2010 m. lapkričio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos
administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,
sekretoriaujant Ingridai
Bikbajevienei,
dalyvaujant administracinėn
atsakomybėn patrauktai G. U., jos atstovui advokatui Genadijui Lukminui,
dalyvaujant institucijos,
paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių RAAD Kelmės
rajono agentūros, atstovui Algirdui Guščikui,
viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. U.
skundą dėl Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros
vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu paskirtos
administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
G. U. 2010 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių
RAAD Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio
aplinkos apsaugos inspektoriaus (toliau – ir Agentūra) nutarimu pagal
ATPK 78 str. 1 d. paskirta 150 litų bauda už tai, kad 2010 m. gegužės 17 d. Kelmės
rajono savivaldybės Bulavėnų kaime, Pagryžuvio kadastrinėje vietovėje, Tytuvėnų
apylinkės seniūnijoje, Kelmės rajone G. U., pagal
įgaliojimą tvarkanti jos dukrai N. K. nuosavybės teise
priklausančią žemę, joje esančioje liepų alėjoje savavališkai nupjovė 9 liepas.
Liepos augo kaime šalia kelio, vedančio į pil. R. A. sodybą,
deklaruotoje žemėje. Pagal Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo (2007 m.
birželio 28 d. Nr. X-1241) VI skyriaus 20 straipsnio 1 punktą (Valstybės
žinios, 2008 m., Nr. 33-1151) saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miško
paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria
Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai
ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirti saugotiniems
sąrašo“ II skyriaus 3.12 punktą medžiai yra saugotini ir jų pašalinimui
reikalingas Kelmės rajono savivaldybės leidimas. Tuo G. U. pažeidė
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 2008-01-31 Nr. D1-87 „Dėl
saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kito pašalinimo atvejų, šių
darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės
atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkto reikalavimus. Nustatyta
atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė,
kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.).
Administracinėn
atsakomybėn patraukta G. U. prašo paskirtą administracinę
nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes ji
nubausta nepagrįstai. Nurodė, kad 7 metai turi ekologinį ūkį, kuris yra
deklaruotas, kadastriniuose dokumentuose matyti tik ariama žemė, medžių nėra.
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-10 nutarime Nr. 3D-327 numatytą
įpareigojimą ir siekdama gauti tiesiogines išmokas, ji iškirto liepas, nes
šiame nutarime numatyta, kad deklaruotuose plotuose ir armenyse neturi būti nei
medžių, nei krūmų, nes bus taikomos sankcijos. Nutarime yra numatyta, kad turi
būti palikti tik tie pavieniai medžiai ir krūmai, kurie yra savivaldybės
paskelbti saugotinais. Jos laukuose savivaldybės paskelbtų saugotinų medžių
nėra, tai patvirtina jos pateikta pažyma. Kadangi šie medžiai nebuvo paskelbti
saugotinais, o ekologiniame deklaruotame ūkyje neturi būti nei medžių, nei
krūmų, tai jiems iškirsti leidimo nereikia, dėl to nesikreipė į savivaldybę.
Jeigu būtų nesilaikiusi įsipareigojimų, tai už
žemės plotus, kur augo medžiai, nebūtų gavusi jokių išmokų. Ji siuntė raštus į
ministeriją ir gavo atsakymą, kad jokių leidimų kirsti tuos medžius nereikia,
kadangi jie yra deklaruotuose laukuose, išskyrus savivaldybės paskelbtus
saugotinus, o savivaldybė priskiria saugotiniems nepažeisdama privačios
nuosavybės interesų. Kol paminėtas žemės sklypas buvo jos tėvo privati žemė, ten
jokio kelio nebuvo, o jos kaimynas R. A. savavališkai
padarė 3 metrų keliuką ir savavališkai apsodino medžiais. Anksčiau tiek R. A., tiek jos tėvai važiuodavo keliuku palei mišką. Iš
pradžių kaimynas liepas genėdavo. Paskutiniu metu, kai liepų viršūnes sudarė po
8-10 šakų, jos susiliedavo ir sudarydavo šešėlių juostą, ji ekologiniame ūkyje
nieko negalėjo pasodinti, niekas neaugo. Liepos buvo senos, supuvusios, šakos
krito, lūžo, teršė jos dirvą, šešėliavo. Mano, kad nubausta tik pagal R. A., kuris laiko bites, yra netvarkingas ūkininkas ir A.
Guščiko giminaitis, prašymą.
Administracinėn
atsakomybėn patrauktos G. U. atstovas advokatas Genadijus
Lukminas prašo skundą tenkinti.
Institucijos,
paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą ŠRAAD Kelmės
rajono agentūros, atstovas Algirdas Guščikas prašo nutarimą palikti nepakeistą
ir skundo netenkinti, nes G. U. nubausta pagrįstai. Nurodė,
kad 2010-05-25 Kelmės rajono policijos komisariatas gavo R. A.
prašymą, kad yra nupjautos liepos. Kelmės r. PK priėmė nutarimą atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nenustatė, kad buvo vagystė, nes liepos
nupjautos privačioje žemėje, kurią turi G. U. pagal
įgaliojimą. Ši institucija medžiagą persiuntė į Agentūrą, Agentūroje gauta
2010-05-31. Agentūros vedėja, gavusi medžiagą ir vizuodama gautą prašymą, jį įgaliojo
atlikti tyrimą. R. A. nėra jo giminaitis, nes jei taip
būtų, jis būtų nusišalinęs nuo šios bylos. Jis R. A. pažįsta
iš senų laikų. Jis nuvažiavo su miškų kontrolės inspektoriumi į vietą, išmatavo
nupjautas liepas, surašė neteisėtai iškirstų medžių išmatavimo aktą, kuriame
yra nurodyti 9 liepų matmenys, kelmų skersmenys. G. U. atsisakė
kartu vykti, taip pat atsisakė pasirašyti ant matavimo dokumentų. Nuostolių apskaičiavimo akte iš 9 liepų 8 yra geros būklės, o vienos liepos,
kurios diametras 64 cm, būklė buvo nepatenkinama, todėl skaičiuojant įkainis
buvo sumažintas. Jis pradėjęs tyrimą vadovavosi LR želdynų įstatymu, kurio 6
skyriaus 20 str. 1 p. nurodo, kad „Saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne
miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems
priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu“. To paties straipsnio 2 p.
nurodo, kad dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros
paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius, augančius privačioje žemėje,
saugotinais skelbia savivaldybė, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos
nustatytais kriterijais. Nupjauti medžiai nebuvo savivaldybės priskirti
saugotiniems, tačiau vadovaujantis 2008-03-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne
miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir
medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“, jeigu savivaldybė ir nepriskyrė tų
medžių saugotiniems, jie priskiriami pagal minėtu Vyriausybės nutarimu
patvirtintus 13 kriterijų. Medžiai ir
krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems,
jeigu jie atitinka bent vieną iš 2 skyriuje nurodytų kriterijų, 3.12 p.: „auga
deklaruotuose laukuose: ąžuolai, uosiai, klevai ir liepos, didesnio kaip
20 centimetrų skersmens“. Šis kriterijus buvo taikytas G.
U., nes ten yra deklaruoti laukai, turi suvestinę, detalią ataskaitą. G. U. nupjovė liepas, kurių mažiausias skersmuo yra 22 cm ir
didėjančia tvarka iki 64 cm. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą
nėra apskųstas. Administracinės bylos nagrinėjimas Agentūroje buvo numatytas
2010 m. liepos 9 d., buvo išsiųstas G. U. kvietimas.
Agentūra gavo G. U. prašymą atidėti administracinės bylos
nagrinėjimą, nes ji iki 2010-09-17 norėjo išsiaiškinti valdos statusą.
Agentūros vedėja patenkino prašymą, buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, todėl
jokio termino skirti nuobaudą pažeidimo nėra. Gavus G. U. prašymą
nutarimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo nebuvo priimtas. Po to G. U. papildomai jokių dokumentų, dėl ko buvo atidėtas
administracinės bylos nagrinėjimas, nepateikė. Buvo vienas dokumentas,
adresuotas savivaldybei, tačiau jis nebuvo susijęs su šia byla, todėl nebuvo
prijungtas.
Administracinėn
atsakomybėn patrauktos G. U. skundas tenkintinas. Paskirta
administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla G.
U. atžvilgiu nutrauktina.
Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis
numato, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos
veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją
ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas
užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį
procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos
skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės
pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba
priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens
veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė
nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo
atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar
atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją
ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas
užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti
baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės
sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis
teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba
nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 35 straipsnio 3 dalis
numato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi
nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga
arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo
administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje
dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį
terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba
nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos
veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos
įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas
atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę
atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo
teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
Pagal Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinio teisės
pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės
pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs
asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties
elementus (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329). Be to, Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį,
259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio
teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis
dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo
padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos
aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 260 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teisės
pažeidimo protokolo turinį, 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina
nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą
numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė
asmuo. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo
bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę
asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr.
7, 251-252 p.). Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės
pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus
reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti
administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo
surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį
patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti
administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti
administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias
aplinkybes. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra
duomenys apie padarytą administracinį teisės pažeidimą. Vada pradėti bylos
tyrimą gali būti, pvz.: kompetentingo pareigūno tiesioginis administracinio
teisės pažeidimo fakto pastebėjimas (konstatavimas), prokuroro nutarimas
iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti
baudžiamąją bylą arba ji buvo nutraukta; informacija, gauta iš teisėsaugos
institucijų, kitų valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių
organizacijų ir kitokių panašių subjektų ir kt. Taigi, administracinių teisės
pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo
protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus
surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie
galimai padarytą pažeidimą. Šiuo atveju, kaip nurodė Agentūros atstovas, tai
buvo policijos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir prie jo
esanti kita medžiaga, gauta Agentūroje 2010 m. gegužės 31 d. Iš byloje esančios
medžiagos matyti, kad G. U. jai inkriminuojamą pažeidimą
padarė 2010 m. gegužės 17 d., administracinio teisės pažeidimo protokolas,
kuriame buvo suformuluotas kaltinimas dėl minėtų pažeidimų padarymo, jai buvo
surašytas 2010 m. birželio 23 d., o nutarimas priimtas 2010 m. rugsėjo 17 d., t.
y. praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams nuo nutarimo atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą priėmimo. Šis nutarimas įstatymo nustatyta tvarka ir
terminais apskųstas nebuvo. Administracinėje byloje nėra, o ir Agentūros
atstovas posėdžio metu nurodė, kad nebuvo priimta nutartis pratęsti administracinės
nuobaudos skyrimo terminą. ATPK nenustato jokių konkrečių terminų, per kiek
laiko turi būti surinkti informaciją apie administracinio teisės pažeidimo
padarymą patvirtinantys įrodymai, tačiau vadovaujantis ATPK 7 straipsnyje
nustatyta teisėtumo užtikrinimo, taikant poveikio priemones už administracinius
teisės pažeidimus, taisykle, numatančia, jog niekam negali būti taikoma
poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų
numatytais pagrindais ir tvarka, sprendžiant termino, per kurį turi būti
atliktas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimas, klausimą, turi
būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu, reglamentuojančiu administracinės
nuobaudos skyrimo terminus. Konstatavus, jog administracinių teisės pažeidimų
bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo
surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti
administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai
padarytą pažeidimą, ir atsižvelgus į tai, jog administracinių teisės pažeidimų
aplinkybių tyrimas tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių gali
užtrukti, darytina išvada, jog ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai
administracinei nuobaudai skirti, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi,
gali būti pratęsti ir nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo. Be
to, pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę
pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo
byla, t. y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek
institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinės
nuobaudos skyrimo terminai negali būti begaliniai, kad asmens baudimas praėjus
tam tikram laiko tarpui nuo veikos padarymo netaptų beprasmiškas, todėl
administracinė nuobauda turi būti skiriama ir taikoma per protingą terminą nuo
veikos, už kurią yra baudžiama, padarymo. Iš administracinėje byloje esančių
dokumentų matyti, kad G. U., gavusi pranešimą apie
administracinės bylos nagrinėjimą Agentūroje, pateikė 2010 m. liepos 9 d.
prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 35). Agentūros pareigūnas, nesiaiškino,
kokią reikšmę gali turėti bylos baigčiai G. U. prašoma
išsiaiškinti aplinkybė dėl valdos statuso. Juo labiau, kad net nenurodyta, dėl
kokios valdos statuso bus aiškinamasi, o prašymas atidėti bylą iki konkretaus
termino – 2010 m. rugsėjo 17 d. – akivaizdžiai įrašytas kita rašymo priemone.
Kaip nurodė Agentūros atstovas posėdžio metu, G. U. papildomai
jokių dokumentų, dėl ko buvo atidėtas administracinės bylos nagrinėjimas, nepateikė.
Buvo vienas dokumentas, adresuotas savivaldybei, tačiau jis nebuvo susijęs su
šia byla, todėl nebuvo prijungtas. Taigi, atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo
jokio pagrindo, o jeigu taip buvo pasielgta, administracinės nuobaudos skyrimo
terminas turėjo būti pratęstas, nurodant motyvuotas priežastis. Šiuo atveju konstatuotina,
kad buvo praleisti ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai, kadangi institucija,
turinti teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskirti
administracinę nuobaudą, nepasinaudojo ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta
administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo galimybe. Pagal Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką termino pratęsimo
priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai
užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos
bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar
nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra
pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis
sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT
2008 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje N-556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d.
nutartis byloje N-756-1494/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
biuletenis Nr. 19, 2010, administracinė byla Nr. N575-1253/2010,
psl. 145-155).
Be to, iš
administracinėje byloje esančių ATP protokolo (b. l. 24) ir nutarimo (b. l. 41)
matyti, kad ATP protokole nurodytos aplinkybės ir teisės aktai, kuriuos,
Agentūros nuomone, pažeidė G. U., plačiau ir papildytai
nurodyti Agentūros nutarime, tačiau, kaip jau buvo paminėta aukščiau, nuo
teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos
baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens
kaltės nustatymui. Agentūros pareigūnas, priimdamas ginčijamą nutarimą, rėmėsi
neegzistuojančiu Lietuvos Respublikos želdinių įstatymu, nors priimtas yra ir
galioja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 2 p., ATPK
250 str. 1 d. 7 p., teismas
nutarė:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. U. skundą patenkinti. Panaikinti
2010 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio
aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą, kuriuo G. U. pagal
ATPK 78 str. 1 d. paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda, ir administracinę bylą G. U. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti
skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėja Laisvutė
Kartanaitė