Civilinė byla Nr. 2-4723-1068/2018

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01223-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1.;

3.2.6.6.2.; 2.4.2.9.1.; 3.2.6.5.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m.  gruodžio 20 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. R. ieškinį atsakovui S. K., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracija, VĮ “Registrų centras”, dėl pažeistų teisių gynimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti teisę M. R. be atsakovo S. K. sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., kadastro duomenų tikslinimo. Taip pat pripažinti teisę M. R. be atsakovo S. K. sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl nuosavybės teise priklausančios 70000/113000 dalies atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo miško ūkio paskirties žemės sklypo, rengti formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2004-04-05 sprendimu civilinėje byloje, patvirtintą naudojimosi tvarką, nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, suformuojant atskirus žemės sklypus, atlikti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras, naujai suformuotiems miško ūkio ir žemės ūkio paskirties žemės sklypams atlikti kadastrinius matavimus. Nurodė, kad žemės sklypo 20400/113000 dalies bendraturtis S. K. nesirūpina ir neprižiūri jam priklausančios miško žemės dalies, susisiekti su juo neįmanoma, nes slepia savo gyvenamą vietą ir nenori bendrauti.

Atsiliepimą į ieškovo ieškinį pateikė tik suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius (toliau – NŽT Kretingos skyrius), kuris neprieštarauja ieškinio tenkinimui.

Atsakovui procesiniai dokumentai siųsti jo deklaruotos vietos adresu ir 2018-12-03 įteikti viešo paskelbimo būdu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio straipsnio 4 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus įrodymus nustatyta, kad miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 70000/113000 dalys ieškovui M. R., pagal 2005 m. birželio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.5390; 20400/113000 dalys S. K., pagal 1994-06-29 sprendimą Nr.14-2-359, 2004-04-05 apylinkės teismo sprendimą Nr.2-367-3/2004 ir 2004-08-069 Apskrities viršininko įsakymą Nr.13.6-2581 (daiktinės teisės neįregistruotos); 22600/113000 S. K., pagal 1994-06-29 sprendimą Nr.14-2-359, 1994-06-30 valdybos potvarkį Nr.241v, 2004-04-05 apylinkės teismo sprendimą Nr.2-367-3/2004 ir 2004-08-069 Apskrities viršininko įsakymą Nr.13.6-2581, 2004-09-23 Apskrities viršininko įsakymą Nr.13.6-3042 (b. l. 29-32). 2005 m. birželio 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įsigijo žemės sklypo 70000/113000 dalį iš V. K. (b. l. 30). Kretingos rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2- 367-3/2004 ieškovo V. K. ieškinį atsakovui S. K. tenkino ir priėmė sprendimą už akių, nustatė naudojimosi tvarką tarp bendraturčių: atsakovui S. K. paskyrė naudotis žemės sklypu, pažymėtu pirmame plane ind. Nr. 2-1-2, bendras plotas 4,3 ha, V. K. paskyrė naudotis žemės sklypu, pažymėtu pirmame plane ind. Nr. 2-1-1, bendras plotas 7 ha (b. l. 65). Šis teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis teismo nustatyta naudojimosi tvarka įregistruota registre nuo 2004-09-27 (b. l. 31).

Ieškovas siekia įgyvendinti teisę, susijusią su bendru daiktu ir reikalauja atlikti jam ir atsakovui S. K. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes žemės sklypas suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nenustatytos. Tai reiškia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, vieno iš žemės sklypo savininkų, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti, o kadangi atsakovas S. K. nesirūpina jam priklausančia nuosavybės teisės dalimi, tai neturi teisės trukdyti bendraturčiui ieškovui M. R. įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje.

Bendraturčių teisė reikalauti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta CK 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o toks atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas prioriteto suteikimo klausimą visiškam ar santykiniam žemės sklypo atidalinimui, nurodo, kad prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalinimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatyta bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendros nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).

Miško įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne mišku ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne mišku ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype.

Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriaus 2018-11-02 raštu Nr. 14SD-3122-(14.14.104.) pateiktais duomenimis (b. l. 9) nustatyta Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerija 1994-06-29 sprendimais Nr. 14-5-362, Nr. 14-2-359, Nr. 14-4-361, Nr. 14-3-360, Nr. 14-1-358 (b.l. 12-16) pretendentams V. K., S. K., Barborai A. B., E. B. ir B. K. atkūrė nuosavybės teises bendrosios dalinės nuosavybės teise gražinant natūra kiekvienam pretendentui po 1,88 ha žemės ir 2,42 ha miško (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau tekste - Taisyklės), 4 punkto 4.2.2. papunktyje nurodyta, kad rengiant Projektą atliekami šie veiksmai, t.y. atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovas turi teisę atsidalinti jam priklausančią žemės miško dalį, nuo nerūpestingo bendraturčio, kuris nesirūpina savo nuosavybės teise priklausančia dalimi, todėl ieškovui pripažintina teisė be atsakovo S. K. sutikimo atlikti visus privalomus veiksmus dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo, nuosavybės teise priklausančios 70000/113000 dalies atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, pateikti NŽT Kretingos skyriui suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktus, suformuoti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti ją derinti, tikrinti ir tvirtinti NŽT Kretingos skyriui ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti žemės sklypo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą VĮ „Registrų centras" kadastro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registrą bei visus kitus teisės aktuose numatytus veiksmus.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 200,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

pripažinti ieškovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovo S. K. sutikimo atlikti visus privalomus veiksmus dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., kadastro duomenų tikslinimo.

Pripažinti ieškovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovo S. K. sutikimo atlikti visus privalomus veiksmus dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., nuosavybės teise priklausančios 70000/113000 dalies atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalį pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2004-04-05 sprendimu civilinėje byloje patvirtintą naudojimosi tvarką, nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, suformuojant atskirus žemės sklypus, atlikti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras, naujai suformuotiems miško ūkio ir žemės ūkio paskirties žemės sklypams atlikti kadastrinius matavimus.

Priteisti iš atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų,  00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja        Jurgita Ališauskaitė