Civilinė byla Nr. e2-1362-943/2020

  Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00820-2020-9

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4; 3.1.1.2.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. P. ir S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų L. H. ir H. J. H.(H. J. H.) ieškinį atsakovams S. P. ir E. P., dėl pirkėjo teisių gynimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai L. H. ir H. J. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti ieškovų bei atsakovų S. P. ir E. P., 2018 m. birželio 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti atsakovams nuosavybės teises į 223,44 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovams lygiomis dalimis pagal 2018 m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 223 000 Eur; 3) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovams lygiomis dalimis 13 065,83 Eur nuostolių atlyginimui; 4) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovams 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovų nekilnojamųjų daiktų areštą 236 065,83 Eur ieškinio sumai, o nesant nekilnojamųjų daiktų ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis areštą 236 065,83 Eur sumai. Ieškovai nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovai pardavė nekilnojamąjį daiktą, kurio trūkumų neatskleidė, o kokybę garantavo, tačiau perduotas daiktas neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl reiškiamas reikalavimas negali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Pažymėjo, kad ieškiniu prašoma priteisti 236 065,83 Eur suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele ir reikšminga, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vertinant atsakovo S. P. veiksmus, pažymėjo, kad el. paštu gavęs eksperto išvadas atsakovas atšaukė suplanuotą susitikimą, o į skambučius neatsiliepė, todėl yra didelė tikimybė, kad sužinoję apie pradėtą teisminį procesą, atsakovai gali bandyti slėpti savo turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Teismas konstatavo, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių yra ir didelė reikalavimo suma. Reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kuris laikytinas pakankamai dideliu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, ir tai yra pakankama aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskirajame skunde atsakovai S. P. ir E. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Iš ieškovų pateiktų su ieškiniu įrodymų ir ieškinyje nurodomų argumentų, negalima daryti išvados apie galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimą byloje. Įvertinus ieškovų ieškinio reikalavimą matyti, kad ieškovai iš esmės įrodinėja atsakovų kaltę dėl namo trūkumų / defektų atsiradimo ir prašo nutraukti namo pirkimo–pardavimo sutartį bei atlyginti nuostolius, tačiau, atsakovų įsitikinimu, nagrinėjamu atveju jie nėra atsakingi už namo defektų atsiradimą ir nesuteikė garantijos tokių defektų šalinimui. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai būtų buvę namo statytojai ar rangovai.

5.2.       Ginčijama teismo nutartis priimta tik remiantis argumentais dėl atsakovams kaip fiziniams asmenims reiškiamo didelės apimties ieškinio sumos. Nors teismų praktikoje plačiai pasisakoma, kad vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovų reikalavimo suma nelaikytina didele atsakovams. Tai pagrindžia registro išrašai apie atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą.

5.3.       Ieškinys teismui buvo pateiktas po dviejų dienų (2020 m. birželio 19 d.) nuo pretenzijos išsiuntimo (2020 m. birželio 17 d.), kas parodo, jog ieškovai nebuvo suinteresuoti ginčą išspręsti ikiteismine tvarka. Be to, atsakovas S. P. nurodė, kad atostogauja iki 2020 m. birželio 26 d. ir susitikti galės tik po atostogų. 2020 m. birželio 29 d. atsakovai pateikė atsakymą į pretenziją. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai yra linkę į nesąžiningų veiksmų atlikimą.

2.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai L. H. ir H. J. H. teismo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1.       Ieškovai yra laisvi pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, todėl pareiškė reikalavimą atsakovams, kaip ginčo namo pardavėjams, kurie neatskleidė esminių parduodamo nekilnojamojo daikto trūkumų, apie kuriuos žinodami ieškovai apskritai nebūtų pirkę daikto. Be to, atsakovai klaidina teismą, nes namo statybose atsakovas S. P. dalyvavo, o tai pagrindžia bylos medžiaga.

6.2.       Savo nekilnojamojo turto faktinę dabartinę ir realią rinkos kainą atsakovai grindžia 2007 metais atlikto dalies turto masiniu vertinimu, kurio vertė per 13 metų stipriai krito. Atsakovams priklausančio turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu pagal byloje esančius ir papildomai teikiamus 2020 metų duomenis, sudaro ne virš 270 000 Eur, bet 234 715,85 Eur, kas iš esmės yra net mažiau negu ieškinio suma, kuri galimai didės, nes ieškovų patiriami nuostoliai didėja. Duomenų apie nuolatinį gerai apmokamą darbą, nuolatines dideles pajamas ar turimas santaupas kredito įstaigose, kurios leistų atsakovams lengvai įvykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą, ar kreditorinių įsipareigojimų neturėjimą, atsakovai nepateikė.

6.3.       Atsakovo S. P. vengimą kontaktuoti su ieškovais, gavus eksperto išvadas, patvirtina bylos faktiniai duomenys. Atsakovų argumentai, kad ieškovai patys neva nebuvo linkę spręsti ginčo ikiteismine tvarka pilnai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovai beveik du metus bandė spręsti šį ginčą, o atsakovas S. P. net du kartus bandė taisyti trūkumus, kuriuos nuslėpė sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovų nesąžiningumas prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas ne tik nepateiktu atsakymu į pačią pretenziją, bet ir pasikeitusiu atsakovo                        S. P. elgesiu bei jo vengimu kontaktuoti, kai tik gavo eksperto išvadas. Būtent šis laikotarpis ir yra reikšmingas vertinant atsakovų nesąžiningumą šioje situacijoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

8.       Atsakovai kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė papildomus įrodymus: išrašus iš viešojo registro apie atsakovų valdomą nekilnojamąjį turtą, 2017 m. vasario 14 d. sutartis, išrašus iš teisinių paslaugos sutarties, šalių susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, 2020 m. birželio 17 d. pretenziją ir el. laišką, 2020 m. birželio 29 d. atsakymą į pretenziją ir el. laišką. Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktais įrodymais siekiama pagrįsti nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kas iš esmės patenka į byloje nagrinėtinų klausimų ratą, bei siekiant visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina kartu su atskiruoju skundu papildomai pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas tenkindamas tokį atsakovų prašymą, atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme išspręstas neinformavus atsakovų, todėl atsakovai neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti anksčiau.

        Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

9.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

10.       Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Atsakovų teigimu, iš ieškovų pateiktų su ieškiniu įrodymų ir ieškinyje nurodomų argumentų, negalima daryti išvados apie galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo priėmimą byloje.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. 

12.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, jog į klausimą, ar ieškovų materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovų pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovų argumentų, susijusių su preliminariu ieškinio pagrįstumu, ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo detaliau nepasisako, nes šios aplinkybės bus vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

13.       Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).

14.       Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties, duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningumą, jų siekį išvengti jiems galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jų turtą ir pan., pirmosios instancijos teismas nenustatė, o būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik tuo, jog byloje pareikštas turtinis reikalavimas yra didelis. Pažymėtina, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovų valios, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.

15.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nekonstatavo. Ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą remiamasi tik neva atsakovų atsisakymu bendrauti su ieškovais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių turto arešto taikymui nepakanka. Kaip matyti iš atsakovų pateikto susirašinėjimo, atsakovas S. P. su ieškovais bendravo, o tai jog buvo atšauktas susitikimas ar neatsakyta į kelis laiškus ir skambučius, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai yra nesąžiningi. Pažymėtina, kad atsakovės E. P. nesąžiningumo ieškovai apskritai net nebando įrodinėti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai procese dalyvauja, teikia atsikirtimus į jų atžvilgiu pareikštus reikalavimus, o tai, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka, negali būti vertinama kaip vengimas įvykdyti ieškovų reikalavimus, kurių pagrįstumas beje dar nėra patvirtintas teismo sprendimu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad atsakovai ketina slėpti savo turtą.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tam, kad nebūtų pažeistas proporcingumo principas, turi būti įvertinta ir galima procesinė bylos baigtis pagal šiuo metu pareikštus reikalavimus. Ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas – reikalavimas nutraukti sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos leidžia jiems naudotis pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytu turtu, turtas būtų grąžintas atsakovams tik ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju. Taigi ieškovų žinioje yra turtas, į kurį nukreipus išieškojimą taip pat būtų galima užtikrinti priverstinį teismo sprendimo įvykdymą. Situacija, kai byloje reikalaujama taikyti dvišalę restituciją, iš esmės reiškia abipusius šalių įsipareigojimus – ieškovų pareigą grąžinti atsakovams parduotą turtą ir atsakovų pareigą grąžinti pagal sutartį gautą pinigų sumą, kartu su galimai patirtais nuostoliais bei prašomomis priteisti palūkanomis, papildomai pagrindžia apeliacinės instancijos teismo nuomonę, jog nagrinėjamoje byloje grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui šiuo metu nėra.

17.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovų nesąžiningumo, bei įvertinus kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsakovų turtui taikyti areštą. Tai nustačius, pirmosios instancijos teismas nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų L. H. ir H. J. H. (H. J. H.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja                                                         Egidija Tamošiūnienė