Civilinė byla Nr. e2-126-553/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d. 

Vilnius 

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo A. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui V. M. ir V. G. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą, prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio ir 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, antstoliui V. M. ir V. G. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; peržiūrėti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą dėl atsiradusių CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų ir pagal CPK 371 straipsnio nuostatas pakeisti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

2.       Prašymo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atlikti ginčo turto (buto adresu Ulonų g. 1-120, Vilnius, unikalus
Nr. 4400-0636-3311:3654 ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies, pažymėtos G-1, unikalus Nr. 4400-0636-5293:3717) pakeitimo veiksmus iki kasacinio skundo išnagrinėjimo; laikinai iki skundo išnagrinėjimo uždrausti ginčo butą perleisti tretiesiems asmenims; skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir areštą (realaus) stovio, būsenos ir vertės ginčo turtui, ir paskirti ieškovą (realaus) stovio, būsenos ir vertės ginčo turto administratoriumi (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

3.       Ieškovas nurodė, kad prašymas yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ieškovas siekia nuosavybės teise išlaikyti turtą, reikalingą teismo sprendimo įvykdymui, gali būti taikomos ir tuomet, kai esama duomenų apie pirkėjo nesąžiningumą. Kadangi byloje pateikta pakankamai naujų aplinkybių apie atsakovų nesąžiningą elgesį, ieškovo vertinimu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas paaiškėjus naujoms aplinkybėms (jų visumai) ir gavus naujus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas ieškinio formos ir turinio neatitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatyta, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, preliminariai vertintina, kad egzistuoja galimybė, jog ieškinys galėtų būti patenkintas.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo uždrausti atlikti ginčo turto pakeitimo veiksmus iki kasacinio skundo išnagrinėjimo, tačiau tais atvejais, jei ieškovas yra padavęs kasacinį skundą dėl teismų sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka, jis toje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje ir turi teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7.       Teismo vertinimu, kitos ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra pagrįstos. Iš ieškovo pateiktų duomenų (išrašas iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“) matyti, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovui V. G. nuo 2018 m. vasario 21 d. varžytinių akto pagrindu. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie šio atsakovo (buto savininko) siekį pabloginti turto būklę, sumažinti jo vertę ar kitaip išvengti sprendimo įvykdymo, kuris gali būti palankus ieškovui. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Juo labiau nėra poreikio skirti buto administratoriumi (turto saugotoju) ieškovą.

8.       Teismas taip pat nurodė, kad pagal pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės neįtakoja galimai palankaus jam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė CPK 144 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovas A. C. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo
2022 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą tenkinti, taip pat išreikalauti rašytinį įrodymą (informaciją apie teismo ekspertui K. K. 2019 m. birželio 28 d. skirtą drausminę nuobaudą) iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos arba duoti teismo liudijimą ieškovui apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Ieškovo prašymas turėjo būti patenkintas, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, buvo gauti nauji įrodymai (priedai) ir buvo priimtos naujos teismų nutartys.

10.2.                      Nors teismas iš dalies tinkamai ir pagrįstai nustatė aplinkybes, kad ieškovas prašo uždrausti atlikti ginčo turto pakeitimo veiksmus iki kasacinio skundo išnagrinėjimo, tačiau teismas nepagrįstai pažymėjo, kad tokio pobūdžio prašymas negali būti tenkinamas. Teismas iš visumos pateiktų esminių aplinkybių ir bylos procesinių dokumentų turinio turėjo suprasti, kad ieškovas padarė rašymo apsirikimo klaidą tik formuluodamas reikalavimus, o ne dėstydamas turinį, nes ieškovas nėra padavęs kasacinio skundo ir neturėjo teikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kasaciniam teismui.

10.3.                      Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, nes iš ieškovo pateiktų duomenų (išrašas iš VĮ „Registrų centras“) aiškiai matyti, kad įrengtas ginčo butas nuosavybės teise neteisėtai priklauso atsakovui (pirkėjui) V. G. nuo 2018 m. vasario 21 d. neteisėtu ginčijamu varžytinių akto pagrindu.

10.4.                      Pagal ieškovo pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės įtakoja galimai palankaus jam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą.

10.5.                      Teismas nesilaikė procesinių terminų, nes ieškovas pateikė prašymą
2022 m. lapkričio 30 d., todėl prašymas galėjo būti nagrinėjamas ir nustačius jo trūkumus.

10.6.                      Šiuo atveju egzistuoja galimybė, jog pirkėjas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, pavyzdžiui, verslo vystymo interesais, itin palankaus pasiūlymo gavimo atveju ir pan., šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims.

10.7.                      Ieškovo prašomos taikyti laikinosios priemonės yra laikinos ir pirkėjui dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo vertinimu, neigiamų padarinių neturėjo kilti, nes jis dirba ir turi butą, yra registruotas bei gyvena Visagine, ginčo butu nesinaudoja.

11.       Atsakovas V. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

11.1.                      Ieškovas skunde pateikia daug informacijos, dažnai nesusijusios tarpusavyje, visais įmanomais būdais bandydamas suklaidinti teismą. Ieškovas šmeižia atsakovą V. G., teikia nepagrįstus argumentus apie atsakovo elgesį.

11.2.                      Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie atsakovo (buto savininko) siekį pabloginti turto būklę, sumažinti jo vertę ar kitaip išvengti sprendimo įvykdymo, kuris gali būti palankus ieškovui. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nori parduoti ar perregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybėn, ar pasislėpti. Todėl jo prašymas turi būti atmestas.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo, kitų apelianto prašymų

13.       Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. vasario 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo naujus įrodymus: 2022 m. gruodžio 7 d. Europos žmogaus teisių teismo raštą; 2022 m. gruodžio 22 d. UAB „Atvira erdvė“ atsakymą; Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. sausio 4 d. nutartį; užsakymus dėl nekilnojamojo turto objektų; teisininko paaiškinimus iš interneto portalo; Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio mėn. raštą; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio mėn. raštą; Vilniaus apygardos prokuratūros
2023 m. sausio 20 d. raštą. Rašytiniuose paaiškinimuose (prašyme) nurodyta, kad jų pateikimą pagrindžia tai, kad po atskirojo skundo pateikimo teismui dienos paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

15.       Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodo papildomus argumentus, kurių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, apelianto nuomone, turėtų būti panaikinta. Kadangi terminas atskirajam skundui pateikti nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs (CPK 335 straipsnio 1 dalis), tokie apelianto paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą negali būti priimti.

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18.       Apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų rašytinių įrodymų į bylą nepriima, kadangi jie neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis), t. y. nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu procesiniu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Apeliantas kartu su rašytiniais paaiškinimais teikiamais įrodymais siekia pagrįsti aplinkybę, kad ginčo turto tikroji vertė jį parduodant buvo didesnė, nei nurodyta 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akte. Tačiau tokia aplinkybė nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dalykas (apeliacijos objektas). Apelianto nurodoma aplinkybė dėl nekilnojamojo turto verčių neatitikimo nėra susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių pagal apelianto pareikštą ieškinį taikymo poreikiu, t. y. su aplinkybe, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti.

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus prašymus sustabdyti bylą ir priimti atskirąją nutartį bei apie teismo eksperto K. K. veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnis), pranešti prokurorui. Pagal CPK 300 straipsnį, tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie galimai atliktas nusikalstamas veikas. Apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti teiginiai, kuriais jis grindžia poreikį taikyti aptariamą nuostatą, rodo apelianto nesutikimą su teismo eksperto K. K. nustatyta nekilnojamojo turto verte, o ne pagrindžia nusikalstamų veikų požymius.

20.       Apeliantas atskiruoju skundu prašo išreikalauti rašytinį įrodymą (informaciją apie teismo ekspertui K. K. 2019 m. birželio 28 d. skirtą drausminę nuobaudą) iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos arba duoti teismo liudijimą ieškovui apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui, tam kad būtų užfiksuota dabartinę turto būklė ir jis tinkamai įvertinas.

21.       Šaliai pareiškus prašymą išreikalauti įrodymus, teismas tokio prašymo gali netenkinti, jeigu akivaizdu, jog prašomi išreikalauti įrodymai nei patvirtins, nei paneigs turinčių reikšmės bylai aplinkybių (CPK 180 straipsnis). Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas, prašydamas išreikalauti minėtą įrodymą, nepagrindžia tokio procesinio veiksmo būtinybės, be to, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, nepagrįstai būtų užvilkintas atskirojo skundo nagrinėjimas ir į bylą būtų priimti perteklinio pobūdžio įrodymai, kurie nėra susiję su tarp šalių nagrinėjamu ginču, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atskirojo skundo argumentų 

22.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

23.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai šalies reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo
2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-8-464/2017, 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

24.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi apelianto prašymas atnaujinti procesą byloje buvo atmestas. Nurodyta nutartis neįsiteisėjo, nes ieškovas (apeliantas) pateikė atskirąjį skundą.

25.       Esant tokiai situacijai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka yra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas).

26.       Taigi, apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas atnaujinti procesą, priėmimas, nepaisant to, kad jis dar nėra įsiteisėjęs, sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – pareiškimo tikėtinas pagrįstumas. Vien dėl šios priežasties ieškovo atskirasis skundas negali būti tenkinamas.

27.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamoje nutartyje konstatuota aplinkybe, kad ieškovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nei pirmosios instancijos teismas, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie ginčo turto savininko atsakovo V. G. siekį pabloginti turto būklę, sumažinti jo vertę ar kitaip išvengti sprendimo įvykdymo, kuris gali būti palankus ieškovui. Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai apie galimus atsakovo V. G. veiksmus ateityje niekaip neįrodo šio atsakovo galimo nesąžiningumo.

28.       Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesilaikė procesinių terminų, nes prašymas, pasak apelianto, galėjo būti nagrinėjamas ir nustačius pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus. CPK 147 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

29.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatęs, kad apeliantas nėra sumokėjęs viso žyminio mokesčio už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nustatė jam terminą iki 2022 m. gruodžio 15 d. šį pareiškimo trūkumą pašalinti ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Taigi, apeliantui nesumokėjus bent pusės žyminio mokesčio už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, net ir esant pareiškimo trūkumams, pagrįstai nesprendė.

30.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Aldona Tilindienė