
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
(S)
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Marijono Greičiaus,
sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei, dalyvaujant
atsakovės atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto
civilinėje byloje Nr. 2-3788-833/2010 pagal ieškovų I. Š., S. B., A. B. ieškinį atsakovei O. G. dėl testamento
pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarės L. T. ir R. V..
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovai I. Š., S.
B. ir A. B. pateikė 2007-05-17 ieškinį ir 2009-12-08
patikslintą ieškinį, prašydami pripažinti J. B. 2006-02-22
testamentą negaliojančiu. Nurodė, kad 2006-11-19 mirė J. B.,
ieškovės I. Š. tėvas, S. B. ir A. B. senelis. J. B. iki mirties gyveno (duomenys
neskelbtini). Testamentu visą savo turtą J. B. paliko savo
seseriai O. G.. 2006-02-22 testamentas sudarytas,
pasirašytas ir patvirtintas Kauno m. 8-ojo notarų biuro notarės L. T.. Ieškovė I. Š. 2007-12-19
kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo
priėmimą ir prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.
Ieškovai S. B. ir A. B. 2007-02-19
kreipėsi į Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo,
nes jų tėvas J. B., a.k. (duomenys
neskelbtini) J. B., a.k. (duomenys
neskelbtini) sūnus antros grupės invalidas, žuvo 2006-12-20 ir nespėjo
priimti palikimo (LR CK 5.12 str., 5.20 str.). J. B. pas
notarą dėl testamento surašymo nesikreipė ir neprašė surašyti tokio turinio
testamento, koks buvo surašytas ir patvirtintas. Testamentas pasirašytas ir
patvirtintas, dalyvaujant pašaliniams ir suinteresuotiems asmenims, tuo
pažeidžiant informacijos apie testamento sudarymą ir jo turinį, konfidencialumo
reikalavimą. J. B. pasirašė testamentą, nežinodamas jo
turinio, nesuprato atliekamų veiksmų prasmės ir pasekmių arba testamentą sudarė
ne laisva valia. Testamentas neatitinka testamento turiniui keliamų
reikalavimų, nėra nurodyta sudarymo vieta ir laikas, kaip nustatyta
testatoriaus tapatybė ir veiksnumas, nenurodyta, ar testatorius buvo išreiškęs
valią, kad testamento sudarymo metu dalyvautų pašaliniai žmonės, nenurodyta,
kokie asmenys dalyvavo, sudarant testamentą, nenurodyta, kodėl testatorius
atima paveldėjimo teisę iš pirmos eilės įpėdinių ir iš kurių atima, nenurodyta,
ar testatoriui išaiškinta atliekamų notarinių veiksmų prasmė ir pasekmės. Iki
mirties testatorius bendravo su savo dukra ir sūnumi, jie padėdavo tėvui, tėvas
ne kartą žadėjo palikti jiems turtą po savo mirties (LR CK 1.5 str., 1.70 str.
1 d., 1.78 str. 1.80 str. 5.15 str., 5.16 str. 1 d, 2 d., 5.17 str. 1 d., 5.18
str., 5.19 str. 3 d., 5.28 str. 3 d., Notariato įstatymo 28 str. - 31 str., 34
str., 47 str., 48 str.).
Atsakovė
O. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį
atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad testamentas buvo
sudarytas ir patvirtintas Kauno medicinos universiteto klinikose, Eivenių g. 2,
Kaune. Jį sudarė ir pasirašė J. B., be kitų asmenų,
dalyvaujant Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarei L. T.,
kuri patvirtino testamentą. Tapatybę ji nustatė pagal pasą, patikrino J. B. veiksnumą ir parašo tikrumą, išaiškino testamento
sudarymo prasmę ir pasekmes. I. Š. ir sūnus J. B. nesirūpino savo tėvu, jo visiškai neprižiūrėjo ir
praktiškai iš viso nebendravo. Testatorių J. B. iki jo
mirties prižiūrėjo ir juo rūpinosi sesuo O. G., todėl jis
ir paliko jai visą savo turtą. J. B. ir B.
B. santuoka buvo nutraukta 1970-11-10, o gyvenamąjį namą, esantį (duomenys
neskelbtini), J. B. įsigijo 1983-08-16. Žemės sklypas,
esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra J. B. paveldėtas turtas, į kurį jam Utenos apskrities
viršininko 2003-10-09 sprendimu Nr. 131197 buvo atkurtos nuosavybės teisės.
Kiti nurodyti statiniai yra gyvenamojo namo priklausiniai – ūkinis pastatas,
kiemo statiniai, kurie J. B. buvo 1983-08-16 įsigyti kartu
su gyvenamuoju namu. Testatoriaus J. B. mirties dienai jo
sūnus J. B., miręs 2006-12-20, neturėjo teisės į privalomą
palikimo dalį. Aplinkybė, kad testatoriaus sunūs dėl kurtumo buvo antros grupės
invalidas, nereiškia, kad jam buvo reikalingas išlaikymas.
Tretysis
asmuo notarė L. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė,
kad 2006-02-22 nuvyko pagal jai priklausomą aptarnaujamą teritoriją į Kauno
miesto universiteto akademines klinikas pas testatorių, kuriam patvirtino jo
prašymu testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Tvirtinant testamentą,
notarei nekilo įtarimų dėl jo asmens tapatybės.
Tretysis
asmuo notarė R. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą
ieškinį. Nurodė, kad 2007-02-22 Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure pradėta
paveldėjimo byla (Nr. (duomenys neskelbtini)) po J. B.,
a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo teisės
liudijimas nėra išduotas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas
2010-03-01 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė O. G. iš
ieškovų 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 333 Lt iš kiekvieno. Teismas
nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų – Paciento supažindinimo ir sutikimo
dėl jo gydymo bei informacijos apie jį teikimo blankų (1 t., b. l. 107 – 122)
matyti, kad ginčijamo testamento sudarymo metu testatorius J.
B. gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikose. Notarė L.
T. nurodė, kad dažnai vyksta į Kauno medicinos universiteto klinikas
atlikti notaro paslaugas, nes ši gydymo įstaiga priklauso jos aptarnaujamai
teritorijai. Notarę pas tuomet besigydantį testatorių pakvietė atsakovė, kuri
2006-02-22 kartu su kaimyne L. Š. notarę nuvežė pas
ligonį. Testatorius tuo metu gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikų
širdies skyriuje. Notarė teigė pasiteiravusi testatoriaus vardo, pavardės,
gimimo metų, taip pat paklausė, kodėl jis turtą palieka ne vaikams. Testatorius
notarei paaiškino kad jo abu vaikai yra užsienyje, sutuoktinės jis neturi.
Notarė kvietėsi gydytoją K. V. paaiškinti testatoriaus
sveikatos būklę. Notarei buvo paaiškinta, kad testatorius serga širdies liga,
dėl to jai nekilo abejonių dėl testatoriaus veiksnumo. Notarės įsitikinimu,
testatorius puikiai suprato savo veiksmus, jis išreiškė valią testamentu
palikti turtą seseriai. Notarė garsiai jam perskaitė testamento tekstą, po
kuriuo jis pasirašė. Ieškovų argumentai, jog, sudarydamas testamentą, J. B. negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti,
bei kad testamentą pasirašė kitas asmuo, o ne testatorius, yra paneigti
ekspertų išvadomis. 2008-12-06 - 2009-01-26 buvo atliekama Teismo psichiatrijos
ekspertizė, kurią atlikę ekspertai, pateikė teismui išvadą, jog pomirtinės
teismo psichiatrijos ekspertizės metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie
tai, kad J. B. 2006-02-22 testamento sudarymo metu
negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (1 t., b. l. 188-190).
2009-06-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai atliko rašysenos
ekspertizę ir ekspertizės aktu konstatavo, jog 2006-02-22 testamente įrašus
įrašė ir pasirašė J. B. (2 t., b. l. 2 - 4). Liudytoju
apklaustas ieškovės I. Š. vyras D. Š. paaiškino,
kad 2004 metais jo žmona I. Š. išvyko kartu su juo gyventi
į Portugaliją, kurioje jie kartu su savo dviem vaikais gyvena iki šiol.
Ieškovės sutuoktinis parodė, kad su jos tėvu per visus tuos penkerius metus jie
bendravo, skambindami jam iš Portugalijos telefonu. Liudytojas patvirtino, kad
nuo 2004 metu jo žmona, ieškovė I. Š. savo tėvo nebematė
(2 t., b. l. 66). Ieškovė I. Š. teismui patvirtino, kad
paskutinį kartą tėvą matė prieš penkerius metus. Teismas nustatė, kad testatoriaus
sūnus mirė užsienyje (Airijoje), paskutiniu metu Lietuvoje negyveno. Teismas
pripažino nepagrįstu ieškinio argumentą, jog ieškovai S. B. ir
A. B. paveldėjo teisę į savo tėvo, testatoriaus sūnaus,
privalomąją palikimo dalį, nes jis buvo antros grupės invalidas dėl kurtumo.
Teismas pažymėjo, kad teisę į privalomą palikimo dalį turi palikėjo vaikai
(įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną
reikalingas išlaikymas. Ieškovai S. B. ir A.
B. neįrodė, jog jų tėvas mirties dieną buvo išlaikomas testatoriaus (LR CK 5.18
str. 1 d., 5.19 str.1 d., 5.28 str., CPK 93 str.).
Ieškovė I. Š. pateikė
apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo
2010-03-01 sprendimą ir tenkinti ieškinį dėl testamento pripažinimo
negaliojančiu, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo
argumentai:
1) Sprendžiant klausimą, galėjo ar
negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos
valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną, jo sveikatą, psichikos būklę, ir
sudaryto sandorio turinį, jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-451/2005).
2) Aplinkybė, kad testatoriaus vaikai
gyveno užsienyje nepatvirtina, kad jie nebendravo su tėvu. Su tėvu apeliantė
nuolat palaikė ryšius, bendravo telefonu. Dėl didelio atstumo bei darbinių
santykių negalėjo pastaruosius penkerius metus atvykti į Lietuvą, tačiau dėl to
ryšiai su tėvu nenutruko ir netapo blogesni. Šio fakto neginčijo ir atsakovė.
3) Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad
būtent atsakovės iniciatyva buvo surašytas testamentas, nes pati atsakovė
atvežė notarę sunkai sergančiam ligoniui ir ligoninėje gulinčiam testatoriui,
testamentas buvo iš anksto parengtas pagal atsakovės pageidavimą. J. B., prieš patekdamas į ligoninę, gyveno vienas, atsakovė
jo neslaugė, neprižiūrėjo, neišlaikė. Apeliantė su savo sutuoktiniu reguliariai
siųsdavo savo tėvui pinigų, prisidėdavo materialiai prie jo išlaikymo.
4) Notarė nurodė, kad kvietėsi gydytoją K. V. paaiškinti testatoriaus sveikatos būklę. Gydytojas K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad niekas jo
nekvietė, sudarant testamentą jis nedalyvavo. Notarė, tvirtindama testamentą,
neatliko LR Notariato įstatymo 30 str., 31 str. nustatytų veiksmų ir nenustatė
tikrosios testatoriaus valios, o tik vykdė atsakovės nurodymus.
5) Teismas nevisapusiškai įvertino
įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, šališkai visus įrodymus vertino tik
atsakovės naudai, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsakovė O. G. pateikė
atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti iš ieškovės
atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje jokių įrodymų,
kurie patvirtintų ieškovės teiginius, kad testatorius ginčijamo testamento
sudarymo metu nesuprato ir/ar negalėjo valdyti savo veiksmų, nėra. Testatorius
turėjo savo nuožiūra nuspręsti, kam palikti savo turtą. J. B. pagrįstai
paliko visą savo turtą seseriai, nes atsakovė visą laiką juo rūpinosi ir iki
mirties prižiūrėjo.
Tretieji
asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija
pažymi, kad testamentas, kaip vienašalis sandoris, išreiškia testatoriaus valią
ir turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatoriaus veiksnumo,
jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos. Testamentas, kaip
sandoris, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra bent vieno sandorio
elemento. Testatorius turi turėti visišką veiksnumą testamento sudarymo
momentu. Net tuo atveju, kai testatorius pripažįstamas neveiksniu po testamento
sudarymo, tai neturi įtakos testamento galiai. Niekas negali versti asmenį
sudaryti testamentą kieno nors naudai. Įstatymas nedraudžia asmenims prašyti,
kad testatorius sudarytų testamentą. Tuo atveju, kai testamentas sudarytas kam
nors paprašius, bet laisva testatoriaus valia, be prievartos ir apgaulės, tai
nedaro savaime testamento negaliojančiu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008-12-06 - 2009-01-26 pomirtinės
Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose (1 t., b.l. 188-190) nurodyta,
kad nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad J. B. 2006-02-22
testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertizės akto Nr.11-1254(09) išvadoje
(2 t., b. l. 2 - 4) nurodyta, kad 2006-02-22 testamente įrašus įrašė ir
pasirašė J. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti
ir remiasi šiomis išvadomis, nes apeliantė nenuginčijo šių išvadų ir nepateikė
įrodymų dėl šių išvadų nepagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų,
sudarančių teisinį pagrindą abejoti testatoriaus veiksnumu, jo valios tikrumu,
nes ginčijamo testamento turinys yra teisėtas ir atitinka imperatyviuosius
testamento formos reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad testatorius testamento
sudarymo metu turėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo
veiksmų esmės ir jų valdyti.
Ta aplinkybė, kad testatoriaus vaikai
gyveno užsienyje, kad apeliantė nuolat palaikė ryšius su tėvu, bendraudama
telefonu, kad dėl didelio atstumo bei darbinių santykių negalėdama pastaruosius
penkerius metus atvykti į Lietuvą, apeliantė prisidėjo materialiai prie tėvo
išlaikymo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų apeliantei, nes nagrinėjamu
atveju nėra įrodymų, kad testatoriaus laisvė sudaryti testamentą buvo pažeista.
Tai, kad atsakovė atvežė notarę testatoriui, gulinčiam ligoninėje, savaime
nesudaro teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą testamentą, nes
apeliantė neįrodė, kad testatorius buvo verčiamas sudaryti testamentą. Byloje
nėra duomenų, kad J. B., prieš patekdamas į ligoninę,
gyveno vienas, atsakovė jo neslaugė, neprižiūrėjo, neišlaikė.
Aplinkybės, kad notarė L.
T. teiravosi pas gydytoją K. V. dėl testatoriaus
sveikatos būklės, savaime nereiškia, kad gydytojas K. V. privalėjo
dalyvauti, sudarant testamentą. Byloje nėra duomenų, kad notarė L. T., tvirtindama testamentą, neatliko LR Notariato
įstatymo 30 str., 31 str. nustatytų veiksmų ir nenustatė tikrosios testatoriaus
valios. Apeliantė nepateikė
duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Vien ta
aplinkybė, kad apeliantė mano turinti prigimtinę teisę paveldėti testatoriaus
turtą, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi,
kad šiuo atveju pati apeliantė kritiškai nevertina savo elgesio, nes nuo 2004
metų gyvendama užsienyje iki 2006-11-19 jos tėvo mirties, bendraudama su
tėvu telefonu, formaliais
pagrindais ginčijo 2006-02-22 testamentą, tuo parodydama, kad nesivadovauja
teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir geros moralės principais, kritikuodama testatoriaus
valią.
Aplinkybės, kad apeliantė yra testatoriaus pirmos
eilės įstatyminė įpėdinė, savaime nesuteikia apeliantei jokių teisinių
privilegijų, nes testatorius, sudarydamas 2006-02-22 testamentą, nebuvo pripažintas neveiksniu,
neturėjo psichikos sutrikimų, jo valia buvo tikra ir laisva, testamento turinys
teisėtas ir testamento forma atitinka imperatyvius įstatymų reikalavimus.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra
teisinio pagrindo pripažinti J. B. 2006-02-22 testamentą negaliojančiu.
Teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas,
privalo elgtis rūpestingai ir veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo
reikalavimus. Nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2005-10-05 nutarties civilinėje byloje Nr.3k-3-451/2005 išaiškinimai, nes
skiriasi faktinės bylų aplinkybės: nurodytoje byloje nustatyta, kad testatorius
sirgo psichine liga, o nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra. Teisėjų kolegija
nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo
dalykui.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo
šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti
įrodymai, tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Apeliacinės
instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro
pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir
pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra
CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios
instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas
apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas
nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str.,
1.78 str. 1.80 str.; CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str.,
185 str., 218 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant
į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantė neturi teisės gauti
turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įgijo pareigą atlyginti bylinėjimosi
išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 1000 Lt (2 t., b.l. 107-108) už advokato
teisines paslaugas - atsakovės naudai, 19,70 Lt (2 t., b.l. 105) procesinių
dokumentų įteikimo išlaidų - valstybės naudai (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93
str., 96 str., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK
326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m.
kovo 1 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti
iš ieškovės I. Š. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės
O. G. naudai.
Priteisti
iš ieškovės I. Š. 19,70 Lt
procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės
naudai.
Kolegijos
pirmininkė
Neringa Švedienė
Teisėjai
Danutė
Kutrienė
Marijonas Greičius