas nuorodas.

55.       Ieškovė 2020 m. vasario 7 d. el. laišku informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. kovo 10 d. nutraukia bendradarbiavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 6), be kita ko nurodydama: „įsigydami Auto24.ee portalą, kartu įsigijome ir jų vystomą automobilių istorijos patikrų produktą, kurio integracija ateityje numatoma ir pas mus“.

56.       Ieškovė nuo 2022 m. gruodžio 5 d. taip pat teikia mokamas transporto priemonių istorijos atskaitų teikimo paslaugas (DOK-43688). Atsakovė byloje pateikė rašytinius įrodymus (DOK-43899), teigdama, kad ieškovė faktiškai tokių paslaugų neteikia, nes ieškovės valdomas portalas autoistorija.lt neveikia. 2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu patikrinus aptariamo interneto portalo veikimą, pastarasis veikė. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, bei ieškovės pateiktus dokumentus apie gautus mokėjimus už ataskaitų parengimą ir kt. (DOK-43688 priedai), laikytina nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė nuo 2022 m. gruodžio 5 d. teikia paslaugas analogiškas atsakovės teikiamoms. Šiuo aspektu teismas nevertina, šalių teikiamų paslaugų apimties tapatumo, t. y. ar šalių teikiamų ataskaitų turinys pagal jų formavimo kriterijus yra tokios pačios apimties, nes teismo nuomone, tai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

57.       Atsakovė, šalių bendradarbiavimo laikotarpiu, taip pat siekė sudaryti susitarimą dėl ieškovės valdomų duomenų pirkimo (ieškinio priedai Nr. 7-8), tačiau tarp šalių susitarimas nebuvo pasiektas.

        Dėl ieškovės duomenų bazės duomenų perkėlimo ir/ar naudojimo atsakovės generuojamose ataskaitose

58.       Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovė ne tik neteisėtai naudojasi ieškovės valdoma duomenų baze einamuoju laiku, bet nuolat parsisiunčia visą ieškovės duomenų bazės turinį, kurio istorinius duomenis naudoja Ataskaitų formavimui. Ieškovės nuomone, nuolatinės visos duomenų bazės parsisiuntimą pagrindžia tai, kad atsakovės Ataskaitose suformuotose konkrečiu metu yra duomenų iš ieškovės portalo skelbimų, kurie buvo neaktyvūs ataskaitų formavimo metu, t. y. kaip seka iš ieškovės paaiškinimų, atsakovei einamuoju laiku gali būti prieinamai tik aktualių skelbimų duomenys, tuo tarpu istoriniai duomenys galėtų būti prieinami tik jeigu atsakovė nuolat parsisiunčia ir kaupia ieškovės bazės duomenis.

59.       Atsakovė tuo tarpu, teigė, kad generuodama ataskaitas ji naudojasi tik realiu laiku duomenų bazėse prieinamais duomenimis, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė parsisiunčia ir archyvuoja ieškovės portalo skelbimus nepagrįsti techniniu aspektu. Teismas šią atsakovės poziciją laiko neįrodyta, viena vertus dėl žemiau nurodomų aplinkybių, kita vertus dėl to, kad nors byloje ir nustatyta, kad atsakovės ataskaitos parengiamos per labai trumpą laiką, tačiau vien ši aplinkybė nelemia išvados, kad realiuoju laiku gaunat duomenis nesinaudojama archyvuotų duomenų bazių medžiaga.

60.       Atsakovės ataskaitos, vartotojui sumokėjus nustatytą mokestį ir suvedus transporto priemonės VIN kodą, suformuojamos einamuoju laiku, surenkant įvairią su transporto priemone susijusią informaciją (gamintojo duomenis, autoįvykius, nuosavybės suvaržymus, techninę apžiūrą, ridą, pardavimus, vagystes ir kt.) iš susijusių duomenų bazių (DOK - 41381, 41382 priedai). Sugeneruotos ataskaitos, vieno mėnesio laikotarpyje gali būti atnaujinamos. Pagal byloje pateiktus duomenis apie ataskaitų generavimą neįmanoma nustatyti iš kokių konkrečių šaltinių surenkami duomenys, juolab tai nepatvirtina aplinkybės kad nėra sąsajų su ieškovės valdoma duomenų baze. Kaip nurodė atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje, duomenų teikėjų yra apie 800-900, iš kurių duomenys gaunami žodinio arba rašytinio susitarimo pagrindu. Taip pat, pateikė dvi sutartis (DOK-29586), kurios teismo vertinimu, patvirtina tik duomenų gavimą iš dviejų šaltinių rašytinio susitarimo pagrindu ir kaip teisingai pažymi ieškovė, nepaneigia ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kad atsakovė formuodama už užmokestį Atskaitas naudojasi ieškovės valdoma duomenų baze.

61.       Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovės pateikti įrodymai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad atitinkamose atsakovės ataskaitose yra panaudojami duomenys iš ieškovės valdomo internetinio skelbimų portalo. Tai, kad atsakovės renka duomenis iš įvairių šaltinių, mokamai ir/ar nemokamai, rašytinio ir/ar žodinio susitarimo pagrindu, pati savaime nepaneigia fakto, kad atsakovės sugeneruotuose ataskaitose yra panaudotų ir ieškovės portalo skelbimų duomenų. Teismas neįtikinamu laiko ir atsakovės argumentą, kad ieškovės portale skelbiama informacija galėjo patekti per trečiuosius asmenis, iš kurių gaunamų duomenų generuojamos atsakovės ataskaitos, nes šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, o bendro pobūdžio teiginys apie vieną ar kitą tikimybę, teismo vertinimu, negali būti objektyvus pagrindas konkrečiam faktui nustatyti (CPK 178 straipsnis).

62.       Ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakovė naudojasi ieškovės duomenų baze, įsigijo atsakovės valdomame portale 20 transporto priemonių, apie kurių pardavimą buvo skelbiama ieškovės portale, ataskaitų ir analizuodama atsakovės sugeneruotų ataskaitų bei ieškovės skelbimų duomenis, įrodinėja, kad atsakovė nuolat kiekvieną dieną parsisiunčia naujai įkeliamus skelbimus ir juos archyvuoja, bei vėliau panaudoja ataskaitose, arba jeigu ir neparsisiunčia visų naujai įkeliamų skelbimų tai daro nuolat ir sistemingai. Pažymėtina, kad byloje nebuvo įrodinėjama, kad atsakovė galėtų turėti ir/ar turi prieigą prie ieškovės duomenų bazės archyvinių duomenų ir galėtų juos naudoti realiuoju ataskaitų generavimo laiku, taigi bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės susijusios, kaip teigia ieškovė, su atsakovės veiksmais, kuriais parsisiunčiami naudotų transporto priemonių pardavimo skelbimai, kurie parsisiuntimo metu buvo aktyvūs.

63.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, kad per dieną yra įkeliama apie 1 000 naujų skelbimų ir jeigu iš to paties IP adreso yra parsisiunčiamas didelis kiekis skelbimų, tokie veiksmai yra pastebi ir blokuojami. Ieškovės atstovai aiškino, kad atsakovei kiekvieną dieną parsisiunčiant ieškovės aktualią duomenų bazę, greičiausiai yra naudojamasi programine įranga, kuri neleistų atpažinti, kad duomenys didele apimtimi parsisiunčiami vieno ir to paties gavėjo. Teismo vertinimu, nors ši pozicija nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais, t. y. nepagrindžiant, kad yra naudojamos techninės priemonės IP adreso nuolatiniam keitimui, tačiau kita vertus pripažintina, kad pastarosios įrodymui ieškovės galimybės ribotos, nes aptariamų techninių priemonių naudojimas nėra susijęs su ieškovės naudojamomis.

64.       Kita vertus, teismo nuomone, tai, kad ieškovė nepagrindžia kokiomis konkrečiomis techninėmis priemonėmis, kokiu konkrečiu laiku ir kokia konkrečia apimtimi yra perkeliami duomenys, savaime nelemia išvados, kad duomenys nėra perkeliami ir/ar ieškovės pateiktai rašytiniai įrodymai neleidžia nustatyti duomenų perkėlimo fakto ir apimties.

65.       Ieškovė, pateikusi į bylą iš jos archyvo paimtus skelbimus (trijų transporto priemonių skelbimai, kaip nurodo ieškovė, buvo sukurti išimtinai ieškovės svetainėje, kiti parinkti iš ieškovės duomenų bazės atsitiktiniu būdu), kuriuose nurodyta skelbimų aktyvavimo, redagavimo, galiojimo ir skelbimo ištrynimo datos, laikėsi pozicijos, kad pastaruosius sulyginus su atsakovės sugeneruotomis ataskaitomis, akivaizdu, jog yra naudojami istoriniai duomenys, o interneto portale ši informacija viešai nėra prieinama.

        Dėl ieškovės skelbimų duomenų perkėlimo ir (ne)naudojimo

66.       Ieškovė apibendrinančioje lentelėje (ieškinio priedas Nr. 12) nurodo, kad ieškovės skelbimuose nurodomi ridos duomenys iš esmės perkeliami į atsakovės ataskaitas nežymiai juos pakeičiant, o pakeitimas daugeliu atveju lygus paskutinių dviejų VIN numerio skaičių skirtumui.

67.       Pavyzdžiui, ieškovės portale skelbiami duomenys: Mercedes-Benz SLK55 AMG, 5.4 l., kabrioletas, (VIN) WDBWK73F76F116376: 1) skelbimas aktyvuotas - 2019 m. liepos 28 d., ištrintas – 2019 m. rugpjūčio 12 d., rida – 195 224 km, kaina – 12 200 Eur; 2) skelbimas aktyvuotas – 2019 m. rugpjūčio 24 d., ištrintas – 2019 m. spalio 30 d., rida – 197 000 km, kaina – 18 500 Eur; 3) skelbimas aktyvuotas - 2020 m. vasario 4 d., ištrintas – 2020 m. liepos 27 d., rida – 201 000 km, kaina – 14 500 Eur, keista – 13 500 Eur (2020 m. gegužės 11 d.), 12 500 Eur (2020 m. liepos 21 d.); 4) skelbimas aktyvuotas - 2020 m. liepos 27 d., ištrintas – 2020 m. liepos 27 d., rida – 200 000 km, kaina – 11 900 Eur; (ieškinio priedas Nr. 10, psl. 53-59).

68.       Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 30 d. sugeneruotoje ataskaitoje (ieškinio priedas Nr. 2, psl. 227-242) ridos duomenys fiksuoti laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2021 m. vasario mėn., iš kurių 2019 m. liepos mėn. - 195 148 km, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 196 924 km, 2020 m. vasario mėn. – 197 924 km, 2020 m. gegužės mėn. – 200 687 km, 2020 m. liepos mėn. – 199 924 km, 2021 m. vasario mėn. – 203 631 km. Nurodyta tikėtina rida ataskaitos generavimo metu – 228 766 km.

69.       Ieškovės nurodo, kad ridos duomenų skirtumas tarp ieškovės skelbime nurodyto ir atsakovės ataskaitoje 2019 m. liepos mėn., 2019 m. rugpjūčio mėn., 2020 m. liepos mėn. sudaro 76 km (195 224 km - 195 148 km; 197 000 km - 196 924 km; 200 000 km – 199 924 km), 2020 m. vasario mėn. ridos skirtumas sudaro – 3 076 km. Ieškovės įsitikinimu, tiek ridos duomenys, kurie skiriasi dešimtimis, tiek kurie skiriasi keliais tūkstančiais kilometrų ir kurių paskutiniai skaičiai sutampa su VIN numerio paskutiniais skaičiais rodo sistemingą duomenų perkėlimą.

70.       Teismas negali nesutikti su tokia ieškovės pozicija ir pateiktų rašytinių įrodymų įrodomąja reikšme. Teismo vertinimu, aptarti duomenų skirtumo atitikimai negali būti atsitiktiniai, labiau tikėtina, kad atsakovė naudoja/naudojo atitinkamą algoritmą kuris koreguoja ieškovės skelbimuose nurodytus duomenis. Nors akivaizdu, kad atsakovė duomenis generuojamoms ataskaitoms, tame tarpe ridos duomenis, renka iš įvairių šaltinių, nes ataskaitose yra ir ridos duomenys bei jų fiksavimo laikas, kurie nesietini su ieškovės portale esančių skelbimų turiniu, tačiau atsakovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad byloje analizuotų duomenų perkėlimo atveju buvo pasinaudota ridos duomenimis ne iš ieškovės valdomo portalo, o gauti iš kitų trečiųjų asmenų. Nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad neįmanoma patikrini iš kokio konkretaus šaltinio buvo gauti duomenys, juolab atsižvelgiant į 800-900 duomenų teikėjų, tačiau šį argumentą teismo vertinimu paneigia pačios atsakovės pateikti įrodymai, t. y. ataskaitos formavimo eiga (DOK - 41381, 41382 priedai), kurioje matyti, kad kiekvienu ataskaitos etapu yra tikrinami atitinkami šaltiniai. Todėl, atsakovė teismo neįtikino, kad pati būdama duomenų gavėja ir juos generuodama, pati kurdama sąsajas su atitinkamais duomenų šaltiniais, negali nustatyti iš kokių konkrečių šaltinių ir kokie duomenys patenka į generuojamas ataskaitas.

71.       Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad duomenų perkėlimo faktą pagrindžia ir apibendrinti automobilių kainų sutapimai (ieškinio priedas Nr. 12). Aukščiau aptarto automobilio (VIN) WDBWK73F76F116376 atveju, sutampa ieškovės portalo skelbime nurodyta kaina ir fiksavimo data su nurodyta atsakovės ataskaitoje, t. y. 2019 m. liepos mėn. – 12 200 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 14 500 Eur, 2020 m. vasario mėn. – 13 500 Eur, 2020 m. liepos mėn. – 11 900 Eur.

72.       Ne visais ieškovės pateiktų ataskaitų atvejais duomenys dėl kainos sutampa. Šį nesutapimą ieškovė aiškina tuo, kad ieškovės duomenų bazėje iki 2020 metų buvo išsaugoma tik nurodyta sumažinta kaina, jeigu ji buvo mažinama. Pavyzdžiui, automobilio VIN NLHB251PAGZ138882, kaina 2019 m. kovo 2 d. aktyvuotame skelbime (ieškinio priedas Nr. 10, psl. 42) buvo nurodyta pardavimo kaina – 7 999 Eur; atsakovo atskaitoje 2019 m. kovo mėn. nurodyta kaina – 7 999 Eur. To paties automobilio skelbimas buvo aktyvuotas - 2019 m. birželio 23 d., ištrintas – 2019 m. rugsėjo 30 d., kaina – 7 899 Eur, taip pat skelbimas buvo aktyvuotas 2019 m. rugsėjo 28 d., ištrintas – 2020 m. sausio 29 d., kaina- 7 555 Eur. Atsakovo, 2021 m. rugpjūčio 30 d. sugeneruotoje ataskaitoje, nurodyta kaina 2019 m. birželio mėn. – 7 990 Eur, 2019 m. rugsėjo mėn. – 7 849 Eur (ieškinio priedas Nr. 2, psl. 138) Taigi, pastarosios dvi kainos, ieškovės archyvo pateiktuose skelbimuose ir atsakovės ataskaitose nesutampa.

73.       Kaip aiškina ieškovė, tokie nesutapimai pagrįsti tuo, kad ieškovės archyve iki 2020 metų yra išsaugota mažiausia paskutinė kaina, o atsakovės atskaitoje nurodyta didžiausia seniausia kaina, nurodyta skelbimo aktyvavimo metu. Nors ieškovė byloje nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovės ataskaitose nurodyta kaina buvusi skelbimo aktyvavimo 2019 metais laikotarpiu, t. y. aukščiau nuodytu atveju buvusi 2019 m. birželio mėn. – 7 990 Eur, 2019 m. rugsėjo mėn. – 7 849 Eur, tačiau šią poziciją pagrindžia viena vertus 2019 metais aktyvuotų skelbimų turinys, kuriuose nėra žymų apie kainos pokyčius, kita vertus tai pagrindžia kiti ieškovės nurodyti kainų sutapimai, t. y. atsakovės ataskaitose nurodytos kainos ir jų fiksavimo laikas sutampa su skelbimo aktyvavimo metu paskelbta kaina.

74.       Pavyzdžiui, automobilio (VIN) WBA5B91000D569097 skelbimas aktyvuotas – 2020 m. birželio 18 d., ištrintas – 2020 m. rugsėjo 7 d., pirminė pardavimo kaina nurodyta – 13 900 Eur ir skelbimo galiojimo metu buvo mažinama iki 12 500 Eur kainos, nustatytos 2020 m. rugpjūčio 12 d. To paties automobilio skelbimai galiojo 2019 m. sausio – balandžio mėn., kaina – 16 500 Eur, bei 2019 m. kovo – gegužės mėn. kaina – 17 000 Eur. Atsakovės ataskaitoje nurodyta 2020 m. birželio mėn. kaina 13 900 Eur atitinka skelbimo 2020 m. birželio mėn. pradinę pardavimo kainą, kas leidžia pritarti ieškovės pozicijai, jog atsakovė naudoja jos duomenų bazės duomenis, tikėtina parsisiunčiant ir išsaugant būtent įkeliamų skelbimų duomenis. Teismo vertinimu, renkant duomenis realiuoju laiku ataskaitose atsispindėtų ne skelbimo aktyvavimo metu nurodyta kaina, bet ir jos pokyčiai. Kaip minėta visi ieškovės apibendrinti duomenų sutapimai detalizuoti pateikiame lentelėje (ieškinio priedas Nr. 12).

75.       Teismas neturi pagrindo nesutikti ir su ieškovės argumentais, bei pateiktų rašytinių įrodymų įrodomąja reikšme, kurie ieškovės teigimu patvirtina, kad atsakovės ataskaitose naudojami būtent ieškovės valdomo portalo skelbimų duomenys. Būtent, ieškovės pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (ieškinio priedas Nr. 11), bei papildomai pateikiamoje lentelėje (ieškinio priedas Nr. 13), detalizuotas ieškovės skelbimų data ir laikas bei atsakovės ataskaitose nurodomų duomenų perkėlimo laikas iš esmės visais atvejais sutampa. Atskirais atvejais, nežymius laiko skirtumus ieškovė grindžia šalių serverių veikimu skirtingose laiko zonose. Be to, ieškovė jos duomenų bazės duomenų naudojimą grindžia ir gautų ataskaitų meta duomenimis, t. y. duomenų šaltinis nurodomas – skelbimas, Vilnius, LTU. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų ir/ar argumentų paneigiančių ieškovės į bylą pateiktus aptartus rašytinius įrodymus, o teismas jais abejoti neturi pagrindo, nes pastarieji tik papildomai pagrindžia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes.

76.       Galiausiai, teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovė savo generuojamose ataskaitose naudoja būtent ieškovės valdomo portalo skelbimų duomenis, vienareikšmiškai patvirtina atsakovės ataskaitose esančios nuotraukos, akivaizdžiai perkeltos iš ieškovės portalo skelbimų, nes pastarosiose matomas ieškovės vandens prekės ženklas. Nors atsakovė, kaip ir kitų duomenų sutapčių atveju, rėmėsi iš esmės tik argumentu, kad duomenų į ataskaitas galėjo pateikti per kitus trečiuosius asmenis, tačiau jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, kaip jau minėta ir aukščiau, nepateikė. Taigi, tokia atsakovės pozicija laikytina deklaratyvia ir niekuo nepagrįsta. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės vadovas paaiškino, kad imtasi priemonių, jog generuojant ataskaitas būtų identifikuojami prekės ženklai ir tokie duomenys neatsispindėtų sugeneruotose ataskaitose, t. y. kad tokiais atvejais būtų fiksuojama ataskaitos klaida ir duomenys būtų tikslinamai, kas teismo vertinimu tik patvirtina išvadas, kad atsakovė naudojasi trečiųjų asmenų duomenimis ir nesant konkrečių susitarimų, nes pastariesiems esant, abejotina ar būtų poreikis tokius duomenis ataskaitose identifikuoti.

77.       Apibendrinant teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė ir įrodė, kad atsakovė už užmokestį generuojamose ataskaitose naudoja ieškovės valdomo portalo skelbimų informaciją. Nors byloje pateikta tik 20 ataskaitų, tačiau sutampančių duomenų apimtis, teismo vertinimu leidžia prieiti prie išvados, kad duomenys yra naudojami sistemingai ir didele apimtimi.

78.       Sprendžiant dėl atsakovės parsisiunčiamų duomenų iš ieškovės bazės apimties, pažymėtina, kad šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kiek atsakovė panaudoja duomenų generuodama Ataskaitas ir/ar kiek gauta informacija (ne)vertinga atsakovei, nes bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovės kaip duomenų bazės gamintojos sui generis teisių apsauga, t. y. ar atsakovės veiksmai naudojant ieškovės duomenų bazės duomenis pažeidžia sui generis teises. Todėl, teismas neanalizuoja šalių argumentų šiuo aspektu.

79.       Atsižvelgiant į aukščiau konstatuotas faktines, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė galėtų turėti prieigą prie ieškovės archyvinių duomenų, darytina išvada, kad atsakovei neaktyvių skelbimų informacija gali būti prieinama tik, kaip kad nurodo ieškovė, parsisiunčiant naujai įkeltus naudotų transporto priemonių pardavimo skelbimus ir juos archyvuojant. Atsakovė jokio kito įmanomo būdo šiuo aspektu nei nurodė, nei įrodė.

80.       Sprendžiant dėl parsiunčiamų duomenų apimties, atsakovė atsikirsdama į ieškinio reikalavimus nurodė, kad ji ataskaitas generuoja pagal automobilio VIN numerį, tuo tarpu ieškovės portale ne visuose skelbimuose yra nurodomi VIN numeriai, o vietoj jų yra nurodomas SDK kodas. Tai, anot atsakovės, leidžia daryti išvadą, kad jai nėra naudingas visų duomenų parsiuntimas, nes informacija ataskaitoms renkama būtent pagal VIN numerį.

81.       Ieškovė paaiškino, kad mokesčių apskaitymo tikslais, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvoje registruotų transporto priemonių pardavėjai, turi nurodyti VĮ „Regitra“ sugeneruotą SDK kodą, kuris yra siejamas su automobilio VIN kodu, tame tarpe pagal SDK kodą VĮ „Regitra“ paieškos sistemoje galima surasti ir automobilio VIN numerį. Ši faktinė aplinkybė buvo patikrinta teismo posėdžio metu. Ieškovė, taip pat, nurodė, kad ji nevykdo portalo vartotojų kontrolės dėl (ne)tinkamo pareigų vykdymo mokesčių apskaitymo tikslais ir ne visi vartotojai nurodo SDK kodą, nors ir turėtų tai padaryti.

82.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad atsakovės sąskaitos generuojamos remiantis VIN numeriu, viena vertus galima spręsti, kad skelbimų, kuriuose yra tik SDK kodas, parsisiuntimas atsakovei iš tiesių nebūtų naudingas, kita vertus, kadangi SDK kodas yra susietas su VIN kodu, o byloje atsakovei nedetalizavus naudojamų sąsajų veikimo (šiuo aspektu įrodymai kaip sugeneruojama ataskaita niekaip šių aplinkybių nedetalizuoja), negalima daryti objektyvios išvados, kad vykdant paiešką pagal VIN kodą negali būti pasiekiama informacija apie pastarojo pagrindu suformuotą SDK kodą ir su pastaruoju susijusi skelbiama informacija.

83.       Byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, kiek skelbimų yra įkeliama su SDK kodu ir kiek su VIN kodu. Anot ieškovės, skelbimai pasiskirsto proporcingai, t. y. apie 50 proc. skelbimų yra su VIN kodu, tuo tarpu, anot atsakovės, tai sudaro gerokai mažesnę dalį. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, niekaip nepaneigia nei pažeidimo fakto nei masto, t. y. netgi konstatavus kad iš 1 000 skelbimų per dieną atsakovė parsisiunčia, kad ir 20 proc. skelbimų, kurie turi VIN kodą, tai negalėtų būti laikoma mažu duomenų kiekiu. 

84.       Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste, konstatavus pažeidimo faktą, t. y. kad atsakovė parsisiunčia ieškovės skelbimus ir juos archyvuoja (šios išvados padarytos įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, susijusius su archyvinių duomenų panaudojimu), teismo vertinimu, neturi reikšmės ar atsakovė vykdo parsiunčiamų duomenų atranką pagal SDK ar VIN kodus. Be to, atsakovė kaip gynybinę poziciją pasirinko tiesiog neigti duomenų perkėlimo faktą, nors pastarasis akivaizdžiai konstatuotinas iš aptartų byloje raštinių įrodymų.

85.       Pagal byloje pateiktas sugeneruotas Ataskaitas 2021 m. gegužės – gruodžio mėn., buvo naudojami 2019 m. sausio mėn. – 2021 m. spalio mėn. skelbimų duomenys, taigi darytina išvada, kad atsakovė šiuo laikotarpiu perkėlinėjo ieškovės duomenų bazėje įkeliamus naujus skelbimus, kad sudaro apie 1 000 skelbimų per dieną.

Dėl duomenų bazių gamintojo sui generis taikomos apsaugos

 

86.       Duomenų bazių gamintojo teisinė apsauga apibrėžta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 61-64 straipsniuose. Ieškovė, ieškinio reikalavimus grindžia 61 straipsnio 1 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

 

87.       ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus: 1) bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną; 2) bet kokiu būdu padaryti viešai prieinamą visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį kompiuterių tinklais (internete) ar kitais perdavimo būdais, taip pat platinti duomenų bazės kopijas, jas nuomojant, parduodant, įskaitant viešą siūlymą jas pirkti ar tikslinę duomenų bazės kopijų reklamą, skatinančią vartotojus jas įsigyti.

 

88.       ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neleidžiama daryti pakartotines bei sistemingas ištraukas ir naudoti nedideles duomenų bazės turinio dalis, kai šie veiksmai prieštarauja tos duomenų bazės normaliam naudojimui arba pažeidžia teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus. Duomenų bazė - susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti (ATGTĮ 2 straipsnio 7 dalis). Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės (ATGTĮ 2 straipsnio 47 dalis).

 

89.       ATGTĮ nuostatos įgyvendina 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (toliau Direktyva), kuri taikoma duomenų bazių bet kokio pobūdžio teisinei apsaugai, o „duomenų bazė“ reiškia pavienių darbų, duomenų ar kitokios metodiškai arba sistemingai sutvarkytos ir individualiai elektroniniu arba kitokiu būdu prieinamos medžiagos rinkinius (Direktyvos 1 straipsnio 1-2 dalys). 

 

90.       Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovei negali būti taikoma duomenų bazių gamintojų apsauga, nes pastaroji pati duomenų bazės duomenų nerenka (juos įkelia duomenų bazės vartotojai), netikrina duomenų teisingumo, neatlieka esminių kokybinių ir kiekybinių investicijų.

 

Dėl „duomenų bazės“ sąvokos

 

91.       Direktyvoje numatyta apsauga taikytina duomenų bazėms, kuriose darbai, duomenys ar kitokia medžiaga yra sistemingai arba metodiškai išdėstyta (Direktyvos konstatuojamosios dalies 21 punktas). Direktyvos reglamentuojamos autorių teisės apima tik duomenų parinkimą ir išdėstymą bazėje (Direktyvos konstatuojamosios dalies 35 punktas). Direktyva siekiama apginti ne tik bazės duomenų originalaus parinkimo arba išdėstymo autorių teises, bet ir duomenų bazių sudarytojus nuo medžiagai gauti ir surinkti skirtų finansinių ir profesinių investicijų rezultatų pasisavinimo ir apsaugoti visą duomenų bazę arba jos dalis nuo tam tikrų naudotojo arba konkurento veiksmų (Direktyvos konstatuojamosios dalies 39 punktas).

 

92.       Direktyvoje sui generis teise siekiama užtikrinti investicijų, įdėtų bazės duomenims gauti, patikrinti ir pateikti, apsaugą per ribotą tokios teisės galiojimo laikotarpį; kadangi šias investicijas gali sudaryti finansų ir (arba) laiko, pastangų ir energijos sąnaudos (Direktyvos konstatuojamosios dalies 40 punktas), taip pat siekiama suteikti duomenų bazės sudarytojui galimybę neleisti neteisėtai perkelti bazės duomenų arba jų dalies ir (arba) jų [pakartotinai] panaudoti; kadangi būtent duomenų bazės sudarytojas imasi iniciatyvos ir surizikuoja investuoti; kadangi šios nuostatos, ypač sudarytojo apibrėžimas, negalioja subrangovams (Direktyvos konstatuojamosios dalies 41 punktas).

 

93.       Teisė neleisti neteisėtai perkelti bazės duomenų arba jų dalies ir (arba) jų [pakartotinai] panaudoti yra siejama su naudotojo veiksmais, peržengiančiais jam suteiktų teisių ribas ir todėl darančiais žalą investicijoms; kadangi teisė uždrausti neteisėtai perkelti bazės duomenis arba jų dalį ir (arba) juos [pakartotinai] panaudoti siejama ne tik su piratinės konkuruojančios produkcijos gamyba, tačiau ir su bet kuriuo naudotoju, kuris savo veiksmais daro didelę žalą (kokybine ir kiekybine prasme) investicijoms (Direktyvos konstatuojamosios dalies 42 punktas).

 

94.       Nepaisant teisės neleisti perkelti ir (arba) panaudoti visų arba didžiosios dalies bazės duomenų, turėtų būti numatyta, kad duomenų bazės sudarytojas arba teisių savininkas negali trukdyti teisėtam naudotojui perkelti neesmines duomenų bazės dalis ir jomis naudotis; tačiau toks naudotojas negali be pateisinamos priežasties pažeisti sui generis teisių, autorių arba panašių teisių savininko teisėtų interesų duomenų bazės darbų ir temų atžvilgiu (Direktyvos konstatuojamosios dalies 49 punktas).

 

95.       Valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė numatyti teisės neleisti neteisėtai perkelti bazės duomenų arba didžiosios jų dalies ir (arba) jų panaudoti išimtis, jeigu duomenys perkeliami asmeniniam naudojimui, mokymo ar mokslinių tyrimų iliustracijoms arba jeigu duomenų perkėlimas ir (arba) panaudojimas vykdomas visuomenės saugumo tikslais arba atliekant administracines arba teismines procedūras; kadangi šios operacijos neturi pažeisti duomenų bazės sudarytojo išimtinių teisių tvarkyti duomenų bazę ir šių operacijų tikslas neturi būti komercinis (Direktyvos konstatuojamosios dalies 49 punktas). Šios išimtys apibrėžtos ATGTĮ 63 straipsnio 1 dalyje.

 

96.       ESTT savo jurisprudencijoje (žr. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas priimtas byloje C-444/02, Fixtures Marketing Ltd vs Organismos prognostikon agonon podosfairou AE (OPAP)) yra nurodęs, kad vertinant, ar kalbama apie duomenų bazę direktyvos prasme, nėra svarbu, kad rinkinį sudaro duomenys, gauti iš kito ar kitų šaltinių, o ne iš rinkinio sudarytojo, jo sukurtų duomenų ar duomenų, patenkančių į vieną ar abi šias kategorijas (25 punktas). Direktyvos užtikrinta teisine apsauga siekiama skatinti duomenų „saugojimo“ ir „apdorojimo“ sistemų kūrimą (28 punktas). Kvalifikavimas kaip „duomenų bazė“ pirmiausia priklauso nuo to, ar kalbama apie „pavienės medžiagos“ rinkinį, t. y. medžiagos, kuri gali būti atskirta nuo kitos, nekeičiant jos informacinio, literatūrinio, meninio, muzikinio ar kitokio turinio vertės (29 punktas). Kvalifikuojant rinkinį kaip „duomenų bazę“ būtina, kad atskiri šio rinkinio duomenys būtų sistemingai arba metodiškai išdėstyti ir vienaip ar kitaip prieinami individualiai <...> rinkinys turi būti pateikiamas ant bet kokios formos tvirto pagrindo bei apimti technines priemones, t. y. pagal direktyvos 13 konstatuojamąją dalį elektronines, elektromagnetines ar elektrovaizdines apdorojimo priemones, arba kitą priemonę, pavyzdžiui indeksą, turinio lentelę, planą ar ypatingą klasifikacijos metodą, leidžiantį rasti rinkinyje esančius atskirus elementus (30 punktas). Sąvoka „duomenų bazė“ direktyvos 1 straipsnio 2 dalies prasme reiškia bet kokį pavienių darbų, duomenų ar kitokios medžiagos, galinčių būti atskirtiems vienas nuo kito nekeičiant turinio vertės, rinkinį, kuriame pateikiamas bet koks metodas ar sistema, leidžiantys rasti bet kokius jį sudarančius duomenis (32 punktas).

 

97.       Nagrinėjamu atveju, ieškovės duomenų bazę sudaro atskiri naudotų transporto priemonių pardavimo, jų dalių ir kt. skelbimai, kurie turi savarankišką informacinę vertę ir kuriuos galima atskirti pagal identifikuojančius kriterijus, naudojant ieškovės sukurtą paieškos sistemą. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir faktines bylos aplinkybes, teismas negali sutikti su atsakovės argumentais, kad vien dėl to, kad bazės turinį sudaro trečiųjų asmenų įkelti skelbimai ir/ar be naudotų automobilių pardavinėjami motociklai, aksesuarai ir kt., duomenų bazių gamintojo apsauga neturėtų būti taikoma. Taigi, ieškovė laikytina duomenų bazės gamintoja nurodyto teisinio reguliavimo prasme.

 

98.       Tačiau, pagal Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies nuostatas apsauga pagal sui generis teisę suteikiama tik toms duomenų bazėms, kurios atitinka tikslų kriterijų, t. y. jos turi pasižymėti pakankamai didelėmis duomenų gavimo, tikrinimo bei pateikimo kokybinėmis ir (arba) kiekybinėmis investicijomis. Pagal ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies nuostatas apsauga taikoma duomenų bazės gamintojui, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų.

 

99.       ESTT yra pažymėjęs, kad spręsdamas dėl duomenų bazių gamintojui taikytino apsaugos, teismas turi patikrinti, pirma, ar atitinkamos duomenų bazės turiniui gauti, patikrinti ir pateikti reikia pakankamai didelių investicijų, ir, antra, ar nagrinėjamas „perkėlimas“ ar „panaudojimas iš naujo“ kelia grėsmę šių galimybei susigrąžinti šias investicijas (ESTT 2021 m. birželio 3 d. sprendimas byloje C-762/19, 46 punktas).

 

Dėl investicijų duomenų bazės turiniui gauti, patikrinti ir pateikti

 

100.       ESTT yra išaiškinęs, kad sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“ Direktyvos 96/9 7 straipsnio 1 dalies prasme reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančioms pavienėms medžiagoms ieškoti ir joms surinkti į duomenų bazę. Jos neapima išteklių, panaudotų duomenims, sudarantiems duomenų bazę, sukurti (žr. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas priimtas byloje C-444/02, Fixtures Marketing Ltd vs Organismos prognostikon agonon podosfairou AE (OPAP)). Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad pagal direktyvos 9, 10 ir 12 konstatuojamąsias dalis jos tikslas skatinti bei saugoti investicijas į duomenų „kaupimo“ ir „apdorojimo“ sistemas, kurios prisideda prie informacijos rinkos plėtros visose veiklos srityse, proporcingai didėjant kasmet sukuriamos ir apdorojamos informacijos kiekiui. Taigi sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu ir pateikimu <…> susijusios investicijos“ paprastai reiškia investicijas, padarytas kuriant pačią duomenų bazę (39 punktas).

 

101.       Investicijas, susijusias su duomenų bazės kūrimu, gali sudaryti žmogiškieji, techniniai ir finansiniai ištekliai ar priemonės, tačiau jie turi būti pakankamai dideli kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu. Kiekybiškai vertinami ištekliai, kuriuos galima išreikšti skaičiais, o kokybiškai – pastangos, kurių negalima išreikšti skaičiais, pavyzdžiui, intelektinės pastangos arba energijos sąnaudos, kaip tai išplaukia iš direktyvos 7, 39 ir 40 konstatuojamųjų dalių (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimo byloje C-444/02, 44 punktas)

 

102.       Duomenims surinkti, sistemingai arba metodiškai išdėstyti duomenų bazėje, jų individualiam prieinamumui organizuoti ir jų tikslumui tikrinti duomenų bazės veikimo metu gali reikėti pakankamai didelių kokybinių ir (arba) kiekybinių investicijų direktyvos 7 straipsnio 1 dalies prasme (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje C-203/02, 36 punktas).

 

103.       ESTT yra nurodęs, kad su „Su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“, reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančios pavienės medžiagos paieškai ir jos surinkimui į duomenų bazę, o ne išteklius, naudojamus šiai medžiagai sukurti. Direktyvoje nustatytos apsaugos pagal sui generis teisę tikslas – skatinti esamos informacijos kaupimo ir apdorojimo sistemų, o ne informacijos, kuri vėliau gali būti surinkta duomenų bazėje, kūrimą (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje C-444/02, 40 punktas).

 

104.       ESTT priimdamas prejudicinius sprendimus bylose pagal ieškovės Fixtures Marketing Ltd pareikštus ieškinius, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl futbolo rungtynių tvarkaraščių duomenų bazės valdytojo sui generis apsaugos (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Nr. C-46/02; 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Nr. C-444/02; 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Nr. C-338/02), bei byloje C-203/02 išaiškino, kad Direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“ reiškia: išteklius, panaudotus siekiant sukurti šią duomenų bazę; išteklius, naudojamus jau egzistuojančioms pavienėms medžiagoms ieškoti ir joms surinkti į duomenų bazę; išteklius, panaudotus ieškant pavienių medžiagų ir surenkant jas į duomenų bazę. Taip pat nurodė, kad tokios investicijos neapima: išteklių, panaudotų siekiant sukurti duomenų bazę sudarančią medžiagą; išteklių, panaudotų duomenims, sudarantiems duomenų bazę, sukurti; išteklių, panaudotų siekiant sukurti medžiagas, sudarančias duomenų bazę.

 

105.        „Su duomenų bazės duomenų tikrinimu susijusių investicijų“ sąvoka reiškia išteklius, kurie, siekiant užtikrinti duombazės duomenų patikimumą, naudojami tikrinti medžiagai, sukauptai duomenų bazės kūrimo metu ir pateikiamai šiai bazei veikiant. Ištekliai, panaudoti tikrinimui kuriant duomenis arba kitą medžiagą, vėliau surenkami į duombazę, kita vertus, yra ištekliai, susiję su šiuo kūrimu, todėl į juos negalima atsižvelgti, siekiant įvertinti, ar buvo padarytos pakankamai didelės investicijos pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas C-203/02, 34 punktas).

 

106.       „Su duomenų bazės duomenų pateikimu susijusios investicijos“ reiškia išteklius, kuriais siekiama suteikti duomenų bazei informacijos apdorojimo funkciją, t. y. išteklius, naudojamus sistemingai arba metodiškai sutvarkyti duombazės duomenis bei užtikrinti atskirų duomenų prieinamumą (2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje C-444/02, 43 punktas).

 

107.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodinėdama investicijas į duomenų gavimą, patikrinimą ir pateikimą nurodo, kad ji nuolat atlieka kiekybines ir kokybines investicijas į jos valdomą duomenų bazę. Investicijas sudaro: 1) išlaidos turtui (kompiuterių technika, programinė įranga, kitas materialus turtas); 2) atlyginimas, sumokėtas darbuotojams, kurie kuria, prižiūri ir vysto duomenų bazę ir interneto svetainę; 3) interneto svetainės išlaikymo išlaidos; 4) marketingui skirtos išlaidos; 5) administracinės išlaidos (atlyginimai vadovams, teisininkams, bankui, audito ir atlygis už kitas paslaugas). Visos išlaidos nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio padavimo, kaip teigia ieškovė, sudaro apie 7 472 455 Eur, taigi itin reikšmingos ir esminės.

 

108.       Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė investicijas apibendrinančią lentelę (ieškinio priedas Nr. 17). Nurodo, kad ieškovės darbuotojai kasdien programuoja Duomenų bazę, kuria jos programinę architektūrą, taiso įvairias klaidas, testuoja jos veikimą, derina Duomenų bazėje talpinamą informaciją tarpusavyje (tarkime, kad būtų harmonizuotas informacijos pateikimas interneto svetainės lankytojams ir viename skelbime būtų nurodyta ir automobilio markė, ir kaina), kuria naujus Duomenų bazės funkcionalumus, duomenų kategorijas (pavyzdžiui, markė, kaina, rida, spalva, kt.) techninę infrastruktūrą ir atlieka kitus programavimo veiksmus su Duomenų baze (DOK-11286, priedas Nr. 1).

 

109.       Investicijas, ieškovė grindžia ir Programinio kodo kitimo registro (DOK-11286, priedas Nr. 2) duomenimis. Kaip matyti iš pateikto registro, anot ieškovės, vien tik, pavyzdžiui, 2016 metais ieškovė darbuotojai atliko 62 459 pakeitimus programiniame (pirminiame, išeities, source) kode, valdančiame Duomenų bazę, kas neabejotinai užtruko reikšmingą laiko tarpą. Remiantis šiuo registru, nuo 2009 metų programinis kodas buvo keistas 193 788 kartus (ištrinta / pridėta 14 299 198 programinio kodo eilutės), o tai sudaro apie 14 906 pakeitimus per metus (ištrinta / pridėta apie 1 000 000 eilučių per metus). Vien šių keitimų atlikimas, ieškovės vertinimu, yra pakankamos kokybinės investicijos į Duomenų bazę.

 

110.       Ieškovė remiasi ir tuo, kad ieškovės darbuotojai kasdien tikrina informaciją, kuri yra įkelta į Duomenų bazę. Ieškovė, be kita ko, yra įkūrusi 3 darbuotojų etatus, kurie nuolat prižiūri į Duomenų bazę keliamą informaciją (DOK-11286, priedas Nr. 5). Šių darbuotojų pagrindinės darbo pareigos yra palaikyti Duomenų bazės tvarką, tikrinti, ar yra laikomasi Duomenų bazės naudojimo taisyklių, nėra sukčiavimo atvejų, neteisingos informacijos. Šie darbuotojai taip pat tikrina kainos, ridos, pardavimo fakto ir kitus duomenis bei proaktyviai redaguoja duomenis Duomenų bazėje. Tokios ieškovės investicijos, ieškovės nuomone, neabejotinai patenka į kokybinių investicijų į Duomenų bazę sąvoką, be to, šių darbuotojų darbo užmokesčio suma sudaro 167 303 Eur per 5 metus. Apskritai, kaip teigia ieškovė, darbo užmokesčiui vidutiniškai per metus skiriama 373 388 Eur (DOK-11286, priedas Nr. 4).

 

111.       Ieškovė pažymi, kad duomenų bazėje duomenys yra nuolat tikrinami, tvarkomi ir kt. Nurodo, kad skelbimų, kurie būna suredaguojami ir/ar blokuojami, kiekis priklauso nuo atitinkamo mėnesio, nes kiekvieną mėnesį Svetainėje klientai įkelia apie 30 tūkst. naujų skelbimų bei atlieka apie 100 tūkst. esamų skelbimų redagavimų, todėl ieškovo personalas privalo užtikrinti tvarką Duomenų bazėje bei aukštą paslaugų kokybę, dėl ko kiekvieną mėnesį patikrina visus įkeltus skelbimus, bei vartotojų atliktus skelbimų redagavimus, o papildomai atliktų veiksmų redaguojant skelbimų turinį kiekis gali siekti ir daugiau kaip 1 000.

 

112.       Be marketingui ir pardavimui skirtų išlaidų, kaip nurodo ieškovė, yra atliekamos investicijos ir į Duomenų bazės palaikymui reikalingą įrangą, kadangi jos mastai auga kasdien, taigi ieškovė atlieka investicijas į serverius, programinę įrangą, nuolatinį atsarginės Duomenų bazės kopijos palaikymą ir kitas išlaidas, būtinas Duomenų bazės veikimui. Šios išlaidos, kaip nurodo ieškovės, laikotarpiu nuo 2016 metų sudaro iš viso apie 242 016,28 Eur, kas vidutiniškai sudaro apie 40 336 Eur per metus (šias aplinkybes ieškovės grindžia pridedamais rašytiniais įrodymais PVM sąskaitomis-faktūromis, DOK-11286, priedas Nr. 3).

 

113.       Ieškovės vertinimu, atitinkamos kiekybinės ir kokybinės investicijos į Duomenų bazę atsispindi ir interneto svetainės grafinės vartotojų sąsajos (eng. interface) pokyčiuose. Faktiškai grafinė vartotojų sąsaja keitėsi, o šie pakitimai buvo atliekami nuo 2006 metų, o įgyvendinant pastaruosius pokyčius ieškovei taip pat reikėjo atlikti programavimo darbus. Ieškovė taip pat pažymi, kad duomenų bazė pardėjo veikti 2003 metais, tačiau ieškovė nuosekliai atlieka kokybines ir kiekybines investicijas į Duomenų bazę ir šios investicijos yra esminės, o 2009 metais buvo paleista nauja Interneto svetainės versija, dėl ko Duomenų bazę nuo 2009 metų galima laikyti absoliučiai nauja duomenų baze.

 

114.       Apibendrinant ieškovės nurodytus dydžius, skiriamos tokios kokybinės ir kiekybinės investicijos: apie 14 906 programinio kodų pakeitimų (ištrinta/pridėta apie 1 000 000 eilučių per metus) per metus; 3 nuolatiniai darbuotojai, kurie atlieka apie 1000 veiksmų per dieną ir kurių darbo užmokesčiui skiriama 33 460 Eur per metus; bendra 373 388 Eur suma darbo užmokesčiui per metus; duomenų bazės palaikymui reikalinga įranga – apie 40 336 Eur per metus; grafinės vartotojų sąsajos pokyčiai atlikti nuo 2006 metų ir kt.

 

115.       Teismas sprendžia, kad ieškovės pateikiami rašytinai įrodymai patvirtina esmines investicijas į duomenų bazės duomenų gavimą, tikrinimą ir pateikimą, tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. Teismo nuomone, šiuo atveju, investicijos susijusios su duomenų bazės nuolatinio funkcionalumo palaikymu bei gerinimu, išlaidos programinei įrangai, išlaidos automatizuotam duomenų tikrinimui ir išlaidos darbuotojams atliekantiems papildomas tikrinimo funkcijas ir kt., nagrinėjamu atveju negali būti laikomos mažareikšmėmis, juolab įvertinus, kad ieškovės valdoma duomenų bazė yra dinamiška, joje, kaip nustatyta byloje, kiekvieną dieną įkeliama apie 1 000 naujų skelbimų, kurie vėliau archyvuojami, taigi nuolat augantis apdorojamos informacijos kiekis akivaizdu reikalauja tiek kokybinių tiek kiekybinių investicijų.

 

116.       Atsakovė, laikydamasi pozicijos, kad ieškovė pateikiami įrodymai ir paaiškinimai nepagrindžia esminių investicijų, remiasi tuo, kad iš pirminės apskaitos dokumentų nėra pagrindo išvadai, jog viso jos yra skirtos būtent „autoplius“ duomenų bazei, nes ieškovė valdo ir kitus portalus. Be to, anot atsakovės, ieškovė jokios informacijos netikrina ir šį argumentą grindžia byloje pateiktu Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (DOK-25878), kuris jos nuomone pagrindžia, kad atsakovei buvo leidžiama įkelti į ieškovės duomenų bazę skelbimą su klaidinančiais duomenimis, t. y. nebuvo atliktas joks duomenų tikrinimas.

 

117.       Ieškovė, atskirsdama į šiuos argumentus nurodė (DOK-30618), kad atsakovė įkeltą skelbimą ištrynė vienos valandos bėgyje, taigi ieškovės darbuotojai neturėjo galimybės atlikti tikrinimo veiksmus šio skelbimo atveju. Be to, ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pateiktą ieškovės vidinių sistemų išrašą, neteisingas VIN kodo nurodymas buvo iš karto fiksuotas, o apskritai skelbimuose nustačius VIN kodo atitiktį, skelbimas pažymimas žalia varnele. Pastarieji ieškovės argumentai, teismo vertinimu, paneigia atsakovės pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę, t. y. atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia, ieškovės argumentų ir rašytinių įrodymų, kad faktiškai duomenų tikrinimas, po jų įkėlimo į duomenų bazę, yra atliekamas.

 

118.       Sprendžiant dėl pirminės apskaitos dokumentų, kaip investicijas pagrindžiančių įrodymų, įrodomosios reikšmės, bei atsakovės argumentų, kad ieškovė nepagrindė šių išimtinės sąsajos tik su „autoplius“ duomenų baze, visų pirma pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis).

 

119.       Nors nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pateikiami pirminiai apskaitos dokumentai pagrindžia būtent ieškovės išlaidas, tačiau kiekviename iš jų, kaip ir pažymi atsakovė, nėra įvardinta, kad konkretus pirkinys ir/ar veiksmas yra susietas konkrečiai su duomenų baze „autoplius“. Tačiau, teismo vertinimu, vertinant šioje dalyje įrodymų visetą, tame tarpe darbuotojų atliktų užduočių žiniaraščio duomenis, iš kurių matosi, kad užduotys susijusios su „autoplius“ duomenų baze; darbo užmokesčio duomenis; duomenis apie išlaidas susijusias su programine įranga ir kt., nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra susiję iš esmės arba esmine dalimi su ieškovės įrodinėjamu investicijų dydžiu. Teismo nuomone, vien įsigyjamų prekių ir/ar paslaugų tikslo nenurodymas pirkimo dokumentuose, apeliuojant į galimą jų panaudojimą kitoms ieškovės valdomoms duomenų bazėms, nesant konkrečių pagrindimo įrodymų bent vienos ieškovės pateikiamos pozicijos atžvilgiu, nagrinėjamu atveju, negali lemti išvados, kad šie nebuvo skirti ginčo duomenų bazei. Kita vertus, ūkio subjektas pirkdamas prekes ir/ar paslaugas įprastai niekada nenurodo pritaikymo tikslo. Pirkimo/pardavimo dokumentuose įprastai nurodomi pirkėjo, pardavėjo ir prekės/paslaugos duomenys. Todėl, teismas atsakovės argumentus šioje dalyje laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas nėra nustatyti tikslų investicijų dydį, o svarbu nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. ar investicijos yra esminės vertinant jas kokybiškai ir kiekybiškai.

 

120.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys rašytinai įrodymai, pagrindžia atlikus esmines kiekybines ir kokybines investicijas ir todėl nagrinėjamu atveju taikytina ieškovės duomenų bazių gamintojo sui generis teisių apsauga.

Dėl duomenų „perkėlimas“ ar „panaudojimas iš naujo“, grėsmė susigrąžinti investicijas

121.       Direktyvos 7 straipsnio 2 dalies a punkte „perkėlimas“ apibrėžiamas kaip „nuolatinis arba laikinas visų bazės duomenų arba pakankamai didelės jo dalies transformavimas į kitą lygmenį bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma“, o direktyvos 7 straipsnio 2 dalies b punkte „panaudojimas“ apibrėžiamas kaip duomenų arba pakankamai didelės jų dalies pateikimas visuomenei platinant kopijas, nuomojant, operatyviosios (on‑line) sistemos pagrindu arba kitais informacijos perdavimo būdais.

 

122.       Kaip nurodyta ESTT praktikoje (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d., sprendimas priimtas byloje C-203/02), sui generis teisės teikiama apsauga, numatyta direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje, suteikia duomenų bazės sudarytojui teisę neleisti be leidimo perkelti ir (arba) panaudoti visą tokių duomenų bazę arba pakankamai didelę jos dalį, kaip tai nurodyta direktyvos 41 konstatuojamojoje dalyje. Be to, tam tikromis sąlygomis direktyvos 7 straipsnio 5 dalis draudžia be leidimo perkelti ir (arba) panaudoti nedidelę duomenų bazės dalį (minėto sprendimo 44 punktas). Sąvokos „perkelti“ ir „panaudoti“ turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sui generis teise siekiamą tikslą. Šia teise siekiama duomenų bazės sudarytoją apsaugoti nuo “naudotojo veiksmų, peržengiančių jam suteiktų teisių ribas, todėl darančių žalą investicijoms“, kaip tai nurodyta direktyvos 42 konstatuojamojoje dalyje (45 punktas). Pagal direktyvos 48 konstatuojamąją dalį sui generis teisė turi ekonominį pagrindimą – suteikti duomenų bazių apsaugą kaip priemonę, užtikrinančią atlyginimą duomenų bazės sudarytojui už šios sukūrimą ir priežiūrą (46 punktas).

 

123.       Atitinkamai vertinant sui  generis teisės apsaugos apimtį, nėra svarbu, kad perkėlimu ir (arba) panaudojimu siekiama sukurti kitą duomenų bazę, neatsižvelgiant nei į tai, ar ji konkuruotų su pradine duomenų baze, ir ar būtų tokio paties ar skirtingo dydžio, nei į tai, kad šis veiksmas yra sudėtinė veiklos, kuria nesiekiama sukurti duombazės, dalis. Dėl to direktyvos 42 konstatuojamoji dalis patvirtina, kad „teisė uždrausti neteisėtai perkelti bazės duomenis arba jų dalį ir (arba) juos panaudoti siejama ne tik su piratinės konkuruojančios produkcijos gamyba, tačiau ir su bet kuriuo naudotoju, kuris savo veiksmais daro didelę žalą (kokybine ir kiekybine prasme) investicijoms“. Tai, kad direktyvos 7 straipsnyje nėra nuorodos į tokius tikslus, rodo, jog, vertinant veiksmo teisėtumą pagal direktyvą nesvarbu, ar šiuo veiksmu buvo siekiama komercinio tikslo, ar ne (žr. minėto sprendimo C-203/02 47-48 punktas). Bendrijos teisės aktų leidėjai siekė sąvokoms „perkėlimas“ ir „panaudojimas“ suteikti plačią prasmę. Todėl, atsižvelgiant į direktyvos siekiamą tikslą, šios sąvokos nurodo bet kokį veiksmą, kuriuo be duomenų bazės sudarytojo leidimo investicijų rezultatai pasisavinami arba padaromi prieinami visuomenei, taip atimant iš jo galimybę gauti atlyginimą, kuris padengtų investicijų sąnaudas (51 punktas).

 

124.       Lemiamas kriterijus yra tai, ar buvo įvykdytas visos ar dalies atitinkamos duomenų bazės duomenų „perkėlimas“ į kitą tos pačios ar kitokios rūšies laikmeną. Toks perkėlimas suponuoja tai, kad visi ar dalis atitinkamos duomenų bazės duomenų atsiduria kitoje nei pirminės duomenų bazės laikmenoje (ESTT 2008 m. spalio 9 d. sprendimo byloje C-304/04 Directmedia Publishing 36 punktas). Be to, duomenų bazės sudarytojo leidimas ieškoti informacijos nereiškia, kad sui generis teisės galiojimas baigėsi (žr. minėto sprendimo byloje C-203/02 58 punktas).

 

125.       Kaip teisingai pažymi atsakovė įprastas viešai prieinamos duomenų bazės naudojimas yra leidžiamas, tačiau nustatytu teisiniu reguliavimu duomenų bazės gamintojas gali uždrausti atlikti teisiniu reguliavimu nustatytus veiksmus, kaip ir nustatyta kokie veiksmai nepripažįstami įprastu duomenų bazės naudojimu ir dėl to draudžiami.

 

126.       Draudimas perkelti ir (arba) panaudoti ne tik visą tokių duomenų bazę, apsaugomą sui generis teise, bet ir pakankamai didelę jos dalį, kokybiškai ir (arba) kiekybiškai ją įvertinus, nustatytas tiek Direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje, tiek ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje.

 

127.       Įvertinimas kokybine prasme, ar susijusi dalis yra pakankamai didelė, turi, kaip ir vertinimas kiekybine prasme, reikšti investicijas, padarytas kuriant duomenų bazę, ir žalą investicijoms, padarytą perkeliant šią dalį arba ją panaudojant.  „Duomenų bazės duomenų pakankamai didelė dalis, vertinant kokybiškai“ reiškia investicijų, padarytų siekiant gauti, tikrinti ir pateikti duomenis, kurie yra perkėlimo ir (arba) panaudojimo dalykas, mastą, neatsižvelgiant, ar šis dalykas sudaro kiekybiškai pakankamai didelę visų apsaugotos duombazės duomenų dalį (žr. minėto sprendimo C-203/02 69 punktas)

 

128.       „Pakankamai didelės dalies, kiekybiškai ją įvertinus“ sąvoka pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį reiškia duomenų, perkeltų iš duombazės ir (arba) panaudotų, dydį, ir turi būti vertinama pagal visos šios duombazės duomenų dydį. Jei naudotojas perkelia ir (arba) panaudoja kiekybiškai pakankamai didelę duomenų bazės, kuriai sukurti reikėjo reikšmingų išteklių, duomenų dalį, investicijos į perkeltą ar panaudotą dalį yra proporcingai bei lygiaverčiai reikšmingos. Taip pat, „pakankamai didelės dalies, įvertinus kiekybiškai“ sąvoka reiškia investicijų, padarytų siekiant gauti, tikrinti bei pateikti duomenis, kurie yra perkėlimo ir (arba) panaudojimo dalykas, mastą, neatsižvelgiant, ar šis dalykas reiškia kiekybiškai pakankamai didelę apsaugotos duombazės duomenų dalį. Kiekybiškai nedidelė duombazės duomenų dalis gavimo, tikrinimo arba pateikimo požiūriu gali iš tikrųjų reikšti reikšmingas žmogiškąsias, technines ir finansines investicijas (žr. minėto sprendimo C-203/02 70-71 punktus).

 

129.       Teismas sprendžia, kad byloje nustačius, jog kiekvieną dieną yra 1 000 įkeliamų naujų skelbimų, kuriuos atsakovė parsisiunčia ir archyvuoja, bei šiuos veiksmus byloje atliko ne trumpesniu laikotarpiu nei 2019 m. sausio mėn. – 2021 m. spalio mėn., įvertinus anksčiau aptartas ieškovės investicijas, darytina išvada, jog atsakovė nuolat perkelia ieškovės visą ar didelę dalį duomenų bazės duomenų, įvertinus tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai.

 

130.       Nors teismas ieškovės argumentus, jog dėl atsakovės veiksmų mažėja jos portalo lankytojų ir dėl to kyla grėsmė jos investicijų susigrąžinimui laiko deklaratyviu ir neįrodytu, tačiau teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovei parsisiunčiant duomenis ir juos archyvuojant, ieškovei mažinama galimybė susigrąžinti investicijas iš duomenų kaupimo ir archyvavimo, kas betarpiškai susiję ir su investicijomis į pačią duomenų bazę. Todėl, teismas ieškovės reikalavimą dėl aptartų veiksmų uždraudimo laiko pagrįstu, įrodytu ir todėl tenkintinu.

 

Dėl ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies, Direktyvos 7 straipsnio 5 dalies, nuostatų (ne)taikymo

 

131.       Ieškovė nurodo, kad net tuo atveju, jei carVertical perkeliamų duomenų apimtis nebūtų laikoma esmine Duomenų bazės dalimi, ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalis (Direktyvos 7 straipsnio 5 dalis) expressis verbis draudžia daryti „pakartotines bei sistemingas ištraukas ir naudoti nedideles duomenų bazės turinio dalis, kai šie veiksmai prieštarauja tos duomenų bazės normaliam naudojimui arba pažeidžia teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus“.

 

132.       ESTT praktikoje yra pažymėta, kad direktyvos 7 straipsnio 5 dalies tikslas – neleisti apeiti jos 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą. Ja siekiama neleisti pasikartojančio bei sistemingo duomenų bazės nedidelių dalių perkėlimo, kurio kumuliacinis poveikis padarytų rimtą žalą duomenų bazės sudarytojo investicijoms lygiai taip pat, kaip ir perkėlimai ir (arba) panaudojimai pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį. Todėl šia nuostata draudžiami duomenų bazės naudotojų perkėlimo veiksmai, kuriais dėl jų pasikartojančio ir sistemingo pobūdžio duomenų bazė būtų visa (arba bent jau pakankamai didelė jos dalis) nukopijuota be sudarytojo leidimo, neatsižvelgiant į tai, ar veiksmai buvo įvykdyti siekiant sukurti kitą duomenų bazę, ar tai buvo veikla, kuria nesiekta jos kurti. „Veiksmai, kurie nebūdingi normaliam duomenų bazių naudojimui arba kurie nepagrįstai pažeidžia teisėtus jų sudarytojų interesus“, reiškia veiksmus, kuriais dėl kumuliacinio perkėlimo poveikio atkuriami visi tokių duomenų bazės, apsaugotos sui generis teise, duomenys arba pakankamai didelė jų dalis, ir (arba) visi duombazės duomenys arba pakankamai didelė jų dalis tampa prieinami visuomenei dėl kumuliacinio panaudojimo poveikio, darant rimtą žalą duomenų bazės sudarytojo padarytoms investicijoms (žr. minėto sprendimo C-203/02 86-87, 89 punktai).

 

133.       Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad net jeigu ir būtų padaryta išvada, kad atsakovės veiksmai nevertintini kaip nuolatinis didelės duomenų bazės dalies perkėlimas, tai byloje nustatyti veiksmai atitiktų ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes dėl atsakovės veiksmų atkuriami ir tampa prienami ieškovės archyvinės duomenų bazės didelė dalis, taip darant rimtą žalą ieškovės investicijoms ir nėra būdingi normaliam duomenų bazės naudojimui. Teismui nusprendus, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, argumentai susiję su ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo plačiau neanalizuojami.

 

Dėl apsaugos termino (ne)taikymo

 

134.       Direktyvos 10 straipsnio, reglamentuojančio apsaugos terminą, 3 dalis nustato, kad bet kokie pakankamai dideli duomenų bazės pakeitimai, įvertinti kokybiškai ir kiekybiškai, įskaitant pakeitimus, atsiradusius dažnai pildant, trinant ir taisant medžiagą, dėl kurių duomenų bazę būtų galima laikyti pakankamai didele nauja investicija, įvertinta kokybiškai ir kiekybiškai, suteikia teisę duomenų bazei, atsiradusiai dėl tokios investicijos, nustatyti tik jai vienai skirtą apsaugos terminą. Atitinkamai ATGTĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos; jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės viešo paskelbimo datos. Bet koks kokybiškai ir kiekybiškai įvertintas esminis duomenų bazės turinio pakeitimas, įskaitant pakeitimus dėl vėlesnių papildymų, išbraukimų ir pataisų, kuriuos galima laikyti kokybiškai ir kiekybiškai įvertintomis naujomis esminėmis investicijomis, suteikia teisę duomenų bazei taikyti naują apsaugos galiojimo terminą (ATGTĮ 64 straipsnio 2 dalis).

 

135.       Dėl nurodyto teisinio reguliavimo taikymo, detalesnių išaiškinimų teismų praktikos sprendimuose nėra pateikta. Tačiau, minėtoje ESTT byloje C-203/02 Generalinės advokatės 2014 m. birželio 8 d. išvadoje yra pažymėta, kad remiantis direktyvos 10 straipsnio 3 dalimi, duomenų bazės pakeitimai, esant tam tikroms sąlygoms, suteikia teisę nustatyti tik jai vienai skirtą apsaugos terminą. Nors 10 straipsnio pavadinimas yra „Apsaugos terminas“, vis dėlto tai nereiškia, kad šiame straipsnyje pateikiamos normos būtent dėl laikotarpio, bet ne dėl susijusio objekto. Yra labai aišku, kad 10 straipsnio 3 dalyje numatytas naujo apsaugos termino nustatymas gali būti susijęs tik su tam tikru objektu. Iš šios nuostatos priėmimo aplinkybių išplaukia, kad turi būti saugomas dėl naujos investicijos atsiradęs rezultatas. Apsaugos objekto apribojimas nauju rezultatu taip pat atitinka naujo apsaugos termino reglamentavimo tikslą. Vadinamoji dinamiška duomenų bazė, t. y. duombazė, kuri nuolat atnaujinama. Dėl to atkreiptinas dėmesys, kad ne tik panaikinimai ir papildymai, bet ir patikrinimai pagal 55 konstatuojamąją dalį laikomi pakeitimais direktyvos 10 straipsnio 3 dalies prasme. Tipiška dinamiška duomenų bazė reiškia tai, kad visuomet yra tik viena duomenų bazė, kuri kiekvienąkart yra aktualiausia. Pirmesnės versijos „išnyksta“. Šiuo atveju turi būti remiamasi pakeitimų tikslais, būtent duomenų bazės atnaujinimu. Tai reiškia, kad visa duomenų bazė yra naujos investicijos objektas. Todėl aktualiausia versija, t .y. visa duomenų bazė, yra apsaugos objektas. visada saugomas tik rezultatas, t. y. nauja, o nebe sena duomenų bazė. Skirtumas nuo statiškos duombazės yra būtent toks, kad dinamiškoje duombazėje seni duomenys nustoja galioti, nes jie nuolat pakeičiami naujais. Kadangi dinamiškų duomenų bazių atveju visai duomenų bazei, o ne pakeitimams taikomas naujas apsaugos terminas, neatsižvelgiant į jau nurodytą naujos investicijos ateityje tikslą ir objektą, galima remtis tuo, kad tinkamas yra tik vieningas duombazės vertinimas. Be to, vieningą nagrinėjimą patvirtina investicijų apsaugos ir jų skatinimo tikslas. Šie tikslai dinamiškų duomenų bazių atveju gali būti pasiekiami tik apimant atnaujinimą. Priešingu atveju investicijos į dinamiškas duomenų bazes atsidurtų nepalankioje padėtyje. Nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad ir nedideli pakeitimai, esant tam tikram jų kiekiui, gali būti kvalifikuojami kaip pakankamai dideli pakeitimai. Nagrinėjant dydžio klausimą, reikėtų remtis direktyvos 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Todėl reikia atsižvelgti į atitinkamas sąlygas investicijų atžvilgiu. Tai taikoma nekreipiant dėmesio į aplinkybę, kad direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje aiškiai kalbama apie „naują investiciją“, o 7 straipsnis susijęs su pradinėmis investicijomis (Išvados 139-156 punktai).

 

136.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas ieškovės kokybines ir kiekybines investicijas skirtas aktualiausiai versijai, kurios teismo be kita ko pripažintos esminėmis, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju taikytinas 15 metų terminas, kuris, kaip teigia ieškovė turėtų būti skaičiuojamas nuo pirminės duomenų bazės sukūrimo t. y. 2003 metų.

 

Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio (ne)taikymo

 

137.       Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia ir Konkurencijos įstatymo (toliau KĮ) 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.

 

138.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudžiami veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą visų pirma yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, tokie veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 88 punktas). Pastaroji sąlyga išreiškia neigiamus nesąžiningos ūkinės komercinės veiklos padarinius, tačiau šiuo atveju nėra būtina įrodyti realios kilusios žalos – užtenka tik tokių neigiamų pasekmių tikimybės. Be nurodytų dviejų sąlygų, teismų praktikoje yra reikalaujama nustatyti ir trečią sąlygą – tarp verslo veikla užsiimančių subjektų egzistuojantį konkurencijos santykį, taip pat tai, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 89 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Pirmąją nesąžiningos konkurencijos draudimo sąlygą sukonkretina pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes teismas turi diskreciją ir kitus neteisėtus veiksmus, neįvardytus šiame straipsnyje, pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 46 punktas).

 

139.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė rėmėsi argumentu, kad KĮ šiuo atveju netaikytinas, nes pažeidimų padarymų metu, net jeigu toks ir būtų nustatytas, šalys nebuvo konkurentais. Su šiais argumentais teismas sutinka tik iš dalies.

 

140.       Byloje nustatyta, kad atsakovės generuojamose ataskaitose 2021 m. gegužės – gruodžio mėn. buvo naudojami 2019 m. – 2021 m.  skelbimų duomenis, ir tuo metu ieškovė analogiška veikla neužsiėmė, tačiau tokią veiklą ieškovė pardėjo vykdyti 2022 m. gruodžio 5 d., o apie tokį ketinimą ir atliekamus parengiamuosius veiksmus informavo atsakovę dar 2020 m. vasario 7 d., pranešimu apie Bendradarbiavimo sutarties nutraukimą.

 

141.       Nors byloje nėra nustatyta, kad ir po ieškinio pareiškimo atsakovė vis dar atlieka neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtai parsisiunčia ir archyvuoja didelę ieškovės duomenų bazės duomenų dalį, tačiau tai nelemia kitokių išvadų dėl pažeidimo fakto nustatymo, o atsižvelgiant į tai, kad tokia veikla nuo 2022 m. gruodžio 5 d. užsiima ir ieškovė, darytina išvada, kad ieškovės duomenų bazės naudojimas sietinas su konkuravimo tikslais. Todėl, teismo nuomone, byloje nustatyti atsakovės veiksmai, pripažinti prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, nes jie gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti.

 

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 1 000 MGL kompensaciją

 

142.       ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte, kuriuo ir remiasi ieškovė, nustatyta, kad vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

 

143.       Pažymėtina, kad „MGL“ sąvoka buvo įtvirtinta ir išaiškinta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme, kuris neteko galios įstatymų leidėjui 2008 m. liepos 15 d. priėmus Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710, kurio 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

 

144.       Nors atsakovė apeliuoja į trijų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, pažymėtina, kad anksčiausios byloje pateiktos ataskaitos kurias ieškovei sulyginus su jos archyvinių skelbimų duomenimis nustatytas pažeidimo faktas, sugeneruotos 2021 m. gegužės 20 d., o ieškinys teisme gautas 2022 m. sausio 5 d. Taigi, atsakovės argumentai dėl trejų metų ieškinio senaties taikymo nei teisiškai nei faktiškai nepagrįsti. Šiuo atveju senaties termino skaičiavimui neturi jokios įtakos, byloje nustatyta aplinkybė, kad pažeidimai buvo vykdomi ankstesniu laikotarpiu nei apie juos sužinojo ieškovė.

 

145.       Atsakovė teisingai pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis (2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017).

 

146.       Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad ieškovės portale per dieną yra įkeliama apie 1 000 naujų skelbimų, kuriuos atsakovė parsisiunčia archyvuoja ir vėliau naudoja. Byloje, taip pat, nustatyta, kad šalys buvo sudarę Bendradarbiavo sutartį dėl nuorodų integravimo, bei sulygta, kad už vieną parduotą ataskaitą ieškovei buvo sulygta mokėti 1,92 Eur (Sutarties 3.3 punktas). Vertinant tokius bylos duomenis, akivaizdu, kad tikėtinas žalos dydis galėtų būti netgi didesnis nei prašoma priteisti kompensacija, tačiau kita vertus, mažai tikėtina, kad dėl kiekvieno automobilio yra užsakoma ataskaita, tokiu būdu padarant žalą. Todėl, teismas įvertinęs pažeidimo mastą, laikotarpį, atsakovės turtinę padėtį (aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, byloje nebuvo kvestionuojama), atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies priteisiant 500 bazinių socialinių išmokų (MGL), kas sudaro 21 000 Eur.        

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

147.       Kaip nurodyta aukščiau teismas sprendė, kad neturtinis reikalavimas dėl veiksmų uždraudimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, o reikalavimas dėl kompensacijos pritesimo tenkintinas iš dalies, taigi darytina išvada, kad tenkinama 75 proc. ieškinio reikalavimų.

148.       Atsakovė kritikavo ieškovės neturtinio reikalavimo formuluotę nurodydama, kad pastarasis aiškiai neapibrėžtas ir dėl to gali būti neįgyvendinamas. Su šiais argumentais teismas sutinka tik iš dalies. Viena vertus teismas sutinka, kad reikalavimo formuluotė dalyje, kuria prašoma uždrausti „nuotraukų, VIN kodų, pardavimo kainų, ridų ir kitų duomenų perkėlimą“ apskritai apima draudimą atsakovei perkelti duomenis iš ieškovės duomenų bazės ir juos naudoti atsakovės parduodamose ataskaitose. Kita vertus, likusioje dalyje, reikalavimas laikytinas atitinkančiu aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, nors reikalavimas nutraukti veiksmus ir uždrausti veiksmus, iš esmės atitinka tą patį tikslą.

149.       Todėl, ieškovės reikalavimas šioje dalyje laikytinas tenkintinu visiškai, uždraudžiant atsakovei perkelti duomenis iš ieškovės duomenų bazės „autoplius“, bei juos naudoti atsakovės parduodamose Ataskaitose, be išankstinio ieškovės sutikimo; įpareigoti atsakovę ištrinti iš ieškovės duomenų bazės „autoplius“ gautus duomenis.      

150.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

151.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

152.       Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Atitinkamai rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai nustatyti Rekomendacijų 7-8 punktuose.

153.       Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 068 Eur sumokėtas žyminis mokestis, bei 14 871,65 Eur teisinės pagalbos išlaidos (DOK–26092, 37826), viso 15 939,65 Eur. Atsakovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 17 198,94 Eur (DOK–26044, 37842, 43797). Teismas sprendžia, kad šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir kt. kriterijus, patirtų teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas nuo nurodytų sumų, įvertinus patenkintų/atmestų reikalavimų dalį. Atitinkamai ieškovei priteistina 75 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų - 11 954, 74 Eur, atsakovei 25 proc. patirtų išlaidų – 4 299,74 Eur. Įskaičius nurodytas sumas, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 7 655 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.     

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260,
270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CV Group“, juridinio asmens kodas 303134915, perkelti duomenis iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginet LTU“, juridinio asmens kodas 126222639, duomenų bazės „autoplius“, bei juos naudoti atsakovės parduodamose Ataskaitose, be išankstinio ieškovės sutikimo; įpareigoti atsakovę ištrinti iš ieškovės duomenų bazės „autoplius“ gautus duomenis.

Priteisti ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Diginet LTU“, juridinio asmens kodas 126222639, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CV Group“, juridinio asmens kodas 303134915, 21 000 Eur kompensacijos, bei  7 655 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.

 

 

Teisėja                                                                                                                            Asta Pikelienė