Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-253-361/2011
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00626-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. spalio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS KPP apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė:
2011-08-10 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F209552, kuriame nurodė, kad 2011-08-10 apie 20.28 val., (duomenys neskelbtini), E. P., neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 140 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, tokiu būdu jis viršijo nustatytą greitį 90 km/h.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-08-29 priėmė nutarimą, kuriuo E. P. dėl ATPK 124 str. 6 d. pažeidimo, pritaikęs ATPK 301 str., paskyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS KPP apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo E. P. skirti 1000 Lt baudą ir atimti teisę vairuoti transporto premones 12 mėn. laikotarpiui. Nurodo, kad ATPK 301 str. numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl E. P. nurodyta aplinkybė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, neturėtų būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė, nes yra baustas administracine tvarka ir turi nuobaudų už kitus eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo metu dirba ir teisė vairuoti nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nes darbo pobūdis nesusijęs su transporto priemonės vairavimu. E. P. padarė šiurkštų KET pažeidimą – viršijo leistiną greitį gyvenvietėje važiuodamas 140 km/h greičiu, tuo sukeldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad greitį viršijo dėl jaunatviško maksimalizmo, nes tame kelio ruože matomumas geras, viena kryptimi yra dvi eismo juostos, kurios nuo priešingos krypties eismo juostų atskirtos metalinių atitvarų eile, kas sukėlė saugumo pojūtį, tačiau yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ribose. Gavęs raginimą atvyko į PK, administracinės atsakomybės nevengė, padėjo pareigūnams išaisškinti pažeidimą, dėl netinkamo elegesio gailisi. Pažeidimo padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavęs apeliacinį skundą supažindino su juo darbdavius, tačiau buvo atleistas. Šiuo metu išlaiko tėvai, kurie slaugo sergančius senelius, gyvenančius Šilutės r. E. P. nurodo, kad teisę vairuoti turi jis ir tėvas, o teisės vairuoti praradimas riboja galimybę suteikti seneliams tinkamą priežiūrą.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ginčijamas tik netinkamas nuobaudos paskyrimas E. P..
ATPK 124 str. 6 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.
E. P. buvo paskirta 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui. Taigi pirmosios instancijos teismas, atimdamas teisę vairuoti trumpesniam terminui nei numatyta straipsnio sankcijoje, pažeidėjui pritaikė ATPK 301 str. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad E. P. prisipažino ir gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, per vienerius metus administracine tvarka baustas už smulkaus svetimo turto pagrobimą, bet už tokio pobūdžio pažeidimą baustas nėra, dirba, teisė vairuoti reikalinga darbe.
Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ATPK 301 str. gali būti taikomas ir švelnesnė nei įstatymo numatyta nuobauda skiriama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nurodytų aplinkybių nepakanka tam, jog E. P. būtų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Iš bylos duomenų matyti, jog dvejų metų vairavimo stažo neturintis, taigi ir ilgalaikių vairavimo įgūdžių neįgijęs E. P., vairuodamas automobilį, gyvenvietės ribose greitį viršijo net 90 km/h ir taip sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Tokiu savo neatsakingu elgesiu E. P. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, naują administracinį teisės pažeidimą E. P. padarė turėdamas tebegaliojančią ankstesnę administracinę nuobaudą dėl ATPK 50 str. pažeidimo, kadangi nėra duomenų apie baudos sumokėjimą (b. l. 11). Tai rodo, jog E. P. yra linkęs pažeidinėti teisės normas.
Nors apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad teisė vairuoti E. P. reikalinga dėl darbo, tačiau teismų praktikoje ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (LVAT administracinė byla N62-3803/2011). Be kita ko, E. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šiuo metu nebedirba, vadinasi teisė vairuoti transporto priemones netgi nėra jo pragyvenimo šaltinis. Atsiliepime į apeliacinį skundą E. P. taip pat teigia, kad teisė vairuoti jam reikalinga ir todėl, kad reikia rūpintis kitoje vietovėje gyvenančiais sergančiais seneliais, tačiau taip pat mini, jog be jo šeimoje vairuoja ir tėvas, tačiau šie argumentai tikrai nėra pakankami E. P. teisę vairuoti atimti trumpesniam terminui nei numatyta įstatyme, juolab, jog akivaizdu, kad be E. P. šeimoje yra ir daugiau vairuojančių artimų giminaičių, kurie galės tam tikrą laikotarpį padėti pasirūpinti seneliais. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Tai, kad E. P. prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė turi būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. P. pritaikė ATPK 301 straipsnį ir teisę vairuoti atėmė tik simboliniam vieno mėnesio terminui, tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią ir neproporcingą padarytam pažeidimui bei neatitinkančią jai keliamų tikslų nuobaudą. Todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 301 str. taikymo ir E. P. už ATPK 124 str. 6 d. pažeidimą teisės vairuoti atėmimo terminas didintinas iki minimalaus sankcijoje numatyto 1 metų termino.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą pakeisti ir E. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 6 d., paskirtos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą padidinti iki 1 metų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Dalius Jocys